Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtin), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 kl. išsilavinimą, išsiskyręs, ne karo prievolininkas, užsiimantis individualia veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą, gyvenantis bendruomeniniuose savarankiškumo namuose (duomenys neskelbtini), kurių buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2020m. lapkričio 24d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 178 str. 1d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, 2021m. gegužės 10d. išregistruotastas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. M., panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui, o būtent:

2022m. balandžio 09d., apie 15⁴⁵ val., dienos metu, kaltinamasis L. M. šalia nakvynės namų adresu: (duomenys neskelbtini), kur tuo metu jis gyveno, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje kilusio žodinio konflikto su pil. J. G. metu, pastarąjį užsipuolęs, tyčia tris kartus su kumščiu sudavė automobilyje sėdėjusiam nukentėjusiajam J. G. į veidą, ir tokiu būdu pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo J. G. asmenį pasekoje pastarajam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis L. M., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir teisme parodė, kad tuo metu jis gyveno Ukmergės nakvynės namuose, įsikūrusiuose Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK patalpose adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m. Pil. J. G. pažįsta, kuris ankščiau taip pat gyveno nakvynės namuose, bet vėliau buvo iškeldintas, nes yra konfliktiškas žmogus, kuris su niekui nesugyveno ir visiems kėlė problemas. Kadangi jis iš J. G. buvo pasiskolinęs firmos „ Fis-kar “ kirvį ir jo negrąžino, pastarajam buvo skolingas apie 100 eurų, kurių vis neatiduodavo. Buvo susitarę, kad skolą grąžins šeštadienį, t.y. 2022m. balandžio 09d. Tą dieną su A. D. eidamas į nakvynės namus, šalia esančioje automobilių aikštelėje pastebėjo automobilyje sėdintį J. G., kuris, jį irgi pamatęs, sušuko, kad jis prieitų. Jam priėjus prie automobilio, J. G. iš pradžių elgėsi ramiai, nesikoliojo, kuris paklausė dėl skolos grąžinimo. Jam atsakius, kad jis pinigų neturi, J. G. pradėjo šaukti, kad jam reikai pinigų, nes jis turi važiuoti pas gydytojus. Kilo konfliktas, jie tarusavyje apsikoliojo. Jį užvaldė pykčio priepuolis, ko pasekoje jis nesusilaikė ir automobilyje sėdėjusiam J. G. su kumščiu tris kartus sudavė į veidą. Viskas įvyko spontaniškai. Kad J. G. buvo sukruvintas veidas, jis nepatebėjo. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Dėl savo netinkamo elgesio jis labai gailisi.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis L. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., kaltinamojo kaltė yra pilnai įrodyta jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais nukentėjusiojo J. G. ir liudytojo A. D. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 25-31, 57-60), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 12-14) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 15-17), greitosios medicinos pagalbos kortelės išrašu(forma Nr. 110/a)(b.l. 46-47), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie galimai sužaloto asmens, panaudojus fizinį smurtą, medicininės apžiūros faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 44-45, 48-50) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi kaltinamojo L. M. padarytas nusikaltimas, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.), nekelia abejonių ir pats kaltinamasis L. M. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme paskelbtų nukentėjusiojo J. G. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pil. L. M. jis pažįsta jau daug metų. Anksčiau tarp jų jokių konfliktų nebuvo, nes su juo nedaug bendravo. Prieš kelis metus jis L. M. buvo paskolinęs 50 eurų, kuriuos vis žadėjo atiduoti, bet iki šio laiko taip ir neatidavė. 2022m. balandžio 06d. jis L. M. buvo sutikęs, kuris pasakė, kad skolą atiduos šeštadienį t.y. 2022m. balandžio 09d., sutardami, kad prieš 16⁰⁰ val. susitiks prie (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), nes L. M. ten gyvena. 2022m. balandžio 09d., maždaug 15⁴⁵ val., ji su savo automobiliu atvažiavo prie nakvynės namų ir sustojo šalia esančioje automobilių aikštelėje. Jam sėdint automobilyje, prie jo priėjo L. M.. Jam L. M. paklausus, kaip ten su pinigais, pastarasis atsakė, kad pinigų jis neturi, nes darbdavys su juo neatsiskaitė. Tada jam dar paklausus, kada visgi jis(kaltinamasis L. M.) atiduos pinigus, nes tikriausiai vėl meluoja. Po šių žodžių L. M. labai įsiaudrino ir jam, sėdinčiam automobilyje, kurio durys buvo atviros, kelis kartus kumščiais sudavė į veidą. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, dėl ko pasakė, kad kvies policiją. L. M. apsisuko ir pabėgo. Visą įvykį matė pil. A. D., kuris taip pat gyvena (duomenys neskelbtini) (b.l. 25-31).

