Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. B., gimusi (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, pradinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. B. 2021-02-10, apie 10.20 val., Klaipėdoje, I. g. 5 namo kieme, konflikto metu, iš legaliai laikomo dujinio pistoleto su įtaisomu dujiniu balionėliu „Walter PDP“ vieną kartą papurškė dujų A. N. (A. N.) į veidą ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam A. N. fizinį skausmą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad liudytojas įvykio aplinkybių neprisiminė, nes nuo įvykio praėjo didelis laikotarpis, pagarsino liudytojo K. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas K. P. nurodė, jog jis yra policijos pareigūnas ir dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariate. 2021-02-10 dirbant su kolega L. R. ir patruliuojant Klaipėdos mieste, 10.37 val. iš Klaipėdos apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, asmuo papurškė dujų į akis su pistoleto formos balionėliu, GMP nereikia, praneša kaimynas. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko du vyrai: A. N. ir J. A.. A. N. paaiškino, kad ką tik, tai yra 10.20 val., jam būnant lauke, šalia šio namo įėjimo į laiptinę jį užsipuolė iš matymo pažįstama moteris, vilkinti raudonos spalvos striukę, kurios vardo ir pavardės nežino, kuri gyvena tame pačiame name. Tarp jų kilus žodinio pobūdžio konfliktui moteris išsitraukė juodos spalvos į pistoletą panašų daiktą, kurį nukreipė į jį, t. y. į A. N. ir papurškė dujų jam į veidą. A. N. aiškino, kad jam dujų buvo papurkšta į dešinę akį ir tai jam sukėlė fizinį skausmą. Į klausimą ar jam reikalingi medikai, ar iškviesti greitąją pagalbą, A. N. atsakė neigiamai. Ar A. N. skaudėjo, atsakyti negali, kadangi jis pats to nesakė, o iš jo elgesio nebuvo galima suprasti-nukentėjusysis elgėsi normaliai, įprastai, vyras rūkė, todėl vizualiai neatrodė, kad jam skaudėtų. A. N. rūbai buvo sausi, ant priekinės dalies bei rankovių šlapių dėmių nesimatė. Be to, kiek prisimena, A. N. apžiūros metu buvo pastebėtas dešinės akies paraudimas ir voko paraudimas, tačiau akys neašarojo, neperštėjo, veidas nebuvo paraudęs, tai yra A. N. nesijautė blogai, todėl greitoji pagalba į įvykio vietą kviesta nebuvo. A. N. neatrodė kaip asmuo, kuriam būtų buvę papurkšta ašarinių-pipirinių dujų. Yra ne kartą matęs ir susidūręs su žmogumi, prieš kurį yra buvę panaudotos ašarinės dujos. Toks žmogus sėdi nuleidęs galvą, trina veidą, akis, kurios ašaroja, taip pat jam bėga skysčiai iš nosies, burnos. Jis ne tik, kad negali matyti, bet ir kalbėti. Be to, aplinkiniams taip pat peršti akis, niežti, jaučiasi aplink dujų kvapas. Nieko panašaus šioje įvykio vietoje nebuvo. Įvykio vietoje nebuvo dujų kvapo, nesijautė tokio kvapo net kai A. N. buvo pakviestas į tarnybinį automobilį, dokumentų surašymui. Jis padarė kelias A. N. fotonuotraukas, kurias prideda prie apklausos. A. N. informuotas, kad dėl patirto sužalojimo gali kreiptis pas savo šeimos gydytoją. Moters, kuri papurškė A. N. į veidą dujų, įvykio vietoje nebuvo, ji buvo pasišalinusi. Kartu su A. N. buvęs J. A. patvirtino matęs konfliktą tarp A. N. ir tos kaimynės bei patvirtindamas parodė fotonuotrauką, kurią padarė iš karto po įvykio. Nuotraukoje matėsi kaip senyvo amžiaus moteris, vilkinti raudonos spalvos striukę, rankoje laiko juodos spalvos į pistoletą panašų daiktą. Po nukentėjusiojo apklausos buvo nustatinėjama moteris, kuri papurškė A. N. į veidą dujų. Buvo nustatyta, kad tai yra O. B., gyv. (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, bute buvo rasta O. B., kuri atsakydama į pateiktus klausimus paaiškino tai, kad žodiniai konfliktai tarp jos ir A. N. vyksta jau keleri metai. O. B. neneigė kad ir šiandien, tai yra 2021-03-10 ryte tarp jos ir A. N. kilo žodinio pobūdžio konfliktas, kurio metu ji iš legaliai laikomo dujinio pistoleto papurškė dujų A. N., kadangi jis ją apspjovė. O. B. pateikė pistoleto formos dujinį įtaisą „Walther PDP“ ir neterminuotą leidimą Nr. 0000725 įsigyti, laikyti ir nešiotis ginklus. (1 t., b. l. 70-71)

