- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-12
- Bylos Nr.
- e2-4906-1071/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00388-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
- Ieškovas
- Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Klipščių ąžuolai“
- Atsakovas
- J. G., V. K.
- Advokatai
- Gintaras Degimas, Laimonas Strauka
- Kategorijos
- 1.5.1.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.12Kiti su sutarčių teise susiję klausimai
dalyvaujant ieškovės atstovui bendrijos pirmininkui V. V. ir advokato padėjėjui Gintarui Degimui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Klipščių ąžuolai“ ieškinį atsakovams J. G. ir V. K. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 2054,39 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2012 m. individualių gyvenamųjų namų savininkai steigimo sutartimi įsteigė gyvenamųjų namų savininkų bendriją (toliau – GNSB) „Klipščių ąžuolai“. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 4 punkto nuostata nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką. GNSB „Klipščių ąžuolai“ 2017-04-09 visuotiniame narių susirinkime patvirtintos vidaus tvarkos Taisyklių 5.4. punktas nustato, kad draudžiama į unitazus mesti higieninius įklotus, sauskelnes, tualetinį popierių, servetėles, prezervatyvus, vatos diskelius, draudžiama pilti kačių kraigą, toksiškas chemines medžiagas. Nurodė, jog atsakovai J. G. ir V. K. 2017-06-05 įsigijo gyvenamosios paskirties patalpas, o 2017-08-03 įstojo į bendriją. Iki 2017-06-05 Bendrijoje nekildavo rūpesčių dėl sustojusių siurblinių, sugedusių siurblių, primestų į nutekamųjų vandenų vamzdyną neorganinės kilmės daiktų (vienkartinių vystyklų, medžiagos gabalų, higieninių servetėlių ir t. t.). GNSB „Klipščių ąžuolai“ bėdos prasidėjo nuo to momento, kai atsakovai įsigijo jų bendrijoje esantį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio, bendrija pradėjo periodiškai registruoti valymo įrengimų siurblių užsikišimus, gedimus. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad siurbliai užkemšami higieninėmis servetėlėmis, sauskelnėmis ir kitais neorganinės kilmės daiktais. Bendrijos nariai ir gyventojai buvo informuoti dėl avarijų, pakartotinai įspėti nemesti į nutekamųjų vandenų vamzdyną pašalinių daiktų (neorganinės kilmės). Nepavykus išspręsti susidariusios situacijos, siekiant nustatyti asmenis, kurie ignoruoja įspėjimus ir meta neorganinės kilmės medžiagas į nutekamųjų vandenų vamzdyną buvo sumontuotos gaudyklės. Sumontavus gaudykles, nustatyta, kad pašalinės medžiagos pakliuvo į gaudyklę iš (duomenys neskelbtini)namo vamzdyno, surašyti nuotekų priežiūros šulinių patikros aktai. Nurodytu adresu gyvena atsakovai. Gaudyklė buvo sumontuota su (duomenys neskelbtini)namo savininkų žinia. Siekiant išvengti teismų proceso ir bandant ginčą spręsti taikiai, registruotu paštu atsakovams buvo išsiųstas raginimas geranoriškai atlyginti žalą, tačiau atsakovai į raginimus nereagavo, 2054,39 Eur žalos neatlygino. Ieškovės patirtą žalą sudaro (tiesioginiai nuostoliai, patirti šalinant avarijos padarinius, įrangos montavimas ir įrangos įsigijimas).
Atsiliepimas
Atsakovai J. G.ir V. K. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovai nurodė, kad ieškovų ieškinys yra grindžiamas tik prielaidomis ir hipotezėmis, nes objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovų neteisėtus veiksmus ir tuo pačiu neva tai bendrijai padarytą žalą, kartu su ieškiniu nėra pateikiama. Nurodė, jog ieškovės pirmininkas V. V. viešai apie atsakovus paskleidė šmeižikiško pobūdžio informaciją apie neva tai atsakovų neteisėtus veiksmus, tuo nuteikdamas prieš atsakovus daugumą bendrijos gyventojų. Be to, ieškovės pirmininko suklaidinti bendrijos gyventojai šiuo metu yra neigiamai nusistatę jų atžvilgiu, nes net dauguma gyventojų nežino, kad faktiškai jie, kartu su nepilnamečiais vaikais, name adresu (duomenys neskelbtini) nuolat pradėjo gyventi tik 2017 vėlyvą rudenį, nes iki to laiko namas nebuvo pritaikytas atsakovų šeimos nuolatiniam gyvenimui. Nurodė, kad bendrijoje problemos su nuotekomis yra įsisenėjusi problema, nes be atsakovų šeimos bendrijoje gyvena dar daug kitų šeimų, kurios augina mažamečius vaikus, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės, kad iki 2017-06-05 bendrijoje nekildavo rūpesčių dėl sustojusių siurblinių, sugedusių siurblių ir pan., bei kad GNSB „Klipščių ąžuolai“ bėdos prasidėjo jiems įsigijus gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)yra klaidingos. Jie bendrijos nariais tapo nuo 2017-08-03, tačiau ieškovės bendrijos pirmininkas 2017-08-09 rašė jiems el. laišką, kuriame nurodė apie besitęsiančią „epopėją” su valymo įrenginiais, būtent šis pirmininko įrodymas patvirtina, apie jau įsisenėjusią problemą su valymo įrenginiais, kuri yra kilusi ne dėl jų kažkokių tai netinkamai atliktų veiksmų. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių apie gaudyklių įrengimą. Bendrija neturi teisės tokių gaudyklių įrenginėti, šios taip vadinamos „gaudyklės” nėra sertifikuotos, niekas nėra išdavęs atitikties sertifikato, kuris patvirtintų apie ieškovės nurodytų gaudyklių pritaikymą naudoti nutekamųjų vandenų vamzdynuose. Be to, ieškovė nenurodė, kur tos gaudyklės buvo sumontuotos, kaip jos buvo sumontuotos, kas jas sumontavo, koks gaudyklių veikimo principas. Nurodė, jog ieškovės pateiktais duomenimis tikrinimas buvo atliktas tik 2017-10-08, 2017-10-10, 2017-10-14, tačiau viešu pranešimu atsakovai buvo apšmeižti dėl to, kad neva tai nuo 2017 metų liepos mėnesio jie meta įvairius netinkamus daiktus į nuotekų kanalizaciją. Be to, prie valymo įrenginių turi galimybę patekti bet kas ir bet kada, todėl jie nėra atsakingi už trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus. Nurodė, jog ieškiniui pagrįsti ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad bendrijai priklauso valymo įrenginiai, siurblinės, inžinierinės komunikacijos, taip pat nėra pateikti įrodymai, kurie patvirtintų ieškovės teikiamų apmokėjimui sąskaitų susiejimą su neva tai atsakovų neteisėtais veiksmais. Nurodė, jog ieškovė iš jų reikalauja žalos atlyginimo už neva tai įvykusią avariją, tačiau nepateikė objektyvių įrodymų, kada, kokiu metu įvyko avarijos, kokiuose inžinieriniuose įrenginiuose ir komunikacijose, nėra nustatytos avarijų kilimo priežastys, ieškovė teikia įrodymus apie neva tai atliktus darbus 2017-07-31, 2017-08-31, 2017-09-18, 2017-10-16, tačiau pati ieškovė patikrinimą atliko tik 2017-10-08, 2017-10-10 ir 2017-10-14.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti. Bendrijos pirmininkas V. V. papildomai paaiškino, kad bendrijoje yra 68 namai ir bendrija nuosavybės teise valdo valymo nuotekų įrenginius, nuotekų tinklus, vandentiekio tinklus, gręžinį. Jis pirmininko pareigas eina nuo 2018-03-03, o pati bendrija egzistuoja nuo 2016 metų. Per 2016 - 2017 metus bendrija nepatyrė didelių nuostolių, gedo valymo įrenginiai ir tie gedimai buvo susiję su valymo įrenginiais, o ne su siurbline. Tuo metu gyventojai įsikūrinėjo naujuose būstuose, nuotekos užsikimšdavo nuo statybinių atliekų. Visos rimtesnės bėdos prasidėjo, kai atsakovai 2017 m. liepos mėn., įsigijo savo būstą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai į bendriją įstojo nuo 2017-08-03. Įstojant į bendriją jie žodžiu buvo supažindinti su visomis bendrijos vidaus taisyklėmis, jie jas matė ir vartė, jiems buvo pranešta, kad tai yra biologiniai valymo įrenginiai. Julija buvo supažindinta rusų kalba. Paaiškino, kad jau 2017-08-03 prasidėjo problemos su valymo įrenginiais, užsikimšus ant siurblio buvo rasti 4 sauskelnės ir drėgnos servetėlės. Servetėlės visos buvo su vienodais paveiksliukais ir to pačio gamintojo. Gyventojams kilo mintis, kad tai gali būti naujai įsikėlusių gyventojų darbas, tai yra atsakovų, nes jie turi 1 metų amžiaus dukrą, o kitų šalia esančių kaimynų vaikai jau yra dideli. Jis asmeniškai paskambino ir pranešė atsakovams apie situaciją, tačiau jie nepripažino. Po skambučio sauskelnės nebebuvo metamos į kanalizaciją, tačiau drėgnos servetėlės ir toliau kimšo nuotekų vamzdyną. Jie ne kartą kvietė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Gargždų būstas“ dėl užsikimšusių vamzdynų, tačiau iškvietimai yra brangūs, todėl jis pats su kaimynais valė kanalizaciją. Per visą tą laikotarpį jis informuodavo namo gyventojus, kad šitaip nesielgtų, rašė netgi rusų kalba. Jis gaudavo iš atsakovo K telefoninių skambučių, kuriuose jis reikšdavo nepasitenkinimą – kodėl mieste galima viską mesti į kanalizaciją, o čia ne. Jam buvo išaiškinta, kad miestas turi galingus siurblius, tada jis pasiūlė paskolinti bendrijai pinigų įsigyti galingą siurblį. Buvo iškvietę tarnybą netgi išplauti siurblį, po išplovimo siurblys dirbo 5 dienas, po to vėl tas pats. Paaiškino, kad bendrija priėmė sprendimą įrengti gaudyklę, padarė eksperimentą, kad ji gaudo ir stabdo atliekas, todėl nuo gatvės pradžios pradėjo statyti gaudykles ir tikrinti kas meta atliekas. Namai buvo tikrinami pasirinktinai. Jie paprašė atsakovų kaimyno iš 7B namo, kad leistų į šulinį įdėti gaudyklę. Po kelių dienų, tai buvo šeštadienis, buvo pakeltas dangtis, buvo rasta daugybę servetėlių ir ausų krapštukų, surašyti patikrinimo aktai. Patikrinant dalyvavo kaimynai, atsakovė J. G.. Ji tada pripažino, kad servetėlės yra jos, o ausų krapštukus galėjo sumesti vyresnė dukra. Po to buvo sušauktas valdybos posėdis, pakviesti abu atsakovai, tačiau jie neatvyko. Julija buvo pareiškusi, kad kaip metė krapštukus į nuotekas taip ir mes. Jie bandė ieškoti kompromiso, nes pinigai už nuotekų valymą yra mokami iš bendrijos lėšų. Siūlė jiems sutvarkyti bendrijai priklausiantį sklypą, užsodinti žole ir viską geruoju išspręsti, tačiau atsakovai nieko nedarė. Paaiškino, kad žalą jis detalizavo ir paskaičiavo pagal atliktų darbų aktus, pagal juos buvo išrašytos sąskaitos - faktūros už siurblių valymą ir atkimšimą ir gaudyklę (kuri kitiems kaimynams nebuvo reikalinga). Paaiškino, kad po gaudyklės įdėjimo daugiau neteko remontuoti valymo įrenginių. Kai gaudyklę dėjo prie kitų namų, ji pagavo tik tualetinį popierių, o prie atsakovų namo servetėles ir krapštukus. Servetėlė įmesta į nuotekas gali keliauti iki šulinio ir 5-7 dienas. Paaiškino, kad atsakovai dirba Švedijoje ar Suomijoje registruotoje įmonėje, atsakovas K dažniau būna išvykęs, o atsakovė G būna dažniausiai namie, nes matosi kieme mašinos. Paaiškino, kad išvalyti siurblių jie kvietėsi UAB „Gargždų būstas“, su jais nuo 2016 metų yra sudaryta sutartis dėl buitinių įrengimų priežiūros, bet tai neturi nieko bendro su siurblinės valymu. Kiekvieną mėnesį jie sumoka 80 Eur už įrenginių priežiūrą, mėginių paėmimą, analizę. Išplauti siurbliai vėl po 3-5 dienų užsikimšdavo. Paaiškino, kad 2017-08-31 60 Eur suma yra išskaičiuota iš bendros sumos, tai buvo naujo aktyvaus dumblo atvežimas. Nuostoliai yra paskaičiuoti su PVM. 2017-08-31 patikrinimo aktas nėra susijęs su buitinių nuotekų valymo įrenginių priežiūra, buitinių nuotekų priežiūros sąskaitos nėra įskaitytos į ieškinio sumą. Paaiškino, kad PVM sąskaitų - faktūrų apmokėjimą įrodo aktai ir išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Jie