Marijampolės apylinkės teismo nutartis

susipažinęs su nuteistojo T. M. prašymu dėl bausmės peržiūrėjimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-318-503/2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas nuteistojo T. M. prašymas dėl nuosprendžio peržiūrėjimo. T. M. nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad teismas jam skirdamas bausmę nevertino, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 61 straipsnio 2 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numato, kad teismas įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Tai kaltininko teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas, nes panaikina bausmės vidurkio taisyklę.

Be to 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio pakeitimai suteikiantys teisę teismui išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir skirti švelnesnę nei numato įstatymas bausmę.

T. M. atveju teismas priimdamas nuosprendį neatsižvelgė, jog yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Prašo peržiūrėti ir sušvelninti jam teismo skirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

BPK 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimą taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

2024 m. balandžio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573. Šis Įstatymas įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d. (2024 m. spalio 15 d. įstatymas Nr. XIV-3033).

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-318-503/2022 nuspręsta T. M. pripažinti kaltu :

- 2020-09-16 padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirti trijų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- 2020-09-22 padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirti trijų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- 2020-09-28 padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirti trijų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- 2020-09-30 padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir už tai jam paskirti aštuonių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- 2020-10-09 padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir už tai jam paskirti aštuonių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- 2020-10-16 padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir už tai jam paskirti aštuonių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- 2020-10-19 padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir už tai jam paskirti aštuonių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, T. M. anksčiau nurodytas, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir T. M. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyneriems metams ir devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą T. M. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti šešerių metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į T. M. bausmės laiką įskaityti jo išbūtą laiką laikinajame sulaikyme, t. y. nuo 2020-10-29 d. 9.12 val. iki 2020-10-21 d. 9.06 val., t. y. dvi dienas.

Bausmės pradžią T. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio jo atžvilgiu pradėjimo vykdyti dienos.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi byloje Nr. T-246-503/2023 nutarta Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl T. M. sumažintos bausmės paskyrimo nurodytą nuostatą laikyti netikslumu ir ją ištaisyti nauja šios dalies redakcija, - „Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą T. M. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.“ Ši nutartis įsiteisėjusi.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutartimi byloje Nr. T-402-564/2023 nutarta T. M. prašymą dėl 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio peržiūrėjimo ir bausmės sušvelninimo atmesti. Ši nutartis Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi palikta galioti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalis numato, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų.

