- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- II-97-729/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00007-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Pažeidėjas
- P. J.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. V., gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus 2020 m. gruodžio 18 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-2237-2020 (ROIK 20118004207).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2020 m. gruodžio 18 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-2237-2020 P. J., gim. 1952 m., būdamas blaivus ( nustatytas 0,00 promilės blaivumas) nubaustas 150 Eur bauda už tai, kad jis 2020 m. birželio 18 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pravažiavime į V. J. sklypą kadastriniu Nr. 5510/0005:889 (pravažiavimas yra patvirtintas galiojančiu 2000 m. birželio 30 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 1588) parbloškė netikėtai į pravažiavimą įėjusį pėsčiąjį A. V., gim. 1974. Eismo įvykio metu A. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu P. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 423 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Teisme gautas pareiškėjo – nukentėjusiojo A. V. skundas, kuriuo prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą ir: 1) papildomai pripažinti P. J. kaltu padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, paskiriant už jį administracinę nuobaudą - 450 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki vienerių metų; 2) papildomai pripažinti P. J. kaltu padarius 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, paskiriant už jį administracinę nuobaudą – 1100 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki vienerių metų; 3)pripažinti A. V. šioje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju; 4) priteisti šioje byloje nukentėjusiajam A. V. iš P. J. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo arba pripažinti nukentėjusiajam A. V. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl šios žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka; 5) pripažinti, kad eismo įvykis įvyko L. V. ir P. D. nuosavybės teisę priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Savo skundo reikalavimus pareiškėjas grindžia tuo, kad nors 2020-10-05 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi šioje administracinio nusižengimo byloje buvo panaikintas 2020 m. birželio 29 d. priimtas nutarimas ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti tyrimą, šio tyrimo papildymui, Klaipėdos rajono Policijos komisariatas pakartotinai atliko tik paviršutinišką, neobjektyvų ir šališką tyrimą, kurio veiksmų nepakako visoms svarbioms pažeidimo (pažeidimų) aplinkybėms nustatyti ir tinkamai įvertinti. Nutarime klaidingai nurodyta įvykio vieta, kuri buvo ne valstybinėje žemėje ar „pravažiavime“, o nukentėjusiojo sutuoktinei L. V. ir jos tėvui P. D. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kur jokio pravažiavimo ir jam įrengti išskirto valstybinės žemės sklypo nėra. Byloje nėra eismo įvykio vietos plano – schemos, nenustatytos tikslios pažeidimo (pažeidimų) padarymo koordinatės. Dėl šio įvykio aplinkybių nebuvo išsamiai apklaustas nei pareiškėjas A. V., nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. J., nei galimi įvykio liudininkai ( L. V., kuri viską matė ir filmavo pro namų langą), neperžiūrėti ir neįvertinti į bylą A. V. ir L. V. pateikti vaizdo įrašai ir fotografijos. Dėl visų šių priežasčių ir naujai surašytasis nutarimas yra neišsamus ir nekonkretus, o P. J. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn tik pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį; pareiškėjas mano, kad šio asmens veiksmuose buvo pakankamai ir ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (chuliganiško vairavimo) požymių, nes jis vairuodamas savo pavojingu kitiems asmenims elgesiu siekė atkreipti kitų asmenų dėmesį, sąmoningai ignoravo savo kaip vairuotojo pareigas laikytis KET reikalavimų, atsargumo, saugumo ir pagarbos kitiems asmenims ir jų turtui reikalavimų, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Taip pat skunde teigiama, kad P. J. padarė ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, nes neleistinai pasitraukė iš įvykio vietos – po to, kai A. V. buvo parverstas ant jo automobilio variklio dangčio, P. J. nesustojo, važiavo toliau – apie 100 m į priekį o paskui – atbuline eiga, kol išvažiavo iš L. V. ir P. D. priklausančio žemės sklypo ir gal net būtų išvis pasišalinęs, jei ne L. V. užstatytas automobilis, sutrukdęs jam tai padaryti. Šiuos veiksmus P. J. atliko tyčia, sąmoningai, siekdamas apsunkinti įvykio aplinkybių ištyrimą ir išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, todėl nepagrįstai nebuvo patrauktas už tai atsakomybėn. A. V. šiais P. J. veiksmais buvo padaryta fizinė žala – nežymus sveikatos sutrikdymas, o taip pat – ir moralinė žala, nes jis buvo sužalotas, sukelta grėsme jo gyvybei, pažemintas ir išgąsdintas neteisėtų P. J. veiksmų savo namų aplinkoje, todėl A. V. reikalauja pripažinti jį šioje byloje nukentėjusiuoju ir priteisti jam iš P. J. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nesant galimybės to padaryti šioje byloje, pareiškėjas prašo pripažinti jam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl šios žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka, kadangi buvo priimtas pagrįstas ir teisėtas nutarimas. Nurodė, kad A. V. skunde išdėstyti reikalavimai dėl administracinio nusižengimo papildomo kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį, paskiriant griežtesnę šių normų sankcijose nustatytą administracinę nuobaudą ir taikant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą - yra nepagrįsti. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, tame tarpe – ir įvykio vietos apžiūros duomenis, A. V. ir L. V. pateiktą filmuotą medžiagą, policijos pareigūnų tarnybinius paaiškinimus, pačių P. J. ir A. V. paaiškinimus, teismo medicinos specialisto išvadą ir kt., buvo nustatyta, jog P. J. vairavo automobilį galiojančiu 2000 m. birželio 30 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 1588 patvirtintame pravažiavime į V. J. žemės sklypą, besiribojantį su L. V. ir P. D. žemės sklypu, parbloškė netikėtai į šį pravažiavimą įėjusį A. V., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, užfiksavę faktines situacijos aplinkybes ir pabendravę su abiem pusėmis, nenustatė, kad P. J. būtų padaręs šiuos veiksmus iš chuliganiškų paskatų ar pasišalinęs iš įvykio vietos. Kvalifikuojant P. J. veiksmus ir paskiriant jam administracinę nuobaudą pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, buvo atsižvelgta į visų byloje surinktų įrodymų visumą, todėl priimtas teisėtas ir pagrįstas nutarimas, kurio keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. V. prašė tenkinti skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai akcentavo, kad Klaipėdos rajono policijos komisariatas neįvykdė 2020-10-05 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi nustatytų įpareigojimų (nustatyti tikslią įvykio vietą, apklausti galimą įvykio liudytoją L. V., išspręsti jos pripažinimo nukentėjusiąja klausimą, išsamiai apklausti P. J., neišsiaiškino visų įvykio aplinkybių – ar A. V. buvo parblokštas P. J., ar pats užvirto ant jo automobilio variklio dangčio, kur tai įvyko – valstybinėje ar privačioje žemėje, neišsikvietė ir papildomai neapklausė paties A. V., neišanalizavo kitų teismų sprendimų, susijusių su ginču šioje byloje ir t.t., todėl pakartotinai priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. A. V. nurodė tą 2020 m. birželio 18 dieną vakarop buvęs savo namuose, kai atvyko P. J. su kitais jam nežinomais asmenimis, pradėjo vaikščioti po kuoliukais dar 2019 