remiasi atliktų darbų aktais. Paaiškino, kad yra 5 atliktų darbų aktai: 2017-07-31 -180 Eur; 2017-08-08 - 332,75 Eur; 2017-08-10 - 331,54 Eur; 2017-08-30 - 435 Eur ir 2017-09-18 - 60,50 Eur, be to gaudyklės gamyba ir įleidimas. Paaiškino, kad UAB „Gargždų būstas“ neprivalo valyti ir prižiūrėti nuotekas, nebent jie juos samdo, jų darbas yra paimti cheminius mėginius, tikrinti jų būklę, esant reikalui pakeisti aktyvųjį dumblą. Siurblinės priežiūros remontas yra bendrijos reikalas, užsikimšo siurbliai, užsikimšo visa sistema. Paaiškino, kad UAB „Balstran“ išvežė 12 m³ nuotekų, jie ją samdė. Už nuotekų išvežimą moka visi bendrijos nariai. Paaiškino, kad sutartis su UAB „Gargždų būstas“ yra sudaryta neterminuotai. Kartą į pusmetį yra išvežamos susikaupusios nuosėdos, jeigu reikia atvežamas kitas aktyvus dumblas. Dumblo išvežimo ir atvežimo suma nėra įtraukta į ieškinio sumą. Sąskaitos - faktūros yra išrašytos aktų pagrindu, nurodyti PVM sąskaitose-faktūrose tiksliai už ką mokama nėra privaloma. Kitų paslaugų UAB „Gargždų būstas“ neteikia, nebent pagal užsakymą nupjauna žolę, nukasa sniegą. Bendrija visada ieško, kad darbus atliktų kas pigiau, todėl atsirado UAB „Balstran“ sąskaita. Nuotekų valymo paslaugomis užsiima tik kelios įmonės. Konkurso būdu su apklausa yra išsirenkama parankiausia įmonė. UAB „Gargždų būstas“ jų bendriją aptarnauja nuo pat įsikūrimo, tačiau jie samdo ir kitas įmones. Paaiškino, kad gaudyklė buvo įstatyta dvejiems namams -7A ir 7B, nes ten yra jų vienas šulinys į kurį subėga nuotekos. Šulinys randasi daugiau kaimynų sklype nei atsakovų Jie prie šulinio priėjo per 7B namo kiemą su jų sutikimu, jie neprieštaravo gaudyklės įmontavimui. Visi namai yra statyti ūkio būdu, jų nuotekos sujungtos į vieną siurblinę, jų detalus išdėstymas turi matytis gyvenamųjų namų bylose.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas L. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad ieškovas savo ieškinį grindžia vien prielaidomis ir hipotezėmis. Registrų išrašai patvirtina, kad sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti 3 gyvenamieji namai, nurodyti visi 3 namų savininkai, visi trys namai yra sujungti į bendrą nuotekų sistemą. Ieškovės noras apkaltinti tik vienus atsakovus dėl nuotekų kimšimosi yra nepagrįstas. Ieškovė turi įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus, patirtą žalą ir priežastinį ryšį. Ieškovė nedetalizuoja iš kur susidarė ta skola, tos išlaidos. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad buvo bendraujama su atsakovais taip pat yra nepagrįstos. Konfliktinė situacija nuo pradžių buvo tarp bendrijos pirmininko ir atsakovės J. G.. Visi ieškovės pateikti dokumentai yra neinformatyvūs, iš jų negalima daryti išvados, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų reikėjo keisti siurblį ir, kad ieškovė patyrė nuostolius. Paaiškino, kad atsakovai pateikė ESO pažymą apie suvartotą elektros energiją, ji patvirtina, kad atsakovai negyveno pastoviai tame name. Jie tame name pradėjo gyventi tik nuo 2017 m. pabaigos, nes neturėjo baldų. Jų darbo vieta yra Skandinavijoje, jie dažnai ten išvyksta. Yra įrodymai, kad ieškovė 2017-09-11 visai eilei gyventojų, tarp jų ir atsakovams siuntė bendrijos vidaus taisykles, todėl ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovai jau įstoję į bendriją buvo supažindinti su taisyklėmis yra nepagrįsta ir atmestina. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie gaudyklių egzistavimą, kokiu principu jos yra įrengiamos, siurbliai galėjo sudegti dėl visai kitų priežasčių, tai galėjo įvykti ir dėl kitų kvartalo gyventojų, nes gaudykle patikrinti buvo tik 8 namai, be to, atsakovai neturi priėjimo prie šulinio. Ieškovė nenurodė iš kokių reikalavimų susidarė reikalaujama suma. Bendrija turi sudariusi sutartį su UAB „Gargždų būstas“ dėl įrenginių buitinių nuotekų valymo, nes įrenginiams yra reikalinga nuolatinė priežiūra, nuotekos turi būti nuolat pašalinamos. Duomenų apie tai, kam priklauso tų nuotekų įrenginiai nėra. Nuotekos yra periodiškai valomos, todėl bendrijos nariai moka nuolat mokesčius, o tai patvirtina sistemingus darbus šalinant nuotekas, todėl atsakovai neprivalo dengti periodinių nuotekų valymų. Paaiškino, kad jis registrų centre ieškojo duomenų apie siurblinės įregistravimą, ten jokių duomenų apie tai, kur praeina tos komunikacijos, nėra. Nuotekos į tą šulinį kur buvo rasta servetėlių ir krapštukų formuojamos iš visų trijų namų. Ieškovė nepagrįstai apšmeižė atsakovus vien remdamasi hipotezėmis ir prielaidomis.
Liudytoja V. S. teismo posėdžio metu parodė, jog jis yra GNSB „Klipščių ąžuolai“ narys nuo pat jos įsikūrimo, gyvena toje pačioje gatvėje kur ir atsakovai, išsilavinimas universitetinis, dirba pagal verslo liudijimą, pažįsta bendrijos pirmininką, o atsakovų ne. Parodė, jog nuo 2017 m. liepos - rugpjūčio mėnesio pradėjo strigti jų kvartalo nuotekų įrenginiai, gesti siurblinė, todėl bendrijos pirmininkas atliko patikrą ir rado atsakovams priklausančiame šulinyje drėgnų servetėlių, kurios nesuyra vandenyje, sauskelnių ir ausų krapštukų, kurių mesti į kanalizaciją griežtai draudžiama. Buvo gražiai prašoma visų nemesti tokių atliekų į kanalizaciją, tačiau problemos nesibaigė. Vykdant paskutinį patikrinimą dalyvavo jo žmona, jis nedalyvavo. Paskutiniu metu problemų nebėra. Su bendrijos vidaus taisyklėmis jis yra susipažinęs, tačiau logiškai yra suprantami dalykai ko negali mesti į klozetą. Jis nežino, kur dirba atsakovai, kad namuose jie būna, spėja pagal mašinas kieme. Kvartalo gyventojai visi tvarkingai moka mokesčius.
Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad jis nuo 2015 m. spalio mėnesio gyvena toje bendrijoje. Iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio nebūdavo didelių problemų su nuotekomis ar siurblinėmis, jos prasidėjo nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio. Kas antrą savaitę reikėjo valyti siurblines. Jis pats dalyvavo 2017 m. spalio 14 d. patikrinime, atidarė šulinį prie atsakovų namo, tada buvo rasta ausų krapštukų, drėgnų servetėlių. Atsakovas J. G. taip pat dalyvavo ir viską matė. Ji tada sakė: „nieko nežinau, ne aš čia metu, gal čia visai ne iš mūsų namo“. Paaiškino, kad bendrijos pirmininkas niekada nenuteikinėjo kvartalo gyventojų prieš atsakovus, nebuvo jokio supriešinimo, jis stengėsi viską daryti teisiškai. Po spalio mėnesio patikrinimo, po 2 savaičių baigėsi visos problemos. Su bendrijos vidaus taisyklėmis jis susipažino ir pasirašė, taisykles gavo susirinkimo metu ir el. paštu. Jis mano, jog siurblinės ir inžineriniai tinklai priklauso bendrijai. Jis su atsakovais nebendrauja, tik iš matymo juos pažįsta. Jis nežino ar atsakovai pastoviai gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Žino, kad bendrijai priklauso 60 namų, kiek namų yra adresu (duomenys neskelbtini), jis nežino.
Liudytoja I. K. teismo posėdžio metu parodė, jog ji taip pat yra bendrijos narė, atsikėlė gyventi į tą kvartalą 2017 m. liepos 8 d. Ji dalyvavo 2017 m. spalio 14 d. patikrinime, kai buvo išimama gaudyklė, matė, kad iš šulinio buvo ištrauktos servetėlės, ausų krapštukai. Tada dalyvavo ir atsakovė J. G., ji patvirtino ir neneigė, kad tai jos servetėlės ir krapštukai. Ji nežino, kam priklauso nuotekų įrenginiai ir siurblinės. Ji atsakovę pirmą kartą tada ir matė 2017-10-14. Ji nežino ir nemato, ar atsakovai pastoviai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau stovint mašiną mato. Po paskutinio patikrinimo problemų dėl užsikimšusios kanalizacijos nėra. Bendrijos pirmininkas nenuteikinėja gyventojų prieš atsakovus. Jai yra žinomas taisyklių turinys, ji informuota el. paštu. Ji nieko nėra girdėjusi apie atsiskaitymą už nuotekų tvarkymą. Ji nieko negali pasakyti apie šulinių išdėstymą. Šulinys prie 7B namo nėra užvirintas, ten yra 2 namai sublokuoti.
Liudytoja L. V. teismo posėdžio metu parodė, jog ji yra teisininkė, taip pat bendrijos narė, 2 metus pirmininkavo bendrijai. Bendrijos pirmininką ji pažįsta gerai, atsakovus žino, kad tokie yra, bet asmeniškai nepažįsta. Žino apie ginčą, kuris kilo dėl valymo įrenginių, žino, kad buvo atliktas tyrimas dėl sugadintos įrangos. Pirmininko dėka buvo nustatyta, kas atlieka pažeidimus. Anksčiau nuotekos buvo užsikimšusios nuo statybinių atliekų, o nuo 2018 m. liepos mėnesio jie pradėjo nuosekliai strigti, todėl buvo pradėta ieškoti priežasčių, nes visi gyventojai buvo suinteresuoti, kad jie veiktų gerai, jie buvo informuoti, kad tai buitiniai valymo įrenginiai. Valant siurblį buvo rasta sauskelnių, drėgnų servetėlių, kurios neyra vandenyje ir ausų krapštukų. Po patikrinimo buvo šaukiamas susirinkimas, prašoma šitaip nesielgti. Žino, kad buvo statoma gaudyklė, jog nustatyti, kas daro pažeidimus. Pastačius gaudyklę K šulinyje buvo rastos servetėlių ir krapštukų atliekos, jie nepaistė prašymo šitaip nesielgti. Ji dalyvavo paskutinėje apžiūroje, dalyvavo ir dubliuoto namo kaimynas, atsakovai nedalyvavo. Paaiškino, kad kiekvienais metais yra kviečiamas susirinkimas, sudaroma sutartis su bendrija, kiekvienam bendrijos nariui yra išaiškinamos jo teisės ir pareigos. Nuteikinėjimo iš bendrijos pirmininko prieš atsakovus tikrai nebuvo, buvo tik noras išsiaiškinti priežastis, nes tai kainavo pinigus, o mokėti papildomai niekas nenori. Po paskutinio rimto pasikalbėjimo užsikimšimų daugiau nebesikartojo. Ji nežino, kur atsakovai dirba, jie gyvena toliau nuo jos. Ji nieko nežino apie bendrijos skolas ir mokesčius.
Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis taip pat yra GNSB „Klipščių ąžuolai“ valdybos narys, pažįsta bendrijos pirmininką. Su atsakovais jokių santykių nepalaiko ir nepažįsta. Jis 4 metus gyvena toje gatvėje. Parodė, jog pirmus dvejus metus valymo įrenginiai veikė nepriekaištingai, gal pora kartų buvo remontuota, tiek tepamena. Po naujų gyventojų 2017 m. vasaros pabaigoje atsikraustymo (o būtent atsakovų), užsidegdavo raudona nuotekų lemputė, signalizuodama nuotekų užsikimšimą. Natūraliai tada piršosi išvada, kad problemos prasidėjo po naujų gyventojų atsikėlimo. Apie problemas dėl nuotekų buvo kalbam viešoje erdvėje internete. Mano, jog iš bendro suvokimo reikia žinoti, ką galima mesti į kanalizaciją, ką ne. Šiuo metu tokio pobūdžio problemų dėl nuotekų nebėra. Jis nežino ir negirdėjo, kad bendrijos pirmininkas būtų nuteikinėjęs bendrijos narius prieš atsakovus. Jis atsakovų nepažįsta, nes gyvena toliau nuo jų, jo namo Nr. 13. Jis žino, kad visos gatvės nuotekos subėga į centrinę siurblinę. Jis moka bendrijai mokesčius po 20 Eur į mėnesį (tai kaupiamasis fondas, išlaidos bendro naudojimo reikmėms, buhalterės ir pirmininko atlyginimui). Apie sutartį su UAB „Gargždų būstas“ jis nėra nieko girdėjęs.