Liudytojas K. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Paaiškino, jog jiems atvykus į įvykio vietą specifinio kvapo, kuris būdingas papurškiant ašarinių dujų, nesijautė. Iš tarnybinės patirties žino kaip atrodo žmogus, gavęs ašarinių dujų. O šiuo atveju nukentėjęs asmuo nekosėjo, jo akys neašarojo. Nukentėjęs akių skausmu nesiskundė, iškviesti medikų neprašė. Tuo metu jis prieigos prie IBPS sistemos neturėjo, tą prieigą turėjo jo kolega, su kuriuo buvo atvykęs į įvykio vietą. Ikiteisminį tyrimą pradeda kai yra nusikalstamos veikos požymiai ir žmogus išreiškia pats norą rašyti pareiškimą. Šiuo metu negali pasakyti ar nukentėjęs buvo išreiškęs norą parašyti pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes nuo įvykio praėjo ilgas laiko tarpas. Taip pat negali pasakyti ar nukentėjusiam surašyti pareiškimą padėjo jo kolega.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G182/2021/03 nurodyta, kad A. N. objektyvių veido, akių sužalojimo žymių, cheminio nudegimo požymių nenustatyta. Veika gali būti vertinama kaip fizinio skausmo sukėlimas. (1 t., b. l. 44)

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje apžiūrint nukentėjusįjį A. N., ant jo dešinės akies voko matėsi paraudimas, taip pat akis buvo paraudonavusi. (1 t., b. l. 1-3)

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų tarnybos Kriminalistinio aptarnavimo poskyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas objektas, paimtas 2021-02-10 iš O. B., yra pramoninės gamybos dujų įtaisas „WALTHER PDP“ iš kurio paleidžiamos kenksmingosios, dirginančios ar kitos dujinės veikliosios medžiagos. Dujų įtaisas yra „D“ kategorijos nešaunamasis ginklas ir naudoti tinkamas. Pateiktas dujų įtaisas neskirtas šaudyti šoviniais. (1 t., b. l. 89-93)

Akistatos metu tarp nukentėjusiojo A. N. ir O. B., A. N. patvirtino savo duotus pirminius parodymus, nurodė tai, kad O. B. jam papurškė dujų ir pataikė į dešinę veido pusę. Tvirtina, kad jis ant O. B. nespjovė, stovėjo lauke, rūkė, todėl buvo be veidą ir nosį dengiančios priemonės ir O. B. užsipuolė jį be priežasties. O. B. nurodė, kad laiptinėje stovinčius vyrus įspėjo, jog čia rūkyti negalima, o A. N. ant jos spjovė ir vartodamas keiksmažodžius ją įžeidė, todėl ji, norėdama pagąsdinti A. N., išsitraukė dujinį pistoletą ir papurškė pipirinių dujų, tačiau ne jam į veidą, o į šoną. Vėliau, O. B. pakeitė parodymus ir nurodė, kad vyrai stovėjo lauke, prie laiptinės, o ne laiptinėje. (1 t., b. l. 119-121)

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad O. B. pareikštas kaltinimas dėl fizinio skausmo A. N. sukėlimo, pasitvirtino.

