Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „Šilutės kredito unijos“ ieškinį atsakovams L. D. ir G. B. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei L. D. priešieškinį dėl 2016 m. rugpjūčio 24 d. su ieškove sudarytos laidavimo sutarties Nr. 201608-00051 pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintas, priešieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Dėl ieškovės reikalavimo atsakovams kaip solidariems skolininkams

Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo pripažinti sutartį negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu

Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo pripažinti sutartį negaliojančia CK 1.89, 1.91 straipsnių pagrindu

32. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad tiek ginčijant sandorį dėl apgaulės, ekonominio spaudimo, prievartos (CK 1.91 straipsnis.), tiek dėl jį sudariusio fizinio asmens būsenos, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).

33. Atsakovė tvirtina, kad pasirašydama laidavimo sutartį ji buvo apgauta, nes nebuvo tinkamai supažindinta su laidavimo sutarties pasekmėmis, buvo įtikinta, kad tai tik formalumas, kad kredito sutartį, už kurią laiduoja, tinkamai vykdys kredito gavėjas atsakovas G. B. taip pat buvo įsitikinusi, kad iš tiesų sutarties įvykdymas yra užtikrintas atsakovui G. B. priklausančiu nekilnojamuoju turtu, o jos laidavimas yra tik formalus. Be to, ji iš anksto su atsakovu buvo kalbėjusi dėl laidavimo už 2 000 Eur dydžio paskolą. Ir tik atsakovui G. B. nevykdant sutarties įsipareigojimų atsakovė L. D. sužinojo, jog ginčijama sutartimi laidavo už didesnę - 3 500 Eur dydžio paskolą. Teismo vertinimu, nėra objektyvaus pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais. Priešingai, teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ji pripažino, jog laidavimo sutartį pasirašė, tačiau aplaidžiai ir visiškai nesitikėdama, kad tokio sandorio pasirašymas gali jai sukelti kokias nors teisines pasekmes. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovė nurodė maniusi, kad ginčijama sutartimi įsipareigojo laiduoti už 2 000 Eur paskolą, nekeičia paties fakto, kad ji iš anksto su atsakovu G. B. buvo susitarusi ir sutikusi dėl laidavimo sutarties sudarymo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė sandorio sudarymo metu buvo apgauta. Teismo vertinimu, sumos už kurią laiduojama dydžio skirtumas nekeičia aplinkybės, jog atsakovė žinojo apie ketinamą sudaryti laidavimo sandorį, t.y. suprato, kad bus pasirašomas laidavimo sandoris.

34. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė negalėjo (neturėjo galimybės) tinkamai susipažinti su laidavimo sutartimi, įvertinti ketinamą pasirašyti sandorį ir su juo susijusias rizikas, konsultuotis su profesionalais, jeigu jos turimų žinių nepakako sudaromam sandoriui (jo rizikai) įvertinti. Pati atsakovė nagrinėjant bylą pripažino, kad neatsimena, ar gavo sutarties egzempliorių iš ieškovės darbuotojo R. M., o sutartį pasirašė jos neskaičiusi. Pažymėtina ir tai, jog liudytoja apklausta D. L. paaiškino, kad ji kaip ir atsakovė laidavo už kitos atsakovo G. B. kredito sutarties tinkamą įvykdymą bei tuo metu buvo įsitikinusi, jog taip pat yra tik fiktyvi laiduotoja. Ji kaip ir atsakovė L. D. laidavo už atsakovo paskolas įkalbėta atsakovo sugyventinės V. L..

35. Atkreiptinas dėmesys, jog esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, iškilus poreikiui konsultuotis su profesionalais dėl prisiimamų įsipareigojimų arba susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo, juo labiau. Taip pat svarbu paminėti ir tai, atsakovė pagal profesiją yra buhalterė, taigi ji turi būti gerai susipažinusi su finansiniais sandoriais ir jų atlikimo pasekmėmis, ši aplinkybė įpareigojo ją elgtis kaip bonus pater familias, t. y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, tačiau šiuo atveju ji elgėsi neapdairiai bei neatidžiai ir taip veikdama pati turi prisiimti galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Pastebėtina ir tai, kad vien tikėjimasis sudarant rizikingą sandorį, kad jo vykdymo metu neatsiras rizikos veiksnių, nereiškia, jog atsakovė buvo apgauta, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti vertinamos kaip sudarančios teisinį pagrindą spręsti dėl tokio sandorio negaliojimo.

36. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog atsakovė dėl savo amžiaus, išsilavinimo negalėjo suvokti sudaromo sandorio esmės ar galėjo suvokti tik ribotai. Priešingai, atsakovė sandorio sudarymo metu buvo vidutinio amžiaus, turinti gyvenimiškos patirties, jau turinti finansinių įsipareigojimų, teismo posėdžio metu paaiškino, kad sudarydama buto kreditavimo sutartį aiškinosi visas sandorio sudarymo sąlygas, atidžiai skaitė sudaromą sutartį, be to, ji dirbo buhaltere, taigi, teismo vertinimu, susipažinusi su ginčo sutartimi, ji kaip ir kiekvienas atidus asmuo, sutarties nuostatas turėjo suprasti vienareikšmiškai – kaip prievolę atsakyti savo turtu už kito asmens prievoles, jei pastarasis jų neįvykdys. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pati atsakovė pripažino, kad ji suprato, jog laiduos už atsakovą 2000 Eur sumoje, ir sutartį pasirašė niekieno neverčiama, neprisimena ar jai buvo pateiktas sutarties egzempliorius, teigia, kad pasirašytos sutarties neturėjo.

37. Atsakovės argumentai, kad ji laidavimo sutartį pasirašė įkalbėta V. L., atsakovo G. B. nelabai pažinojo, o ieškovės darbuotojas pateikęs jai pasirašymui sutarties dokumentus liudytojas R. M. nepaaiškino sutarties esmės, taip pat nesudaro pakankamo teisinio pagrindo išvadai, jog atsakovė sandorio sudarymo metu buvo apgauta. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad, kaip teigia atsakovė L. D., ji paskolos gavėjo G. B. gerai nepažinojo, liudija tik pačios atsakovės nerūpestingumą laiduoti už mažai pažįstamą asmenį. Nors atsakovė ir nurodė, kad manė, jog laiduoja už 2000 Eur sumą, tačiau iki pat prasidedant teisminiams procesams dėl informacijos suteikimo į ieškovę nesikreipė, net neprašė laidavimo sutarties egzemplioriaus. Pažymėtina, jog CK 1.91 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, jeigu apgaulę, smurtą ar grasinimus panaudojo ne kita sandorio šalis, o trečiasis asmuo, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti šiuos faktus. Šiuo atveju, iš esmės atsakovės nurodytos aplinkybės susijusios ir yra labiau sietinos ne su ieškovės kaip sandorio šalies veiksmais ją apgaunat, o su atsakovo G. B. veiksmais, atsakovei teigiant, jog ji buvusi apgauta dėl laidavimo sumos, kad laidavimas tik formalumas, kad atsakovas turi sėkmingą verslą ir paskolą grąžins be jokių problemų anksčiau termino. Pasitikėjimas artimu ar pažįstamu žmogumi neatleidžia nuo pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, tinkamai įvertinti sudaromo sandorio reikšmę bei prisiimamą riziką, o teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas bet kuriuo atveju negali būti pripažintas apgaule, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo.

38. Vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo nelaiduotų už asmenį, su kuriuo jis visiškai nesusijęs, gerai nežino apie jo pajėgumą įvykdyti prisiimtas prievoles, neturi galimybių nuolat gauti patikimą informaciją iš asmens, už kurį laiduojama, dėl pajėgumo įvykdyti prievolę pasikeitimo. Dėl to kreditorius neprivalo užtikrinti, kad laiduotojas būtų maksimaliai apsaugotas nuo prievolės vykdymo kreditoriui už asmenį, už kurį laiduoja šiam neįvykdžius savo įsipareigojimų, nebent būtų susitarta kitaip. Laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises ir jo atsakomybę pagal laidavimo sutartį, suponuoja laiduotojo pareigą pačiam aktyviai veikti, užtikrinant, kad jo interesai nukentėtų kuo mažiau.

39. Teismo nuomone, pačios atsakovės nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ji pripažino, jog laidavimo sutartį pasirašė sąmoningai, tačiau aplaidžiai ir visiškai nesitikėdama, kad tokio sandorio pasirašymas gali jai sukelti kokias nors teisines pasekmes. Atsakovė neginčijo aplinkybių, kad laidavimo sutartyje yra jos parašas, o iš ginčijamos sutarties teksto matyti, kad ji nėra didelės apimties (1 lapas), sąlygos yra konkrečios ir aiškios, t. y. aiškiai apibrėžtas sutarties dalykas, ieškovės reikalavimo patenkinimas iš laiduotojo turto, šalių teisės ir įsipareigojimai. Priešingai, sandorį ji pradėjo ginčyti tik tada, kad kredito unija kreipėsi į teismą dėl skolos, t. y. siekdama išvengti iš laidavimo sutarties kilusių pasekmių. Nagrinėjamų pasekmių nenumatymas ar tikėjimasis jų išvengti negali būti pripažįstamas apgaule dėl sudaromo sandorio esmės, t. y. atsakovė tikėjosi išvengti laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nes manė, kad pagrindinė prievolė bus įvykdyta tinkamai.