Liudytojas G. G. teismo posėdžio metu parodė, jog jis yra atsakovo K kaimynas, jo namas yra sublokuotas su atsakovų namu, jo namo numeris yra 7B. Santykiai su atsakovais yra neutralūs. Parodė, jog 7 numeriu pažymėtam kvartalui priklauso 3 namai. Jis atsikėlė ten gyventi 2015-03-01. 2017 metų rugpjūčio mėnesį (tiksliai datos nepamena) atsikėlė gyventi atsakovai. Iki atsakovų atsikėlimo su nuotekomis viskas buvo gerai, po jų atsikėlimo prasidėjo siurblio užsikišimas, pastovus raudonos lemputės signalizuojančios gedimus – užsidegimas. Jam buvo pasiūlyta patikrinti šulinį šalia namo, įdėta gaudyklė, kuri sugaudo atliekas, kurių negalima mesti. Išėmus gaudyklę jų namo šulinyje buvo rasta servetėlių, kurios neyra vandenyje ir ausų krapštukai. Patikrinimo metu atsakovo K nebuvo, buvo tik J. G. Jis negali patvirtinti, kad ji pripažino, jog meta servetėles ir krapštukus į nuotekas. Parodė, jog 7A ir 7B namas turi vieną šulinį į kurį subėga atliekos, toliau jos susijungia ir teka toliau. Atsakovai turi tris vaikus, suaugusį sūnų, 6 metų dukrą ir 1 metų. Atsakovas dažnai išvykdavo iš namų, dabar rečiau. Jis negali pasakyti, ar jie pastoviai būna namie. Paaiškino, kad pirmininkas nenuteikinėja bendrijos narių prieš atsakovus, viešoje erdvėje į diskusijas jis nesikiša. Šiuo metu tokių nuotekų gedimų nebėra, tai baigėsi prieš pusmetį. Kas valdo inžinerinius tinklus jis pasakyti negali. Jis nežino, ar nuotekos yra pastoviai išvežamos, yra matęs, o kaip reguliariai, jis nežino. Jo manymu, atsakovė J nedirba, tik vyras.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės ir atsakovo atstovų paaiškinimų, liudytojų parodymų byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
GNSB „Klipščių ąžuolai“ įstatai, įregistruoti 2012-11-28 Juridinių asmenų registre patvirtina, kad GNSB „Klipščių ąžuolai“ yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įgyvendinantis gyvenamųjų namų ir žemės sklypų, esančių Klipščių K., Klaipėdos r., savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su individualių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų (inžinerinių tinklų) ir būsimo bendro naudojimo žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (I t., e. b. l. 18-29). Bendrijos vadybą sudaro: V. V., E. R. ir R. U. (I t. e. b. l. 32).
GNSB „Klipščių ąžuolai“ 2017-04-09 bendrijos visuotiniame narių susirinkime patvirtintos bendrijos vidaus tvarkos taisyklės, kurių 5.4 punktas numatė, kad draudžiama į unitazus mesti higieninius įklotus, sauskelnes, tualetinį popierių, servetėles, prezervatyvus, vatos diskelius, draudžiama pilti kačių kraigą, toksiškas chemines medžiagas (I t., e. b. l. 62-68).
2017-08-03 atsakovas V. K. kreipėsi į GNSB „Klipščių ąžuolai“ su prašymu priimti jį į bendrijos narius. Prašyme nurodė, jog su bendrijos įstatais ir priedais savarankiškai susipažino ir sutinka jų laikytis (I t., e. b. l. 102).
Nustatyta, kad GNSB „Klipščių ąžuolai“, siekiant nustatyti bendrijos teritorijoje gyvenantį asmenį ar asmenis, kurie į buitinių nuotekų sistemą meta neirstančias drėgnas servetėles, plastikinius ausų krapštukus bei kitas neorganines atliekas, į Bendrijos teritorijoje esamų gyvenamųjų namų nuotekų priežiūros šulinukus pasirinktinai montavo pagamintas groteles-gaudykles. Surašyti nuotekų priežiūros šulinių patikrų aktai, kurie patvirtina, kad: 2017-10-10 patikrinus nuotekų sutekėjimą iš (duomenys neskelbtini) namų, pažeidimų nenustatyta – gaudyklėse nėra neorganinės kilmės atliekų; 2017-10-10 patikrinus nuotekų sutekėjimą iš (duomenys neskelbtini)namų, nustatyta, kad iš šulinuko ištraukta drėgna servetėlė (apžiūra filmuota); 2017-10-14 patikrinus nuotekų sutekėjimą iš (duomenys neskelbtini) namų, nustatyta, kad šulinuke sumontuotos grotelės-gaudyklės yra pilnos drėgnų neirstančių servetėlių bei kitų neorganinių atliekų; 2017-10-14 patikrinus nuotekų sutekėjimą iš (duomenys neskelbtini)ir 15 namų, pažeidimų nenustatyta – gaudyklėse nėra neorganinės kilmės atliekų; 2017-10-10 patikrinus nuotekų sutekėjimą iš (duomenys neskelbtini) namų, pažeidimų nenustatyta – gaudyklėse nėra neorganinės kilmės atliekų; 2017-10-14 patikrinus nuotekų sutekėjimą iš (duomenys neskelbtini) namų, pažeidimų nenustatyta – gaudyklėse nėra neorganinės kilmės atliekų; 2017-10-10 patikrinus nuotekų sutekėjimą iš (duomenys neskelbtini)namų, pažeidimų nenustatyta – gaudyklėse nėra neorganinės kilmės atliekų (I t., e. b. l. 36-39, 79-80, 81-82,100-101, 103-104).
Byloje esantys mokėjimo pavedimai (toliau – MP) patvirtina, kad ieškovė GNSB „Klipščių ąžuolai“, 2017-08-18 MP Nr.17-47, pervedė UAB „Balstran“ 331,54 Eur, mokėjimo paskirtis BALSF Nr. 00000510; 2017-08-03 MP Nr. 17-39, pervedė UAB „Gargždų būstas“ 260,01 Eur, mokėjimo paskirtis BUT -17 0484; BUT-17 0516; 2017-10-04 MP 17-57 pervedė UAB „Gargždų būstas“ 140,51 Eur, mokėjimo paskirtis BUT17 Nr. 063; 2017-10-28 MP Nr. 17-62 pervedė UAB „Gargždų būstas“ 140,51 Eur, mokėjimo paskirtis BUT 170732; 2017-11-21MP Nr. 17-69 pervedė UAB „Gargždų būstas“ 310,01 Eur, mokėjimo paskirtis BUT 170797; 2017-09-14MP Nr. 17-54 pervedė UAB „Gargždų būstas“ 435,60 Eur, mokėjimo paskirtis BUT 170588; 2017-11-21MP Nr. 17-70 pervedė UAB „Bavista“ 423,50 Eur, mokėjimo paskirtis BAV0001598; 2017-08-18MP Nr. 17-48 pervedė UAB „Bavista“ 332,75 Eur, mokėjimo paskirtis BAV0001301 (I t., e. b. l. 14, 33, 34, 40, 69, 70, 78, 105).