Kaip matyti iš kaltinamosios O. B. paaiškinimo, ji nepripažįsta tyčia sukėlusi nukentėjusiam A. N. fizinį skausmą, teigia, kad tokį jos elgesį išprovokavo pats nukentėjęs, kuris, tarp jų kilusio žodinio konflikto metu, ją apspjovė. Nurodė, kad A. N. ji iš legaliai laikomo dujinio pistoleto dujų į veidą nepurškė, purškė tik į jo šoną, apačią. Tačiau teismas tokius kaltinamosios paaiškinimus atmeta ir jais nesiremia, vertindamas juos kaip kaltinamosios pasirinktą gynybinę poziciją siekiant atriboti save nuo įvykio ir taip išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Šią kaltinamosios poziciją paneigia baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Tiek nukentėjusysis A. N., tiek įvykį tiesiogiai matę liudytojai – J. A., įvykio metu stovėjęs šalia nukentėjusiojo, ir N. R., įvykį stebėjusi pro savo buto virtuvės langą – teisminio nagrinėjimo metu, viso ikiteisminio tyrimo metu – apklausų metu –nurodė, kad A. N. apspjovęs O. B. nebuvo. Nukentėjusysis nuosekliai nurodė fizinio smurto prieš jį panaudojimo aplinkybes, tvirtindamas, jog jam buvo sukeltas fizinis skausmas tyčiniais O. B. veiksmais. Viso proceso metu nukentėjusiojo nurodytos konflikto su kaltinamąja O. B. aplinkybės ir smurtiniai pastarosios veiksmai buvo papasakotos nuosekliai ir iš esmės tapačiai. Nukentėjusysis A. N. nurodė, kad jam rūkant lauke, prie laiptinės, kartu su J. A. ir pastarojo sutuoktine, į lauką išėjo O. B. ir pradėjo su juo konfliktuoti, pavadino jį „narkomanu“, „vagimi“. Jis supyko ir pradėjo ginčytis su O. B.. O. B. tęsiant konfliktą, jis ją pavadino „valkata“ ir liepė prie jo nelįsti, eiti nuo jo šalin, eiti „von“. Tuomet O. B. išsitraukė į ginklą panašų daiktą, kuris iš pradžių jam pasirodė kaip žaislinis, ir nusitaikiusi į jį iš minėto daikto bei sakydama „ar nori, ar nori?“ pripurškė jam į akis ašarinių dujų, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Abejoti tokiais nuosekliais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai. Kad nukentėjusysis A. N. buvo patyręs fizinį skausmą, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G1292/2021(02). Be to, apklaustas teisme liudytojas J. A. patvirtino, kad įvykio dieną kartu su savo neįgalia sutuoktine ir A. N. rūkė prie namo laiptinės, kai tuo metu iš laiptinės išėjo kaimynė O. B.. O. B. pradėjo užgaulioti A. N. bei varyti jį lauk, taip pat vadino jį (A. N.) „valkata“, „narkomanu“. A. N. pasakė O. B. „eik šalin, eik von“, ar kažką panašaus, o ji nenurimo, pradėjo grasinti A. N., sakydama „ar nori, ar nori? tuoj dujų gausi“, ir tada ji išsitraukė pistoletą, kaip dujų balionėlis, ištiesė ranką pečių aukštyje ir, nusitaikiusi į A. N., vieną kartą papurškė dujų jam į veidą. Jis matė kaip dujų čiurkšlė pataikė A. N. į akį ir dar kažkiek ant sienos. Po įvykio buvo sutikęs A. N., kuris sakė, kad jam peršti akis, jos buvo paraudusios, jog naktį negalėjo miegoti, nes griaužė akis. Šio liudytojo parodymai papildo ir patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes. Be to, liudytoja apklausta N. R. nurodė, kad būdama savo buto virtuvėje, ji matė kaip kitas kaimynas, iš tos pačios laiptinės, su savo neįgalia žmona rūko su A. N. prie laiptinės. Po kokių 5-10 min. iš laiptinės išėjo O. B.. Kadangi virtuvės langas buvo uždarytas, tai kas ką kalbėjo ji negirdėjo, tik matė kaip O. B., išėjusi iš laiptinės ir eidama pro rūkančius vyrus, jiems kažką pasakė. Jie taip pat jai kažką atsakė ir tuomet O. B. kažką išsitraukė iš rankinės. Jos butas yra pirmame aukšte, O. B. stovėjo į jos langus nugara, o A. N. stovėjo priekiu, ir ji pamatė, kaip O. B., atsisukusi į ją bei pasikrapščiusi savo