- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-19
- Bylos Nr.
- e2-1046-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10080-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- G. Z.
- Ieškovas
- A. J., M. K.
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.37Jungtinė veikla (partnerystė)
- 3.2.4.8.2Prejudiciniai faktai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. J. ir M. K. ieškinį atsakovui G. Z. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovų reikalavimų ir juos pagrindžiančių argumentų santrauka
1. Ieškovai A. J. ir M. K. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: priteisti iš atsakovo G. Z. 45 180,72 Eur skolą, 10 919 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad atsakovui siekiant parengti detalųjį planą ir pakeisti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)(toliau ir – atsakovo žemės sklypas), paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamąją teritoriją ir šį sklypą padalyti į mažesnius sklypus 2006 m. vasario 28 d. buvo išduotos planavimo sąlygos. Pagal išduotas sąlygas detaliajam planui parengti, rengiant teritorijų planavimo dokumentą, buvo privaloma numatyti ir teritorijos aprūpinimo elektra, vandeniu bei nuotekų pašalinimo sprendinius. Tuo metu jau buvo rengiamas ieškovams priklausančių gretimai esančių žemės sklypų detalusis planas, kuriame taip pat numatytas teritorijos aprūpinimas elektra, geriamuoju vandeniu ir nuotekų šalinimas. Ieškovų teigimu, atsakovas, siekdamas išvengti didelių išlaidų teritorijos aprūpinimui inžineriniais įrenginiais, 2007 metų pabaigoje kreipėsi į ieškovus dėl veiksmų šioje srityje derinimo.
3. 2007 m. gruodžio 14 d. tarp bylos šalių ir M. V., R. V., L. S. ir S. I. bei Z. I. buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis (toliau – ir JV sutartis). Remiantis minėta sutartimi, atsakovo parengto detaliojo plano projekte buvo numatytas elektros, vandens ir nuotekų šalinimo tinklų prijungimas prie (iš) gretimuose, ieškovams priklausančiuose, sklypuose suplanuotų įrengti inžinerinių tinklų.
4. Atsakovo rengtame detaliajame plane taip pat buvo numatyta, kad antrame etape vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžineriniai tinklai bus prijungiami prie centralizuotų tinklų, analogiškai kaip ir ieškovų parengtame detaliajame plane. Pagal abu detaliuosius planus nuotekų valymo įrenginiai ir gręžinys buvo numatyti tik laikinam naudojimui, iki į (duomenys neskelbtini) kaimą bus atvestos centralizuotos inžinerinės vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos.
5. Pagal Jungtinės veiklos sutartį ieškovai įsipareigojo suteikti atsakovui ir tretiesiems asmenims teisę naudotis ieškovų komunikacijomis, atvestomis iki tretiesiems asmenims (S. I. ir Z. I.) priklausančio žemės sklypo ribos, ir prijungti jas prie ieškovams nuosavybės teise priklausančios komunikacijų infrastruktūros; suteikti teisę atsakovui atsivesti elektros energijos liniją į Sutartyje nustatytą skaičių jam nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose statomų namų nuo elektros energijos pastotės, esančios ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype; suteikti atsakovui teisę naudotis priešgaisriniu vandens telkiniu. Sutarties įvykdymo terminas komunikacijų įrengimui ir jų prijungimui numatytas nebuvo.
6. Remiantis JV sutarties 3.1.2 p. nuostatomis, atsakovas įsipareigojo padengti komunikacijų įvedimo išlaidų dalį, sudarančią 92 678,41 Eur (320 000 Lt). Avansą 18 535,68 Eur (64 000 Lt) sumai atsakovas įsipareigojo sumokėti per 10 d. nuo sutarties pasirašymo, o likusią 74 142,72 Eur (256 000 Lt) dalį įsipareigojo sumokėti per 10 d. nuo komunikacijų įvedimo. Vykdydamas sutartinius įsipareigojimus atsakovas avansą, t. y. 18 535,68 Eur (64 000 Lt), sumokėjo.
Šalies argumentai
7. Ieškovai teigia, kad JV sutartimi prisiimtus įsipareigojimus jie įvykdė tinkamai ir tai patvirtina jų pateiktos sutartys bei susitarimai dėl komunikacijų tiesimo. Ieškovai taip pat pažymi, kad nemažą dalį komunikacijų projektavimo bei įvedimo darbų atliko savo jėgomis bei darbu.
8. Ieškinyje nurodyta, kad 2008 m. balandžio 9 d. buvo suderintas atsakovo parengtas jo žemės sklypo detalusis planas, kurio sudedamąja dalimi buvo ir Jungtinės veiklos sutartis. 2008 m. gegužės 29 d. Klaipėdos apskrities viršininkas patvirtino atsakovo parengtą detalųjį planą. Atsakovo žemės sklypas buvo padalytas į dalis, išskiriant sklypą inžinerinei infrastruktūrai, kadangi atsakovo sklype taip pat privalėjo būti nutiesti inžineriniai tinklai (šie tinklai nebuvo Jungtinės veiklos sutarties dalykas).
