Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-07-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1656-1100/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-07-21
Bylos Nr.
1-1656-1100/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40735-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
V. S., D. Ž.
Advokatai
Vidmantas Baumila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1656-1100/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40735-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei,kaltinamiesiems V. S. (V. S.) ir D. Ž.,kaltinamojo V. S. gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,vertėjaujant Olgai Macijauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje (nuotoliniu būdu) sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis pradinį išsilavinimą, šiuo metu suimtas kitoje byloje, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams (atleistas nuo bausmės);

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 284 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams;

3) Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 40 parų areštu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje.

D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 8 MGL dydžio bauda;

2) Švedijos teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu už muitų teisės aktų pažeidimus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. S. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2020 m. spalio 11 d. apie 12.50 val. (duomenys neskelbtini), neteisėtai su savimi laikė 0,000054 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurios dalį – 0,000028 g narkotinės medžiagos – karfentanilio – turėjo tikslą kitaip platinti, t. y. automobilyje Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išplatinti šią medžiagą D. Ž., o kitą dalį –0,000026 narkotinės medžiagos – karfentanilio, rastos V. S. paviršinės apžiūros metu, laikė asmeniniam vartojimui.

V. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

D. Ž. 2020 m. spalio 11 d. apie 12.50 val. (duomenys neskelbtini), automobilyje Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš V. S. pasikėsino įgyti nedidelį kiekį – 0,000028 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

D. Ž. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad pažįsta D. Ž., nes jie anksčiau vartodavo narkotines medžiagas, D. Ž. yra vaišinęs narkotinėmis medžiagomis. Bylai reikšmingu laiku (galėjo būti tuo metu, kuris nurodytas kaltinamajame akte) jis tabore iš romų tautybės žmogaus įsigijo narkotinės medžiagos – keturis lankstinukus karfentanilio, sumokėjo 6 Eur už vieną lankstinuką. D. Ž. tą pačią dieną paskambino jam ir paprašė padėti dėl narkotinių medžiagų. D. Ž. su dar vienu vaikinu atvažiavo pas jį, susitiko, V. S. atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės ir kalbėjo (neatsimena apie ką). V. S. norėjo pavaišinti D. Ž., nes šis anksčiau irgi vaišino kaltinamąjį. D. Ž. nesakė, kiek norėjo lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis. V. S. turėjo rankose lankstinukus, netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir jis išsigandęs išmetė lankstinukus, taip nespėjęs pavaišinti. V. S. su savimi turėjo dar du lankstinukus, kurie buvo pakelyje, skirtame tabakui. Žino, kad draudžiama vaišinti narkotinėmis medžiagomis ir tai laikoma jų platinimu. Savo elgesį vertina blogai, jei žinotų, kad taip bus, nedarytų to. Kaltinamasis vartoja narkotines medžiagas apie penkiolika metų, iki sulaikymo taip pat vartojo įvairias draudžiamas medžiagas, tai darė kiekvieną dieną.