Iš teisme paskelbto liudytojo A. D. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2022 balandžio mėn., tikslios dienos pasakyti negali, nes neatsimena, apie 16⁰⁰ val., jis su pažįstamu L. ėjo iš darbo į nakvynės namus. Priėjus prie nakvynės namų, jiems berūkant, L. pamatė, kad šalia esančioje aikštelėje, automobilyje sėdi pil. J. G.. Kaip suprato L. buvo skolingas J. G. pinigų, todėl L. norėjo, kad J. jo nepamatytų. Visgi J. G., pamatęs L., keikdamasis, pradėjo jį šaukti. L. susinervino ir pribėgo prie J. G. automobilio. Jis taip pat priėjo prie automobilio, galvodamas, kad tarp jų įvyks tik žodinis konfliktas, tačiau nesitikėjo, kas L. pavartos fizinį smurtą prieš J. G.. Jis stebėjo aplinką. Vienu metu jis išgirdo, kad L. sudavė J. smūgį, ir tada pamatė, kad J. guli automobilyje, kuris gulėjo užvirtęs per abi automobilio sėdynes, o tuo metu automobilyje gulinčiam J. G. L. su kumščiu sudavė į veidą dar du smūgius. Po suduotų smūgių L. nuo J. atsitraukė. Jis J. G. padėjo atsikelti ir tada atvažiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis. Jis nespėjo visko sužiūrėti, nes viskas įvyko greitai, juolab, kad jis nesitikėjo, kad L. sumuš J. G.. Matė, kad L. du kartus su kumščiu sudavė J. į veidą, o pirmo smūgio nematė, tik girdėjo. Kai prieidinėjo prie J. automobilio, J. G. sėdėjo automobilyje ir nematė, kad jis būtų išlipęs iš automobilio(b.l. 57-60).

Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra šalia Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK pastato adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m. esanti teritorija. Atvykus prie minėto pastato, važiuojama pro pastato dešinę pusę, kur iš pastato galo yra įsikūrę Ukmergės nakvynės namai. Prie pastato yra matoma automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje priekiu į miesto centro pusę stovi pilkos spalvos automobilis „ VW “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilių aikštelės danga-sausas asfaltas. Nusikalstamos veikos požymių nematyti(b.l. 12-17).

Iš teisme paskelbto byloje esančio greitosios medicinos pagalbos kortelės išrašo(forma Nr. 110/a) matyti, kad 2022m. balandžio 09d., 15⁴⁸ val., pagal iškvietimą adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada atliko buvusio sumušto-pil. J. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuris skundėsi nosies skausmu, medicininę apžiūrą, pasak kurio, prieš porą minučių prie minėtu adresu, kur yra įsikūrę nakvynės namai, prie jo pribėgęs pažįstamas-pil. L. M. jį sumušė, su kumščiu trenkdamas į veidą, kuriam konstatuota nosies žaizda, sritis nepatikslinta, iš abiejų šnervių nestipriai kraujuoja(b.l. 46-47).