Šalies argumentai
9. Ieškovų teigimu, Jungtinės veiklos sutarčiai įgyvendinti pritrūko lėšų, todėl 2009 m. birželio 19 d. susitarimu JV sutartis buvo pakeista padidinant atsakovo mokėtiną avanso sumą 28 962 Eur (100 000 Lt) (iki 164 000 Lt) bei nustatant, kad likusi suma mokama ne per 10 d. nuo komunikacijų įvedimo, bet iki konkrečios kalendorinės datos – 2012 m. birželio 19 d. Bendra atsakovo pagal JV sutartį mokėtina suma nepakito, tik likusi mokėtina suma sumažėjo iki 48 180,72 Eur (156 000 Lt). Susitarimo pagrindu atsakovas ieškovams A. J. ir M. K. sumokėjo 28 962 Eur (100 000 Lt), t. y. likusią avanso dalį.
10. 2010 metais visos Sutarties šalys gavo iš įmonės AB „Klaipėdos vanduo“ pasiūlymus inžinerinius tinklus jungti prie centralizuotų tinklų.
11. 2010 m. gegužės 19 d. tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir ieškovų buvo sudaryta sutartis dėl šalių santykių statant vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklus / atšakas. Jos pagrindu atsirado galimybė operatyviau įgyvendinti JV sutarties tikslus ir nutiestus inžinerinius tinklus pradėti eksploatuoti juos prijungiant prie centralizuotų tinklų.
12. 2010 m. gegužės 21 d. tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir atsakovo buvo sudaryta analogiška sutartis dėl vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų statybos.
13. Atsakovas 2010 m. spalio 20 d. su įmone UAB „Fortūnatas“ sudarė projektavimo ir darbų pagal projektą įrengimo sutartį, pagal kurią įmonė įsipareigojo atlikti vandentiekio sistemos projektavimo ir įrengimo darbus pačiame atsakovo sklype. Ieškovai pažymi, kad ši atšaka nebuvo Jungtinės veiklos sutarties dalykas.
14. Ieškovų ir atsakovo rengtuose detaliuosiuose planuose buvo numatyta pareiga nuotekų valymo įrenginius ir gręžinį įrengti tik laikinam naudojimui, o į (duomenys neskelbtini) kaimą atvedus centralizuotas sistemas, jungtis prie jų, todėl tiek ieškovai, tiek ir atsakovas savo įsipareigojimus vykdė.
15. Ieškovai pažymi, kad iš Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ieškovų sklypuose vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai buvo pradėti statyti dar 2008 m., o baigti 2014 m., nutiesta 1014,09 m vandentiekio tinklų bei 1072,15 m nuotekų tinklų. Inžineriniai tinklai yra būtent tokie, kokius ir įsipareigojo nutiesti ieškovai. Komunikacijos įregistruotos viešame registre tik 2016 m. spalio 30 d., kadangi vienas iš sklypų savininkų ilgą laiką atsisakė tikslinti savo sklypo kadastrinius duomenis.
Šalies argumentai
16. Ieškovai nurodo, kad nepaisant to, kad jie pagal sutartį įvykdė savo įsipareigojimus, atsakovas atsisakė mokėti likusią JV sutarties kainos dalį ir nusprendęs nelaukti, kol ieškovų pastatytos komunikacijos bus prijungtos prie centralizuotų sistemų, prisijungė prie centralizuotų sistemų iš kitos pusės (ne nuo I. priklausančio žemės sklypo pusės). Ieškovų įrengtos komunikacijos buvo sėkmingai užbaigtos, taip pat prijungtos prie centralizuotų sistemų ir, remiantis teisės aktais, perduotos valdyti AB „Klaipėdos vanduo“.
Žemesnės instancijos teismas
17. Ieškovai atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl jau sumokėtų pinigų grąžinimo, teigdamas, kad pagal JV sutartį nieko negavo. Tačiau 2016 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-327-642/2016 teismas ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1083-459/2016 apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovai nevykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį ar juos vykdė netinkamai. Jungtinės veiklos sutarties tikslas jau yra pasiektas ir tam, kad būtų konstatuotas tinkamas sutarties įvykdymas, neturi reikšmės tai, ar atsakovas sutarties įvykdymo metu vis dar turėjo suinteresuotumą sutarties rezultatais. Atsakovo kasacinis skundas priimtas nebuvo, todėl Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi.
Šalies argumentai
18. Ieškovų teigimu, kadangi visos nurodytos komunikacijos yra įrengtos ir jau įregistruotos viešame registre, o atsakovas dar nėra įvykdęs pareigos sumokėti likusią numatytą 45 180,72 Eur (156 000 Lt) kainos dalį, ieškovai pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų nurodyto dydžio įsiskolinimą pagal JV sutartį.