Kaltinamasis D. Ž. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad 2020 m. spalio 11 d. apie 12 val. paskambino V. S. ir paprašė pagalbos dėl narkotinių medžiagų (P. M. pasakė, kad galima gauti narkotinių medžiagų iš V. S., nes šis daug metų vartoja draudžiamas medžiagas ir būna tabore). Norėjo įgyti karfentanilio. Kitas kaltinamasis pasakė, kad gali padėti, pasakė vietą, kur atvažiuoti. Jis nuvažiavo su P. M. į sutartą vietą ((duomenys neskelbtini) plentą), į transporto priemonę įsėdo V. S. ir tarpusavyje kalbėjo. Norėjo dviejų lankstinukų, tačiau nesitarė konkrečiai dėl jų kiekio. Kiek suprato, V. S. būtų pavaišinęs narkotinėmis medžiagomis. Tuo metu privažiavo policijos pareigūnai. D. Ž. išlipo iš automobilio, o V. S. jam nieko nebuvo davęs. Nematė, kaip du lankstinukai atsirado ant automobilio sėdynės. Policijos pareigūnas priėjęs paklausė, kas yra ant minėtos sėdynės, o jis nežinojo. D. Ž. pasakė, kad jis atvažiavo paimti narkotinių medžiagų. Neigiamai vertina savo elgesį. Iki nagrinėjamo įvykio retai vartojo narkotines medžiagas (vieną, du kartus per mėnesį), vartodavo karfentanilį. Po nagrinėjamo įvykio nebevartoja draudžiamų medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytojas M. J. (M. J.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2020 m. spalio 11 d. dirbo su tyrėju T. Š. (T. Š.), apie 12.45 val. iš budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) plente (duomenys neskelbtini) link, važiuoja galimai neblaivus automobilio vairuotojas su transporto priemone Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuodami (duomenys neskelbtini) pl., jie pastebėjo minėtą automobilį, kuris įsuko į miško keliuką ir sustojo. Jie privažiavo prie automobilio ir priėjo prie transporto priemonės. T. Š. priėjo prie vairuotojo, o jis – iš keleivio pusės. Vairuotojo vietoje sėdėjo D. Ž., priekyje, keleivio vietoje, sėdėjo jiems žinomas kaip vartojantis narkotines medžiagas asmuo – P. M., o gale, už vairuotojo, sėdėjo jiems žinomas kaip narkotinių medžiagų platintojas – V. S.. Pastebėjo, kad po vairuotoju D. Ž. ant sėdynės yra du folijos lankstinukai galimai su narkotinėmis medžiagomis viduje. Asmens paviršinės apžiūros metu pas V. S., rūkomojo tabako pakelyje, rado du folijos lankstinukus su šviesios spalvos milteliais, galimai su narkotinėmis medžiagomis viduje, kurie buvo supakuoti į voką Nr. 1. Atlikus P. M. paviršinę apžiūrą, dešinėje kelnių kišenėje, rado užspaudžiamą plastikinį maišelį su 14 vnt. tablečių, galimai su narkotinėmis medžiagomis, kurios buvo supakuotos į voką Nr. 2. Bendraujant su minėtais asmenimis, jie neprisipažino, kam priklauso du folijos lankstinukai, rasti ant vairuotojo sėdynės. Bendraujant su D. Ž., šis nurodė, kad jis su P. M. važiavo iki ankščiau nurodytos vietos įsigyti narkotinių medžiagų. Atvažiavus prie jų automobilio atėjo ir ant galinės sėdynės už vairuotojo atsisėdo V. S. (1 t., b. l. 38–40).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad atlikus paviršinę V. S. apžiūrą, jo rūkomojo tabako pakelyje rasti du folijos lankstinukai su šviesios spalvos milteliais, supakuoti į voką Nr. 1 (1 t., b. l. 1–2).

