- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-18
- Bylos Nr.
- e2A-131-430/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- S. Š.
- Atsakovas
- V. Š.
- Kategorijos
- 1.1.4.3Ieškinio senatis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. Š. 27 356,86 Eur skolos.
2. Nurodė, kad prašoma priteisi skola susidarė ieškovei už atsakovą sumokėjus kredito grąžinimo įmokas pagal 2004 m. rugpjūčio 16 d. sudarytą su UAB „Sampo“ bankas kreditavimo sutartį, pagal kurią reikalavimo teises vėliau perėmė AB „Swedbank“. 2020 m. sausio 28 d. buvo pasirašyta rezervacijos sutartis dėl turto, kuriam buvo suteiktas kreditas, pardavimo už 167 000 Eur. Tačiau atsakovas nesutinka ieškovei kompensuoti sumų, kurias ieškovė sumokėjo už atsakovą bankui. Ieškovės vertinimu, atsakovo pažeidimas yra tęstinis, todėl ieškinio senaties terminas atsinaujina kiekvieną dieną. Be to ieškovė su kreditoriumi visiškai atsiskaitė 2020 m. balandžio 14 d., todėl tik nuo šios, t.y. visiško prievolės įvykdymo dienos ieškovė įgijo teisę reikšti regresinį reikalavimą atsakovui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
4. Nurodė, kad šalys ilgą laiką vedė bendrą ūkį ir vykdė bendrą jungtinę veiklą (duomenys neskelbtini). Iš minėtos veiklos pajamų – gautų apyvartinių lėšų, kurios tarp partnerių nebuvo skirstomos, o buvo naudojamos bendrai, kartu buvo atliekami ir mokėjimai kredito grąžinimui. Dėl to atsakovas nėra skolingas ieškovei. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ieškovės atliktiems daugiau kaip prieš 10 metų, t.y. iki 2010 m. kovo 30 d., mokėjimams. Kadangi ieškovė laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 30 d. sumokėjo 62 551,83 Eur, todėl atsakovas jai turėtų kompensuoti 6 787,11 Eur (62 551,83 – 55 764,72 Eur). Prašydamas taikyti senatį atsakovas nurodė, kad iki 2010 m. kovo 30 d. jam tenkanti suma mokėjimų sudaro 20 569,75 (27 356,86 Eur – 6 787,11 Eur).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. nutartimi ištaisęs sprendime padarytus rašymo apsirikimus priteisė iš atsakovo V. Š. 6 787,11 Eur skolos ir 702 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės S. Š. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės S. Š. 525 Eur atstovavimo išlaidų atsakovo V. Š. naudai.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 1998 m. gegužės 29 d. šalys įsigijo lygiomis dalimis nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Šalys 2004 m. rugpjūčio 16 d. su UAB „Sampo bankas“ sudarė Kreditavimo sutartį Nr. BS 16200040065 (Swedbank AB), pagal kurią jiems buvo suteiktas 57 924 Eur kreditas, kredito grąžinimo terminas 2024 m. rugpjūčio 16 d. 2006 m. vasario 12 d., 2006 m. kovo 17 d., 2006 m. liepos 17 d., susitarimais šalims buvo papildomai suteikiami kreditai, ir kredito suma padidinta iki 173 772 Eur. Šalims 2020 m. balandžio 10 d. pardavus gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), dalimi už jį gautų lėšų (43 283,64 Eur) buvo padengtas kreditas „Swedbank“, AB pagal 2004 m. rugpjūčio 16 d. kredito sutartį Nr. BS 16200040065. Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė bankui yra sumokėjusi 110 076 Eur, o atsakovas V. Š. – 55 362,30 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė pateikė individualios veiklos vykdymo dokumentus, o atsakovas, teigdamas, kad kreditorinis įsipareigojimas bankui buvo vykdomas iš partnerių bendros veiklos (duomenys neskelbtini), nepateikė jokių įrodymų apie savo veiklos indėlį į bendrą veiklą. Teismas, vertindamas šalių argumentus, dėl bendro piniginių klausimo sprendimo tarp šalių, laikė esant labiau tikėtiną ieškovės poziciją, kad šalys savarankiškai sprendė piniginius klausimus.
