Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Ugniaus Trumpulio,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui F. (F.) Č., jo gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ievos Rondomanskaitės (toliau – ir prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo F. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. S. atsakomybei 1 (vieneriems) metams be užstato, bei baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, F. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 3 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, F. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, paimant iš jo valstybės nuosavybėn automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2023 m. birželio 6 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į F. Č. nuosavybės teisę priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nesutinkama su F. Č. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminu bei yra prašoma jam paskirti draudimą 3 (trejus) metus naudotis speciali teise vairuoti kelių transporto priemones. Teisėjų kolegija, nenustačiusi padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, pasisako prokurorės paduoto apeliacinio skundo ribose.

5. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK IV skyriuje numatytais pagrindais, be kita ko, gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Baudžiamasis įstatymas numato tai, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – tuomet, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones gali būti paskirtas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu F. Č. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius.

6. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kuomet yra padaromas BK 281¹ straipsnyje nurodyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise paskyrimo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant nusikaltimą padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba atidedant šiam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į paties vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę bei jo padarytus konkrečius KET pažeidimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226-942/2016, 2K-25-489/2017). Be to, sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo svarbu įvertinti ir tai, kad tokios priemonės taikymas turi atitikti ir proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.

7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, F. Č. paskirdamas BK 68 straipsnio baudžiamojo poveikio priemonę, baudžiamojo įstatymo nepažeidė ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Nors šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino vidurkis, tai savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas F. Č. paskyrė akivaizdžiai per švelnią baudžiamojo poveikio priemonę.

8. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog F. Č. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – baudžiamosios bylos duomenimis nekvestionuotinai įrodyta, kad jis, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,16 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tačiau apeliacinį skundą padavusi prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismu dėl to, jog baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas F. Č. veiksmams bei jų pavojingumui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip nurodyta pirmiau, nusikalstamos veikos pavojingumas nėra vienintelė aplinkybė, į kurią kreipiamas dėmesys sprendžiant dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo ir jos termino nustatymo.

9. Įvertinant F. Č. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pažymėtina tai, kad aptariamu atveju neblaivaus asmens buvo padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, nakties metu, nesant intensyviam eismui. Akcentuotina ir tai, kad F. Č. nuo pirminės apklausos savo kaltę pripažino ir dėl savo neteisėtų veiksmų nuoširdžiai gailėjosi, o šios pozicijos nekeitė ir bylą nagrinėjant teisme (b. l. 78, 128). Ši aplinkybė taip pat buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. F. Č. praeityje neteistas (b. l. 59), administracine tvarka per paskutinius penkerius metus baustas penkis kartus, visos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 60–62). Nors praeityje jo padaryti administraciniai nusižengimai didžiąja dalimi yra susiję su kelių transportu, jie nelaikytini šiurkščiais. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad F. Č. kaip darbuotojas yra charakterizuojamas teigiamai, pasižymi kruopštumu ir sąžiningumu, darbus atlieka greitai ir kokybiškai, yra nekonfliktiškas, lengvai bendrauja su kolegomis, rodo iniciatyvą. Be to, į savo dabartines pareigas buvo atrinktas kruopščiai, atsižvelgiant į jo nepriekaištingą reputaciją (b. l. 123). Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pateikti papildomi dokumentai, t. y. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimas dėl santuokos tarp F. Č. ir J. Č. nutraukimo, iš kurio matyti, kad F. Č. turi 2013 m. gimusią mažametę dukrą, kuri kartu su motina gyvena (duomenys neskelbtini).

10. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog F. Č. nelaikytinas linkusiu nusikalsti asmeniu, kuris piktybiškai bei dažnai pažeidinėja KET numatytus draudimus bei įpareigojimus. Nors sutiktina su tuo, jog F. Č. padarytas nusikaltimas kėlė itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai arba net ir gyvybei, įvertinus byloje surinktų visumą, darytina išvada, kad F. Č. veiksmai, nepriklausomai nuo to, jog jais buvo padarytas vienas šiurkščiausių KET pažeidimas, nesiekia tokio pavojingumo, kad jo atžvilgiu privalu skirti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą vidurkį atitinkantį baudžiamojo poveikio priemonės terminą.

11. Šiame kontekste taip pat pažymėtina tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė prašė F. Č. uždrausti vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų terminui (b. l. 129–130). Apeliaciniame skunde, nenurodžius jokių naujų ir esminę reikšmę turinčių aplinkybių, prašoma minėtą terminą padidinti iki 3 (trijų) metų. Nors sutiktina su prokurorės pozicija, jog valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras yra nepriklausomas ir gali kitaip vertinti tapačias aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes vertinti kitaip ir pripažinti, jog nustatytų F. Č. nusikalstamą veiką bei jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad tik kaltininkui paskyrus BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino vidurkį bus tinkamai įgyvendinti bausmės tikslai bei laikomasi proporcingumo principo.

12. Pabrėžtina, kad F. Č. paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės terminas patenka į BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyto intervalo ribas. Tokiu atveju įstatymų leidėjas neįpareigoja teismo nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios pagrįstų šį sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad F. Č. uždrausta naudotis specialia teise ilgesniam terminui nei BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytas minimalus, be to, jam taip pat buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. BK 40 straipsnio 7-8 dalyse taip pat numatytos teisinės pasekmės tuo atveju, jei laidavimo metu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo padarytų naujas nusikalstamas veikas. Dėl to darytina išvada, kad šiuo atveju paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių visuma ir kitos galimos teisinės pasekmės F. Č. kelia pakankamus neigiamus suvaržymus ir nepatogumus.

13. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas F. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui vairuoti kelių transporto priemones, BK nuostatų bei susiformavusios teismų praktikos nepažeidė, o pagrįstai bei teisingai įvertino visas bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

14. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-15734 už advokatės L. Ulbienės teiktą antrinę teisinę pagalbą atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui F. Č.. Pažymoje nurodyta, jog valstybės naudai priteistina suma sudaro 133,33 Eur.

15. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį arba nutartį, priima ir sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat ir į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijų pažymi tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu F. Č. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o apeliacinės instancijos teisme nagrinėtas prokurorės apeliacinis skundas, kuris yra atmetamas. Būtinybę F. Č. paskirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Dėl nurodytų aplinkybių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ievos Rondomanskaitės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų 133,33 Eur sumai iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens F. Č. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.