2020 m. spalio 11 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad, 2020 m. spalio 11 d. apžiūrint automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant priekinės vairuotojo sėdynės rasti du folijos lankstinukai su milteliais viduje, kurie supakuoti į voką Nr. 3 (1 t., b. l. 12–13).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. gruodžio 4 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš 2 vnt. folijos lankstinukų (vokas Nr. 1), 2020 m. spalio 11 d. rastų pas V. S., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,000026 g. Gelsvos spalvos miltelių iš 2 vnt. folijos lankstinukų (vokas Nr. 3), 2020 m. spalio 11 d. rastų automobilyje Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po vairuotoju D. Ž., ant sėdynės, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,000028 g (1 t., b. l. 16–18).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. S. ir D. Ž. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Pagal byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, bylai reikšmingu laiku ir vietoje automobilyje Opel, ant vairuotojo sėdynės, rasti du folijos lankstinukai su milteliais viduje. Atlikus specialių žinių reikalaujantį tyrimą, nustatyta, kad milteliuose yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,000028 g. Remiantis abiejų kaltinamųjų V. S. ir D. Ž. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, D. Ž. iš anksto susitarė susitikti su V. S., kad iš šio gautų karfentalinio. D. Ž. nurodė, kad iš draugo buvo žinoma, jog V. S. gali turėti draudžiamos medžiagos. Nėra abejonių, kad abiejų kaltinamųjų susitikimas nebuvo atsitiktinis, abu jie žinojo susitikimo tikslą, juolab nenustatyta, kad kaltinamieji iki tol artimai bendravo kaip draugai. V. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės ir kalbėjo (neatsimena apie ką). V. S. norėjo pavaišinti D. Ž., nes šis anksčiau irgi vaišino kaltinamąjį. D. Ž. nesakė, kiek norėjo lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis. V. S. turėjo rankose lankstinukus, netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir jis išsigandęs išmetė lankstinukus, taip nespėjęs pavaišinti. Taigi nėra abejonių, kad ant automobilio vairuotojo sėdynės rasti du folijos lankstinukai su karfentaniliu buvo skirti išplatinti juos D. Ž.. Pats D. Ž. teismui parodė, kad jis norėjo dviejų lankstinukų, nors ir nesitarė konkrečiai dėl jų kiekio. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad V. S., turėdamas su savimi du folijos lankstinukus, turėjo tikslą juos išplatinti D. Ž.. Teismas pažymi, kad BK 260 straipsnio 1 dalis platinimo tikslo nesieja išskirtinai su atlygio gavimu (pavyzdžiui, pinigų gavimu), todėl į tokį tikslą patenka ir tie atvejai, kai siekiama platinti narkotines ar psichotropines medžiagas ir neatlygintinai (pavyzdžiui, pavaišinant jomis). Todėl tai, kad V. S. ketino pavaišinti D. Ž. karfentaniliu, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Be to, baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį atsiranda nepriklausomai nuo to, kokį kiekį siekiama išplatinti. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 22 d.), nedideliu karfentanilio kiekiu laikomas toks narkotinės medžiagos kiekis, kuris neviršija 0,00006 g. Kaip minėta, automobilyje Opel, ant vairuotojo sėdynės, buvo rasta 0,000028 g, t. y. nedidelis kiekis, karfentanilio. Todėl nepaisant to, kad V. S. ketino išplatinti D. Ž. nedidelį kiekį šios narkotinės medžiagos, jo nusikalstama veika vis tiek kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. V. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės ir tai, kad jis neperdavė D. Ž. dviejų folijos lankstinukų su karfentaniliu, nes pasirodė policijos pareigūnų automobilis. Nagrinėjamu atveju pripažįstant kaip baigtą nusikalstamą veiką užtenka nustatyti, kad V. S., disponuodamas karfentaniliu, turėjo tikslą išplatinti bent dalį šios draudžiamos medžiagos. Tai šioje byloje ir yra nustatyta. Kadangi D. Ž. nespėjo įgyti iš V. S. nedidelio kiekio karfentanilio dėl ne juo priklausančių aplinkybių (atvykus policijos pareigūnams), jo nusikalstama veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas įgyti minėtą draudžiamą medžiagą.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad V. S. suprato, kad jis disponavo karfentaliniu, kurio dalį siekė išplatinti D. Ž., ir to norėjo. Taigi V. S. veikė tiesiogine tyčia.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad D. Ž. suprato, kad ketina neteisėtai įgyti karfentanilio iš V. S., ir norėjo to, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Taigi D. Ž. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas nenustatė, kad V. S. ketino platinti 0,000026 g karfentanilio, kuris rastas rūkomojo tabako pakelyje, juolab kad kaltinamasis yra vartojantis narkotines medžiagas. D. Ž. nurodė, kad jis ketino įgyti du folijos lankstinukus su karfentaniliu. Todėl, laikantis principo, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, laikytina, kad 0,000026 g narkotinės medžiagos – karfentanilio – V. S. neteisėtai laikė asmeniniam vartojimui. Teismas neturi teisinio pagrindo papildomai inkriminuoti V. S. dar vieną baudžiamojo įstatymo straipsnį (BK 259 straipsnio 2 dalį) dėl šios veikos, nes taip būtų peržengtos kaltinimo ribos. Kita vertus, galutinei bausmei tai ir neturėtų įtakos.