Priimant 2022 m. rugsėjo 30 d. teismo nuosprendį Nr. 1-318-503/2022 teismas konstatavo, kad T. M. įvykdytos veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį įstatymo priskiriamos prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje bei veiką padarė būdamas recidyvistu. Jis anksčiau teistas 12 kartų. Jis anksčiau aprašytas veikas padarė palyginus netrukus po atliktos terminuotos laisvės atėmimo bausmės. Tai rodo, jog jis linkęs nusikalsti. Tai įvertinęs, bei įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką, - tai kad jis buvo visų nusikalstamų veikų vykdytojas, bei jį įvykdžiusį asmenį (jo amžių, jog jis iki teismo nuosprendžio priėmimo dirba, išlaiko du nepilnamečius vaikus), teismas sprendžia, kad šiuo atveju T. M. už kiekvieną nusikalstamą veiką skirtina bausmė laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas žemiau sankcijos vidurkio. Skirdamas T. M. šią bausmę, teismas sprendžia, kad šios bausmės jam paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartyje Nr. 1A-70-1049-2023 pasisakė, kad apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė išsamius parodymus, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas bei šiuo pagrindu skirti švelnesnę bausmę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus ir nuteistojo T. M. apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės yra deklaratyvūs, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirdamas nuteistajam už nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), BK 260 straipsnio 2 dalį (4 veikos) padarymą, subendrintą 9 (devynerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri pritaikius BK 64-1 straipsnio nuostatas buvo sumažinta trečdaliu, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino bausmės skyrimui aktualias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė tokią bausmę, kuri yra teisinga ir leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Apeliacinis teismas sprendė, kad išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Juolab, kad ir bendrinant bausmes už atskiras nusikalstamas veikas apeliantui buvo taikytas palankesnis bausmių bendrinimo būdas – jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis), o įvertinus tai, kad nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, apylinkės teismas taikė BK 64-1 straipsnio nuostatas ir sumažino nuteistajam paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydį vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, T. M. paskirtą subendrintą 6 (šešerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę laikyti prieštaraujančia teisingumo ir proporcingumo principui, kaip tai savo skunde deklaratyviai pabrėžia nuteistasis, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad skiriant T. M. bausmes už atskiras jo padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas įvertino visus, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, laikantis Baudžiamojo kodekso įstatyme įtvirtintų reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. T. M. savo kaltę pripažino tik apylinkės teisme, kur ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis), t. y. taikytas institutas, kurio viena iš taikymo sąlygų yra kaltininko prisipažinimas. Išvardytos aplinkybės iš tiesų suteikia pagrindą svarstyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės taikymą T. M.. Vis dėlto, kaip jau minėta, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir jo nuoširdus gailėjimasis yra sudedamosios aptariamos lengvinančios aplinkybės dalys, kurios atskirai negali egzistuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuoširdus nuteistojo gailėjimasis šiuo atveju nėra nustatytas. Teisėjų kolegija sutiko su apylinkės teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti T. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo nenustatyta ir BK 62 straipsnio 1, 2 dalyse ar 54 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų paskirti T. M. švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą T. M. teiginiai, kad teismas priimdamas nuosprendį neatsižvelgė, jog yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai, nei prašyme nurodė T. M., priimdamas nuosprendį teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių bei nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaip teisingai nurodė T. M., 2024 m. balandžio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573. Šis Įstatymas įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d. (2024 m. spalio 15 d. įstatymas Nr. XIV-3033).

Šiuo įstatymu buvo pakeista BK 54 straipsnio 3 dalis. Kaip teisingai nurodė prašyme T. M. šis pakeitimas lengvina asmenų, kuriems skiriama / paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisinę padėtį, nes įtvirtina galimybę, vadovaujantis šiuo straipsniu, ne tik paskirti švelnesnę bausmę, bet ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (išskyrus už labai sunkius nusikaltimus). Tačiau pažymėtina, kad pakeitimas grįžtamąją galią turi tik, kol byla nagrinėjama instancine tvarka.

Šiuo įstatymu taip pat buvo pakeistas ir BK 61 straipsnis. Kaip teisingai nurodė prašyme T. M. šis pakeitimas lengvina asmenų, kuriems skiriama / paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisinę padėtį, nes panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Taip pat kaltinamajam prisipažinus, gailintis, padėjus išaiškinti nusikaltimą ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuo šiol teismas iš esmės privalo skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę arba skirti alternatyvią bausmę, o už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą – ne didesnę kaip vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba alternatyvią bausmę. Esant minėtoms sąlygoms, didesnės nei minimali laisvės atėmimo bausmės skyrimą privaloma motyvuoti papildomai. Tačiau pakeitimas grįžtamąją galią turi tik, kol byla nagrinėjama instancine tvarka.

Šiuo įstatymu taip pat buvo pakeistas ir BK 62 straipsnis. Kaip teisingai nurodė prašyme T. M. šis pakeitimas lengvina asmenų, kuriems skiriama / paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisinę padėtį, nes nebeprivaloma pačiam atvykti ir pranešti apie nusikalstamą veiką, užtenka prisipažinimo tuoj po veikos padarymo, taip pat nebereikia nustatyti dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių (pakanka vienos), užtenka prižiūrėti vieną mažametį vaiką. Tačiau pakeitimas grįžtamąją galią turi tik, kol byla nagrinėjama instancine tvarka.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes keisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-318-503/2022 T. M. paskirtų bausmių už nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), BK 260 straipsnio 2 dalį (4 veikos) padarymą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

Teismas nutaria:

Nuteistojo T. M., gimusio (duomenys neskelbtini) prašymą atmesti.

Nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam T. M..

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.