- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-13
- Bylos Nr.
- 1-29-922/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Nukentėjusysis
- E. S.
- Kaltinamasis
- K. J.
- Advokatai
- Jonas Amšiejus, Vidmantas Baumila
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.1.1Teismo sudėtis (BPK 221 str.)
- 2.3.1.3Apylinkės teismui teismingos baudžiamosios bylos (BPK 224 str.)
- 2.3.2.2.8Tiesioginis ir žodinis nagrinėjimas teisme (BPK 242 str.)
- 2.3.2.2.9Pareiga išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį laiką (BPK 242-1 str.)
- 2.3.4.2Kaltinamojo apklausa (BPK 272 str.)
- 2.3.6.4.1Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
K. J. 2016 m. liepos 30 d. apie 21.30 val. E. S. sodybos kiemo pavėsinėje, esančioje duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną smūgį savo galva į veidą E. S., o šiam atsisėdus ant suolo ir užsidengus rankomis veidą, sudavė vieną smūgį ranka per rankas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam E. S. fizinį skausmą ir padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės plaštakos V piršto naginio pirštakaulio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Apklaustas K. J. teisiamajame posėdyje iš dalies pripažino savo kaltę ir parodė, kad 2016 m. liepos 30 d. šienavo pas močiute žolę. Nušienavęs žolę, parvažiavo į savo namus (duomenys neskelbtini). Jis turėjo vištą su viščiukais ir tą dieną ją buvo išleidęs po kiemą vaikštinėti. Parvažiuodamas pamatė E. S. mažą šuniuką, kuris nasruose turėjo viščiuką. Sužiūrėjęs viščiukus pamatė, kad trūksta trijų viščiukų - prie prūdo gulėjo du negyvi viščiukai, vienas viščiukas buvo dingęs. Išgirdo, kad E. S. daržinėje malkas kapoja, nuėjo pas jį ir paprašė ateiti į jo kiemą. Kai E. S. atėjo į jo kiemą, jis atnešė ir parodė du negyvus viščiukus, ir pasakė, kad tai jo šuo viščiukus papjovė. E. S. pasakė, kad tai nesąmonė ir išėjo iš jo kiemo namo. Jis dar pasakė, kad E. S. turės pasiaiškinti su jo žmona J., kai ji grįš iš darbo. Kai vakare, jau po 20.00 val. grįžo į namus jo žmona J., jai viską pasakė. Ji paprašė nueiti pakviesti E. S. pasikalbėti. Jis nuėjo. E. S. tuo metu sėdėjo savo kieme pavėsinėje ir gėrė alų. Pavėsinėje buvo ir E. S. motina M. G.. E. S. pasakė, kad niekur neis, kad tegul ji pati ateina. J. nuėjo į E. S. kiemą, pradėjo aiškintis dėl šuns išpjautų viščiukų. E. S. pradėjo kažką pasakoti apie jų šunį. Žmona J. šnekėjo su G., o E. S. prieš jį atsistojo, provokavo, kad jis jam suduotų, pats jį pastūmė, t. y. pirštu sudavė jam į petį, jis nugriuvo ir keldamasis galva pataikė jam į nosį, bet smūgių ranka jam nesudavė. E. S. jį puolė, jam stuktelėjo. Vėliau pamatė, kad E. S. bėga kraujas. S. motina pradėjo šaukti. Tada jis su žmona iš jų išėjo ir nuėjo pas kaimynus, kur vyko giminių suėjimas, ten ilgai pasėdėjo. Vėliau atvažiavo policija, pas jį klausė ar jis sumušęs S., atsakęs, kad buvo pas jį atėjęs dėl viščiukų, bet jo nemušęs. Tuo metu jis jau buvo išgėręs alkoholio, todėl atsisakė tikrintis girtumą. E. S. jam nesakė, kad kažkuo skundžiasi, pirštą galėjo susilaužyti į jį, nes E. S. nebuvo nukritęs. K. J. papildomai parodė, kad po smūgio, kai S. jam smūgiavo, jis nukrito ir kai pasikėlė, tada S. motina pradėjo šaukti: „kraujai, Arūnai“. Tuomet jis iš karto atsitraukė, kad daugiau negautų. S. jį pastūmė. Dvi, tris