II. Atsakovo atsikirtimų santrauka
19. Atsakovas G. Z. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad per kelerius metus po Jungtinės veiklos sutarties sudarymo komunikacijos įrengtos nebuvo, taip pat nebuvo įrengtas priešgaisrinis vandens telkinys. Kai paaiškėjo, kad AB „Klaipėdos vanduo“ vykdo Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, kurio pagrindu (duomenys neskelbtini) kaime buvo planuojama įrengti centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus, tiek ieškovai, tiek atsakovas sudarė atskiras sutartis su AB „Klaipėdos vanduo“ dėl vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų statybos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai nebuvo įvykdę savo įsipareigojimų pagal Jungtinės veiklos sutartį, poreikio toliau tęsti Jungtinės veiklos sutartį nebeliko.
Atsiliepimas
20. Atsakovas mano, kad jis nepagrįstai sumokėjo ieškovams 47 497,68 Eur (164 000 Lt), nes įsipareigojimų pagal sudarytą jungtinės veiklos sutartį jie neįvykdė, todėl reikalauti sumokėti papildomai 45 180,72 Eur nėra teisinio pagrindo. Tvirtina, kad ieškovai siekia nesąžiningai praturtėti, nes reikalauja iš atsakovo pinigų už darbus, kuriuos padarė kiti asmenys, t. y. AB „Klaipėdos vanduo“.
21. Atsakovas mano, kad ieškovų teiginys, jog JV sutartis yra įvykdyta prisijungus prie centralizuotų vandentiekio tinklų, yra neteisingas. Sutartis buvo sudaryta būtent dėl komunikacijų įrengimo, t. y. valymo ir vandens vietinių stočių, ir ji neapėmė prisijungimo prie centralizuotų tinklų. Atsakovo manymu, pagal ieškovų pateiktus dokumentus jų išlaidos vykdant JV sutartį sudaro tik 35 414,99 Eur (122 280,87 Lt) ir kitų įrodymų, patvirtinančių patirtas išlaidas vykdant JV sutartį, ieškovai nepateikė. Atsakovo teigimu, negalima be jokios priežasties paprašyti likusios sumos pagal JV sutartį mokėjimo ieškovams neįrodžius, kad prašomus pinigus, kurių nesumokėjo atsakovas, jie išleido JV sutarties tikslui pasiekti.
22. Atsakovas pažymi, kad patvirtinant Jungtinės veiklos sutarties įvykdymą, pagal Sutarties 3.3 p., turėjo būti surašytas priėmimo–perdavimo aktas, tačiau tokio akto nėra iki šios dienos. Ši aplinkybė taip pat įrodo, kad ieškovai neįvykdė Sutarties sąlygų ir neturi teisės reikalauti priteisti iš atsakovo ieškinyje nurodytų sumų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Ginčo esmė
23. Ieškovai kreipėsi į teismą ir prašo priteisti skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų reikalavimas yra kildinamas iš 2007 m. gruodžio 14 d. jungtinės veiklos sutarties (toliau – ir JV sutartis). Ieškovai teigia, kad jie įvykdė JV sutartį, todėl atsakovas turi sumokėti visą JV sutartyje numatytą komunikacijų įvedimo išlaidų dalį. Atsakovas teigia, kad JV sutartis nebuvo visiškai įvykdyta, todėl jis neturi pareigos sumokėti visą JV sutartyje numatytą sumą. Iš to, kas paminėta, matyti, kad esminis šios bylos klausimas yra, ar ieškovai įvykdė JV sutartį. Siekiant atsakyti į šį klausimą visų pirma turi būti nustatyta, ką susitarė šalys JV sutartimi, kokia buvo šios sutarties esmė, kas gali būti laikoma visišku šios sutarties įvykdymu.
Dėl JV sutarties esmės ir jos įvykdymo
24. JV sutartis, iš kurios kilęs nagrinėjamas ginčas, buvo sudaryta atsakovui siekiant parengti detalųjį planą ir pakeisti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę (naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija), atsakovui priklausantį žemės sklypą padalijant į 8 sklypus. Atsakovui rengiant teritorijų planavimo dokumentą, buvo privaloma numatyti atsakovui priklausančios teritorijos aprūpinimo elektra, vandeniu bei nuotekų pašalinimo klausimų sprendinius. Tuo metu taip pat buvo rengiamas ir ieškovams priklausančių gretimai esančių žemės sklypų detalusis planas, kuriame buvo numatytas teritorijos aprūpinimas elektra, geriamuoju vandeniu ir nuotekų šalinimu. Atsakovas, siekdamas išvengti išlaidų savo teritorijos aprūpinimui inžineriniais įrenginiais ir žinodamas, kad gretimos teritorijos (ieškovų projektuojamos teritorijos) aprūpinimo inžineriniais statiniais sprendinių formalizavimas jau yra inicijuotas, 2007 metų pabaigoje kreipėsi į ieškovus dėl veiksmų šioje srityje derinimo. Taip 2007 m. tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis.
