Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims: valstybės įmonei „Turto bankas“, V. R., R. K., J. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas tuo, kad Č. A. K. ir Z. D. K. santuokoje nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamą namą, kitų statinių. (duomenys neskelbtini) mirė Č. A. K.. Po jo mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Z. D. K. ir toliau gyveno jų kartu įsigytame name, pradėdama faktiškai valdyti Č. A. K. priklausiusią nekilnojamojo turto dalį, jam priklausiusį kitą kilnojamąjį turtą - namų apyvokos reikmenis, baldus, stalo įrankius, žemės ūkio įrankius ir kt., tvarkė ir prižiūrėjo žemės sklypą, pjovė žolę. (duomenys neskelbtini) mirė Z. D. K.. Tik gavus gyventojų registro išrašus sužinojo, kad Č. A. K. turi du vaikus R. K. ir J. K., kuri išvyko į Airiją (duomenys neskelbtini), jokių kontaktų su jais neturi.

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. P. palaikė prašymą, prašė jį tenkinti. Mama rūpinosi visu likusiu turtu, jai atiteko visi namų apyvokos daiktai, ji mokėjo mokesčius. Iš aplinkinių pretenzijų dėl valdomo turto nesulaukė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo V. R. yra Z. D. K., mirusios (duomenys neskelbtini) vaikai. 1986 m. kovo 7 d. Z. D. K. sudarė santuoką su Č. A. K., mirusiu (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys R. K. ir J. K. yra Č. A. K. vaikai. Z. D. K. ir Č. A. K. santuokos metu įgijo nekilnojamojo turto: du žemės sklypus, viename jų esantį gyvenamąjį namą su kitais pastatais (registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl Č. A. K. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Z. D. K. palikimą priėmė įpėdinė pagal testamentą R. P..

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.). CK 5.50 straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad po Č. A. K. mirties jo sutuoktinė Z. D. K. ir toliau liko gyventi santuokos metu abiejų įsigytame gyvenamajame name (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis), rūpinosi juo, žemės sklypais neišskirdama jo dalies, kas leidžia daryti išvadą, jog Z. D. K. nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino, pradėjo kaip savo naudoti po Č. A. K. mirties likusį jam priklausiusį turtą. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog Z. D. K. tokiu būdu išreiškė valią dėl mirusio sutuoktinio palikimo priėmimo.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Byloje nesant prieštaraujančių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jos mama Z. D. K. priėmė po sutuoktinio Č. A. K. mirties atsiradusį jo palikimą, prašomi faktai nustatomi teismine tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Šioje byloje susidarė 38,55 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kurios valstybės naudai priteistinos iš pareiškėjos. Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo vyro Č. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jo turtą valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38,55 Eur (trisdešimt aštuonių eurų 55 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5662, mokėjimo kvitą pristatant Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų raštinei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.