Elektroniniai laiškai rašyti GNSB „Klipščių ąžuolai“ bendrijos nariams bei fotonuotraukos patvirtina, kad dėl nuolatinio nuotekų valymo įrenginių gedimo tarp bendrijos narių vyko diskusijos, bendrijos nariai buvo informuojami apie nuotekų valymo įrenginių gedimus, gyventojai informuoti, kad tai yra biologiniai valymo įrenginiai ir kt. (I t., e. b. l. 41-53, 122-129).
Elektroniniai laiškai rašyti atsakovams patvirtina, kad bendrija kvietė atsakovus J. G. ir V. K. į valdybos posėdį, vyksiantį 2017-10-16 19.30 val., kuriame bus aptarti nuotekų šulinių patikros rezultatai (I t., e. b. l. 54-55).
GNSB „Klipščių ąžuolai“ valdybos posėdžio, įvykusio 2017-10-16 protokolas Nr. 01/1610 patvirtina, kad valdyba nusprendė iki 2017-11-01 viešai paskelbti asmenis, t. y. (duomenys neskelbtini) namo bendrasavininkus, kaip nesilaikančius vidaus taisyklių bei (duomenys neskelbtini) namo bendrasavininkams atsisakius geranoriškai atlyginti žalą, pasiūlyti įpareigoti bendrijos pirmininką V. V. iki 2018-01-10 kreiptis į teismą dėl bendrijos patirtos žalos išieškojimo (I t., e. b. l. 30-31).
GNSB „Klipščių ąžuolai“ elektroniniu laišku visiems bendrijos nariams 2017-11-01 paskelbė viešą asmens ir veiksmų skelbimą, kuriame nurodė: bendrijos nariai (duomenys neskelbtini) namo bendrasavininkai J. G. ir V. K. ilgą laiką ignoravo ir nesilaikė bendrijos įstatų 65.1 ir 65.3 bei bendrijos vidaus taisyklių 5.4 punkto sąlygų. Dėl jų veiksmų bendrija patyrė 1900 Eur žalą (I t., e. b. l. 56-57).
Nustatyta, kad 2017-11-15 GNSB „Klipščių ąžuolai“ paštu kreipėsi su raginimu į atsakovus J. G. ir V. K. atlyginti bendrijai 1993,89 Eur žalą (I t., e. b. l. 58 - 59, 60-61).
Valstybinės įmonės Registrų centras išrašas patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini)0,1154 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)yra trys pastatai - gyvenamieji namai, pastatas-gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. L. ir J. L., pastatas-gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. G. ir I. G., o pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso J. G. ir V. K. (I t., e. b. l. 71-77).
Byloje esančios PVM sąskaitos - faktūros, atliktų darbų aktai, defektinis aktas, darbų perdavimo – priėmimo aktas, komerciniai pasiūlymai, patvirtina, kad GNSB „Klipščių ąžuolai“ laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. spalio 16 d. atliko nuotekų valymo įrenginių ir siurblių valymą, keitė siurblius, už atliktus darbus išrašytos PVM sąskaitos-faktūros (I t., e. b. l. 84-99).
Valstybinės įmonės Registrų centras pateiktas išrašas patvirtina, kad 0,6408 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini)., su juose esančiais vandentiekio tinklais, nuotekų šalinimo tinklais - buitinių nuotekų tinklais, nuotekų šalinimo tinklais – lietaus nuotekų tinklais, nuosavybės teise priklauso GNSB „Klipščių ąžuolai“ (I t., e. b. l. 168-180).
Nustatyta, kad atsakovė J. G. 2017-09-11 iš GNSB „Klipščių ąžuolai“ gavo vidaus tvarkos taisykles susipažinimui (I t., e. b. l. 172).
UAB „Verada“ 2018-04-23 išduota pažyma patvirtina, kad atsakovas V. K. dirba jų įmonėje darbų vadovo pareigose, jis darbo reikalais buvo išvykęs į komandiruotes laikotarpiu nuo 2017-07-04 iki 2017-08-01; nuo 2017-08-07 iki 2017-09-13; nuo 2017-09-16 iki 2017-12-18 ir nuo 2017-12-22-iki 2018-01-16 (I t., e. b. l. 173).
UAB „Verada“ 2018-04-23 išduota pažyma patvirtina, kad atsakovė J. G. dirba jų įmonėje direktorės pareigose, ji darbo reikalais buvo išvykusi į komandiruotes laikotarpiu nuo 2017-07-04 iki 2017-07-28; nuo 2017-08-07 iki 2017-08-18; nuo 2017-09-03 iki 2017-09-16; nuo 2017-11-20 iki 2017-12-18 ir nuo 2017-12-22 iki 2018-01-12 (I t., e. b. l. 173).
Nustatyta, kad atsakovė J. G. 2017-06-21 su AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudarė elektros energijos pirkimo - pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartį dėl elektros energijos tiekimo į gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini)AB „Energijos skirstymo operatorius“ išduota pažyma patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017-06-21 iki 2018-04-10 atsakovai už elektros energiją, tiekiamą pagal 2017-06-21 sutartį į gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini)sumokėjo 15,50 Eur (I t., e. b. l. 175-176).
Išrašas iš GNSB „Klipščių ąžuolai“ atsiskaitomosios sąskaitos patvirtina pinigų pervedimą UAB „Gargždų būstas“, UAB „Balstran“ ir UAB „Bavista“ (I t., e. b. l. 192-195).
Dėl reikalavimo priteisti nuostolius.
Sprendimą civilinėje byloje teismas priima savo vidiniu įsitikinimu, kuris grindžiamas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Taigi faktas gali būti vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu ir esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.).
Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismas šios kategorijos bylose nėra aktyvus. Todėl sprendimas priimamas įvertinus šalių pateiktus įrodymus.
Ieškovė, sumokėjusi už buitinių nuotekų siurblinės remontą ir valymą, prašo iš atsakovų solidariai priteisti žalos atlyginimą. Atsakovai su pareikštu reikalavimu nesutinka, nurodo, jog ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės ir žalos dydžio.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimtas c. b. Nr. 3K-3-467/2011).
Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
Ieškovės atstovas savo reikalavimą grindžia tuo, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų buvo apgadinti bendrovei priklausantys buitinių nuotekų siurbliai, o būtent todėl, kad atsakovai nesilaikė GNSB „Klipščių ąžuolai“ nustatytų vidaus taisyklių 5.4 punkto reikalavimų ir į nuotekų vamzdyną metė sauskelnes, drėgnas vandenyje neirstančias servetėles ir plastikinius ausų krapštukus.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas bendrijos pirmininkas paaiškino, jog aplinkybę, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus pagrindžia 2017-10-14 bendrijos surašytas nuotekų priežiūros šulinių patikros aktas, kuriame nustatyta, kad patikrinus nuotekų sutekėjimą iš (duomenys neskelbtini) namų (atsakovai gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad šulinuke sumontuotos grotelės - gaudyklė yra pilnos drėgnų neirstančių servetėlių bei kitų neorganinių atliekų, taip pat atsakovų elgesiu, o būtent atsakovo V. K. išsakytais argumentais, jog mieste jie visada tokias atliekas metė į kanalizaciją, siūlymu paskolinti bendrijai pinigų įsigyti geresnį siurblį, bei atsakovės J. G. išsakytais argumentais, kad galbūt jos mažametė dukra primetė ausų krapštukų į unitazą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas savo reikalavimą priteisti nuostolius grindė ir ta aplinkybe, kad visos problemos bendrijoje dėl užsikimšusių nuotekų prasidėjo po to, kai į bendriją atsikėlė gyventi atsakovai. Nors ir neneigė to, jog ir anksčiau būta problemų su nuotekų užsikimšimu, tačiau jos buvo kitokio pobūdžio, į nuotekų vamzdyną buvo patekę statybinio grunto, o ne sauskelnių, drėgnų neirstančių vandenyje servetėlių ir plastikinių ausų krapštukų.
Ieškovo atstovo bendrijos pirmininko nurodytas aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir bendrijos gyventojai – liudytojai V. S., A. L., I. K., L. V., R. K., G. G.. Jie iš esmės vienareikšmiškai visi teigė, kad visos problemos su nuotekų vamzdyno užsikimšimu prasidėjo atsikėlus naujiems gyventojams, tai yra atsakovams. O liudytoja I. K. patvirtino, kad atsakovė, paskutinio patikrinimo metu, kai buvo tikrinamas šulinys po gaudyklės įstatymo ir nustatyta, kad į nuotekas yra metamos servetėlės, kurios neyra vandenyje ir plastikiniai ausų krapštukai, pripažino, jog ji (atsakovė) taip elgdavosi ir mieste, kad ji į nuotekų vamzdyną meta neorganines medžiagas, kurios netirpsta vandenyje. Tačiau tai, kad atsakovė nepripažino aplinkybių, jog į nuotekų vamzdyną metė neorganines atliekas, patvirtino liudytojai A. L. ir G. G., bei liudytojas A. L. parodė, kad atsakovė J. G. tada sakė: „nieko nežinau, ne aš čia metu, gal čia visai ne iš mūsų namo“. Taigi pačių bendrijos narių, liudytojų, dalyvavusių 2017 m. spalio 14 d. patikrinime, kai buvo tikrinamas šulinys po gaudyklės įstatymo ir nustatyta, kad į nuotekas yra metamos servetėlės, kurios neyra vandenyje ir plastikiniai ausų krapštukai, paaiškinimai yra prieštaringi.
Taip pat, nors tiek ieškovės pirmininkas, tiek liudytojai nurodė, kad iš esmės visos problemos su nuotekų vamzdyno užsikimšimu prasidėjo atsikėlus naujiems gyventojams, tai yra atsakovams, tačiau, kaip matyti iš elektroninių laiškų, rašytų GNSB „Klipščių ąžuolai“ bendrijos nariams bei fotonuotraukų, problemų su nuotekų vamzdyno užsikimšimu buvo ir anksčiau, t. y. iki atsakovų atsikėlimo į (duomenys neskelbtini). A. K. matyti iš 2017 m. rugpjūčio 2 d. elektroninio laiško, 2017 m. rugpjūčio 2 d. siurblys buvo užkimštas šunų ar kačių plaukais; taip pat ant siurblio mentės buvo užsivyniojęs skuduras, ko pasekmė – sulankstyta siurblio mentis (I t., e. b. l. 37-38).
Taip pat iš pirmiau nurodytų elektroninių laiškų matyti ir tai, kad 180 Eur suma (UAB „Gargždų būstui“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. BUT-17, Nr. 0516), kurią ieškovė laiko atsakovų padarytos žalos dalimi, yra kildinama iš 2017-07-26, 31 siurblinės valymo ir plovimo (I t., e. b. l. 37-39 , 79), nors atsakovas V. K. į bendriją įstojo tik 2017 m. rugpjūčio 3 d., o atsakovei J. G. bendrijos vidaus tvarkos taisyklės elektroniniu paštu buvo išsiųstos tik 2017 m. rugsėjo 11 d. (I t., e. b. l. 168).
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat teigė, kad tam, jog nustatyti kaltininką, kuris meta neorganines atliekas į nuotekų vamzdyną, bendrija nupirko gaudyklę, kuri buvo įtaisyta šuliniuose pasirinktinai atrenkamuose namuose ir šulinyje, kuris jungia (duomenys neskelbtini)namų nuotekų vamzdyną, tikslu nustatyti, iš kur patenka į siurblinę neorganinės medžiagos, kurios kemša vamzdyną. Patikrinus gaudyklę šulinyje, kuris jungia (duomenys neskelbtini)namų nuotekų vamzdyną ir buvo aptiktos neorganinės kilmės medžiagos, tai yra drėgnos vandenyje neyrančios servetėlės ir plastikiniai ausų krapštukai, dėl kurių užsikimšimo bendrija plaunat ir remontuojant inžinerinius nuotekų tinklus patyrė nuostolių.
Atsakovai atsiliepimu ir teismo posėdžio metu atsakovų atstovas su jiems pateiktu ieškiniu kategoriškai nesutiko. Nurodė, jog ieškovė neįrodė, jog atsakovai metė į nuotekų vamzdyną neorganines atliekas, kurios neyra vandenyje, ir ko pasekmėje užsikimšo buitinių nuotekų vamzdynas dėl ko ieškovė patyrė nuostolių. Be to, atsakovai pateikė rašytinius įrodymus pagrindžiančius aplinkybes, kad jie adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, kuriuo kimšosi kanalizacija ir ieškovė remontuodama nuotekų šalinimo siurblius patyrė nuostolių, gyveno labai mažai, nes jie abu dirba UAB „Verada“ ir vyksta dažnai į komandiruotes, o tą faktą, kad jie mažai buvo namie, adresu (duomenys neskelbtini) patvirtina ir AB „Skirstymo operatorius“ išduota pažymą apie tuo laikotarpiu sunaudotą elektros energijos tiekimą į atsakovams priklausantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini).