25. JV sutarties preambulėje, be kita ko, nurodoma, kad ši sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į tai, kad:
- šalys siekia įsirengti vandentiekio ir vandenvalos stotis (toliau – „Komunikacijos“) bei elektros energijos liniją šalims nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose;
- partneriai (tarp jų buvo ir atsakovas) siekia dalyvauti Komunikacijų vedimo procese įvedant Komunikacijas iki partneriui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos bei atsivesti elektros energijos liniją ir tuo tikslu kooperuoti savo turtą, darbą ir žinias su infrastruktūros savininko (tarp jų buvo ir ieškovai) organizaciniais gebėjimais, patirtimi, know-how, pradinių derybų ir parengiamųjų darbų metu įgytomis žiniomis bei infrastruktūros savininko lėšomis.
26. JV sutarties 1.1 punkte buvo nustatyta, kad infrastruktūros savininkai įsipareigoja suteikti partneriams teisę naudotis Komunikacijomis, nuo perdavimo eksploatuoti datos, atvestomis iki partneriams S. I. ir Z. I. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, ir prijungti jas prie infrastruktūros savininkui nuosavybės teise priklausančios komunikacijų infrastruktūros. Infrastruktūros savininkas, be kita ko, suteikia teisę partneriams atsivesti elektros liniją į šioje sutartyje nustatytą skaičių jiems nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose statomų namų nuo elektros energijos pastotės, esančios infrastruktūros savininkui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.
27. JV sutarties 1.2 punkte buvo nustatyta, kad partneriai įsipareigoja patenkinti šioje sutartyje nustatytas sąlygas dėl Komunikacijų įvedimo ir prijungimo prie infrastruktūros savininko infrastruktūros ir elektros energijos linijos atsivedimo sąlygas bei sumokėti šioje sutartyje nustatytą Komunikacijų vedimo išlaidų dalį.
28. JV sutarties 1.3 punkte buvo nustatyta, kad Komunikacijos šios sutarties prasme reiškia iki partnerio sklypo ribos atvedamą vandentiekio įvadą, įskaitant prijungimą prie vandentiekio stoties, ir vandenvalos stoties įvadą (įskaitant prijungimą prie buitinių ir lietaus nuotekų įvado).
29. JV sutartyje neužsimenama apie centralizuotus tinklus, prisijungimą prie jų. Vadinasi, prisijungimas prie centralizuotų tinklų nebuvo šios sutarties dalyku, šalys dėl to nesitarė.
30. Remiantis minėta JV sutartimi, atsakovo parengto detaliojo plano projekte buvo numatytas elektros, vandens ir nuotekų šalinimo tinklų prijungimas iš/prie gretimuose ieškovams priklausančiuose sklypuose suplanuotų įrengti inžinerinių tinklų. Atsakovo žemės sklypo detaliojo plano sprendinių konkretizavime buvo nurodyta (elektroninės bylos Nr. e2-1046-1092/2019 1 t., b. l. 39):
„3.7. INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA.
Numatomi du planuojamos inžinerinės įrangos etapai. Pirmajame etape – vietinių inžinerinių tinklų ir įrenginių statyba, reikalinga planuojamos ūkinės veiklos užtikrinimui.
Antrame etape numatoma inžinerinių tinklų įjungimas į centralizuotus tinklus pagal ruošiama (duomenys neskelbtini) gyvenvietės inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano sprendinius (galimybė prisijungti prie centralizuotų tinklų, paliekamas koridorius centralizuotų tinklų tiesimui).
3.7.1. Buitinės nuotekos
Buitinių nuotekų tinklai jungiami prie gretimame sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotų vietinių valymo įrenginių.
Bendras suskaidytas gyvenamajai paskirčiai sklypų skaičius 8 vnt. Paskaičiuotas nuotekų kiekis vienam sklypui Q-0,8m³/d. Gyvenamųjų sklypų nuotekų kiekis Q-6.4 m³/d arba 2304 m³/met.
3.7.2. Vandens tiekimas
Geriamojo vandens tiekimui numatoma pasijungti prie suprojektuotų gretimame sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) vietinio vandens gręžinio.
Vienam žmogui vandens suvartojimo norma 200 ltr/d. Planuojama, kad gyvenamajame name gyvens 4 žmonės. Vandens suvartojimo norma 0,8 m³/d. Planuojamo kvartalo (8 vnt. gyvenamų sklypų) vandens suvartojimo norma 6.4 m³/d.