40. Duomenų, apie tai, kad ieškovė siekė apgauti atsakovę dėl sudaromo sandorio aplinkybių byloje nenustatyta, todėl teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog ji ginčijamą laidavimo sutartį pasirašė dėl kitos šalies, t.y. ieškovės, apgaulės ar, kad atsakovas G. B. bei jo sugyventinė atsakovės pažįstama V. L. naudojo prieš ją apgaulę ir ieškovei šios aplinkybės buvo žinomos (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai).

41. Atsakovė taip pat priešieškiniu įrodinėja, kad ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo metu ir prieš jos sudarymą ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, nes dieną prieš sandorio sudarymą ir atvykdama į ieškovės būstinę vartojo alkoholinius gėrimus, todėl buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Šią aplinkybę įrodinėja į bylą pateiktais rašytiniais P. K. ir V. L. paaiškinimais (žr. sprendimo 15 punktą). Taip pat nurodė, jog šią aplinkybę patvirtina tai, kad ginčijamo laidavimo sutarties paraiška yra užpildyta netvarkingai, joje nurodyta netiksli asmeninė informacija apie atsakovę. Teigia, kad būdama adekvačios būsenos tikrai būtų paraiškoje nurodžiusi, jog turi išlaikomą nepilnametį vaiką bei kitų finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Siekiant išsiaiškinti, ar ginčijama laidavimo sutartis buvo sudaryta pasirašančiajam asmeniui (atsakovei L. D.) esant neblaiviai, byloje buvo paskirta rašysenos ekspertizė. 2020 m. lapkričio 23 d. ekspertizės akte Nr. 11K-279 (20), pateikta išvada, jog ekspertizei pateiktoje atsakovės L. D. vardu sudarytoje laidavimo paraiškoje esantys įrašai parašyti rašančiam asmeniui (L. D.) esant neįprastos būklės ar neįprastose sąlygose. Teismo posėdžio metu apklausus ekspertus D. G. ir A. M. jie paaiškino, kad neįprastos sąlygos ekspertizės akte nėra detalizuojamos, tai gali reikšti, jog buvo pasirašoma stovint, būnant nepatogioje padėtyje, tamsoje, nes nurodytais atvejais raštas yra netolygus, su sustojimais, tarpais ir pan. Ekspertizės atlikimo metu nėra galimybės nustatyti ar rašantis asmuo buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar dėl kitų priežasčių pvz. vaistų, psichotropinių medžiagų naudojimo, nes Lietuvos Respublikoje nėra tokios tyrimo metodikos. Ekspertai atsakydami į teismo užduotą klausimą, patvirtino, kad įprasta rašymo būsena – kai asmuo rašo normaliai sėdėdamas.

42. Teismo vertinimu, byloje pateikta teismo ekspertų išvada nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovės būsena ginčijamo sandorio sudarymo momentu buvo tokia, jog ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Visų pirma, teismo ekspertų išvada dėl atsakovės būsenos ginčijamo sandorio sudarymo metu nėra kategoriška ir vienareikšmiška. Ji yra abstraktaus pobūdžio ir nepatvirtina atsakovės nurodomos aplinkybės, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu dėl apsvaigimo nuo alkoholio ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizės išvadoje tik nurodoma, kad pasirašymo metu atsakovė pasirašydama buvo neįprastos būklės ar neįprastose sąlygose, tačiau kaip paaiškino patys ekspertai, tai galėjo būti bet kokia kita asmens būsena, rašant ne atsisėdus (stovint, tamsoje, esant apsvaigus ir kt.). Teismo vertinimu, iš atsakovės duotų paaiškinimų teismo posėdžių metu nustatyta, jog ji, nors ir teigia vartojusi alkoholį bei buvusi nuo jo apsvaigusi, tačiau atsiminė sandorio sudarymo aplinkybes (pavyzdžiui, jog sutartį tvirtinęs ieškovės darbuotojas pavadino ją „šaunuole“, kad padėjo kraštiečiui). Taip pat teismo posėdžio metu detaliai paaiškino, ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes, kokius veiksmus atlikinėjo, kokie asmenys dalyvavo kartu su ja, koks tarp jų vyko bendravimas, ką jos buvo prašoma padaryti. Atsakovė pripažino, kad dokumentus pasirašinėjo jų neperskaičiuosi. Tokie paaiškinimai prieštarauja atsakovės teiginiams, jog ji neprisimena konkrečių sandorių sudarymo aplinkybių, jų esmės. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų atsakovės teiginius, kad ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio būtent tuo momentu, kai pasirašinėjo dokumentus, susijusius su ginčijamu sandoriu, bei, kad dėl apsvaigimo sudarant laidavimo sandorį nebuvo išreikšta jos tikroji valia sudaryti sandorį. Byloje esantys rašytiniai P. K. ir V. L. paaiškinimai yra abstraktaus pobūdžio, parašyti laisva forma, todėl vertintini kritiškai. Tuo tarpu byloje apklaustas liudytojas – ieškovės darbuotojas R. M., kuris tiesiogiai dalyvavo atsakovei sudarant ginčijamą sandorį, nenurodė, jog jam kilo abejonių dėl atsakovės blaivumo ar sveikatos būklės. Šis liudytojas teismui davė paaiškinimus davęs priesaiką, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojo paaiškinimais.