Iš byloje pateikto 2017 m. spalio 14 d. nuotekų priežiūros šulinių patikrinimo akto, nustatyta, kad patikrinus nuotekų sutekėjimą iš (duomenys neskelbtini) namų, nustatyta, kad šulinyje sumontuotos grotelės – gaudyklės yra pilnos drėgnų neirstančių servetėlių bei kitų neorganinių atliekų. Atsakovai atsiliepime ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nesutinka su ieškovo pateiktu argumentu, kad būtent jie (atsakovai) metė servetėles ir ausų krapštukus į nuotekų vamzdyną, jie su tokiais kaltinimais kategoriškai nesutinka. Tai aplinkybei pagrįsti jie pateikė VĮ Registrų centro išrašą, kad būtent (duomenys neskelbtini) žemės sklype yra įregistruoti 3 gyvenamieji namai, todėl neaišku, iš kokio namo šios neorganinės kilmės atliekos pateko į jiems priklausantį bendrą šulinį ir sugadino siurblio darbą, ko pasėkoje ieškovė remontuojant juos patyrė nuostolius. Tą aplinkybę, kad gaudyklė būtent buvo pastatyta į tą bendrą šulinį, į kurį suteka nuotekos iš (duomenys neskelbtini) namų, patvirtino ir pats ieškovės atstovas. Be to, aptariamame 2017 m. spalio 14 d. nuotekų priežiūros šulinių patikrinimo akte nėra užfiksuota aplinkybių, kad būtent iš atsakovų gyvenamojo namo – (duomenys neskelbtini) į šulinį pateko neorganinės atliekos, ko pasėkoje ieškovė patyrė nuostolius.
Būtent dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teismas ir abejoja ieškovės atstovo nurodyta aplinkybe, kad neorganinės atliekos buvo užfiksuotos patekusios iš (duomenys neskelbtini)gyvenamojo namo, nes ir pats ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad į šulinį, kuriame buvo pastatyta gaudyklė, nuotekos patenka iš (duomenys neskelbtini)gyvenamųjų namų. Be to, teismas sutinka su atsakovų nurodytais argumentais dėl to, kad nuotekų šulinyje pastatyta gaudyklė (nešmenų krepšys) nėra sertifikuota, ieškovė nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių gaudyklės veikimą, jos sumontavimo faktą, teisę montuoti tokias gaudykles ir t. t.
Tai, kad 2017 m. spalio 14 d. nuotekų priežiūros šulinių patikrinimo akte yra užfiksuota, kad apžiūroje dalyvavusi (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė J. G. žodžiu pripažino, kad drėgnos popierinės servetėlės priklauso jai, kurios, galbūt, netyčia buvo įmestos į unitazą, esant prieštaringiems liudytojų, dalyvavusių 2017 m. spalio 14 d. nuotekų priežiūros šulinių patikrinime, paaiškinimams dėl atsakovės išsakytos pozicijos patikrinimo metu, atsakovei neigiant, kad ji buvo pripažinusi patikrinimo akte nurodytas aplinkybes, nėra pakankama išvadai, jog atsakovė pripažino atlikusi neteisėtus veiksmus.
Galiausiai, ta aplinkybė, kad 2017 m. spalio 14 d. nuotekų priežiūros šulinių patikrinimo metu, patikrinus nuotekų sutekėjimą iš (duomenys neskelbtini)namų, buvo nustatyta, kad, kad šulinyje sumontuotos grotelės – gaudyklės yra pilnos drėgnų neirstančių servetėlių bei kitų neorganinių atliekų, niekaip nepagrindžia to, kad ir anksčiau iš minėtų namų į nuotekas būtų metamos kokios tai neorganinės atliekos dėl kurių ieškovė, šalindama avarijos padarinius, patyrė žalą.
Aplinkybė, jog po gaudyklės įstatymo į gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini)šulinį, daugiau nuotekų vamzdynas nesikimšo, taip pat nėra pakankama išvadai, jog tokiu elgesiu atsakovai pripažino atlikę neteisėtus veiksmus (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Teismas taip pat nenustatė kitų objektyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą, jog kanalizacijos užsikimšimas galėjo kilti dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, nes ir pats ieškovo atstovas patvirtino, kad visos iš 60 gyvenamųjų namų nuotekos suteka į bendrą siurblinę.
Taigi nors byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2017-07-26, 2017-07-27, 2017-07-31, 2017-08-04, 2017-08-09, 2017-09-18, 2017-10-06 atliko siurblio ir siurblinės valymą, už šiuos darbus patyrė išlaidas, tačiau byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, jog šios išlaidos yra susijusios su kokiais tai atsakovų neteisėtais veiksmais (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Išdėstytų duomenų visumos pagrindu įvertinus byloje esančius duomenis, pripažintina, jog ieškovė neįrodė atsakovus atlikus neteisėtus veiksmus, dėl kurių buitinių nuotekų inžineriniuose tinkluose, priklausančiuose ieškovei, buvo padaryta žala.
Civilinio kodekso 6.247 straipsnis įtvirtina, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu) nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles, priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas. Ši ieškovo pareiga kyla ir iš Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio normos, kurioje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).
Minėta, jog tam, kad asmeniui būtų taikoma civilinė atsakomybė būtinas nustatyti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kaltę (Civilinio kodekso 6.245 – 6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenių paaiškinimus, liudytojų parodymus pripažinti, kad 2017-07-26, 2017-07-27, 2017-07-31, 2017-08-04, 2017-08-09, 2017-09-18, 2017-10-06 įvykę kanalizacijos užsikimšimai, ko pasėkoje buvo apgadinti siurbliai, įvyko dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsakovai pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai, nėra pagrindo.
Nesant nustatytų visų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti, ji atsakovams negali būti taikoma, todėl kitų sąlygų nustatymas netenka teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Ieškovė, reiškianti reikalavimą, kildinamą iš deliktinių civilinės atsakomybės teisinių santykių privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė šios pareigos neįvykdė, byloje nėra nustatytos ir įrodytos visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo atsakovams sąlygos, o tai sudaro pagrindą ieškovės ieškinį atmesti.
Esant išdėstytoms aplinkybėms ir byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, remiantis teisiniu reglamentavimu bei susiklosčiusia teismų praktika, vadovaujantis CPK 183, 185 straipsniais, ieškovės ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Atsakovai pateikė teismui duomenis, jog patyrė 600 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti dėl atstovavimo teismo posėdžiuose bei atsiliepimo į pareikštą ieškinį parengimo. Teismui netenkinus ieškinio, atsakovams iš ieškovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 600 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Klipščių ąžuolai“ ieškinį atsakovams J. G. ir V. K. dėl nuostolių atlyginimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Klipščių ąžuolai“, juridinio asmens kodas 302922955, 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovams J. G. ir V. K..
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.