V. S. taip pat inkriminuota alternatyvi BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta veika – 2020 m. spalio 11 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtas, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, 0,000054 g narkotinės medžiagos – karfentanilio – įgijimas iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens. Teismas pažymi, kad kiekviena iš BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų turi atskirą (savarankišką) įrodomąją reikšmę, todėl nė viena iš jų negali būti preziumuojama („išvedama“) iš kitų minėtuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.

Byloje nėra gautų patikimų duomenų apie tai kada, kaip, kur, iš ko V. S. įgijo narkotinę medžiagą – karfentanilį. Vien abstrakčių kaltinamojo parodymų šiuo atveju nepakanka pripažinti, kad įrodyta, jog V. S. neteisėtai įgijo minėtą draudžiamą medžiagą. Todėl V. S. iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, susijusios su narkotinės medžiagos – karfentaniliu – įgijimu. Kita vertus, tai neturi įtakos kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nes pripažinti asmenį kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti bent vieną padarytą alternatyvią veiką.

Taigi byloje įrodyta, kad:

V. S. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2020 m. spalio 11 d. apie 12.50 val. (duomenys neskelbtini), neteisėtai su savimi laikė 0,000054 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurios dalį – 0,000028 g narkotinės medžiagos – karfentanilio – turėjo tikslą kitaip platinti, t. y. automobilyje Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išplatinti šią medžiagą D. Ž., o kitą dalį –0,000026 narkotinės medžiagos – karfentanilio, rastos V. S. paviršinės apžiūros metu, laikė asmeniniam vartojimui.

V. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

D. Ž. 2020 m. spalio 11 d. apie 12.50 val. (duomenys neskelbtini), automobilyje Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš V. S. pasikėsino įgyti nedidelį kiekį – 0,000028 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

D. Ž. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas.

BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio dydis yra nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

V. S. padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga, paskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). V. S. turėjo tikslą išplatinti D. Ž. (pavaišinti jį) nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio (0,000028 g).

D. Ž. pasikėsino padaryti vieną baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga, paskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). D. Ž. turėjo tikslą įgyti iš V. S. nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio (0,000028 g).

V. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

D. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. S. anksčiau teistas keturis kartus, taip pat ir už neteisėtą disponavimą narkotine medžiaga (1 t., b. l. 142–150). Kaltinamasis taip pat itin daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nemoka paskirtų baudų (1 t., b. l. 136–140, 3 t., b. l. 35– 62). Jis yra šiuo metu suimtas kitoje byloje. V. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis iki suėmimo oficialiai nedirbo, vartoja narkotines medžiagas apie penkiolika metų, iki sulaikymo taip pat vartojo įvairias draudžiamas medžiagas, tai darė kiekvieną dieną. Pagal bylos dokumentus, V. S. paskutinį kartą oficialiai dirbo gana seniai – 2018 m. vasarą (1 t., b. l. 161). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2020 m. spalio 12 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 2335/2020(01) užfiksuota, kad kaltinamojo šlapime rasta įvairių narkotinių medžiagų pėdsakų (1 t., b. l. 165). V. S. 2013 m. rugpjūčio 17 d. taip pat diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, abstinencijos būklė (1 t., b. l. 169). Tai, kad V. S. yra draudžiamas medžiagas vartojantis asmuo, įrodo ir ta aplinkybė, kad D. Ž. sužinojo, jog iš V. S. galima įgyti karfentanilio. Asmuo paprastai nesikreipia į kitą asmenį dėl narkotinių medžiagų, jei nėra žinoma, kad šis gali disponuoti tokiomis medžiagomis. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. S. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. S. už BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nors V. S. pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, jis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo dar labiau mažinti skiriamos bausmės. Teismas pažymi, kad bausmė ir jos dydis yra parenkami įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, o ne tik į minėtas aplinkybes.