43. Prieš tai aptartų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovė ginčijamo sandorio sudarymo metu, neatsižvelgiant į aplinkybę, jog tą dieną, jos teigimu, vartojo alkoholį, galėjo suvokti savo veiksmų esmę. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovės priešieškinio argumentai dėl ginčijamo sandorio negaliojimo CK 1.89 ir 1.91 straipsnių pagrindu atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl ieškovės reikalavimo

44. Ieškovė Šilutės kredito unija ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų L. D. ir G. B. 3 581,79 Eur skolą, kurią sudaro 3 318,18 Eur negrąžintas kreditas, 177,16 Eur palūkanos ir 86,45 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė prieštaravimų dėl prašomos priteisti sumos dydžio ar paskaičiavimo nepateikė.

45. Byloje pripažinus, kad atsakovės su ieškove sudaryta ginčijama laidavimo sutartis yra galiojanti ir atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, patvirtinančias, jog atsakovas G. B. tinkamai neįvykdė savo prievolių pagal 2016 m. rugpjūčio 24 d. vartojimo kredito sutartį, kurios įvykdymas buvo užtikrintas 2016 m. rugpjūčio 24 d. laidavimo sutartimi, kuria atsakovė L. D. laidavo už 2016 m. rugpjūčio 24 d. vartojimo kredito sutarties tinkamą įvykdymą ir įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jeigu paskolos gavėjas atsakovas G. B. neįvykdys kreditoriui visų ar dalies prievolių pagal vartojimo kredito sutartį, yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti ir iš atsakovų L. D. ir G. B. solidariai priteisti 3 581,79 Eur skolą (CK 6.81 straipsnis, 1 t., b.l. 11).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

46. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą - 3 581,79 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2020 m. gruodžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

48. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, jog patyrė 900 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti bei sumokėjo už ieškinį 107 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 15, 2 t., b. l. 27-28). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, įvertinus Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytus dydžius, ieškovės atstovo atliktus procesinius veiksmus (surašytus procesinius dokumentus, pasirengimą bylos nagrinėjimui, dalyvavimą teismo posėdžiuose), šalių elgesį proceso metu, darytina išvada, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 53,50 Eur žyminio mokesčio ir 450 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

49. Atsakovė L. D. 2020 m. balandžio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. (8.3)TP-20-T-517-4658 buvo 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsakovė už priešieškinį turėjo sumokėti 75 Eur žyminio mokesčio, tačiau, atsižvelgiant į suteiktos teisinės pagalbos apimtį už priešieškinį sumokėjo 37,50 Eur žyminį mokestį, taip pat sumokėjo 250 Eur užstatą už ekspertizę. Kadangi priešieškinio reikalavimas atmestas, atsakovei jos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma išlaidos už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 426 Eur (2 t., b. l. 76), todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 50 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos - 50 procentų teisinės pagalbos išlaidų, nuo kurių mokėjimo atsakovė neatleista, t. y. 213 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Priteisti solidariai iš atsakovų L. D. ir G. B. ieškovei Šilutės kredito unijai 3 581,79 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 79 centus) skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gruodžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų L. D. ir G. B. ieškovei Šilutės kredito unijos naudai po 53,50 Eur žyminio mokesčio ir po 450 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės L. D. 213 Eur (du šimtus trylika eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, sumokant šią sumą į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.