Elektra numatoma aprūpinti iš gretimame sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotos tranzitinės modulinės transformatorinės, paklojus 0.4kV kabelio liniją pagal AKCINĖS BENDROVĖS „VST“ 2006 03 10 išduotas elektros tinklų technines sąlygas Nr. TS-06-18-0152.“
31. Projektavimo įmonės PRO (ši įmonė projektavo ieškovams priklausančių žemės sklypų inžinerinių tinklų aplinkos apsaugos dalį) rašte Klaipėdos savivaldybės administracijai nurodyta (elektroninės bylos Nr. e2-1046-1092/2019 3 t., b. l. 238, 239):
„Vadovaujantis išduotu sąlygų sąvadu Nr. Ar.2-840 išduotu 2008-07-10 objektui „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, buitiniai valymo įrengimai, vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui Klaipėdos rajono savivaldybė, (duomenys neskelbtini) seniūnija, (duomenys neskelbtini) kaimas, žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v.“ buvo atliktas techninis projektas. Šiam projektui buvo išduotas statybos leidimas Nr. NS 08-204, 2008-10-16. Keturiasdešimt individualių gyvenamųjų namų kvartalui buvo suprojektuoti buitinių nuotekų valymo įrengimai Oris dn Q=24,0 m³/d firmos UAB „Dinaitas“. Pagal jungtinės veiklos sutartį, sudarytą 2007-12-14 tarp fizinių asmenų – infrastruktūros savininkų M. K., A. J., M. V., R. V. ir partnerių L. S., G. Z., S. I., Z. I., buvo numatyta bendrai įrengti vandens gręžinį ir buitinių nuotekų valymo įrengimus. Pagal patvirtintą detalųjį planą (Nr. T11-252, 2008-05-29) G. Z. gyv. kvartalo sklypų vandentiekio ir nuotekų tinklai numatomi pajungti į anksčiau suprojektuotus tinklus M. K., A. J., M. V., R. V. individualių gyv. namų kvartale (duomenys neskelbtini) kaime. Kadangi techniniame projekte valymo įrengimai buvo numatyti tik keturiasdešimt sklypam Oris dn Q=24,0 m³/d, todėl pajungus papildomai dešimt sklypų, buitinių nuotekų valymo įrengimai turi būti didinami iki Oris dn Q=31,0 m³/d. Anksčiau suprojektuotų buitinių nuotekų valymo įrengimų apsauginė zona 10 m. Padidinus valymo įrengimų pajėgumą iki Q=31,0 m³/d, apsauginė zona nesikeis. Dėl valymo įrengimų pajėgumų padidinimo neprieštarauju“.
32. Atsakovo žemės sklypo techninio projekto „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui“ dalies vandentiekis–nuotekos aiškinamajame rašte (elektroninės bylos Nr. e2-1046-1092/2019 3 t., b. l. 141–143), be kita ko, nurodoma:
„<...>
Dabartiniu metu gyvenamų namų statybos kvartalo žemės sklypas nėra įsavintas inžineriniu požiūriu. Nesant galimybės prisijungti prie centralizuotų tinklų kvartalui projektuojami atskiri inžineriniai tinklai ir įrenginiai. Statomi individualūs gyvenami namai numatomi aprūpinti vandeniu iš anksčiau suprojektuoto artezinio gręžinio. Aštuonių vienbučių gyvenamųjų namų buitines nuotekas numatoma nuvesti į priešgaisrinį tvenkinį, prieš tai apvalius bendruose vietiniuose uždaro tipo biologinio valymo įrenginiuose iki nustatytų koncentracijų, o po to į (duomenys neskelbtini) upę (Aplinkosaugos reikalavimai nuotekoms tvarkyti, LR AM 2001 10 05 įsakymas Nr.495). Kvartale lietaus vanduo surenkamas nuo kelių. Nuo stogų lietaus nuotekos paleidžiamos į aplinką, kiekvieno sklypo teritorijoje. Lietaus nuotekos surenkamos šuliniais su kalaus ketaus grotelėmis ir nuvedamos į (duomenys neskelbtini) upę.
Vadovaujantis išduotu sąlygų sąvadu Nr. Ar.2-840 išduotu 2008-07-10 objektui „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, buitiniai valymo įrengimai, vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui Klaipėdos rajono savivaldybė, (duomenys neskelbtini) seniūnija, (duomenys neskelbtini) kaimas, žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v.“ buvo atliktas techninis projektas. Šiam projektui buvo išduotas statybos leidimas Nr. NS 08-204, 2008-10-16. Keturiasdešimt individualių gyvenamųjų namų kvartalui buvo suprojektuoti buitinių nuotekų valymo įrengimai Oris dn Q=24,0 m³/d firmos UAB „Dinaitas“. Pagal jungtinės veiklos sutartį, sudarytą 2007-12-14 tarp fizinių asmenų – infrastruktūros savininkų M. K., A. J., M. V., R. V. ir partnerių L. S., G. Z., S. I., Z. I., buvo numatyta bendrai įrengti vandens gręžinį ir buitinių nuotekų valymo įrengimus.
Pagal patvirtintą detalųjį planą (Nr. T11-252, 2008-05-29) G. Z. gyv. kvartalo sklypų vandentiekio ir nuotekų tinklai numatomi pajungti į anksčiau suprojektuotus tinklus M. K., A. J., M. V., R. V. individualių gyv. namų kvartale (duomenys neskelbtini) kaime. Kadangi techniniame projekte valymo įrengimai buvo numatyti tik keturiasdešimt sklypam Oris dn Q=24,0 m³/d, todėl pajungus papildomai dešimt (aštuoni sklypai priklausantys G. Z. ir du sklypai papildomai) sklypų buitinių nuotekų valymo įrengimai turi būt didinami iki Oris dn Q=31,0 m³/d. Anksčiau suprojektuotų buitinių nuotekų valymo įrengimų apsauginė zona 10 m. Padidinus valymo įrengimų pajėgumą iki Q=31,0 m³/d, apsauginė zona nesikeis (pridedamas projekto vadovo V. U. sutikimas dėl anksčiau suprojektuotų valymo įrengimų pajėgumų padidinimo).
