Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. D., R. D., valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), yra V. D. ir P. D. sūnus. Byloje esantis santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad P. D., gimęs (duomenys neskelbtini), ir V. D., gimusi (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai santuokoje susilaukė vaikų – pareiškėjo ir jo brolio A. D., gimusio (duomenys neskelbtini), kuris šioje byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu.

7. Pareiškėjas savo pareiškime nurodė, kad pareiškėjo motinai nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjo motinos V. D. vardu yra registruotas vieno kambario butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1997 m. lapkričio 10 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3067 pagrindu. Valstybės įmonė registrų centras savo rašte nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2025 m. birželio 4 d. duomenimis, P. D. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos.

8. Byloje esantis V. D. mirties liudijimas patvirtina, kad V. D. mirė (duomenys neskelbtini). (įrašo Nr. 555). Iš (duomenys neskelbtini) Mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. D. mirė (duomenys neskelbtini).

9. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos V. D. palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Tačiau iš Testamentų registro išrašo matyti, kad testatorius P. D., gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), 2005 m. gruodžio 28 d. sudarė oficialų testamentą ir po jo mirties likusį palikimą priėmė R. D.. Pareiškėjas savo pareiškime patvirtino, kad R. D. yra tėvo brolio sutuoktinė ir po tėvo mirties pagal testamentą priėmė jo palikimą – paveldėjo kitą tėvui priklausiusį butą.

10. Pareiškėjas savo pareiškime nurodė, kad palikimą, likusį po motinos mirties jis priėmė faktiškai valdydamas motinos turėtą turtą – nuo motinos mirties iki šio pareiškimo pateikimo teismui nuolat faktiškai rūpinosi turtu, mokėjo su jo išlaikymu susijusius mokesčius, už visas komunalines paslaugas bei kitas susijusias paslaugas buvo laiku ir pareigingai atsiskaitoma. Pareiškėjas pateikė teismui Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2025 m. rugsėjo 2 d. pažymą Nr. 25-21, kurioje nurodoma, kad mirus buto savininkei V. D., mokesčius už komunalinius patarnavimus mokėjo V. D., yra atsiskaityta už visus priskirtus mokesčius iki 2025 m. rugsėjo 1 d., nėra neapmokėtų papildomų mokesčių ar skolų bendrijai, butas ginčų su bendrija neturi. Pareiškėjas pateikė duomenis iš kompiuterinės programėlės apie sumokėtus butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priskirtus mokesčius.

11. 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (CK įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), nes pareiškėjo mama V. D. mirė (duomenys neskelbtini), tai juridiniam faktui nustatyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

12. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta, jog tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 1-3 dalys). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti.

13. Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

14. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

15. Byloje pateikti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas po savo motinos V. D. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą iš karto priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti, t. y. toliau juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, atliko kitus turto priežiūros veiksmus. Pareiškėjas domisi turto būkle ir likimu, po motinos mirties rūpinasi visu paveldėtu turtu, jį išlaiko, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, likusį po motinos mirties, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas V. D. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą – 6 mėnesius po palikėjos mirties, tačiau pareiškėjas laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą negavo. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad toks po V. D. mirties likusio turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus.

16. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad niekas į notarų biurą dėl V. D., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo nesikreipė. Pareiškėjo tėvas gyveno kitame jam priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir faktiniu valdymu savo sutuoktinės palikimo nepriėmė – Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2025 m. rugsėjo 2 d. pažymoje nurodoma, kad mirus buto savininkei V. D., mokesčius už komunalinius patarnavimus mokėjo pareiškėjas V. D.. Taigi būtent pareiškėjas V. D. palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškėjo brolis, kuris taip pat yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), palikimo nėra priėmę ir į jį nepretenduoja, savo atsiliepime patvirtino, kad jo brolis pareiškėjas V. D. mokėjo už būsto komunalines paslaugas ir kitas išlaidas. Kiti suinteresuoti šioje byloje asmenys – pareiškėjo tėvo palikimą priėmusi R. D., VĮ Turto bankas – taip pat dėl pareiškėjo prašymo jokių pretenzijų nereiškė.

17. Įvertinus pateiktų įrodymų visetą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. D., faktiškai pradėdamas valdyti, yra priėmęs mirusiosios savo motinos V. D. palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

18. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad, kaip jau minėta, 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas V. D. po savo motinos V. D., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą po motinos mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, t. y. šiuo atveju teismas nenustato, konkrečiai kokį turtą pareiškėjas paveldėjo praktiškai pradėjęs valdyti turtą, tačiau konstatuoja patį palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), po savo motinos V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.