m. rugpjūčio mėn. neteisėtai nužymėtą Vilimų sodybos dalį, neva skirtą keliui (pravažiavimui) į V. J. sklypą nutiesti; paklausti, ką čia veikia, vyrai atsakė, kad tariasi dėl geologinių tyrimų, o paskui, A. V. stovint tame pačiame sklypo ruože, P. J. sėdo į automobilį ir atvažiavo juo tiesiai į A. V., atsitrenkė į nukentėjusįjį, nuo ko jis užkrito ant P. J. automobilio variklio dangčio ir buvo P. J. vežamas apie 100 m iki sklypo ribos, o po to – atbuline eiga atgal, kol pats sugebėjo nulipti nuo šio automobilio. Visa tai, kiek sugebėjo, A. V. nufilmavo ir yra pridėjęs prie šios bylos medžiagos, taip pat kaip ir jo žmonos L. V. pro namo langą darytą vaizdo įrašą, kuriame matosi, kaip P. J. jį veža ant automobilio variklio dangčio. Kadangi P. J. taip pasielgė iš chuliganiškų paskatų, norėdamas įžūliai pabrėžti savo teisę naudotis tuo kuoliukais atžymėtu Vilimų sodybos pakraščiu kaip pravažiavimu, sukėlė pavojų A. V. gyvybei ir padarė žalą jo sveikatai, o parbloškęs nukentėjusįjį iškart nesustojo, o po kiek laiko atbuline eiga bandė išvažiuoti iš šio žemės sklypo, nukentėjusysis mano, kad būtina patraukti P. J. administracinėn atsakomybėn ir už chuliganišką vairavimą bei pasišalinimą iš eismo įvykio vietos ir atitinkamai nubausti. Taip pat jis palaiko ir kitus savo skundo reikalavimus, prašydamas priteisti jam padarytą neturtinę žalą iš kaltininko ar bent pripažinti teisę į jos patenkinimą ir pripažinti, kad įvykis įvyko privažiavime, jo žmonai ir uošviui priklausančiame žemės sklype, o ne valstybinėje žemėje ar pravažiavime, nes Nacionalinė žemės tarnyba neteisėtai davė P. J. sutikimą pravažiavimui toje vietoje įrenginėti ir byloje yra tai patvirtinantys teismų sprendimai.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. J. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti kaip nepagrįsto. Jis paaiškino, kad greta L. V. ir P. D. žemės sklypo, kuriame Vilimai yra įsirengę sodybą, yra ir jam (P. J.) bei jo sūnui V. J. priklausantys žemės sklypai. Privažiavimas į šiuos sklypus pagal teisės aktus ir vietinius žemėtvarkos planus yra numatytas būtent toje vietoje – pievos ruože, atžymėtame mediniais kuoliukais, besiribojančiame su L. V. ir P. D. žemės sklypu, kurį jie nepagrįstai savinasi ir dėl kurio šalys jau kelis metus bylinėjasi civilinėse ir administracinėse bylose. 2020-06-18 pavakary P. J. parodė išties atvykęs su specialistais apžiūrėti vietos, nes ketina įrengti kelią – pravažiavimą į sūnui priklausantį žemės sklypą, o tam yra reikalinga atlikti geologinius tyrimus. A. V., buvęs savo sodyboje, jau P. J. ir specialisto vaikščiojimu po pravažiavimo ruožą buvo nepatenkintas, o kai P. J. įsėdo į savo lengvąjį automobilį ir norėjo juo pravažiuoti iki sūnaus sklypo, prišokęs užšoko ant P. J. automobilio variklio dangčio, laikėsi įsikibęs į atidaryto vairuotojo durelių lango rėmą, filmavo ir šaukė. P. J. važiavo lėtai, A. V. vežė kelis metrus ir kai tik šis nulipo, važiuodamas atbuline eiga išvažiavo iš šio pievos ruožo. Policiją kvietė ne tik Vilimai, bet ir jis pats, pabėgti iš tos vietos niekur neketino ir pats parašė pareiškimą dėl A. V. neteisėtų veiksmų, užšokant ant jo automobilio variklio dangčio. Jo atžvilgiu priimto ir dabar A. V. skundžiamo nutarimo P. J. neskundė, nenorėdamas gilinti konfliktų, tačiau nemato jokio pagrindo nei vienam iš A. V. skundo reikalavimų tenkinti.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Iš rašytinių byloje surinktų įrodymų ir vaizdo medžiagos nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį P. J. buvo surašytas 2020-06-29; A. V. jau šiame protokole nurodytas kaip nukentėjęs asmuo. Iš telefoninio pranešimo policijai duomenų matyti, kad ši byla užvesta pagal 2020-06-18 A. V. pranešimą apie konfliktą tarp jo ir P. J., vykstantį Gargžduose, Ramioji g. 10, kadangi P. J. automobiliu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėjosi privačioje valdoje ant vejos, pranešėjas neleido jam važiuoti, atsisėdo ant automobilio kapoto, jį vežiojo. 