33. UAB „Idmava ir partneriai“ parengtame ieškovų žemės sklypų detaliajame plane (šis detalusis planas yra popierinės bylos Nr. e2-1046-1092/2019 1 t. voke) suprojektuotas vandens gręžinys, kalbama apie vietinius vandentiekio tinklus, vietinius biologinio valymo įrenginius, iš kurių išvalytas vanduo turėtų patekti į projektuojamą priešgaisrinį tvenkinį, minimi lietaus nuotekų tinklai, nurodyta, kad nuo kelių surinktas (lietaus) vandens perteklius nuvedamas į prie valymo įrenginių projektuojamą įrengti siurblinę, o iš ten į projektuojamą priešgaisrinį tvenkinį, iš kurio, atsiradus pertekliui, į (duomenys neskelbtini) upelį.
34. Byloje nėra duomenų, kad JV sutarties sudarymo metu ar 2009 m., kai buvo keičiamos tam tikros JV sutarties nuostatos, JV sutarties šalys būtų žinojusios, kada tiksliai iki jų sklypų bus atvesti centralizuoti inžineriniai tinklai. Dėl šios priežasties minėtu laikotarpiu jos buvo suinteresuotos įsirengti vietinius tinklus, kad joms priklausantys žemės sklypai galėtų būti naudojami gyvenamajai paskirčiai.
35. Įvertinęs anksčiau paminėtų įrodymų turinį, teismas sprendžia, kad pagal JV sutartį šalys siekė įsirengti savarankišką (vietinę) inžinierinių tinklų ir komunikacijų sistemą, nepriklausančią (neprijungtą) prie centralizuotų tinklų, apimančią tiek infrastruktūros savininkų (ieškovų ir M. V.), tiek partnerių (atsakovo, S. I. ir Z. I., L. S.) žemės sklypus. Vanduo tiek ieškovų sklypams, tiek atsakovo sklypams turėjo būti tiekiamas iš suprojektuoto vietinio gręžinio (ne iš centralizuotų tinklų), įrengto teisės aktų nustatyta tvarka, kitaip tariant, turėjo būti įrengta vietinė vandentiekio stotis. Panaudotas vanduo buitinių nuotekų pavidalu turėjo būti valomas vietinėje vandenvalos stotyje, turinčioje savarankiškus (vietinius) valymo įrenginius, iš kurių išvalytas vanduo turėjo patekti į projektuojamą priešgaisrinį tvenkinį. Kadangi tiek vandentiekio stotis (vandens gręžinys), tiek vandenvalos stotis buvo numatytos infrastruktūros savininkų sklypuose, iki partnerių S. I. ir Z. I. sklypo ribos turėjo būti atvestas vandentiekio įvadas ir vandenvalos stoties įvadas, įskaitant prijungimą prie buitinių ir lietaus nuotekų įvado. Vadinasi, vanduo atsakovui turėjo būti tiekiamas per minėtą vandentiekio įvadą iš infrastruktūros savininkų vandentiekio stoties ir atsakovo sklypuose pavirtęs į buitines nuotekas per minėtą vandenvalos stoties įvadą turėjo sugrįžti į infrastruktūros savininkų buitinių nuotekų tinklus ir ten turėjo būti išvalytas infrastruktūros savininkų vietinėje vandenvalos stotyje. Be to, atsakovo sklypuose susidariusios lietaus nuotekos taip pat turėjo patekti į infrastruktūros savininkų lietaus nuotekų tinklus.
36. Atsižvelgdamas į tai, ko siekė ir dėl ko kooperavosi šalys sudarydamos JV sutartį (žr. šio sprendimo 35 punktą), teismas sprendžia, kad JV sutarties 3.1.2 punktu atsakovas įsipareigojo kompensuoti dalį ne bet kokių komunikacijų įvedimo išlaidų. Jis įsipareigojo apmokėti dalį (320 000 Litų) būtent šio sprendimo 35 punkte aprašytos ir iš bylos medžiagos išplaukančios savarankiškos (vietinės) inžinierinių tinklų ir komunikacijų sistemos įrengimo išlaidų. Tik tokios sistemos faktinis įrengimas, atidavimas eksploatacijai (žr. JV sutarties 1.1 punkto nuostatą „nuo perdavimo eksploatacijai datos“) ir galimybių prie jos prisijungti atsakovui suteikimas (per iki partnerių S. I. ir Z. I. sklypo ribos atvestus įvadus) gali būti laikomas visišku JV sutarties įvykdymu. Savo ruožtu tik visiškas JV sutarties įvykdymas gali būti pagrindu konstatuoti, kad atsakovas turi pareigą sumokėti visą JV sutarties 3.1.2 punkte numatytą pinigų sumą.
37. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovai į(si)rengė vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad teisės aktų nustatyta tvarka buvo įrengti ir eksploatacijai perduoti (žr. JV sutarties 1.1 punkto nuostatą „nuo perdavimo eksploatacijai datos“) JV sutartyje numatyta vandentiekio stotis ir vandenvalos stotis su suprojektuotais vandens valymo įrenginiais. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad ieškovai atvedė ir atidavė eksploatuoti JV sutarties sąlygas atitinkantį lietaus nuotekų įvadą iki JV sutartyje numatytos S. I. ir Z. I. sklypo ribos. Ieškovų sklypuose yra įregistruoti buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklai (elektroninės bylos e2A-223-943/2019 7 t., b. l. 57), o lietaus nuotekų tinklų įregistruota nėra, nors tokie buvo numatyti atskirai nuo buitinių nuotekų tinklų UAB „Idmava ir partneriai“ parengtame ieškovų žemės sklypų detaliajame plane (šis detalusis planas yra popierinės bylos Nr. e2-1046-1092/2019 1 t. voke). Be to, nėra duomenų, kad ieškovai įrengė siurblinę ir priešgaisrinį tvenkinį, į kuriuos lietaus nuotekos turėjo patekti pagal ieškovų sklypų detalųjį planą (žr. šio sprendimo 33 punktą). Vadinasi, byloje nėra įrodymų, kad buvo sukurta ir teisės aktų nustatyta tvarka perduota eksploatacijai JV sutarties sąlygas atitinkanti savarankiška (vietinė) inžinierinių tinklų ir komunikacijų sistema. Šią aplinkybę iš dalies patvirtino ir ieškovo atstovas 2019 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje, nurodydamas, kad detaliuosiuose planuose aprašyta komunikacijų sistema įrengta nebuvo (2019 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio garso įrašo 40–42 minutės), kad ieškovai sutaupė tam tikrų dalykų neįrengdami (2019 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio garso įrašo 44 minutė).
38. Ieškovų nurodomos aplinkybės, kad jau nuo 2012 metų jų sklypuose buvo tiekiamas vanduo ir susidarė nuotekos nereiškia, kad JV sutartis buvo įvykdyta, nes patys ieškovai neginčijo, kad vandens gręžinys buvo įrengtas ne projekto ir statybą leidžiančio dokumento vietoje (ieškovų 2018 m. birželio 13 d. apeliacinio skundo 44 p.), laikini įrenginiai nebuvo priduoti, nes įrengti ne pagal projektą (ieškovų 2018 m. birželio 13 d. apeliacinio skundo 50 p.). Byloje anksčiau liudytoju apklaustas R. A., kuris yra (duomenys neskelbtini) seniūnaitis, taip pat patvirtino, kad vandens valymo įrenginių nebuvo. Byloje anksčiau liudytoju apklaustas A. V., atlikęs geodezinius matavimus teritorijoje, kurioje buvo vykdoma JV sutartis, parodė, kad 2017 m. spalio 3 d. geodezinėje nuotraukoje parašė pastabas, kad suprojektuotas, bet neįrengtas vandens telkinys, suprojektuoti, bet neįrengti valymo įrengimai, suprojektuotas, bet neįrengtas vandens gręžinys (ši geodezinė nuotrauka yra popierinės bylos Nr. e2-1046-1092/2019 1 t. voke). Savo ruožtu aplinkybė, kad ieškovų sklypams iš kažkur buvo tiekiamas vanduo, kad dėl to susidarė nuotekos, nereiškia, kad JV sutartis buvo įvykdyta. JV sutartimi buvo susitarta ne bet kaip tiekti vandenį ir ne bet kur ir bet kaip išleisti nuotekas, o įrengti tokią vietinę sistemą, kurią būtų galima teisėtai eksploatuoti.
39. Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, teismas daro išvadą, kad ieškovai neįrodė, kad visiškai įvykdė JV sutartį. Dėl šios priežasties ieškovai neturi teisės iš atsakovo reikalauti visos JV sutarties 3.1.2 punkte nustatytos pinigų sumos.
40. Teismas taip pat pažymi, kad JV sutartis iki galo nebuvo realizuota iš esmės ne dėl nuo šalių valios priklausančių aplinkybių. JV sutarties įgyvendinimo metu tiek ieškovams, tiek atsakovams atsirado pareiga jungtis prie centralizuotų tinklų (tai buvo numatyta jų sklypų detaliuosiuose planuose). Dėl šios priežasties tolesnis JV sutarties įgyvendinimas, sukuriant vietinę inžinerinių tinklų ir komunikacijų sistemą, kaip buvo numatyta JV sutartyje, iš esmės tapo nebegalimas. Ši situacija iš esmės atitinka JV sutarties 6.3 punkto nuostatą, kad „jeigu šios Sutarties tampa neįmanoma įvykdyti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Šalių, Šalys privalo viena kitai grąžinti viską, ką jos yra gavusios pagal šią Sutartį, išskyrus tiesiogiai su projekto vykdymu patirtas išlaidas“.