Iš teisme paskelbto byloje esančio teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie galimai sužaloto asmens, panaudojus fizinį smurtą, medicininės apžiūros faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolo matyti, kad, 2022m. balandžio 20d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo J. G. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. J. G., gim. (duomenys nekslebtini), objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas(b.l. 44-45, 48-50).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu(mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais-fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai-tiesiogine ar netiesiogine tyčia-suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto-pavojingos veikos-gali kilti atitinkami padariniai(fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai(specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad pagal LR BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą(LR BK 140 straipsnis).

Išaiškinus visas bylos aplinkybes matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu teismo medicinos ekspertas, kaip specialistas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo J. G. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. J. G., gim. (duomenys neskelbtini), objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas(b.l. 44-45, 48-50). Nežiūrint į tai, kaip matyti iš nukentėjusiojo J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, po suduotų smūgių su kumščiu į veidą 2022m. balandžio 09d. įvykusio konflikto su kaltinamuoju L. M. metu jis juto fizinį skausmą, t.y. jam skaudėjo sumuštą nosį, iš kurios bėgo kraujas. Kad dėl jo smurtavimo prieš nukentėjusįjį J. G. pastarajam buvo sukeltas fizinis skausmas, puikiai suprato ir pats kaltinamasis L. M., ką šis nurodė ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

Tokiu būdu, įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis L. M., dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiojo J. G. asmenį, ko pasekoje pastarajam buvo sukeltas fizinis skausmas(b.l 46-47), savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., t.y. fizinio skausmo kitam žmogui sukėlimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą.

Dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. G. baudžiamojoje byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį, reikalaudamas nusikaltimu padarytos neturtinės(moralinės) žalos, kurią jis patyrė, atlyginimo, pastarajam prašant iš kaltinamojo L. M. priteisti 1.500,- Eur.(vieno tūkstančio penkių eurų ir 00 eur/ct.) sumą(b.l. 29-31), tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis savo keliamus iekšininius reikalavimus sumažino, galutinai prašydamas 1.000,- Eur.(vieno tūkstančio eurų ir 00 eur./ct.) neturtinės žalos atlyginimo.

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.).

Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2d. apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumno ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse-profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui. Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kokią įtaką jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jos pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo(operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K-429/2013 ir kt.). Svarbu pažymėti ir tai, kad kasacinis teismas, be kita ko, yra pasisakęs, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas(ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose(kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

Išaiškinus visas bylos aplinkybes matyti, kad nukentėjusysis J. G. po patirto fizinio smurto prieš jo asmenį 2022m. balandžio 09d., dienos metu, įvykusio konflikto su kaltinamuoju L. M. metu, po to kai buvo apžiūrėtas pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykusios GMP brigados gydytojos, daugiau į medikus nesikreipė ir stacionare nesigydė, kuriam joks medikamentinis gydymas paskirtas nebuvo, juolab, kad baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa jokio civilinio ieškinio nėra pareiškusi, nes privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiajam J. G. suteiktos pagalbos žala nepadaryta(b.l. 51-54). Nežiūrint į tai, akivaizdu, kad dėl atliktų kaltinamojo L. M. neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusiojo J. G. asmenį pastarajam visgi buvo sukeltas fizinis skausmas, o pasak paties nukentėjusiojo, po patirto fizinio smurto pasekmes jautė kokias keturias dienas, iš kurių tris dienas pragulėjo lovoje, o tai jam sukėlė dvasinius išgyvenimus ir emocinę depresiją, nes negalėjo niekur išeiti iš namų, o tuo pačiu ir Šv. Velykų šventės proga aplankyti savo giminių, anūkų, nes stipriai skaudėjo sumuštą nosį, maudė visą galvą, kuri svaigo, kelias dienas kankino nemiga, dėl ko jis pirko vaistus nuo skausmo ir raminamuosius vaistus.

Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į žalą padariusio asmens-kaltinamojo L. M. kaltės formą-tyčią ir jo pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios asmenį pasekoje sukeltas pasekmes(nukentėjusiajam J. G. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, byloje nesant ir jokių duomenų apie liekamuosius reiškinius po patirto sumušimo), į nukentėjusiojo individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusysis J. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra jau garbaus amžiaus asmuo, ir jo užimtumą, t.y. nukentėjusysis yra neįgalus asmuo, turintis rimtų sveikatos problemų), bet ir į paties kaltinamojo turtinę padėtį(kaltinamasis L. M. yra darbingas asmuo, kuris šiuo metu verčiasi individualia veikla(b.l. 147)) ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(duomenų apie nusikaltimu padarytą turtinę žalą byloje nėra) bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal LR BK 140 straipsnį, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), laikytina, kad nukentėjusiojo J. G. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo mažintinas ir yra tenkintinas dalinai, priteisiant fiksuotą 900,- Eur.(devynių šimtų eurų ir 00 eur.ct.) sumą nuo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio sumos(LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d.).

Spręsdamas kaltinamojo L. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo L. M. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam L. M. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, preityje vieną kartą yra buvęs teistas asmuo, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą veiką nuosavybei, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, 2021m. gegužės 10d. būdamas išregistruotastas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, vėl grįžo prie amoralaus nusikalstamo gyvenimo būdo, šioje baudžiamojoje byloje būdamas kaltinamas naujo nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymu(b.l. 94-113).. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamojo L. M. atžvilgiu yra laikytina ir tai, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, neišnykus ir nesant panaikintam teistumai už anksčiau padarytą veiką, t.y. būdamas recidyvistu(LR BK 97 str. 3d. 3p. papunktis „ a “). Nežiūrint į tai, kaltianamasis L. M. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismo skirti jam švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Nors kaltinamasis L. M. ir yra jau nebe pirmą kartą teisiamas asmuo, kuris bylos duomenimis eilę kartų yra buvęs baustas ir administracine tvarka(b.l. 115-122), visgi teismas, atsižvelgdamas tiek į padarytos veikos žmogaus sveikatai aplinkybes ir jos sukeltas nesunkias pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo L. M., kaip asmens, savanoriškai pradėjusio spręsti priklausomybės nuo alkoholizmo problemą, kuris nuo 2022m. balandžio 15d. apsigyveno bendruomeniniuose savarankiškumo namuose (duomenys neskelbtini), kur jam yra sudarytos sąlygos dalyvauti psichologinės socialinės reabilitacijos užimtumo veikloje, aktyvinimo ir socializacijos projektuose ir programose(b.l. 146), bei įvertindamas tai, kad teistiems ir turintiems teistumą asmenims baudžiamasis įstatymas nenumato sankcijoje už padarytą veiką numatytos kitos alternatyvios, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės rūšies taikymo apribojimų, laiko, kad kaltinamasis L. M. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, baudžiamajame įstatyme numatytiems bausmės tikslams pasiekti(LR BK 41 str.) kaltinamajam L. M. už padarytą veiką yra tikslinga paskirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui(LR 2019m. birželio 27d. įstatymu Nr. XIII-2263 pakeisto LR BK 48 str. redakcija, įsigaliojusi 2020m. liepos 01d.). Kaltinamajam L. M. paskirtina laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., ir nuteisti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskirtos bausmės atlikimo metu kaltinamajam paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti tęsti individualią veiklą, o individualios veiklos nutraukimo atveju, per vieną mėnesį nuo individualios veiklos nutraukimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

b) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausnat visą programos užsiėmimų kursą;

c) uždrausti naudoti psichiką veikiančias medžiagas(alkoholį);

d) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam L. M. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu šešiems mėnesiams.

Baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiojo J. G. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo L. M. 900,- Eur.(devynis šimtus eurų ir 00 eur/ct.) neturtinės žalos nukentėjusiojo naudai jam nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.