Teismas nenustatė pagrindų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas ir paskirti V. S. mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei sankcijoje nustatyta minimali, ar švelnesnę bausmės rūšį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. S. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 40 parų areštu. Byloje nustatyta, kad šis teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, tačiau neįvykdytas, todėl būtina jį subendrinti su priimamu nuosprendžiu.

BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika „<...> padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pavyzdžiui,, nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-8-697/2015, 2A-2-699/2015, 2A-3-693/2016; Nr. 2A-6-303/2017). Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius, o tokiu atveju, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskiriant subendrintą bausmę yra taikomas bausmių apėmimas (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-82-1020/2017; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-599-468/2017; Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-345-1020/2018; Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-95-361/2017; Kauno apygardos nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-143-317/2012).

Todėl, priešingai, nei prašė prokurorė baigiamojoje kalboje, šiuo nuosprendžiu V. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė bendrinama bausmių apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

V. S. už padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą nėra teisinės galimybės (BK 75 straipsnio 3 dalis).

D. Ž. anksčiau teistas du kartus (vieną kartą – Lietuvos Respublikoje už neteisėtą disponavimą narkotine medžiaga, kitą kartą – (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 89–94), jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 98–100), byloje nėra duomenų, kad dirba. Jis negydytas psichiatrinėse ligoninėse, neįrašytas į priklausomybės ligų įskaitą (1 t., b. l. 108–109).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. Ž. už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Teismo vertinimu, įvertinus D. Ž. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, skirti jam griežčiausią sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą – būtų neproporcinga valstybės reakcija. D. Ž. ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, kuri galės padėti, kad kaltinamasis ateityje laikytųsi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Be to, jei D. Ž. vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, tai ši bausmė galės būti pakeista į arešto bausmę (BK 48 straipsnio 8 dalis).

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismo vertinimu, bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti D. Ž. paskiriant 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su pareigomis ir vienu draudimu:

1) pareiga bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) pareiga bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis);

3) draudimu bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. Ž. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

V. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 131). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 131). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

V. S. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 11 d. 12.50 val. iki 2020 m. spalio 12 d. 12.54 val. (dvi dienos) (1 t., b. l. 116–117). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas kaltinamajam į skirtiną bausmę, vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

D. Ž. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 11 d. 12.50 val. iki 2020 m. spalio 12 d. 13.39 val. (dvi dienos) (1 t., b. l. 73–74). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas kaltinamajam į skirtiną bausmę, vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką, kuriame yra vokai ir folijos lankstinukai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2020 m. gruodžio 18 d. kvitas B serija BBB 2PK004726) (1 t., b. l. 20).

Byloje buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. liepos 5 d. pažyma dėl antrinės pagalbos išlaidų – 191,34 Eur už V. S. gynusio advokato darbo užmokestį. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes V. S. kitoje byloje yra suimtas. Akivaizdu, kad be gynėjo dalyvavimo kaltinamojo teisės ir teisėti interesai būtų pažeisti. Be to, byloje nustatyta, kad V. S. iki suėmimo niekur nedirbo, todėl išieškoti iš jos antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga ir šiuo aspektu. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir V. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti V. S. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 11 d. 12.50 val. iki 2020 m. spalio 12 d. 12.54 val. (dvi dienos), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

V. S. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su pareigomis ir vienu draudimu:

1) pareiga bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) pareiga bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

3) draudimu bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 4 (keturiems) mėnesiams su pareigomis ir vienu draudimu:

1) pareiga bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) pareiga bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

3) draudimu bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti D. Ž. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 11 d. 12.50 val. iki 2020 m. spalio 12 d. 13.39 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. Ž. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką, kuriame yra vokai ir folijos lankstinukai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2020 m. gruodžio 18 d. kvitas B serija BBB 2PK004726).

Iš V. S. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Išaiškinti D. Ž. kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (V. S. turi teisę apskųsti nuosprendį per dvidešimt dienų, kai jis gaus nuosprendžio nuorašo vertimą) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis