Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-01-20 · Civilinė byla Nr. 2-4720-155/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-20
Bylos Nr.
2-4720-155/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Krušnienė
Pareiškėjas
(duomenys neskelbtini)
Suinteresuotas asmuo
B. K.
Kategorijos
  • 9.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-4720-155/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44697-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 9.7.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. sausio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo B. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pateikė antstoliui R. K. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0055/15/0181, kuriuo prašo: 1) panaikinti antstolio R. K. 2015 m. lapkričio 19 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-55-20388 2) panaikinti antstolio R. K. 2015 m. lapkričio 19 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-55-20390. Skunde nurodė, Vilniaus m. 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2085-728/2012 pagal B. K. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini). Ieškiniu B. K. prašė teismo pripažinti jai nuomininkės teises į patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), nuo šių patalpų suteikimo ieškovei dienos (1993-10-14), įpareigoti atsakovę sudaryti su ja patalpų nuomos sutartį, įpareigoti atsakovę priimti sprendimą leisti ieškovei privatizuoti ginčo patalpas pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 2 d. 3 p. nepriklausomai nuo ginčo patalpų dabartinės paskirties. (duomenys neskelbtini) šioje byloje pareiškė priešieškinį dėl ieškovės iškeldinimo su visu jai priklausančiu turtu iš ginčo patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-01-26 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, o (duomenys neskelbtini) priešieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2013-10-07 sprendimu tenkino (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-17 nutartimi nusprendė B. K. ieškinį patenkinti iš dalies. Teismas nutarė pripažinti ieškovei nuomininkės teises į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nuo 2009-05-07 ir įpareigoti atsakovę V(duomenys neskelbtini) sudaryti su ieškove patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Kitus ieškinio reikalavimus nuspręsta atmesti. (duomenys neskelbtini) priešieškinis buvo atmestas. Ieškovei iš atsakovės buvo priteista: 2379 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 1650 Lt bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme. Valstybei iš atsakovės priteista 27,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2015-11-24 (duomenys neskelbtini) gavo antstolio R. K. 2015 m. patvarkymą, raginimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdomojoje byloje Nr. 0055/15/01814. Antstolis ragino (duomenys neskelbtini) per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sudaryti su ieškove B. K. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir sumokėti 30,42 EUR vykdymo išlaidų į antstolio depozitinę sąskaitą. Tačiau su šiais antstolio veiksmais Vilniaus m. savivaldybė nesutinka, nurodydama, jog (duomenys neskelbtini) buvo įvykdžiusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį. 2014-06-30 buvo priimtas (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. 30-1737, kuriuo B. K. buvo išnuomotos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), SĮ (duomenys neskelbtini) buvo įpareigotas per du mėnesius nuo įsakymo pasirašymo dienos sudaryti su B. K. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų S. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. 2014-07-07 SĮ (duomenys neskelbtini) ir B. K. pasirašė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N14/1585. 2014-12-09 pasirašytas buto perdavimo ir priėmimo katąs Nr. N-5.22-1585. Taip pat savivaldybė sumokėjo visas LAT nutartimi priteistas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju dar iki antstolio vykdomojo dokumento priėmimo (duomenys neskelbtini) savanoriškai ir geranoriškai įvykdė teismo sprendimą. Tokiu būdu antstolio surašytas raginimas laikytinas net neįmanomu atlikti įpareigojimu ir yra naikintinas.

A. R. K. patvarkymu nesutiko su pareiškėjo skundo motyvais ir persiuntė skundą su vykdomąją byla teismui. Patvarkyme nurodė, jog šiuo atveju antstolis patikrino ir nustatė, kad vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti tam teisę turintis asmuo, vykdomasis dokumentas yra vykdytinas, vykdomojo dokumento turinys atitinka (duomenys neskelbtini) str. reikalavimus, vykdomasis dokumentas pateiktas, nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino. Taip pat antstolis nenustatė jokių kitų akivaizdžių kliūčių nepriimti vykdomojo dokumento vykdyti, pareikalavo iš B. K. atstovo advokato padėjėjo A. G. pateikti visą medžiagą, susijusią su vykdomojo rašto išdavimo aplinkybėmis. Pažymėjo, jog išieškotoja nesutiko su (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. 30-1737, kuriuo B. K. išnuomojo gyvenamąsias patalpas adresu S. B. g. 6-4, Vilniuje, kaip socialinį būstą, nors realiai turėjo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, o ne sudaryti socialinio būsto nuomos sutartį, todėl įsitikinusi, jog LAT 2014-04-17 nutartis liko neįvykdyta. Todėl antstolis įsitikinęs, kad konkrečiu atveju pagal išieškotojos pateiktus įrodymus, neturėjo pagrindo tokio vykdomojo dokumento nepriimti, tuo labiau pats Vilniaus m. apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą, tokiu būdu pripažinęs, jog LAT 2014-04-17 nutartis liko neįvykdyta. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, antstolis prašo skundą atmesti.

Suinteresuotas asmuo B. K. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo skundu. Pažymėjo, jog nagrinėdamas šį skundą teismas turėtų patikrinti: ar teisėtai išduotas vykdomasis dokumentas, ar teisėti yra antstolio veiksmai. Šiuo atveju suinteresuoto asmens nuomone antstolis neviršijo savo įgaliojimų ir CPK normų nepažeidė. Antstolis vadovavosi vykdomuoju dokumentu, kuriuo nustatoma vykdymo apimtis ir turinys, vadovavosi vykdomųjų dokumentų priėmimo taisyklėmis. Konkrečiu atveju antstolis įsitikino, kad Vilniaus m. apylinkės teismas vykdomąjį dokumentą išdavė, pats įvertinęs B. K. pateiktus įrodymus, jog LAT 2014-04-17 nutartis liko neįvykdyta. Tokiu būdu vykdomasis dokumentas buvo išduotas teisėtai, nes išieškotojo nuomone taip pat, LAT 2014-04-17 nutartis šiuo atveju nėra tinkamai įvykdyta. Todėl suinteresuotas asmuo mano, jog LAT 2014-04-17 nutartyje yra rašymo apsirikimų, ar jei pareiškėjui LAT nutartis liko neaiški, pareiškėjas galėjo kreiptis į LAT su pareiškimu ištaisyti nutartyje rašymo apsirikimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjo skundą atmesti ir priteisti suinteresuotam asmeniui jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog (duomenys neskelbtini), vykdydama LAT 2014-04-17 nutartį bei atsižvelgdama į teisės aktų nuostatas, išnuomavo suinteresuotam asmeniui B. K. socialinį būstą adresu (duomenys neskelbtini), ir sudarė su ja 2014-07-07 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, todėl savivaldybė negalėjo sudaryti gyvenamųjų patalpos nuomos sutarties, kai to įsakmiai nenurodė teismas, išnagrinėjęs bylą.

Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 str. 3 d., 153 str. 2 d.).

Skundas tenkinamas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0055/15/01814 medžiagos nustatyta, kad antstolis R. K. 2015-11-19 patvarkymu Nr. 0055/15/01814 priėmė vykdyti Vilniaus m. apylinkės teismo 2015-11-06 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2085-728/2015 dėl įpareigojimo atsakovei (duomenys neskelbtini) sudaryti su ieškove B. K. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. 2015-11-19 antstolis priėmė raginimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuriuos išsiuntė Vilniaus (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pateikė antstoliui skundą dėl šių antstolio priimtų procesinių dokumentų, kuriuo prašo panaikinti antstolio R. K. 2015 m. lapkričio 19 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-55-20388 bei panaikinti antstolio R. K. 2015 m. lapkričio 19 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-55-20390. Skundą motyvuoja tuo, kad šis vykdomasis dokumentas negali būti vykdomas, nes jau yra įvykdytas, t.y. jog nuomos sutartis su ieškove B. K. yra jau sudaryta. Vykdomojoje byloje taip pat yra pateiktas 2014-06-30 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. 30-1737, kuriuo B. K. išnuomotos patalpos adresu (duomenys neskelbtini), kaip socialinis būstas ir atitinkamai 2014-07-07 sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Tuo tarpu tiek antstolis, tiek išieškotoja nurodo, jog antstoliui nebuvo pagrindo nepriimti šio teismo išduoto vykdomojo dokumento vykdyti, o išieškotoja įsitikinusi, kad LAT 2014-04-17 nutartis pagal minėtą vykdomąjį dokumentą liko neįvykdyta, nes turėjo būti sudaryta ne socialinio būsto gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, o gyvenamosios patalpos nuomos sutartis.

Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką.

Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, tam kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai (LAT, 2009, civ.b. Nr. 3K-3-472/2009).

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Nustatęs kliūtis vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiais kriterijais vadovaujantis tikrinama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, t.y. patikrinama: ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo, ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio, ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai, ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas, jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas, ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Šiuo nagrinėjamu atveju antstolis teismui nurodė, kad atsižvelgė į visus šiuos kriterijus, įsitikino, kad LAT savo 2014-04-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2014 įpareigojo (duomenys neskelbtini) sudaryti su ieškove B. K. (išieškotoja) patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, tačiau buvo sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis, o išieškotoja su tuo nesutiko ir reikalavo raštais (duomenys neskelbtini) sudaryti ne socialinio būsto, bet gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, visas šias aplinkybes ieškovė B. K. buvo nurodžiusi Vilniaus m. apylinkės teismui, kuris įvertinęs nurodytas aplinkybes, išdavė kitoje civilinėje byloje vykdomąjį dokumentą. Todėl nagrinėjamoje situacijoje antstolis R. K., priėmė vykdyti Vilniaus m. apylinkės teismo 2015-11-06 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2085-728/2012, nenustatydamas, kad yra akivaizdžios kliūtys vykdomajam dokumentui priimti.

Teismas įvertinęs vykdomojoje byloje esantį vykdomąjį raštą Nr. 2-2085-728/2012 ir kitus vykdomojoje byloje esančius įrodymus, LAT 2014-04-17 nutartį Nr. 3K-3-225/2014 pagal šiuos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatytus kriterijus, nesutinka su antstoliu ir išieškotoju, jog šiuo atveju nebuvo jokių kliūčių antstoliui priimti minėtą vykdomąjį raštą ir nebuvo pagrindo atsisakyti pradėti vykdymo veiksmus. Pirmiausiai pažymėtina, kad kaip LAT 2014-04-17 savo nutartyje Nr. 3K-3-225/2014 konstatavo ir išaiškino, jog šalis toje byloje siejo gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, kurie, netenkinus atsakovės reikalavimo iškeldinti kasatorę B. K., turi būti įforminti teisės aktų nustatyta tvarka. Ta aplinkybė, kad butas priklauso savivaldybei, reiškia, jog toks būstas turi socialinio būsto statusą. Vilniaus miesto savivaldybė nedisponuoja ir nevaldo patikėjimo teise kitokios formos gyvenamo būsto, išskyrus tik turinčius socialinio būsto statusą. Toliau besitęsiantys faktiniai nuomos santykiai turi reikšmę būti įforminti teisės aktų nustatyta tvarka, priešingu atveju nebūtų panaikintas situacijos neapibrėžtumas, neatsirastų teisinis tikrumas nei (duomenys neskelbtini), kaip ginčo patalpų savininkei, nei kasatorei, kaip faktinei jų nuomininkei. LAT taip pat konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos ir įrodinėjamos aplinkybės, kad kasatorė atitinka sąlygas, būtinas teisei į socialinį būstą įgyti. Dėl šios priežasties nuomos sutarties sąlygos neprivalo būti analogiškos socialinio būsto nuomos sutarties sąlygoms. Tai yra LAT apibudino sąlygas, bet ne nuomos sutarties formą, pagal kurias išieškotoja B. K. turi teisę naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa. Tokiu būdu LAT įpareigojo atsakovę (duomenys neskelbtini) sudaryti su ieškove B. K. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, t.y. sudaryti nuomos sutartį, įsakmiai nenurodydamas jos formos, nenurodydama jog turi būti sudaryta socialinio būsto nuomos ar gyvenamosios nuomos sutartį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas sudarė socialinio būsto nuomos sutartį ir su tuo išieškotoja nesutiko.

Pažymėtina, kad 2015-11-05 išieškotoja teikdama per EPP sistemą teismui civilinėje byloje Nr. 2-2058-728/2012 prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, buvo nurodžiusi visas šias aplinkybes, teismas išdavė pagal ieškovės prašymą ir šiuos pateiktus įrodymus 2015-11-06 vykdomąjį raštą. Todėl šiuo atveju, jei pareiškėjas mano, kad jis priešingai nei išieškotojas teigia, yra įvykdęs vykdomąjį dokumentą (yra ginčas dėl įvykdymo – nesutikimas su įvykdymu), jis turėjo teikti prašymą antstoliui dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir prašyti teismo, ar to paties antstolio (kad šis kreiptųsi į teismą) išaiškinti šią nutartį dėl vykdymo ir jam skirtus įpareigojimus, jei pareiškėjui nėra aiškus LAT nutarties įvykdymas (t.y. ar vis dėl to pareiškėjas galėjo sudaryti socialinio būsto nuomos sutartį, o ne gyvenamosios nuomos sutartį kaip nurodyta LAT nutartyje), t.y. šį prašymą dėl išaiškinimo turėjo pateikti civilinėje byloje Nr. 2-2058-728/2012, kuris ir nagrinėjo šalių ginčą bei išdavė vykdomąjį dokumentą.

Bylos duomenimis tokių prašymų pareiškėjas nebuvo pateikęs, tačiau šiuo atveju pareiškėjas (skolininkas pagal vykdomąjį dokumentą) apskundė antstolio pirminius vykdymo veiksmus, jog šis neturėjo šio teismo išduoto ir galiojančio vykdomojo rašto priimti, nes skolininkas laiko , kad įvykdė teismo sprendimą, kad jį įvykdė teisingai.

Teismas pažymi, kad kaip ne kartą buvo išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kad antstolis, atlikdamas pareigas turi neviršyti savo kompetencijos ribų ir priešingai nei šalys civiliniuose santykiuose turi laikyti principo – leidžiama daryti tai, kas tiesiogiai nurodyta įstatymu. Antstoliui suabejojus vykdomojo rašto teisėtumu, jis turi teisę išaiškinti šalims teisę ginčyti vykdomąjį dokumentą, tačiau pats atsisakyti jį vykdyti, kol jis nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas, teisės neturi. Vykdomasis raštas yra teismo išduodamas oficialus dokumentas, kurio teisėtumo kontrolė priklauso išimtinai teismo, kaip institucijos, vykdančios teisingumą, kompetencijai, todėl antstoliui suteikus teisę tikrinti vykdomojo rašto teisėtumą ir pagrįstumą būtų pažeidžiamas teismo nepriklausomumo principas (LAT Nr. 3K-3-992/2002). Pažymėtina, kad LAT yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai yra išduotas vykdomasis dokumentas, įpareigojantis skolininką atlikti tam tikrus veiksmus ir išieškotojas prašo tokį dokumentą priimti vykdyti, antstolis turi pagrindą preziumuoti, kad išieškotojui yra žinoma, jog vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka (LAT Nr. 3K-3-712/2013). Susidarius tokiai situacijai antstolis CPK 589 str. 1 d. pirmiausia turėjo kreiptis į teismą dėl nutarties vykdymo išaiškinimo, arba nesikreipus ir esant toliau tarp vykdymo šalių ginčui dėl įvykdymo, t.y. jei skolininkas nurodo, kad jis sprendimą įvykdė, bet išieškotojas nesutinka su tuo ir nėra akivaizdžių įrodymų, kad sprendimas įvykdytas tinkamai, laikoma, kad tarp šalių yra ginčas ir antstolis turi surašyti (duomenys neskelbtini) nurodytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą bei kreipiasi į teismą. Tokiu būdu teismas, būtų pasisakęs ar sprendimas yra įvykdytas tinkamai ar ne. (LAT Nr. 3K-3-712/2013).

Todėl šiuo atveju teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą pagal jo nurodytus motyvus ir vykdydamas CPK 594 straipsnio reikalavimus, patikrino antstolio surašytus skundžiamus vykdymo proceso dokumentus ir nustatė, kad jo surašyti vykdymo proceso dokumentai yra formalūs, priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas ir pradėti vykdymo veiksmai neįsitikinus ar yra teismo sprendimas/nutartis savanoriškai įvykdyta. Todėl pareiškėjo nurodytais motyvais yra pagrindas šiuos skundžiamus dokumentus naikinti. Esant ginčui tarp bylos šalių dėl įvykdymo, jis turi būti pirmiausia ir išspręstas. Tokia išvada neprieštarauja faktui, kad byloje išduotas vykdomasis dokumentas, nes, kaip aukščiau nurodyta pagal CPK 646 str. vykdomasis raštas išduodamas esant rašytiniam išieškotojo prašymui. T.y. preziumuojant, kad sprendimas nevykdomas, gi šiuo atveju pareiškėjas įvykdė sprendimą, o ginčas dėl tinkamo įvykdymo yra fakto klausimas, kuris turi būti sprendžiamas kitokia tvarka. Nenustačius, kad netinkamai yra įvykdytas teismo sprendimas, neatsiranda ir teisė jį įvykdyti privestinio vykdymo priemonėmis. Be to teismo antstoliui nenustatyta teisė išspręsti kilusį ginčą ar šiuo atveju tinkamai įvykdytas teismo sprendimas, ar turėjo pareiškėjas sudaryti su išieškotoja nuomos sutartį ar turėjo su ja sudaryti valdomo turto statuso – socialinio būsto nuomos sutartį. Pažymėtina, kad antstolis, nustatęs, kad tarp skolininko ir išieškotojo kilo ginčas dėl teismo sprendimo vykdymo, turi teisę pasinaudoti CPK nustatytomis priemonėmis kilusiems klausimams vykdymo procese spręsti, kad įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti sprendimo vykdymo išaiškinimą, tiek 589 straipsnio 1 dalis sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v. UAB „Birių krovinių terminalas“, bylos Nr. 3K-3-238/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė N. Š. v. T. O., bylos Nr. 3K-7-242/2009). Teismas pažymi, kad teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo, nenustatydamas proceso šalims kitokių ar papildomų teisių bei pareigų, negu buvo nustatyta teismo sprendimu.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad vykdomojo dokumento priėmimo stadijoje (priimdamas raginimą, vykdymo išlaidų paskaičiavimą) antstolis turėjo pagrindą šį dokumentą grąžinti jį padavusiam asmeniui pagal pareiškėjo nurodytus motyvus.

Kitos skolininko skunde ir skundo priede nurodytos aplinkybės esminės reikšmės teisingam skundo išsprendimui neturi.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas tenkinamas, kaip pagrįstas.

Byloje yra pareikštas suinteresuoto asmens B. K. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo nurodė, kad patyrė 250 EUR bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į antstolio pareiškimą, pateikė teismui 2015-12-21 pinigų priėmimo kvitą. Kadangi, skundas patenkintas, tai turėtos išieškotojos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio R. K. veiksmų tenkinti.

Panaikinti antstolio R. K. 2015-11-19 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-55-20388 ir 2015-11-19 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-55-20390.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Krušnienė