- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-20
- Bylos Nr.
- e2S-723-357/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- G. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12721-676/2024, pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovams A. B., A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. B., A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnametės dukros gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos ir santuokos metu įgyto turto padalijimo, pirkimo – pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškovė, be kita ko, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo A. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. B. po 700 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo įsakymo įsiteisėjimo
2. Nurodė, kad šiuo metu atsakovas neteikia visiškai jokio išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Taip pat dėl netinkamo atsakovo elgesio ieškovė buvo priversta su nepilnamečiu vaiku išvykti iš šeimos gyvenamosios vietos, kas sąlygojo papildomas nuolatines išlaidas nuomojamam būstui, vaiko ugdymo įstaigai (mokamas darželis) ir t.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024-10-01 nutartimi, be kita ko, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo, tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2024-09-23, iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną (ieškovę) G. B.
4. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga – 924 Eur, kuri atskaičius mokesčius sudaro 708,42 Eur. Taigi vidutiniškai kiekvienam iš tėvų tenkančią nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį, nesant nustatytų specialiųjų poreikių, sudaro 306,09 Eur ((708,42 Eur – 96,25 Eur) / 2 = 306,09 Eur).
5. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė ieškinyje įrodinėjo didesnes nei MMA dydžio išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas nesprendžia ir nenagrinėja ginčo iš esmės, neturi galimybės visapusiškai įvertinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio, bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai ir pan. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam tenkančio išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.
6. Remiantis nurodytomis aplinkybėms, vadovaudamasis prioritetiniais nepilnamečio vaiko interesais, taip pat teisingumo, protingumo principais, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas iš esmės, bei į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nebuvo pateikta išsamių duomenų apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, darbovietę, pajamas, teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo A. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. B. po 350 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
7. Teismas pažymėjo, kad tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota ir priteista teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius visus nepilnamečio vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir priėmus sprendimą byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas A. B. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024-10-01 nutartį dalyje dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteistos sumos dydžio ir priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2024-09-23, iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną (ieškovę) G. B. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas priteisė per didelį išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, kadangi šioje bylos stadijoje teismas dar nenagrinėjo bylos iš esmės ir nevertino nei šalių turtinės padėties, nei nepilnamečio šalių vaiko poreikių. Pats teismas savo nutartyje konstatavo, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam tenkančio išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Šiuo atveju laikinai, bylos nagrinėjimo laikotarpiui, nustatant teiktino išlaikymo dydį, orientaciniu kriterijumi turėtų būti MMA dydis, kuris pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023-06-28 nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga – 924 Eur, kuri atskaičius mokesčius sudaro 708,42 Eur. Taigi vidutiniškai kiekvienam iš tėvų tenkančią nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį, nesant nustatytų specialiųjų poreikių, sudaro 306,09 Eur ((708,42 Eur – 96,25 Eur) / 2 = 306,09 Eur), todėl didesnės sumos, netyrus visų išvardintų aplinkybių, teismas priteisti negalėjo, nes konstatuotina, kad 306 € suma yra pakankama būtinų vaiko poreikių patenkinimui, o didesnių išlaidų poreikis jau yra įrodinėjimo dalykas.
8.2. Sprendžiant dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteisiamos sumos, būtina atsižvelgti, kad atsakovo darbo užmokestis yra nedidelis, kas mėnesį uždirba vidutiniškai 834,51 Eur per mėnesį, moka kredito įmokas bankui prie kurių mokėjimo ieškovė neprisideda nė centu. Vaikas, kurio išlaikymui priteisiamos periodinės išmokos yra mažametis, lanko darželį, todėl jo nei maisto, nei rūbų, nei ugdymo išlaidos nėra didelės, todėl akivaizdu, kad laikino, bylos nagrinėjimo laikotarpiui, priteistino išlaikymo 350 € suma yra akivaizdžiai per didelė, būtiniausius vaiko poreikius pilnai užtikrintų 200 € dydžio periodinės išmokos mokamos kas mėnesį.
Atsiliepimas
9. Ieškovė G. B. atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Jau ieškinio pateikimo stadijoje teismui buvo pateikti duomenys apie ieškovės patiriamas didesnes nei įprastai išlaidas susijusias nepilnamečio poreikiais, t.y. be elementarių išlaidų tokių kaip maistas, rūbai ir kitos asmens priežiūros priemonės, ieškovė patiria išlaidas susijusias su nepilnamečio vaiko ugdymo įstaiga, kuri kiekvieną mėnesį kainuoja 500 eurų. Tuo tarpu ieškovės ir vaiko šeimos gyvenamosios vietos nuoma yra 630 eurų. Be to, reikalinga apmokėti ir komunalinius mokesčius ir kt., todėl vien šeimos gyvenamosios vietos išlaikymo išlaidos yra vidutiniškai apie 800 eurų. Todėl vaikui tenkanti dalis sudaro 400 eurų (800/2). Taip pat ieškovė pateikė duomenis apie išlaidas psichologui (100 eurų), kurios yra teikiamas nepilnamečiui vaikui, bei sąlygotos būtent dėl netinkamo atsakovo elgesio su vaiku.
9.2. Teismas laikino išlaikymo dydį nustatė atsižvelgdamas į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, taip pat teisingumo, protingumo principus, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio. Teismas teisingai aiškino ir taikė teisės aktus reglamentuojančius laikino išlaikymo priteisimą, bei nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovas teigia, kad būtina įvertinti jo gaunamas pajamas, kurios tariamai sudaro 834,51 eurų, tačiau ieškovė pažymi, kad atsakovas savo tariamai blogą finansinę padėtį imituoja nuo santuokos iširimo momento, būtent siekdamas suklaidinti teismą, bei siekdamas išvengti teisingo išlaikymo dydžio priteisimo. Ieškovė pažymi, kad viešai, socialiniuose tinkluose jis pateikia priešingą poziciją, t.y. keliauja po užsienio valstybes, demonstruoja prabangų gyvenimo būdą - „BMW“ nauji motociklai, Mercedes Benz automobiliai, o merginoms perkami naujausi telefonai siekiant su jomis turėti lytinių santykių, kurių vieno vertė gali siekti ir 2000 eurų. Be to, kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų įmonės, kurioje yra tik vienas darbuotojas pelnas 2023 m. viršijo daugiau kaip 65000 eurų. Tačiau vieninteliam darbuotojui mokamas minimalus darbo užmokestis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas vienas naudojasi visu santuokos metu įgytu turtu, tuo tarpu ieškovė su nepilnamečiu vaiku yra priversta nuomotis būstą, mokėti nuomos mokestį ir kt. Atsakovas apeiliuoja į tai, kad jis vienas vykdo kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui, tačiau kaip matyti iš jo paties pateiktų duomenų, įmoka bankui sudaro kiek daugiau nei 20 eurų per mėnesį, kas logiška manyti, kad neturi esminės reikšmės atsakovo turtinei padėčiai, įvertinus atsakovo dovanas merginoms, kurių vertė siekia beveik po 2000 eurų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė tėvo laikinąjį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. CK nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikui priteistino laikino išlaikymo (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki galutinio teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, nes realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams klausimai sprendžiami teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
13. Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas) yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti. Šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaikų išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu.
14. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu nepilnamečiui vaikui laikinas išlaikymas yra reikalingas, tačiau teigia, kad teismo priteistas laikinas išlaikymo po 350,00 Eur per mėnesį yra per didelis, būtinųjų vaiko poreikių patenkinimui, įvertinus atsakovo gaunamas pajamas, apelianto nuomone, pakaktų 200,00 Eur.
15. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas priteisęs didesnį nei orientacinį 306 Eur laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, pateikė išankstinį bylos vertinimą, ir, kad didesnių išlaidų nei 306 Eur poreikis yra įrodinėjimo dalykas ir gali būti nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog taikytos priemonės pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, ir įvertino tai, kad bylos nagrinėjimo stadijoje nebuvo pateikta išsamių duomenų apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, darbovietę, pajamas, dėl šios priežasties ieškovės prašymą dėl 700,00 Eur laikino išlaikymo priteisimo tenkino tik iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. B. po 350 Eur. Akivaizdu, kad teismas tik preliminariai įvertino byloje esančius duomenis, tarp jų vaiko poreikius ir išlaikymo dydžio proporcingumą tėvų turtinei padėčiai. Taigi, pirmosios instancijos teismas esamoje proceso stadijoje nepasisakė apie šalių turtinę padėtį, atsakovo galimybę teikti ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymą, tėvų galimybes gauti didesnes pajamas ir pan.
17. Taip pat apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šalių nurodytus argumentus, atsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis, sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis prioritetiniais vaiko interesais priteisė laikiną išlaikymą nepilnametei šalių dukrai po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 23 d., iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ši suma laikytina protinga ir reikalinga būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, atitinka teisingumo, protingumo principus, prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio. Priešingų duomenų apeliantas byloje nepateikė.
18. Be to, CPK nedraudžia šalims teikti naujus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat, pasikeitus faktinei situacijai, teikti prašymus dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.