2020-06-18 Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK tyrėjo T. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tas pačias įvykio aplinkybes A. V. paaiškino ir į vietą atvykusiems pareigūnams, pažymėjęs, kad šio įvykio metu jam buvo nubrozdinta koja; asmenys nurodė, kad tarp jų vyksta teisminiai procesai dėl pravažiavimo link sodybos. Įvykio vieta apžiūrėta, filmuota Body kamera, užfiksuotas prie vejoje įkalto kuoliuko, priekiu į pamiškę stovintis automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). P. J. paaiškinime nurodė tas pačias aplinkybes, kurios buvo A. V. nurodytos telefoniniame pranešime policijai – kad jam važiuojant lengvuoju automobiliu į sūnaus žemės sklypą, iš šono pribėgęs A. V. užšoko ant mašinos kapoto ir tokiu būdu trukdė jam pravažiuoti. Eismo įvykio aplinkybės išsamiai aprašytis 2020-06-30 surašytame eismo įvykio aprašyme. 2020-06-18 A. V. pateikė protokolą – pareiškimą ir buvo apklaustas liudytoju, nurodydamas analogiškas įvykio aplinkybes, tik ne kad pats atsisėdo ant automobilio kapoto, o užkrito ant jo, kliudytas šio automobilio vairuotojo P. J.. Dėl patirto sužalojimo A. V. 2020-06-18 kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninę, o iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados matyti, kad 2020-06-22 atlikto tyrimo metu A. V. nustatyti nežymūs sužalojimai – poodinė kraujosruva ir paviršiniai odos nubrozdinimai kairės kojos šlaunies apatinės dalies ir kelio sąnario šoniniame paviršiuje, susidarę nuo automobilio atsitrenkimo į šią nukentėjusiojo kūno vietą. 2020-07-02 nutarimu A. V. pripažintas nukentėjusiuoju dėl šio įvykio metu jam padarytos neturtinės (fizinės) žalos. 2020-07-10 jis yra pateikęs šioje byloje civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos, padarytos jam kaltas P. J. veiksmais, atlyginimo
2020-11-25 sudarytame CD laikmenos apžiūros protokole užfiksuota, kad L. V. pateiktoje CD laikmenoje yra trys įrašai; viename iš jų užfiksuota, kaip automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 1 sekundę ant variklio dangčio veža A. V.; kitame įraše užfiksuota, kaip šis automobilis, kurį vairuoja P. J., bando išvažiuoti atbuline eiga atžymėtu stulpeliais ruožu; trečiame įraše užfiksuota, kaip šis automobilis bando išvažiuoti atbuline eiga iš šio ruožo, o A. V., stovėdamas už jo galo, trukdo jam tai padaryti. Ta pati informacija matyti iš byloje esančių laikmenų vokuose b.l. 22 ir 24.
2020-12-02 L. V. buvo apklausta šioje byloje liudytoja; ji parodė analogiškas A. V. parodytoms aplinkybes, pažymėjo, kad pro namo langą matė P. J. ant automobilio variklio dangčio vežant jos vyrą A. V. apie 130 m ir užfiksavo tai, filmuodama mobiliuoju telefonu. Taip pat ji nurodė, kad A. V. pranešus apie eismo įvykį, P. J. bandė pasišalinti iš įvykio vietos.
2020-11-19 Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius pateikė Klaipėdos r. PK prašytą informaciją dėl pravažiavimo kelio buvimo ar nebuvimo L. V. ir P. D. žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Informacijoje nurodyta, kad privažiavimo į V. J. priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kelio buvimas L. V. ir P. D. nuosavybės teise valdomame sklype ties rytine jo riba palei kanalą yra nustatytas ir įtvirtintas Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos (I etapo) projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1588 ir įsiteisėjusiame 2019-04-18 Klaipėdos apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019. Šiuo metu yra atliekami L. V. ir P. D. sklypo kadastriniai matavimai, kadangi aukščiau minėtu teismo sprendimu dėl to pravažiavimo kelio neįvertinimo ir vietos jam nepalikimo buvo panaikinti 2012-06-20 atlikti šiems asmenims priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai.
Iš byloje pateiktų žemės sklypų planų, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019-10-09 ir 2019-11-13 sprendimų, pastarojo sprendimo teisėtumą patvirtinusio 2020-04-02 Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo 2006-04-19 Ūkininko ūkio sodybos vietos parinkimo akto, nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus raštų dėl žemės sklypo plano tikslinimo, 2020-05-04 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, 2020-10-05 Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo ( 11 -20 b.l.), 2021-01-19 Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo ( 46-50 b.l.) ir 2019-04-18 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje matyti, kad nors šiuo įsiteisėjusiu sprendimu buvo panaikinti 2012-06-20 P. D. ir L. V. priklausančio žemės sklypo kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). kadastro duomenys ir 2012-11-22 bei 2017-01-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo sprendimai dėl šio žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, ši situacija tarp šalių dar nėra sureguliuota, kadastriniai matavimai šiam žemės sklypui tebeatliekami, šio sklypo savininkai ir V. J. priklausančio greta esančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas administracinėse bylose tebesiginčija dėl minėtoje civilinėje byloje teismo priimto ir įsiteisėjusio sprendimo vykdymo taisyklių pažeidimo.
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Tam tikrų faktų buvimas ar nebuvimas konstatuojamas remiantis ne atskirais įrodymais, o byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neabejotinai įrodo esant padarytą konkretų administracinį nusižengimą ir nustačius šio asmens kaltę padarius šį pažeidimą.
Šiuo atveju nutarimas priimtas teisėtai, kadangi jį, atlikęs pareiškimuose nurodytų aplinkybių tyrimą, priėmė įgaliotas tam institucijos, kuriai ir buvo pateikti pareiškimai, pareigūnas, laikydamasis nustatytos tokių pareiškimų nagrinėjimo tvarkos; nutarimas surašytas aiškiai ir suprantamai, oficialia forma, detaliai išaiškinant jo apskundimo tvarką.
Nors pareiškėjas ir skunde, ir pasisakydamas teisme tvirtino nutarimą priėmusio Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK pareigūnus neišsamiai ir nepilnai ištyrus visas šios bylos aplinkybes, teismas, susipažinęs su visa bylos medžiaga ir proceso metu išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bei nukentėjusįjį, su tuo nesutinka. Sutiktina, kad iki pirmojo nutarimo šioje byloje priėmimo 2020-06-29 buvo surinkti ne visi nusižengimo kvalifikavimui ir pagrindimui bei kitų svarbių bylos aplinkybių konstatavimui reikalingi duomenys, tačiau vykdydama 2020-10-05 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartį, kuria ši byla buvo grąžinta skundžiamą nutarimą priėmusiai Institucijai atlikti papildomą tyrimą, Institucija papildomai surinko ir išanalizavo pakankamą kiekį ir apimtį įrodymų, kurie tinkamai pagrindžia jos 2020-12-18 priimtame P. J. atžvilgiu nutarime daromą išvadą apie šio nusižengimo esmę ir jo sudėties buvimą P. J. veiksmuose.
Skundžiamą nutarimą teismas pripažįsta visiškai pagrįstu, atitinkančiu byloje nustatytas faktines situacijos aplinkybes, pagrindžiančias P. J. patraukimą atsakomybėn būtent pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, numatančią vairuotojams atsakomybę už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pats P. J. šio nutarimo neskundė, dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn už šio pažeidimo padarymą neprieštaravo ir skundo nereiškė ir nukentėjusysis A. V., todėl plačiau dėl to teismas ir nepasisako, rūpindamasis šioje nutartyje aptarti pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų netenkinimo pagrindus ir argumentus.
Pirmasis A. V. skundo reikalavimas - papildomai pripažinti P. J. kaltu padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, paskiriant už jį sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Pareiškėjo tvirtinimu, P. J. ne tik pažeidė Kelių eismo taisykles ir taip sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir padarė tai iš chuliganiškų paskatų sukeldamas grėsmę nukentėjusiojo saugumui, t.y., chuliganiškai vairuodamas. Kompleksiškai ištyrus visas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis nuosekliai formuojama Lietuvos teismų praktika, teismas negali su tuo sutikti. Chuliganiškam vairavimui inkriminuoti būtina nustatyti, kad vairuotojo padarytų KET pažeidimų pagrindinis tikslas ir siekis - pademonstruoti nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir tyčia sukelti pavojų eismo saugumui, parodant savo išskirtinumą iš kitų eismo dalyvių. Šiuo atveju tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Nustatyta buvo tai, kad tarp nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens jau ne vieni metai vyksta konfliktai ir teisminiai ginčai dėl P. J. teisės pravažiuoti į buvusį jo, o dabar – jo sūnui V. J. priklausantį žemės sklypą, į kurį patekimas galimas tik šalių ginčų objektu tapusiu pievos ruožu, kurį A. V. laiko savo su žmona sodybos dalimi, o P. J. – lokaliniuose žemėtvarkos dokumentuose įtvirtintu pravažiavimu į sūnaus sklypą. Dėl šių konfliktiškų santykių, kaip matyti iš A. V. ir L. V. parodymų, jų pateiktos vaizdo medžiagos, P. J. parodymų ir kitų byloje surinktų įrodymų, 2020-06-18 A. V. užsipuolė P. J., trukdė jam pravažiuoti iki V. J. sklypo ir, kaip pats A. V. nurodė telefoniniame pranešime policijai, o P. J. – ir apklausiamas teisme, siekdamas sutrukdyti P. J. važiuoti šiuo ginčo ruožu, A. V. pats staigiai išbėgo į šį žolės ruožą ir užlipo (užsėdo) ant P. J. vairuojamo automobilio variklio dangčio, kur būdamas buvo kažkokį tai atstumą (vaizdo įraše užfiksuotą kaip nuvažiuotą per 1 sekundę, P. J. nurodomą kaip kelis metrus, A. V. ir L. V. – 100-130 metrų ) vežamas nedideliu greičiu. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas tokį P. J. elgesį vertina kaip jam inkriminuoto šioje byloje administracinio nusižengimo padarymą, turint tikslą nenusileisti ribojančio P. J. teises A. V. teise nepagrįstiems reikalavimams, nesukeliant jam didesnio pavojaus; kad būtų buvę kitaip, jokie byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, todėl papildomai kvalifikuoti P. J. veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nėra pagrindo.
Skunde taip pat prašoma papildomai pripažinti P. J. kaltu padarius 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, paskiriant už jį sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Šio reikalavimo tenkinimui byloje surinktų įrodymų visuma pagrindo taip pat nesuteikia. Vairuotojai pagal ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalis atsakomybėn traukiami už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo yra susiję, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, tuo tarpu iš šioje byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad P. J. sulaukė atvykstant policijos pareigūnų, pats parodė irgi juos kvietęs atvykti ir rašęs pareiškimą dėl neteisėtų A. V. veiksmų, o išvažiavęs iš kuoliukais pažymėto šalių ginčo objektu tapusio pievos ruožo tik siekdamas išvengti pagrindo tolimesniam konfliktui su A. V.. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad P. J. būtų siekęs pasišalinti iš šios eismo įvykio vietos ar tai padaręs, todėl traukti jį administracinėn atsakomybėn vien tik nukentėjusiojo ir jį palaikančios liudytojos (sutuoktinės), esančių priešiškuose santykiuose su juo, įtarimų pagrindu teismas negali. Pažymėtina, kad objektyviai nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai – A. V. vežimas neleistinu pagal KET būdu į vieną ar į kitą pusę – įeina į jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtį. Dėl visų šių priežasčių vairuotojo pasitraukimas iš konkrečiai tos vietos, kur A. V. atsirado ant P. J. vairuojamo automobilio variklio dangčio ir nuo kur buvo vežamas į vieną ar kitą pusę, turint omenyje tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kur tai išties įvyko ir kiek nuo tos vietos P. J. pavažiavo, prieš atvykstant policijos pareigūnams, nei Institucijos nebuvo pripažinta, nei teismo negali būti pagrįstai pripažįstama visus ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymius turinčia veika, už kurią P. J. turėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Trečias skundo reikalavimas - pripažinti A. V. šioje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju – nebenagrinėtinas, nes A. V. dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiuoju šioje byloje buvo pripažintas 2020-07-02, ir jam buvo bei yra sudarytos visos galimybės naudotis savo, kaip nukentėjusiojo, teisėmis, įskaitant ir pateikti skundą dėl nutarimo bei dalyvauti jo nagrinėjime.