dienas jis jautė, t. y. jam skaudėjo tą vietą, į kurią jam E. S. smūgiavo. Nesikreipė dėl to skausmo niekur. Kai atėjo pas S. aiškintis dėl viščiukų – buvo blaivus, tik vėliau išgėrė. Jis buvo nukritęs vieną kartą, kai jį pastūmė S., išslydo iš šlepečių, pilnai nukrito. Kai norėjo autis šlepetes, tada ir stuktelėjo S. galva į nosį. Su juo E. S. nebuvo nukritęs, jis galėjo pirštą susižaloti, kai smūgiavimo jam į petį. Iki to įvykio su E. S. santykiai buvo kaimyniški – pasisveikindavo, kai susitikdavo. E. S. ateidavo pasiskolinti daiktų, įrankių. Pripažįsta, kad sudavė į nosį, atsiprašo, apgailestauja dėl to įvykio. Civilinis ieškinys yra per didelis, kadangi jis nedirba, gyvena kartu su žmona ir jos sūnumi. Pripažįsta 533 EUR turtinę žalą, sutinka ją apmokėti.
Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. S. pilnai palaikė pateiktą civilinį ieškinį. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2016-07-30 iki to įvykio (kai jis buvo sumuštas) viskas buvo taip, kaip pasakojo kaltinamasis. Jis patvirtino, kad kai kaltinamasis jį pakvietė, tai jis pas jį ir buvo nuėjęs, bei sakė, kad negalėjo jo šuo sudraskyti, nes anksčiau to niekada nedarė, tačiau K. sakė, kad jis matė. Kęsto viščiukai vaikščioja po visur, ne kartą pas jį ir į kiemą buvo užsukę, tačiau jo šuo jų niekada nelietė, tik gulėdavo ir žiūrėdavo į juos bei jis pats ne kartą važiuodamas iš darbo vos jų nesuvažinėjo, nes jie vaikščiojo bet kur. Tada K. J. pasakė, kad pakalbės, kai grįš jo žmona iš darbo. Vakare vėl atėjo K. J. su savo žmona J.. Jis tuo metu sėdėjo pavėsinėje ir gėrė alų, rūkė, bandė aiškintis dėl viščiukų. Pavėsinėje buvo ir jo mama. Jis pasakė Kęstui, kad tie jo viščiukai turėtų būti uždaryti ir nevaikščiotų bet kur ir tada jis pajuto smūgį į kaktos, nosies sritį ir susmuko ant suolo, sąmonės neprarado, veidą dengėsi rankomis, nes tikėjosi, kad gali dar smūgiuoti. Taip ir atsitiko, jam smūgiavo antrą kartą ir tada pataikė į dešinę ranką, tada jis jį stūmė nuo savęs. Kai gavo antrą smūgį, atsikeldamas jį nusistūmė. Tada J. nugriuvo. Tada jis ant jo užgriuvo, apglėbė jį ir jie per kiemą „nusikamuoliavo“ iki vartų ir jis jį išstūmė iš kiemo. Jis J. atgal nesudavė, į petį jam nebaksnojo, tai jis jį sumušė, o jis jį tik apsikabino tam, kad galėtų išstumti iš savo teritorijos. Tada jie ir atsitraukė, atgal negrįžo. Necenzūrinių žodžių nevartojo, įvykio metu buvo išgėręs. Konfliktas vyko jo kieme, visą konfliktą matė jo mama ir K. J. žmona. Patvirtino, kad abu buvo nukritę ant žemės, buvo apsikabinę, stengėsi išstumti jį iš kiemo. Po pirmo smūgio kraujas iš nosies bėgo visur, ir ant rankų, ir ant maikutės. Kai jis Kęstą išstūmė iš kiemo, mama pakvietė brolį, kuris atėjęs pasakė, kad reikia kviesti policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai pasiūlė jam nusiprausti ir kai jis pradėjo praustis, tai tada ir pajuto skausmą piršte bei palietus veidą, jam skaudėjo ir nosį. Mano, kad pirštą K. J. jam sulaužė suduodamas antrą smūgį į veidą, kai jis buvo užsidengęs veidą rankomis, nes po antro smūgio jam skaudėjo ir rankas, ir veidą. Tą vakarą, kai jį nuvežė į priėmimą, gydytojai nematė piršto lūžio, bet sakė, kad jeigu skaudės, tai pirmadienį vėl atvykti pas daktarus. Sekmadienį jam pradėjo mėlti ir tinti nagas. Po dviejų dienų nustatė, kad pirštas lūžęs.
Liudytojas V. G., Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnas, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2016 m. vasarą buvo gautas pranešimas, kad tarp kaimynų įvyko konfliktas, kad yra nukentėjęs asmuo. Jam su kolega, E. B., nuvykus į Milioniškių kaimą, juos pasitiko E. S., kuris paaiškino, kad buvo sumuštas kaimyno K. J.. S. veidas buvo kruvinas, nosis kiek patinusi, kruvina burna, krauju buvo aptaškyti marškinėliai, kraujo buvo ir ant S. rankų. S. skundėsi rankos piršto ir nosies skausmu. S. pasakojo, kad kaimynas J. sudavė smūgį į veidą savo galva. S. sakė, kad visą įvykį matė motina ir kaimyno J. žmona, kuri buvo atėjusi į kiemą kartu su savo vyru. S. sutiko pasitikrinti blaivumą – jis buvo neblaivus. Tuo metu, kai jie buvo pas S., tai buvo atvykę medikai, kurie suteikė S. pirmąją pagalbą. Kiek prisimena, tai Varėnoje gydytojas sakė, kad abejoja, ar S. pirštas lūžęs, sakė, kad gal įskilęs. Buvo nuvažiavę ir pas J., kuris sakė, kad S. nemušė. J. atsisakė pasitikrinti alkotesteriu girtumą, nors akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus. J. nenoriai bendravo, nebuvo geranoriškai nusiteikęs, kad viską išsiaiškintų. Akivaizdu, kad tarp kaimynų tas konfliktas buvo. Kaltinamasis tuo metu nesiskundė, kad jis buvo sužalotas. Jis dalyvavao šventėje, tai mano, kad nebuvo sužalotas.
Liudytojas E. B., Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnas, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad gavus pranešimą kartu su kolega V. G. nuvyko į Milioniškių kaimą, kur pasitiko pareiškėjas E. S., kuris paaiškino, kad jį sumušė kaimynas J.. S. jų laukė nenusiprausęs kruvino veido. Matėsi, kad S. nosis buvo patinusi, buvo kruvina burna, krauju buvo aptaškyti marškinėliai, kraujo buvo ir ant rankos. S. skundėsi, kad skauda rankos pirštą, o kai pasičiupinėjo nosį, tai pasakė, kad skauda ir nosį. S. sakė, kad kaimynas J. savo galva sudavė smūgį į veidą, t. y. į nosį. Konfliktas įvyko dėl vištų. Jis su V. G. buvo nuvykę ir pas J., šis sakė, kad S. nemušė, kad nežino, kas ir kaip sužalojo S.. Jis neigė, kad buvo naudotas smurtas S. atžvilgiu. J. atsisakė pasitikrinti alkotesteriu girtumą. Akivaizdžiai matėsi, kad J. buvo neblaivus. Pats J. sakė, kad truputį švenčia ir savo kieme girtumo nesitikrins. Nukentėjusiojo S. girtumas buvo nustatytas. Kol buvo pas S., tai buvo atvykę ir medikai, suteikė S. pirmąją pagalbą, bet ar jį vežė į ligoninę jau neprisimena. Visaką nurodė tarnybiniame pranešime.
Liudytoja M. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir patvirtino, kad tą vakarą ji buvo namų kieme ir sėdėjo kiemo pavėsinėje su savo sūnumi E., kai į kiemą atėjo K. J. su žmona J.. Kitas jos sūnus - A. G. buvo Pamerkyje, nes tą dieną buvo daug turistų. Kai atėjo J., jos sūnus nieko nevartojo. Ant stalo nieko nebuvo. Sūnus gal ir buvo vartojęs alkoholio, bet kai atėjo kaltinamasis tuo metu nieko nevartojo. Atėję K., ir J. aiškino, kad jų šuo išpjovė jų (J.) viščiukus. Ir ji, ir E. sakė, kad pirmiausiai reikia išsiaiškinti, ar tikrai jų šuo tą padarė. Ji matė, kad K. buvo girtas, nes labai agresyviai kalbėjo. Ji pati J. kelis kartus pasakė ateiti pasiaiškinti rytojaus dieną, kai K. bus blaivus. Ji klausė J., kiek tie viščiukai kainavo. Ši sakė, kad po 7 eurus vienas. Ji sakiusi, kad jeigu tikrai viščiukus išpjovė jų šuo, tai ji sumokės tuos 14 eurų. Vienu momentu pamatė, kaip K. staigiai savo galva kirto jos sūnui E. į veidą. Ji labai išsigando, nes pamatė, kad E. veidas visas pasidarė kruvinas. Matė, kad E. užsidengė veidą rankomis. Jai atrodo, kad abiem rankom užsidengė veidą. Išsigando, pradėjo garsiai rėkti, šaukti sūnų A.. Buvo abu parkritę ant žemės ir abu nusikamuoliavo, jos sūnus varė J. iš kiemo, o ji rėkė, spiegė, neprisimena kaip buvo. Kuomet sūnus grįžo nusiprausti, jis skundėsi, kad skauda galvą ir nosį, greitai atvažiavo greitoji pagalba, policijos pareigūnai, jam pirštas sužeistas buvo. Kai jis užsidengė veidą norėdamas išvengti smūgio, tai jam J. sudavė kumščiu, todėl ir buvo sulaužytas pirštas. Pirmadienį nustatė, kad lūžęs pirštas, jos sūnus dirbantis. Ji patvirtino, kad tuo metu kai priėjo K., jos sūnus E. stovėjo, po pirmo smūgio jos sūnus susmuko prie stalo, K. dar smūgiavo, E. sugriuvęs gulėjo, kai atsitojo tai varė jį iš kiemo. Dar prisimena, kad matė E. ir Kęstą nukritusius ant žemės, abu tiesiog raičiojosi ant žolės. Gerai visko nematė, šaukė kitą savo sūnų Arūną, kad gelbėtų. Ji net tiksliai neprisimena, kaip ir kodėl viskas pasibaigė. Edmundas iškvietė policiją. Edmundas atrodė baisiai, jo visas veidas buvo kruvinas, kruvinos buvo rankos, marškinėliai. Jos sūnus A. parėjo į kiemą jau po visko, kai K. ir J. jau buvo išėję. K. buvo girtas, nes kaimynystėje buvo balius. Nurodė, kad anksčiau K. J. ateidavo pas sūnų į pirtį, nesibardavo, tačiau artimai nebendravo.
Liudytojas A. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad tą dieną jis dirbo su broliu, vežė šieną. Girdėjo, kad apie pietus parvažiavo kaimynas K. į namus su moteroleriu. Jo brolis E. vežė žolę ir buvo nuėjęs pasiimti cigarečių, o jis buvo paupyje. Kai brolis E. vienu momentu grįžo, tai pasakė, kad K. J. buvo sustabdęs ir sakė, kad E. šuo papjovė kelias vištas. Jis broliui pasakęs, kad iš kur K. žino, kas papjovė viščiukus, jei ką tik parvažiavo – gal viščiukai išėjo iš gardo, gal kas pervažiavo bei, sakęs, kad kai pareis iš darbo Kęsto žmona J., tai tada nueisit ir išsiaiškinsit. Jis pats tą dieną buvo tai paupyje, tai namų kieme, nes laukė, kol parplauks baidarininkai, nes nuomoja baidares. Apie 22.00 val. į jo kiemo pusę atėjo jo mama M. G., pasakė, kad K. sumušė E.. Nuėjo į E. kiemo pusę, ten pamatė E. kruvinu veidu, iš nosies bėgo kraujas, kruvini buvo ir marškinėliai. K. su žmona J. E. kieme nebuvo. E. sakė, kad skauda nosį ir dešinės rankos pirštus. Jis pasakė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą ir policiją. E. taip ir padarė, išsikvietė greitąją pagalbą, policiją. Jis nematė, kaip buvo sumuštas jo brolis E., E. pamatė jau sumuštą. Kad E. sumušė K., tai patvirtino ir jo mama M. G.. Patvirtino, kad jų santykiai su K. J. kaimyniški, nebuvo konfliktinių situacijų, visuomet gražiai bendravo. Visi bendravo, kažkoks pasikarčiavimas įvyko.
Liudytoja J. J. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad viskas prasidėjo dėl papjautų jos viščiukų. Jos vyras K. J. jai esant darbe paskambino ir pasakė, kad jų viščiukus papjovė E. S. šuo. Ji pasakiusi vyrui, kad vakare, kai grįš iš darbo, tai nueis pas E. pasiaiškinti. Iš darbo grįžusi ėjo pas E. pasiaiškinti, bet jis kaip tik sėdo į mašiną ir kažkur išvažiavo, tai ji parėjo į namus. Paskui pasakė savo vyrui, kad nueitų ir pakviestų E. pasikalbėti, tačiau šis neatėjo. Tada ji kartu su vyru nuėjo dar kartą pas E.. Kalbėjosi E. pavėsinėje. Ji paaiškino E., kad jo šuo pjauna paukščius, kad papjovė jos viščiukus. E. pradėjo jai aiškinti, kad jos šuo irgi atbėga į jo kiemą ir kandžioja jo vaikų žaislus. Ji suprato, kad nieko neišsiaiškins, todėl ruošėsi išeiti. Kažkuriuo momentu E. atsistojo prie pat jos vyro. E. tiesiog prikišo savo veidą jos vyrui prie veido ir kažką aiškino. Jai susidarė įspūdis, kad E. provokuoja jos vyrą kokiems nors veiksmams. Jie abu net susistumdė. Ji sakė, kad baigtų aiškintis, nes abu: ir E., ir jos vyras buvo išgėrę. Jos vyras tuo momentu buvo išgėręs alaus. Kaip tik tuo momentu ją pašaukė jos pusbrolis J. K. iš gretimos sodybos, ir ji išėjo iš S. sodybos. Jai būnant E. S. sodyboje nei S., nei jos vyras K. vienas kitam jokių smūgių nesudavė. Smūgių ji nematė, nes išėjo iš jų kiemo, kadangi suprato, kad su S. kalbėti beprasmiška. Jai išeinant nei vienas iš jų nebuvo apsikruvinę, nei vienas nebuvo nukritęs ant žemės. Labai greitai paskui ją pas J. K. atėjo ir jos vyras K.. K. nieko nepasakojo apie tai, kas įvyko tarp jo ir E. po to, kai ji išėjo. K. atrodė suirzęs. Kai ji ir jos vyras buvo E. sodybos kieme, ten pavėsinėje buvo ir E. motina M. G.. Dar vėliau pas ją į namus buvo atvykę policijos pareigūnai. Girdėjo, kad policininkai liepė jos vyrui pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, bet vyras atsisakė. Girdėjo, kad policininkai vyro klausinėjo apie konfliktą su E. S.. Liudytoja nurodė, kad nesitikėjo kad tarp jų galėjo būti konfliktas su smūgiais. Jos vyras su E. S. dėl žalos atlyginimo nekalbėjo. Iki to su S. bendravo kaimyniškai, dabar nebedrauja.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamojo K. J. kaltė įrodyta ne tik teisiamajame posėdyje duotais jo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, bet ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teismo posėdyje ištirtais įrodymais:
Įvykio vietos apžiūros protokolu ir prie jo esančiomis fotolentelėmis, kur užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti duomenys neskelbtini). Tai kiemas apaugęs žole ir jame esanti pavėsinė. Pavėsinėje yra žalios spalvos marškinėliai, ant kurių yra rusvos spalvos dėmės. Ant pavėsinėje esančio stalo irgi yra rusvos spalvos dėmių panašių į kraują. Iš įvykio vietos buvo paimti marškinėliai trumpomis rankovėmis. (b.l. 13-20).
Daiktų apžiūros protokolu, kur užfiksuota, kad apžiūrėti marškinėliai, paimti įvykio vietos apžiūros metu. Jie yra sportiniai, trumpomis rankovėmis, trikotažiniai, žalios spalvos. Priekinėje dalyje - rankovių, krūtinės, pečių srityse yra daug įvairaus dydžio rusvos spalvos dėmių (b. l. 90-94).
Alytaus AVPK Varėnos rajono PK VPS PB vyr. patrulio E. B. tarnybiniu pranešimu, kur nurodyta, kad 2016-07-30 apie 21.40 val. buvo gautas pranešimas, kad Milioniškių kaime pranešėją sumušė kaimynas. Nuvykus, įvykio vietoje juos pasitiko E. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris sakė, kad jį sumušė kaimynas K. J., o konfliktas vyko dėl dingusių viščiukų. E. S. sakė, kad K. J. jam smogė galva į veidą. Pabendravus su K. J., šis sakė, kad nežino kaip nukentėjo E. S.. K. J. atsisakė pasitikrinti girtumą. E. S. apžiūrėjo medikai (b. l. 21).
Žemesnės instancijos teismas
2016-09-08 akistatos protokolu, kuriame užfiksuota, kad suvesti į akistatą asmenys nukentėjusysis E. S. ir įtariamais K. J. akistatos metu, kiekvienas iš jų (apklaustųjų) liko prie savo duotų parodymų. K. J. nurodė, kad keldamas galvą galėjo užkabinti E. S., tačiau tyčia jam smūgio nesudavė (b.l. 40-42).
Nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietos protokolu, kuriame užfiksuota, kai nukentėjusysis E. S. parodė, kur 2016-07-30 vakare jo sodybos pavėsinėje Milioniškių k. Varėnos r. bendravo su J.. Jis parodė, kur buvo, kai K. J. jam smūgiavo į galvą ir į rankas, kuriomis buvo užsidengęs veidą (b. l. 43-47).
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 756/2016 (06), kur nurodyta, kad E. S. padaryta dešinės plaštakos V piršto naginio pirštakaulio lūžimas; sužalojimas padarytas veikiant dešinės plaštakos V pirštą kietu buku žalojančiu daiktu, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės plaštakos V piršto naginio pirštakaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui; sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje (b. l. 11-12).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. pG 787/2016 (06), kur nurodyta, kad E. S. padaryta dešinės plaštakos V piršto naginio pirštakaulio lūžimas; sužalojimas padarytas veikiant dešinės plaštakos V pirštą kietu buku žalojančiu daiktu; sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės plaštakos V piršto naginio pirštakaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b. l. 36-38)
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. pG 1058/2016 (06) kur nurodyta, kad (1) esant bylos medžiagos duomenims, patvirtinantiems smūgių sudavimo į veidą faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam galimybė; (2) E. S. dešinės plaštakos V piršto naginio pirštakaulio lūžimas padarytas veikiant dešinės plaštakos V pirštą kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimo padarymo galimybė, kartu su įtariamuoju nukritus kieme ant žemės (kiemo danga - žolė) ir ritinėjantis, mažai tikėtina (b. l. 55-57).
Nagrinėjome baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis asmuo - K. J., kaltinamas tuo, kad jis nesunkiai sužalojo kitą žmogų, t. y. nukentėjusį E. S.. Jis kaltinamas tuo, kad sudavė vieną smūgį galva į veidą nukentėjusiajam ir nemažiau kaip vieną smūgį ranka per rankas, dėl šių veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės rankos penktojo piršto pirštakaulio lūžymo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Pareiškus kaltinimą ikiteisminio tyrimo metu K. J. kaltės nepripažino, teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino dalinai.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, taip pat įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu bei ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo paaiškinimus bei liudytojų parodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama K. J. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus K. J., nukentėjusiojo E. S., liudytojų M. G., J. J., V. G., E. B., A. G. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus: nukentėjusiojo E. S. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 24-26, 48-49, 50-51); parodymų patikrinimo vietoje protokolą (b. l. 43-47); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadose Nr. G 756/2016 (06), Nr. pG 787/2016 (06), Nr. pG 1058/2016 (06) užfiksuotus duomenis (b. l. 11-12, 36-38, 55-57); liudytojų M. G., J. J., V. G., E. B., A. G. apklausos protokoluose užfiksuotus duomenis, teismas daro išvadą, kad visi nurodyti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis K. J. 2016-07-30 (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu nesunkiai sutrikdė E. S. sveikatą.
Pažymėtina, jog K. J. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje kėlė versiją, kad nukentėjusysis E. S. pirmasis atliko smurtinius veiksmus, t. y. stūmė jį į kairę krūtinės pusę. Vienu momentu kaltinamasis sakė, kad stūmė pirštu įsirėmęs į krūtinę, o kitu atveju, kad tai buvo smūgis, tačiau negalėjo nurodyti ar plaštaka, ar kumščiu, ar ranka. Būtent dėl to K. J. parvirtęs, išsimovęs iš avimos avalynės, o kai stojosi, avėsi batus, galva galėjęs užkabinti veidą nukentėjusiam E. S. ir jį sužaloti, o pirštą nukentėjusysis galėjęs susilaužyti, kai pats atliko smurtinius veiksmus jo atžvilgiu. Jis tvirtino, kad tai jam buvo sužalota krūtinė, jam ją skaudėjo 2-3 dienas, tačiau į medikus jis nesikreipė. Minėtų aplinkybių niekas nepatvirtino nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisiamojo posėdžio metu. Iš pareigūnų paaiškinimų matyti, kad 2016-07-30 jiems atvykus į įvykio vietą, kaltinamasis K. J. absoliučiai neigė, kad buvęs konfliktas su nukentėjusiuoju, kad jis iš viso nežino kokiu būdu sužalotas nukentėjusysis. Nukentėjęs asmuo E. S. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nuoseklus, jis nurodęs, kad pirmas smūgis, jam būnant pavėsinėje, ir stojantis, buvo galva į jo nosį, dėl ko jam suskaudo veidą, jis dengėsi veidą rankomis ir po to buvo smūgis į rankas. Tik po to nukentėjusysis atstūmęs kaltinamąjį nuo savęs, apglėbęs jį, norėjęs išvyti iš kiemo ir tada jie raičiojosi kol jis išvijo iš kiemo kaltinamąjį. Praktiškai tokias aplinkybes nurodė ir liudytoja M. G., t. y. nukentėjusiojo motina, tai vienintelis asmuo, kuris buvo įvykio vietoje nuo pradžios iki pabaigos. Kaltinamojo sutuoktinė J. J. teisiamojo posėdžio metu nurodžiusi, kad jokių smūgių ji nematė, nes išėjo iš jų kiemo, kai suprato, kad nesusikalbės su S. dėl žuvusių viščiukų. Taip pat visas aplinkybes, kad sužalotas buvo E. S., patvirtino ir policijos pareigūnai, kurie atvykę matė, kad iškruvintas veidas, rankos, maikutės priekis. Nukentėjusysis tiek vienam, tiek kitam pareigūnui nurodė, kad buvo sužalota būtent ir pirštas, ir veidas. Kaltinamojo K. J. parodymai, jog ne jis atliko kaltinamajame akte nurodytus veiksmus prieš nukentėjusįjį teismo vertintini kaip pasirinkta gynybos pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes iš visų pirminių parodymų, liudytojos M. G. parodymų ir kitų liudytojų parodymų, matyti, kad tas konfliktas buvęs būtent su K. J..
Vertinant nukentėjusiojo parodymus, liudytojų parodymus, tiek specialisto išvadas, teismas daro išvadą, kad tie veiksmai, dėl kurių kaltinamas K. Jaurusevičius, buvo tyčiniai, tyčia buvo nukreipta į nukentėjusįjį aiškinantis dėl tarp jų įvykusio konflikto dėl viščiukų. Pagal bylos medžiagą tiek nukentėjęs, tiek kaltinamasis asmuo buvo išgėrę, todėl negalėjo suvaldyti emocijų dėl mažareikšmio dalyko, t. y. dėl dviejų viščiukų žūties.
Teismas, įvertinęs tieks teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo, liudytojų bei paties kaltinamojo parodymus, o taip pat aukščiau nurodytų byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis K. J. 2016 m. liepos 30 d., apie 21.30 val. E. S. sodybos kiemo pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną smūgį savo galva į veidą E. S., o šiam atsisėdus ant suolo ir užsidengus rankomis veidą, sudavė vieną smūgį ranka per rankas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam E. S. fizinį skausmą ir padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi byloje visiškai įrodyta kaltinamojo K. J. kaltė dėl jo neteisėtais veiksmais – vieno smūgio sudavimo savo galva nukentėjusiajam į veidą bei vieno smūgio sudavimo ranka per nukentėjusiojo rankas, kai šis jomis buvo užsidengęs galvą – padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog kaltinamojo K. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jo kaltė įrodyta.
Skiriant bausmę K. J., teismas atsižvelgia į tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia (BK 11 straipsnio 2 dalis), nusikaltimas baigtas. K. J. teismo posėdžio metu iš esmės pripažino kaltę, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo E. S., tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad K. J. žalos neatlygino, jis neteistas (b. l. 99), administracine tvarka nebaustas (b. l. 106), vedęs, VšĮ Varėnos rajono psichikos sveikatos centre jam paslaugos neteiktos, priklausomų ligų registre nėra registruotas (b. l. 102). Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, remiantis BK 54 straipsniu, teismas sprendžia, kad K. J. skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.
Dėl civilinių ieškinių.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis E. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 533,00 EUR turtinės žalos bei 2000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas pateikta pažyma, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 533,00 EUR turtinės žalos atlyginimo.
Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nusikaltimu padaryta neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, o teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kaltinamojo K. J. nusikalstamos veikos, asmeninio konflikto metu panaudojant fizinį smurtą, nukentėjusiajam E. S. buvo sukeltas fizinis skausmas bei nesunkiai sutrikdyta sveikata (dešinės plaštakos V piršto naginio pirštakaulio lūžimas). Nekelia abejonių, kad tokie kaltinamojo tyčiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, kuris buvo jaučiamas ne tik smūgių sudavimo metu, bet ir vėliau, ko pasekoje nuo 2016-07-31 iki 2016-09-15 nukentėjusysis buvo nedarbingas, gydėsi ambulatoriškai namuose, vartojo vaistus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams, padarytiems dėl chuliganiškų paskatų, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo K. J. nukentėjusiojo naudai priteisti 300,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis; Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-361-332/2015, Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-98-245/2015, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-319/2014). Tai atitinka ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti ar iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Šios baudžiamosios bylos procese, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo interesams atstovavo advokatas, pateikęs orderį byloje, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 49 straipsnis, taip pat teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys 310,00 EUR sumokėjimą advokatui.
Kadangi advokatas byloje ruošė civilinį ieškinį, dalyvavo dviejuose posėdžiuose (vienas iš jų vyko tik 10 min), atsižvelgta į tai, kad byla nėra didelės apimties (1 bylos tomas), į proceso sudėtingumą (vienas kaltinamasis), trukmę, reikalingas teisines paslaugas, iš kalto asmens priteistina 150,00 EUR išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Ikiteisminio tyrimo metu K. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 116-118), paliktinas iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pripažinti K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant (1) pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje; (2) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Nurodyti K. J., kad jis privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
K. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Priteisti iš K. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 533,00 EUR (penkis šimtus trisdešimt tris eurus) turtinės žalos atlyginimo, 300,00 EUR (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato, dalyvavusio byloje nukentėjusiojo atstovu, paslaugoms apmokėti.
Išaiškinti K. J., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.