41. Pagal JV sutartį atsakovas įsipareigojo ieškovams kompensuoti dalį JV sutartyje numatytų komunikacijų įvedimo išlaidų. Atsakovas pagal JV sutartį ieškovams jau yra sumokėjęs 164 000 Litų. Vadinasi, ieškovai, siekdami, kad atsakovas sumokėtų daugiau nei minėta (164 000 Litų) suma, turėjo įrodyti, kad dėl JV sutartyje numatytų komunikacijų vedimo jie (ieškovai) patyrė tiek išlaidų, kad jų dalis, tenkanti atsakovui, viršija anksčiau minėtą 164 000 Litų sumą. Tačiau ieškovai minėtų aplinkybių iš esmės neįrodinėjo ir neįrodė.
42. Teismas sprendžia, kad ieškovai neįvykdė jiems tenkančios pareigos įrodyti aplinkybes, kurių pagrindu atsakovas turėtų būti įpareigotas sumokėti daugiau nei jau yra sumokėjęs pagal JV sutartį šiai dienai. Dėl šių priežasčių tenkinti ieškinio nėra pagrindo. Priešinga išvada, be kita ko, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes 2019 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje ieškovų atstovas patvirtino, kad dėl pasikeitusios situacijos įgyvendinant JV sutartį, ieškovai sutaupė, t. y. tam tikrų išlaidų, kurias būtų patyrę, jei būtų visiškai įvykdę JV sutartį, jie nepatyrė (2019 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio garso įrašo 44 minutė).
Dėl prejudicinių faktų
43. Ieškovai teigia, kad nagrinėjamu atveju teismas turi vadovautis Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartyje, kuri buvo priimta byloje tarp tų pačių šalių, padarytomis išvadomis. Teismas šiuo aspektu pažymi, kad:
– pirma, minėtoje nutartyje iš tiesų buvo konstatuota, kad šioje byloje nagrinėjamos JV sutarties tikslas iš esmės jau yra pasiektas. Tačiau, kaip matyti, minėjoje nutartyje teismas konstatavo, kad tikslas yra tik „iš esmės“ pasiektas. Žodžiai „iš esmės“ nėra žodžio „visiškai“ sinonimas. Vadinasi, žodžių „iš esmės jau yra pasiektas“ negalima interpretuoti kaip reiškiančių, jog teismas minėtoje byloje konstatavo visišką JV sutarties įvykdymą; – antra, minėtoje 2016 m. liepos 29 d. nutartyje taip pat pasakyta, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovai nevykdė savo įsipareigojimų. Šis sakinys taip pat negali būti interpretuojamas kaip reiškiantis, jog minėtoje nutartyje konstatuota, kad ieškovai įvykdė JV sutartį. 2016 m. liepos 29 d. nutartyje kalbama apie tai, kad ieškovai JV sutartį vykdė. Tačiau niekas šioje byloje ir neginčija, kad jie ją vykdė, kad dalį darbų (bet ne visus) atliko;
– trečia, minėtoje nutartyje nėra konkrečiai konstatuota, kad ieškovai įrengė JV sutarties esmę atitinkančias vandenvalos ir vandentiekio stotis, atvedė lietaus nuotekų įvadą iki JV sutartyje numatyto sklypo ribos, perdavė visas numatytas komunikacijas eksploatacijai.
44. Nagrinėjamoje byloje ieškovų ieškinys galėjo būti visiškai patenkintas tik konstatavus visišką JV sutarties įvykdymą, t. y., be kita ko, nustačius, kad buvo įrengtos JV sutarties esmę atitinkančios vandenvalos ir vandentiekio stotys, iki JV sutartyje numatyto sklypo ribos buvo atvestas JV sutarties esmę atitinkantis lietaus nuotekų įvadas, kad JV sutartyje numatytos komunikacijos buvo perduotos eksploatacijai. Kaip matyti iš šio sprendimo 43 punkto, 2016 m. liepos 29 d. nutartyje dėl anksčiau paminėtų šiai bylai esminę reikšmę turinčių aplinkybių teismas konkrečiai nepasisakė. Vadinasi, šiuo sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartyje padarytų išvadų prejudicinė galia nėra paneigiama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Byloje buvo pateikti duomenys, kad atsakovas 2017 m. gegužės 3 d. sumokėjo 1 815 eurų advokatei G. M. už priešieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį parengimą, susipažinimą su bylos medžiaga ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. 2018 m. birželio 21 d. atsakovas sumokėjo 968 eurus už atsiliepimo į apeliacinį skundą šioje byloje parengimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Ieškinį atmetus, minėtos išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. J. ir M. K. ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui G. Z. iš ieškovų M. K. ir A. J. (iš kiekvieno) po 1 391,5 Eur (iš viso 2 783 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (atsakovo G. Z. turto areštą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.