Ketvirtasis A. V. skundo reikalavimas - priteisti jam iš P. J. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo arba pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl šios žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė reikalauti neturtinės žalos, susijusios su žalos jo sveikatai padarymu, atlyginimo, tačiau tai turi būti daroma įstatymų nustatyta tvarka. Šioje, administracinio nusižengimo byloje šis nukentėjusiojo reikalavimas negali būti nagrinėjamas ir išsprendžiamas dėl tos priežasties, kad administracinių nusižengimų bylose gali būti sprendžiamas tik turtinės žalos ir teismo išlaidų atlyginimo klausimas (ANK 664, 665 straipsniai). Siekdamas galimai jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse išvis nėra numatyti jokie Institucijos at teismo veiksmai, nukentėjusiajam pareiškus reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Todėl šioje teisenoje negali būti taikoma ir skunde nurodyta baudžiamojo proceso taisyklė/galimybė pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl šios žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes tokią galimybę baudžiamasis procesas sieja su tais išskirtiniais atvejais, kai baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nepakanka įrodymų ar yra kitų kliūčių tiksliai apskaičiuoti pagrįstą civilinio ieškinio dydį. Dėl šių priežasčių šis nukentėjusiojo reikalavimas netenkinamas, dar kartą pažymint, kad tai neatima jam teisės civilinio proceso tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašant remtis administracinio nusižengimo byloje nustatytomis aplinkybėmis.
Paskutinis A. V. skundo reikalavimas - pripažinti, kad eismo įvykis įvyko L. V. ir P. D. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) – netenkinamas, nes tai išeina iš administracinio nusižengimo teisenos ribų. Administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujančios institucijos, tame tarpe – ir skundus dėl Institucijų priimtų nutarimų nagrinėjantis apylinkės teismas nesprendžia nuosavybės, ypač – nekilnojamojo ir registruotino turto – pripažinimo klausimų. Tiek, kiek šie klausimai yra aktualūs administracinio nusižengimo sudėties konstatavimui, teismas remiasi byloje surinktais dokumentais – nuosavybės liudijimais, teismų sprendimais, nekilnojamojo turto registrų centro išrašais ir pan. Šioje byloje šiuo klausimu pateiktų įrodymų visuma, pasitelkus dar ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, rodo, kad nei administracinio nusižengimo padarymo metu 2020-06-18, nei šio skundo nagrinėjimo metu nebuvo galutinai ir neginčijamai nustatytas nukentėjusiojo poziciją pagrindžiantis teisinis faktas, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pakraštyje palei griovį nėra numatytas pravažiavimas į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros protokole ir vaizdo medžiagoje matyti, kad šis šalių ginčų objektu esantis pievos ruožas yra pažymėtas mediniais stulpeliais, pats A. V. parodė, kad jie sukalti dar 2019 m. rugpjūčio mėnesį ir nėra pašalinti, iš byloje surinktų įrodymų visumos darytina vienareikšmiška išvada, kad ir šalių konfliktas, ir eismo įvykis įvyko būtent šiame ruože, o ne kurioje nors kitoje, neginčijamai pripažįstamoje L. V. ir P. D. nuosavybės teise valdomo sklypo dalyje. Šis ruožas, kurį P. J. nurodė kaip pravažiavimą į V. J. sklypą ir pateikė planų bei dokumentų, kuriuose toks jo statusas nurodytas, bendrąja prasme atitinka kelio kaip Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnyje ir Kelių eismo taisyklių 3 punkte apibrėžtos vietos, kurioje gali būti padaromi kelių eismo taisyklių pažeidimai, apibrėžtį; jokie administraciniai nusižengimai, susiję su asmens teisės į nuosavybę pažeidimu, P. J. nebuvo inkriminuoti, skundu nėra prašomi inkriminuoti ir objektyviai byloje pagrindų tam nenustatyta. Todėl teismas daro išvadą, kad nėra nei tikslo, nei pagrindų šioje byloje tenkinti tokį nukentėjusiojo prašymą.
Dėl šių priežasčių skundžiamas nutarimas pripažįstamas teisėtu, pagrįstu ir skundas dėl jo panaikinimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus 2020 m. gruodžio 18 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-2237-2020 nepakeistą ir skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.