7. Pirmosios instancijos teismas remdamasis solidariąją prievolę reglamentuojančiomis teisės normomis (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6.6 straipsniu, 6.114 straipsnio 3 punktu 6.113 straipsniu) konstatavo, kad ieškovė dėl įvykdytos jos prievolės dalies tapo naująja kreditore, turinčią atgręžtinio reikalavimo teisę į solidarųjį skolininką – atsakovą, atskaičius ieškovei tenkančią prievolės dalį. Teismo vertinimu, nenustačius aplinkybės, kad šalys turėjo galimybę dengti kredito įmokas iš UAB „Siviteksa“ (vėliau pavadinta UAB „Naujieji standartai“), kurios veikla buvo nuostolinga, apyvartinių lėšų ir atsakovui nepateikus įrodymų apie jo indėlį į atsakovo nurodomą bendrą veiklą, jis turi pareigą kompensuoti ieškovei dalį atsakovės mokėtinų kredito mėnesinių įmokų, kurias ieškovė atliko už atsakovą.
8. Vertindamas atsakovo prašymą taikyti bendrąjį ieškinio senaties terminą ieškovės mokėjimams atliktiems iki 2010 m. kovo 30 d., pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė kiekvieną mėnesį atlikdama įmokas turėjo galimybę žinoti, kiek ir kokio dydžio įmokų ji yra atlikusi bankui grąžinant kreditą, t.y. žinojo ar turėjo žinoti apie jos teisės galimą pažeidimą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nenurodė, jog reiškė pretenzijas atsakovui dėl mokamų (sumokėtų) įmokų mažesnės dalies, nenurodė, kad tokių pretenzijų atsakovui būtų turėjęs bankas. Taip pat ieškovė nereikalavo, kad atsakovas sumokėtų didesnę grąžintiną kredito dalį pardavus gyvenamąjį namą. Teismas atsižvelgė į Kredito sutarties Bendrosios dalies 69.1 punkto nuostatą, kad bankas turi teisę nutraukti sutartį arba pareikalauti grąžinti prieš terminą visą likusį kreditą su priskaičiuotomis palūkanomis, jeigu kredito gavėjas laiku negrąžina kredito ar jo dalies, nesumoka palūkanų, draudimo įmokos ar kitų pagal sutartį mokėtinų sumų. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nepripažino, kad atsakovas padarė tęstinį pažeidimą, kuomet ieškinio senaties terminas atsinaujina kiekvieną dieną ir ieškovės reikalavimams dėl mokėjimų, atliktų iki 2010 m. kovo 30 d. taikė 10 metų ieškinio senaties terminą, iš atsakovo priteistiną sumą sumažindamas 20 569,75 Eur. Įvertinęs, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino aritmetinę klaidą ir 22,06 Eur suma sumažino reikalavimą, priteisė iš atsakovo 6 787,11 Eur skolos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė S. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021m. spalio 4 d. sprendimą ir papildomai priteisti ieškovei 20549,69 Eur skolos, susidariusios už įvykdytą solidariąją prievolę už atsakovą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1 Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ieškinio senaties terminą. Šalys sudarė kredito sutartį 2004 m. rugpjūčio 16 d. ir joje numatytas galutinis atsiskaitymo terminas buvo 2024 m. rugpjūčio 16 d. Šalys visiškai atsiskaitė su kreditoriumi 2020 m. balandžio 14 d. Apeliantės vertinimu, tik nuo šios dienos šalių prievolė kreditoriui buvo visiškai įvykdyta ir ieškovė nuo šios dienos įgijo teisę reikšti regresinio reikalavimą atsakovui. Jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
9.2 Ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Atsakovas kiekvienais metais iš dalies vykdė prievolę kreditoriui. Tokie jo veiksmai liudijimo, kad jis visada pripažino savo prievolę kreditoriui. Paskutinis kartas, kai atsakovas pripažino prievolę kreditoriui ir ją vykdė buvo 2020 m. balandžio 10 d., kuomet pardavus namą šalys pilnai baigė mokėti paskolą.
