Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Lipnickienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams T. S. ir R. Š., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl servituto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V. S. ieškiniu atsakovams T. S. ir R. Š., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, prašo teismo panaikinti kelio servitutą (žemės sklypo plane pažymėtą S(1), kadastrinis kodas 201), nustatytą Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-22 įsakymu Nr. Ž48-491 ieškovui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v. Ieškovas nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k.. (duomenys neskelbtini) Sklypo plotas - 3,55 ha, (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v.). Šiame sklype esančioje namų valdoje gyveno dar iki žemės nuosavybės teisių jam atkūrimo. Dar tuo laiku per šį sklypą paprotiniu būdu buvo susiformavęs lauko keliukas, naudojamas tik pėsčiųjų ir kinkytam transportui. Šiuo keliuku retsykiais naudodavosi kaimynai. Automobilių transportui keliukas niekada nebuvo tinkamas, nes niekada nebuvo žvyruotas, o esant molingam dirvožemiui lietingu oru tapdavo nepravažiuojamu. Šiuo metu sklype yra ieškovo namų valda, kur ieškovas gyvena su šeima. Atkuriant nuosavybės teises šiame sklype ant buvusio lauko keliuko Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-08 įsakymu Nr.2.3-l0834-(41-2-4) buvo pažymėtas kelio servitutas. Pirmąjį sklypo planą rengęs matininkas ieškovą suklaidino, tvirtindamas, kad servitutas užbraižomas tik laikinai, kol bus patvirtintas rajono žemėtvarkos planas, todėl tuo melu matininko suklaidinimas sutrukdė ieškovui apginti ieškovo pažeistas teises. Kadangi per ieškovo sklypą einančiu lauko keliuku ir sykiu per jo namų valdos kiemą pradėjo važinėti motorinės transporto priemonės (taip pat ir krovininiai automobiliai), siekdamas užtikrinti savo turto bei šeimos narių saugumą, nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio ne kartą kreipėsi į tuometinę Vilniaus apskrities viršininko administraciją (VAVA) prašydamas kelio servitutą perkelti į ieškovo žemės sklypo pakraštį taip, kad šis neitų per jo namų valdos kiemą. Vykdant VAVA nurodymą dar 2010 metų vasario mėn. už savo lėšas atliko naujus sklypo kadastrinius matavimus. Pagal tai 2010-02-22 buvo sudarytas naujas ieškovo žemės sklypo planas, gavus kaimyninio sklypo savininko (atsakovo) T. S. rašytinį sutikimą patikslinti kadastriniai duomenys, kelio servitutą pažymint sklypo pakraštyje (taip, kad kelio servitutas neitų per namų valdos kiemą). Naująjį sklypo planą 2010 m. kovo mėn. pateikė Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus r. žemėtvarkos skyriui (toliau - Žemėtvarkos skyrius) suderinti, ką Žemėtvarkos skyrius ir padarė Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-22 įsakymu Nr. Ž48-491, kuris yra galiojantis ir šiandien. Šiuo pagrindu užtverė įvažiavimą į savo namų valdos kiemą nuo T. S. sklypo pusės. Atsakovai, norėdami ir toliau važinėti per ieškovo namų valdą, buvo skundais užvertę policijos įstaigas, prokuratūrą ir Vilniaus rajono savivaldybę. Jų iniciatyva pagal tą patį užtvaro pastatymo faktą 2011 metais buvo inicijuotos net keturios ATP bylos, tačiau visais atvejais bylos ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktos, o visi jų skundai atmesti kaip nepagrįsti. Servituto klausimu atsakovai T. S. ir tolimesnio (nesiribojančio) sklypo savininkė R. Š. taip pat rašė įvairius skundus ir prašymus į Vilniaus r. žemėtvarkos skyrių, ko pasėkoje 2011-05-11 Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjas išleido įsakymą, kuriuo panaikino savo paties 2010-09-22 įsakymą ir ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „Effectivus” parengtus planus, remdamasis Vilniaus r. savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011-01-14 raštu ir aplinkybe apie plane pastebėtus tariamus netikslumus. 2011-05-11 Žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą jis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2011-10-13 sprendimu minėtą įsakymą panaikino (Byla Nr. 1-3236-629/2011). Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Tokiu būdu yra galutinai įsiteisėjęs Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-22 įsakymas Nr. Ž48-491. Pažymėtina, kad atsakovė R. Š. prie savo sklypo turi gerą privažiavimą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, o atsakovas T. S. - nuo (duomenys neskelbtini) gatvių. Šią aplinkybę patvirtina antstolio surašyti faktinių aplinkybių protokolai. Tai akivaizdžiai matyti iš 2013-08-23 antstolio surašytame protokole Nr. 116-13-911 esančių palydovinių žemėlapių ištraukų. Šią aplinkybę patvirtino ir trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba savo atsiliepime (toliau -Institucija). Nepaisant to, atsakovai kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu, reikalaudami panaikinti ieškovo žemės sklype atliktus ir Nekilnojamo turto registre įregistruotus ieškovo sklypo 2010-02-22 kadastrinius matavimus (civilinė byla Nr.2-705-647/2013). Pirmos instancijos teismas 2014-05-19 sprendimu šį atsakovų T. S. ir R. Š. ieškinį atmetė, sprendimas šiai dienai dar neįsiteisėjęs. Nepaisant akivaizdžių faktų, atsakovai savo pirminiame atsiliepime ir toliau teigia, jog jie esą „negali laisvai ir neapsunkintai patekti į savo namus" (atsiliepimo 1.4. punktas). Šis atsakovų teiginys yra grynai deklaratyvus, nes atsakovai jam pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, nors tokią procesinę pareigą turi. Minėti antstolio protokolai ir Institucijos su atsiliepimu pateikti rašytiniai įrodymai šį atsakovų teiginį paneigia. CK 4.124 str. 1 dalyje numatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas. Nagrinėjamu atveju tiek pirminis servitutas, tiek pakeistas servitutas buvo nustatytas Valstybės atstovo administraciniu aktu. Pagal dabar galiojančius ieškovo ir atsakovų sklypų Nekilnojamo turto registro duomenis Servituto atžvilgiu nėra nustatytas joks viešpataujantis daiktas. Atsakovų žemės sklypai, lygiai kaip ir ieškovo sklypas, pagal NT registro duomenis yra įregistruoti kaip tarnaujantys daiktai. Esant tokioms aplinkybėms teisiškai neįmanoma kvalifikuoti, kurio konkrečiai žemės sklypo naudai yra nustatytas servitutas. Todėl manytina, kad Servitutas ieškovo žemės sklype apskritai niekada nebuvo ir nėra būtinas. Minėta, kad pirminis servitutas per ieškovo namų valdos kiemą buvo nustatytas Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-08 įsakymu Nr.2.3-10834-(41-2-4). Akivaizdu, kad toks nustatymas neproporcingai pažeidė ieškovo nuosavybės teises, todėl kaip minėta, Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-22 įsakymu Nr. Ž48-491, kelio servituto vieta buvo pakeista suderinus naujus ieškovo sklypo kadastrinius matavimus. Kitaip tariant, nauju administraciniu aktu valstybė panaikino ieškovo teisių pažeidimą. Atsakovai nepanoro naudotis servituto teise po to, kai buvo patikslinti ieškovo žemės kadastriniai matavimai ir pakeista servituto vieta. Atsakovams niekada nebuvo trukdoma naudotis servitutu, tačiau į ieškovo siūlymus ir prašymus bendrai spręsti su servituto naudojimu susijusius klausimus taip, kad nebūtų pažeidžiama ieškovo teisė į privatumą, atsakovai nereagavo, bet kaip jau buvo minėta, inicijavo prieš ieškovą visą eilę teisminių procesų, nors įstatyme (CK 4.113 str.) yra vienareikšmiškai nustatyta, jog servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Apibendrinant aukščiau paminėtus argumentus daro išvadą, kad atsakovai turi privažiavimus prie savo sklypų ir jais gali naudotis normaliomis bei protingomis sąnaudomis. Todėl nepanaikinus kelio servituto ieškovo žemės sklype, būtų neproporcingai suvaržytos ieškovo nuosavybės teisės atsakovų naudai. Įstatymas (CK 4.130 str. 1 d. 5 p.) numato, kad servitutas baigiasi, išnykus servituto būtinumai. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad kelio servitutas, ieškovo žemės sklype nustatytas Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-22 įsakymu Nr. Ž48-491 ir pažymėtas „S1” yra pasibaigęs ir jį, kaip kitų asmenų naudai nustatytą daiktinę teisę, panaikinti teismo sprendimu. CK 4.135 str. 2 d. numatyta, kad jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas.

Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovų atstovas pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, kadangi ji susijusi su civiline byla Nr. 2-76-647/2014, nes civilinės bylos Nr. 2-76-647/2014 ieškinio reikalavimas yra šios nagrinėjamos bylos ieškinio pagrindas, tai yra civilinėje byloje Nr. 2-76-647/2014 nagrinėjamas teisinis pagrindas dėl servituto nustatymo pagrindų šioje byloje.

Esminis nutarties trūkumas ir nepagrįstumas yra tai, kad teismas, įvertinęs bylų sąsajumą teisinių santykių kvalifikacijos prasme, neįvertino abiejų ginčų chronologinio sąsajumo, t. y. kuris ginčas savo pobūdžiu ir išsprendimo sukeliamomis pasekmėmis yra priminis, ir kuris yra antrinis. Nagrinėjamu atveju pirminis ginčas savo pobūdžiu ir išsprendimo teisinėmis pasekmėmis yra ginčas būtent šioje byloje. Tokią išvadą suponuoja viena esminė aplinkybė, kurios neįvertino teismas. Jei būtų patenkintas ieškovo V. S. reikalavimas dėl servituto panaikinimo šioje byloje ir toks procesinis sprendimas įsiteisėtų, servitutas V. S. sklype pasibaigtų kaip daiktinė teisė apskritai. Tokiu būdu nebeliktų ginčo objekto ir apeliacinėje byloje, nes kadastrinių matavimų ginčijimas nebegalėtų sukelti jokių teisinių pasekmių. Dėl ko atsirastų akivaizdus ir neginčijamas pagrindas (CPK 293 str. 3 p.) nutraukti civilinę bylą Nr. 2-76-647/2014 apeliacinio proceso stadijoje.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskirąjį skundą taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr. 2-673-341/2014 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams T. S. ir R. Š. dėl servituto panaikinimo iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-76-647/2014 pagal ieškovų R. Š., T. S. ieškinį atsakovams V. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo asmuo UAB „Effectivus“, dėl sklypo ribų patikslinimo panaikinimo.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Apelianto atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylų sąsajumą teisinių santykių kvalifikacijos prasme, neįvertino abiejų ginčų chronologinio sąsajumo, t. y. kuris ginčas savo pobūdžiu ir išsprendimo sukeliamomis pasekmėmis yra pirminis, ir kuris yra antrinis, ir nagrinėjamu atveju pirminis ginčas savo pobūdžiu ir išsprendimo teisinėmis pasekmėmis yra ginčas būtent šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-05-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-76-647/2014 atmetė ieškovų R. Š. ir T. S. ieškinį atsakovams V. S. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo UAB ,,Effectivus“, dėl sklypo ribų patikslinimo panaikinimo, kurioje ieškovai R. Š. ir T. S. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovui V. S. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Effectivus“ 2010 m. vasario 22 d. atliktus kadastrinius matavimus, kaip neteisėtus, ir jų pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. Ž48-491 „Dėl V. S. (V. S.) žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ įtvirtintus sklypo kadastrinių duomenų pakeitimus, įpareigoti atsakovą V. S. ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, pašalinti nuo 1998 m. gegužės 21 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 41-4125, per žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nustatyto kelio servituto visas kliūtis, trukdančias tinkamai naudotis keliu. LITEKO duomenys patvirtina, kad minėtas teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka. Sutiktina su atsakovų R. Š. ir T. S. atsiliepime nurodytais argumentais, jog pagal ieškovo V. S. ieškinį iškeltoje civilinėje byloje yra ginčijamas kelio servituto panaikinimas konkrečioje žemės sklypo vietoje (plane pažymėta S(1)), o atsakovai pirminėje iškeltoje civilinėje byloje ginčija būtent servitutinio kelio perkėlimą iš buvusios vietos į naują vietą, kuri kaip minėta, plane pažymėta indeksu S(1). Todėl pirminėje byloje teismo nustatytos aplinkybės turės teisinę reikšmę nagrinėjamoje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams R. Š. ir T. S. dėl servituto panaikinimo. Pažymėtina, kad pirminėje byloje esant ieškinio patenkinimo galimybei, būtų panaikintas ginčo žemės sklype kelio perkėlimas į kitą vietą, ir tokiu atveju tai turėtų teisinę reikšmę sprendžiant klausimą pagal ieškovo V. S. ieškinio reikalavimus dėl servituto panaikinimo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-28 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais bei Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.