Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. O. (D. O.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. O., pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, 2015 m. gegužės 24 d., apie 7:55 val., Vilniaus r., kelyje Vilnius – Utena 14 kilometre, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas 0,51 prom., girtumas. Tokiais veiksmais D. O. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

D. O. posėdžio metu pažeidimą pripažino. Paaiškino, jog susiklostė sunki siutuacija, neseniai palaidojo mamą, močiutė ligota. Norėjo nuvykti prie ežero , atsipalaiduoti, išgėrė kelis butelius alaus, atsibudęs jautėsi gerai, todėl ir važiavo. Manė, jog alus jau bus išgaravęs. Gailisi dėl pažeidimo. Teisės yra reikalingos darbui. Darbas yra Kalinino km., ten nevažiuoja autobusai.

Motyvuojamoji dalis

Be paties D. O. paaiškinimo, administracinės teisės pažeidimas įrodytas byloje surinktais įrodymais – Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus patrulio 2015-05-24 surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 39P-31174724-15, asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad D. O. nustatytas 0,51 prom., girtumas, Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus patrulio 2015-05-24 surašytu tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, asmens duomenimis, vairuotojo pažymėjimo kopija.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad D. O. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,51 prom., girtumo laipsnis. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 1 d.

Teismas, skirdamas D. O. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino ir gailisi dėl pažeidimo, (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Posėdžio metu D. O. teigė, jog yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, darbui, taip pat senelę vežioti.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog darbo pobūdis ar šeimyniniai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Tai, kad D. O. gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra atsakingas už darbinius ar šeimyninius įsipareigojimus, laikytina tik jo atsakomybę švelninančia ar jį teigiamai charakterizuojančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau to nepakanka, jog būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Be to, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymima, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Nutartys Nr. ATP-59-719/2014, ATP-239-350/2014). Pažeidėjas D. O. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantį pavojų, ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, jų sveikatai. Transporto priemonę vairavo esant lengvam neblaivumo laipsniui (0,51 promilės). Pats D. O. paaiškino, jog nesijautė neblaivas. Taigi, pats pažeidėjas suvokdamas, jog yra gėręs alkoholio lengvabūdiškai tikėjosi, jog neblaivumo nebus. Be to, atkreiptina, jog D. O. 2006-12-08 buvo baustas už vairavimą neblaiviam, taigi ši aplinkybė rodo, jog išvadų nepadarė. Todėl teismo nuomone, aukščiau išdėstytos D. O. atsakomybę lengvinančios ar jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybės visų bylos aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Tačiau į aplinkybes, jog pripažino padaręs pažeidimą, gailisi, suprato savo neatsakingo elgesio pasekmes, atsižvelgtina individualizuojant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Įvertinus nurodytas aplinkybes, D. O. skirtina nuobauda numatyta sankcijos minimume su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (ATPK 30² str.).

Vadovaujantis ATPK 330 straipsnio 1 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str. ir 287 str. 1 p., teismas

nutaria:

D. O. (D. O.) pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir skirti 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos, tai yra, nuo 2015 m. birželio 22 d.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.

Išaiškinti pažeidėjui, kad atsižvelgiant į asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, jo rašytiniu prašymu teismas, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (ATPK 313 str. 3 d.)

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.