9.3 Atsakovas, nors ir vėluodamas, visą laiką iš dalies vykdė savo pareigą dengti kreditorinį įsipareigojimą. Todėl jo atlikti mokėjimai turi būti įskaitomi taip, kaip numatė kredito sutarties 62 punktą, t.y. pirma, įskaitomas kreditas pagal jo grąžinimo terminų eiliškumą; antra palūkanos pagal jį mokėjimo eiliškumą; trečia netesybos; ir ketvirta, įskaitomi Draudimo įmokos, banko mokesčiai, rinkliavos, patirtų nuostolių atlyginimas. Apeliantės paskaičiavimu, atsakovas reikiamas paskolos įmokas už 2010 metus padengė 2014 metais. Todėl ieškovės reikalavimas dėl lėšų priteisimo regreso tvarka apėmė laikotarpį nuo 2014 m. pabaigos iki 2020 m. kovo mėnesio, kuomet buvo pareikštas ieškinys ir ji niekaip negali būti laikoma praleidusi senaties terminą. Ieškovė, įvykdžiusi prievolę už atsakovą perėmė tokias pat teises atsakovo atžvilgiu. Kadangi pradinis kreditorius buvo nustatęs įmokų įskaitymo eiliškumą, jis galioja ir ieškovės reikalavimų atžvilgiu, tai yra, kad pirmiausia įskaitomos seniausios kredito skolos, o tik vėliau naujesnės.
9.4 Rengiant namo pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovė prašė, kad atsakovas iš savo parduodamos turto dalies, sumokėtų kreditoriui didesnę dalį, tai yra padengtų nesumokėtas įmokas, tačiau atsakovui aiškiai išreiškus poziciją, kad jis neketina to daryti, tapo aišku, kad savo pažeistas teises ieškovei reikia ginti teisme.
Atsiliepimas
10. Atsakovas V. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1 Pagal kreditavimo sutarties sąlygas kreditas turi būti grąžinamas ir palūkanos mokamos kiekvieną mėnesį pagal kredito grąžinimo grafiką. Todėl CK 6.9 str. 1 d. prasme, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas (šiuo atveju ieškovė) įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio (atsakovo) lygiomis dalimis to, ką ji įvykdė, ne tik pasibaigus sutarties terminui ir sumokėjus visą skolą kreditoriui, bet ir iki sutarties termino pabaigos įvykdytos prievolės (sumokėtų palūkanų ar/ir kredito) dalies, kurių mokėjimai yra nustatyti kredito sutartyje.
10.2 Ieškinys paduotas 2020 m. kovo 30 d., kuriuo reikalaujama ieškovės vykdytų didesnės dalies mokėjimų, kurie buvo atlikti nuo kreditavimo sutarties pasirašymo. Atsakovė vykdė mokėjimus nuo 2005 metų, juos vykdydama pagal kreditavimo sutarties grafiką, todėl po kiekvieno įvykdyto mokėjimo (pagal kreditavimo sutarties grafiką), kai buvo sumokėta didesnė dalis, nei priklausytų mokėti solidariajai skolininkei, prasidėdavo senaties terminas dėl konkretaus įvykdyto mokėjimo.
10.3 Ieškovei atliktus mokėjimus (sumokant pilną įmoką, kuri turi būti mokama atitinkamą mėnesį), ji žinojo apie savo pažeistas teises, tačiau jokių pretenzijų kitam bendraskoliui nereiškė ilgus kreditavimo sutarties sąlygų vykdymo metus. Iš ieškovės pateiktų dokumentų turinio matyti, kad ieškovės sumokėta dalis už atsakovą iki 2010 m. kovo 30 d. sudarė 20 569,75 Eur. Šiai sumai atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo padarytas pažeidimas nėra tęstinis, todėl pagrįstai taikė ieškinio senaties terminą senesnėms įmokoms, kurios buvo sumokėtos prieš dešimt metų, t.y. iki 2010 m. kovo 30 d.
Šalies argumentai
10.4 Ieškovė, nepagrįstai nurodydama, kad senaties terminas sumokėtoms įmokoms turi būti skaičiuojamas nuo 2020 m. balandžio 14 d., į teismą kreipėsi dar anksčiau, t. y. 2020 m. kovo 30 d., laikydama, kad jos teisės kreipimosi į teismą dieną jau buvo pažeistos. Taigi, pačios apeliantės užimta pozicija yra skirtinga dėl jos pažeistų teisių atsiradimo momento.
10.5 Pateikdama konkrečius skaičiavimus ir apskaičiuodama 2007 m. mokėtinas sumas ir jų padengimą vėlesnėmis atsakovo sumokėtomis sumomis (2009 metais) įvėlė aritmetinę klaidą, nurodydama 50,00 Eur didesnę sumą atsakovo nenaudai, kuri tęsiasi visuose tolimesnių metų skaičiavimuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK )320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimas.
14. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2004 m. rugpjūčio 16 d. su UAB „Sampo bankas“ sudarė Kreditavimo sutartį Nr. BS 16200040065, pagal kurią jiems buvo suteiktas 57 924 Eur kreditas, kredito grąžinimo terminas 2024 m. rugpjūčio 16 d. 2006 m. vasario 12 d., 2006 m. kovo 17 d., 2006 m. liepos 17 d., susitarimais šalims buvo papildomai suteikiami kreditai, ir kredito suma padidinta iki 173 772 Eur. Suteikto kredito paskirtis – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), statyba ir būsto apdailos darbų finansavimas. Šalims 2020 m. balandžio 10 d. pardavus gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), dalimi už jį gautų lėšų (43 283,64 Eur) buvo padengtas kreditas. Iš viso ieškovė bankui sumokėjo 110 076 Eur įmokų, o atsakovas - 55 362,30 Eur. Atsižvelgdama į tai, ieškovė pasinaudodama atgręžtinio reikalavimo teise į solidarųjį skolininką – atsakovą, prašė priteisti 27 356,86 Eur.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 6787,11 Eur skolos ieškovės naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė konstatavęs, kad reikalavimams dėl mokėjimų, atliktų iki 2010 m. kovo 30 d. taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas.
16. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos reikalavimas priteisti 20 569,75 Eur, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias normas, neįvertino, kad tik nuo dienos (2020 m. balandžio 14 d.) kai šalių prievolė kreditoriui buvo visiškai įvykdyta, ieškovė įgijo teisę reikšti regresinį reikalavimą atsakovui. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad pažeidimas yra tęstinis, neįvertino, kad ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Be to pradinis kreditorius buvo nustatęs įmokų įskaitymo eiliškumą, kuris galioja ir ieškovės reikalavimų atžvilgiu, todėl apeliantės paskaičiavimu, atsakovas reikiamas paskolos įmokas už 2010 metus padengė tik 2014 metais, kadangi, pirmiausia įskaitomos seniausios kredito skolos, o tik vėliau naujesnės.
17. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui, būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kas ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši yra pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011 ir kt.).
18. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą konstatavo, kad šiuo atveju ieškovė apie savo pažeistą teisę žinojo kas kartą sumokėdama didesnę kredito įmoką nei ieškovas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sutinka su apeliantės pozicija, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė senaties institutą reglamentuojančias normas, todėl nepagrįstai laikė, kad įmokoms atliktoms iki 2010 m. kovo 30 d. taikytinas senaties terminas.
19. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje numatyta, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Remiantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009).
20. CK 6.9 straipsnio 1 dalis solidariojo skolininko teisę regreso tvarka reikšti reikalavimą bendraskoliams sieja ne su visos prievolės įvykdymu, tačiau su konkrečios prievolės pagrindu atsiradusios pareigos įvykdymu, t.y. tuo ką solidarusis skolininkas įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimus iš esmės grindė, tuo, kad ji yra padengusi kartu su atsakovu gauto kredito įmokas didesne dalimi, kadangi atsakovas vėluodavo mokėti kasmėnesines įmokas arba mokėjo mažesnes įmokas nei ieškovė. Kredito sutartimi šalys susitarė dėl tokio kredito su palūkanomis grąžinimo būdo, kai kredito gavėjai (ieškovas ir atsakovė) kredito įmokas moka dalimis periodinėmis įmokomis kiekvieno mėnesio pirmąją kalendorinę dieną (kredito sutarties specialiųjų sąlygų 4 skyrius). Taigi, kredito sutartimi buvo susitarta ne tik dėl galutinio kredito grąžinimo termino (2024 m. rugpjūčio 16 d.), tačiau ir dėl atskirų kredito įmokų mokėjimo terminų atitinkamais periodais (kas mėnesį). Tokiu būdu kredito sutarties pagrindu kredito gavėjams atsirado pareigos kas mėnesį nustatytais terminais mokėti nustatytas kredito įmokas. Kasacinis teismas šiame kontekste taip pat yra pasisakęs, kad terminuotos ilgalaikės kredito sutarties specifika lemia, kad pinigus skolininkas grąžina pagal sutarties šalių suderintą grafiką, kuriame nurodyti įmokų mokėjimo atidedamieji terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ieškovei kas mėnesį sumokėjus didesnę kredito įmokos dalį, ji kaip solidari skolininkė įgydavo teisę reikalauti iš atsakovo to ką ji įvykdė atskaičius jai tenkančią dalį (CK 6.9 str.). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškinio senaties termino taikymo, tinkamai neįvertino ieškinio senaties termino nutraukimą reglamentuojančių normų bei šalių su banku sudarytos sutarties nuostatos, nustatančios kredito gavėjų įsiskolinimo dengimo eiliškumą (62 punktas), kuri taip pat taikytina ir teisiniams santykiams atsiradusiems tarp ieškovės perėmusios kreditoriaus (banko) reikalavimo teises ir atsakovo.
21. Šalių su banku sudarytos kredito sutarties 62 punkte nurodyta, kad sutarties šalys susitaria, kad visi Kredito gavėjo mokėjimai pagal sutartį bus vykdomi bankui nurašant lėšas nuo kredito gavėjo sąskaitų ir įskaitomi tokia tvarka: pirma, įskaitomas kreditas pagal jo grąžinimo terminų eiliškumą; antra palūkanos pagal jį mokėjimo eiliškumą; trečia netesybos; ir ketvirta, įskaitomi Draudimo įmokos, banko mokesčiai, rinkliavos, patirtų nuostolių atlyginimas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo, kad nors ir ne pagal sutartyje numatytą grafiką, tačiau mokėdavo mažesnes įmokas nei numatyta. Pažymėtina, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad skolininkas prievolę pripažįsta (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas (CK 1.130 straipsnio 3 dalis). Apeliantė pateikė skaičiavimus (lentelę), iš kurių matyti, kokio dydžio įmokos turėjo būti mokamos atsakovo, kokias sumas jis sumokėjo kredito sutarties vykdymo laikotarpiu ir kaip jos būtų įskaitomos, pagal šalių ir kreditoriaus pasirašytos kredito sutarties 62 punktas. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės neginčija ieškovės lentelėje pateiktų duomenų ir tokio ieškovės skaičiavimo būdo, bet nurodo, jog apskaičiuodama 2007 m. mokėtinas sumas ir jų padengimą vėlesnėmis atsakovo sumokėtomis sumomis (2009 metais) įsivėlė aritmetinė klaida, nurodant 50,00 Eur didesnę sumą atsakovo nenaudai, kuri tęsiasi tolimesniuose skaičiavimuose. Nors minėtuose skaičiavimuose iš tiesų yra tam tikrų aritmetinių klaidų, tačiau jie iš esmės patvirtina, kad atsakovui mokant mažesnes įmokas arba atitinkamais metais jų iš viso nemokant, reikiamas paskolos įmokas už 2010 metus atsakovas padengė tik 2014 metais. Taigi, kaskart atsakovui sumokėjus įmoką, kuria remiantis kredito sutarties 62 p. buvo padengiama ankstesnio mėnesio skola, senaties terminas prasidėdavo iš naujo (CK 1.130 str. 2 d.). Taigi, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė pateikusi ieškinį 2020 m. kovo 30 d. praleido 10 metų senaties terminą, kuris taikytinas įmokoms atliktoms iki 2010 m. kovo 30 d. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys.
22. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti jai papildomai priteisti ieškovei 20 549,69 Eur skolos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 27 356,86 Eur sumą, kuri buvo sumažinta 22,06 Eur suma ieškovei pripažinus aritmetinę klaidą. Taigi, ieškovės ieškinio reikalavimas buvo 27 334,8 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei 6 787,11 Eur sumą, ieškovės ieškinys nebuvo tenkintas dalyje dėl 20 547,69 Eur sumos. Teisėjų kolegija išdėstytų argumentų visumą, sprendžia, kad pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovei iš atsakovo papildomai priteistina 20 547,69 Eur suma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atitinkamai iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos ir ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).
24. Ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 616 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 38 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių bei 2 154 Eur atstovavimo išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme pakeistus pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės ieškinys tenkintas pilna apimtimi, todėl ieškovės patirtos 2 808 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.
25. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 462 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintas, ieškovei iš atsakovo priteistina 962 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės apeliacinį tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą pakeisti iš dalies, ieškovei papildomai priteisiant 20 547,69 Eur (dvidešimt tūkstančių penkis šimtus keturiasdešimt septynis Eur 69 ct) ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 27 334,08 Eur (dvidešimt septyni tūkstančiai trys šimtai trisdešimt keturi Eur 8 ct) skolos ir 2 808 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoni Eur) bylinėjimosi išlaidų“.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 962 Eur (devyni šimtai šešiasdešimt du Eur) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.