rankinėje, kažką iš jos ištraukė, ištiesė ranką ir tada A. N. susiėmė rankomis veidą. Viskas įvyko gan greitai. Po to, O. B. greitai pasišalino. Ji atsidariusi langą paklausė kas čia buvo ir jai kaimynas, kuris rūkė kartu su A. N., pasakė, kad O. B. ašarinėmis dujomis papurškė A. N. į akis. Matė, kaip A. N. trynė akis, buvo susilenkęs. Apklausta liudytoja G. B. patvirtino, nors ji pati įvykio – dujų papurškimo A. N. į veidą – nematė, jai išvedus savo neįgalų sutuoktinį į lauką parūkyti, prie laiptinės stovėjo ir rūkė kaimynas J. A., jo neįgali žmona ir kiemo valytojas A. N.. Jai palikus vyrą toliau nuo laiptinės, nuėjus pasivaikščioti ir po to sugrįžus, maždaug po 5 min., jai sutuoktinis nurodė į kaimynus ir A. N., rankomis trinantį akis. Paklausė kaimyno J. A. kas įvyko, šis pasakė, kad jų kaimynė O. B. papurškė A. N. dujomis į akis. Šį faktą, kad O. B. papurškė A. N. dujų, patvirtino ir jos vyras. Po įvykio kalbėjo su A. N., kuris papasakojo, kad įvykio dieną valė laiptinę, bet tuo momentu jis buvo lauke, O. B. pradėjo bartis dėl kaukės ir jis pasiuntė ją, o ji ir papurškė jam į akis. A. N. buvo atėjęs pas ją į namus, prašė tamsių akinių ir lašiukų į akis, bet ji neturėjo. Tuo metu A. N. akių baltymai buvo paraudę. Jis sakė, kad jam skauda akis. Nors liudytojas, policijos pareigūnas, K. P. duodamas parodymus teisme įvykio aplinkybių neprisiminė, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog jam atvykus į įvykio vietą A. N. paaiškino, kad jam būnant lauke, šalia namo įėjimo į laiptinę jį užsipuolė iš matymo pažįstama moteris, vilkinti raudonos spalvos striukę, kurios vardo ir pavardės nežino, kuri gyvena tame pačiame name. Tarp jų kilus žodinio pobūdžio konfliktui moteris išsitraukė juodos spalvos į pistoletą panašų daiktą, kurį nukreipė į jį ir papurškė dujų jam į veidą. A. N. aiškino, kad jam dujų buvo papurkšta į dešinę akį ir tai jam sukėlė fizinį skausmą. Į klausimą ar jam reikalingi medikai, ar iškviesti greitąją pagalbą, A. N. atsakė neigiamai. Ar A. N. skaudėjo, atsakyti negali, kadangi jis pats to nesakė, o iš jo elgesio nebuvo galima suprasti. Kiek prisimena, A. N. apžiūros metu buvo pastebėtas dešinės akies paraudimas ir voko paraudimas, tačiau akys neašarojo, neperštėjo, veidas nebuvo paraudęs, tai yra A. N. nesijautė blogai. Kartu su A. N. buvęs J. A. patvirtino matęs konfliktą tarp A. N. ir tos kaimynės bei patvirtindamas parodė fotonuotrauką, kurią padarė iš karto po įvykio. Nuotraukoje matėsi kaip senyvo amžiaus moteris, vilkinti raudonos spalvos striukę, rankoje laiko juodos spalvos į pistoletą panašų daiktą. O. B. buvo rasta bute. Ji paaiškino, kad žodiniai konfliktai tarp jos ir A. N. vyksta jau keleri metai. O. B. neneigė kad tarp jos ir A. N. kilo žodinio pobūdžio konfliktas, kurio metu ji iš legaliai laikomo dujinio pistoleto papurškė dujų A. N., kadangi jis ją apspjovė. Tai, kad policijos pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą, apžiūrint A. N., ant jo dešinės akies voko matėsi paraudimas, taip pat akis buvo paraudonavusi, užfiksuota ir pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole. Be to, ir pati kaltinamoji, būdama apklausiama teisme, nurodė, jog papurškus dujų, matė, jog A. N. pradėjo trinti akis. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais duotais teisme, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, apklausti liudytojai. Be to, netikėti pirmiau minėtų liudytojų parodymais taip pat nėra jokio teisinio pagrindo, duomenų, kad minėti liudytojai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti kaltinamąją byloje nenustatyta, tokių duomenų O. B. nenurodė ir teismui.

Taigi, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei liudytojų nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog O. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto metu, tyčia, vieną kartą, iš legaliai laikomo dujinio pistoleto su įtaisomu dujiniu balionėliu, papurškė dujų A. N. į veidą, tuo sukeldama jam fizinį skausmą.

Nors, vertinant įvykio aplinkybes, galima spręsti, kad O. B. iš laikomo dujinio pistoleto su įtaisomu dujiniu balionėliu papurškė dujų A. N. į veidą nesiekdama jį sužaloti, bet tik norėdama jį pagąsdinti, išvaryti jį, tai nepaneigia, kad dėl dujų papurškimo į veidą nukentėjęs jautė fizinį skausmą, o purkšdama dujų, kaltinamoji suvokė, kad tokios pasekmės gali kilti. Tai reiškia, kad kaltinamoji veikė netiesiogine tyčia. Jos veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl veika kvalifikuota teisingai.

Dėl pagrindo pripažinti veiką mažareikšme

BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas prieina prie išvados, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-7-109/2013, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-186-689/2020 ir kt.).

Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, kasacinio teismo praktika fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo kategorijos bylose rodo, jog besitęsiantys asmenų konfliktai, kurių metu yra pavartojamas smurtas, nebūtinai sąlygoja padidėjusį nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat būtinumą bei tikslingumą kaltininką už padarytą veiką patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017 ir kt.). Dar daugiau, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad nagrinėjant situaciją, kai asmuo kaltinamas pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti, kaip antai, konfliktinė situacija tarp asmenų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017), todėl teismas, nagrinėjamoje byloje savo sprendimą O. B. taikyti BK 37 straipsnį grindžia šiais argumentais:

Kaip pirmiau nustatyta, nors kaltinamoji konfliktą pradėjo pirmoji, tačiau tiek kaltinamoji, tiek nukentėjęs buvo aktyvūs ir lygiaverčiai šio konflikto dalyviai, abu elgėsi netinkamai, vienas kitą įžeidinėjo, naudojo nepagarbius žodžius.

Kaltinamoji konflikto metu sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, kuris pasireiškė akies perštėjimu, paraudimu. Iš baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiam objektyvių veido, akių sužalojimo žymių, cheminio nudegimo požymių nenustatyta. Veika gali būti vertinama kaip fizinio skausmo sukėlimas. Byloje esančiais duomenimis ir iš nukentėjusiojo duotų parodymų nustatyta, kad nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas nebuvo itin stiprus ir ilgalaikis. Iš byloje nustatytų aplinkybių galima konstatuoti, kad O. B. veiksmai nebuvo nukreipti į sąmoningą nukentėjusiojo žalojimą. Nukentėjusiam sukeltas tik trumpalaikis fizinis skausmas ir, nors šios pasekmės yra reikšmingos ir svarbios, tačiau vis dėlto šios žalos atsiradimą lėmė ir jo paties netinkamas sąmoningas elgesys konflikto metu, be to, žala nėra tokia didelė, kad kaltininkui negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

Nukentėjusysis A. N. nurodė, jog nepraėjus akių perštėjimui ir raudonumui, tą pačią dieną nuvyko pas gydytoją. Akių sužalojimų nustatyta nebuvo. Gydytoja išrašė akių lašelių bei profilaktiškai antibiotikų nuo uždegimo. Šio įvykio metu jis nebuvo sunkiai sužalotas, tačiau jautė akių skausmą, perštėjimą, akys buvo paraudusios apie 2-3 dienas. Nedarbingumo ėmęs nebuvo. Teismas mano, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, patvirtinantis faktą, jog A. N. dėl O. B. veiksmų ilgą laiką jautė skausmą. Į bylą nebuvo pateikti objektyvūs duomenys, kurie patvirtintų, jog A. N. dėl sukelto fizinio skausmo būtų jautęs ilgalaikius ar porą dienų trunkančius skausmus.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad O. B. padaryta veika pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas, todėl O. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu, neskiriant baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiant į jos amžių, turtinę padėtį.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodo, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 eurų padarytos neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 46). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad O. B. jam papurškus į akis, jam iškart pradėjo griaužtis akis. Kadangi po įvykio akių perštėjimas ir raudonumas nepraėjo, tai tą pačią dieną nuvyko pas gydytoją. Akių sužalojimų nustatyta nebuvo, tačiau gydytoja išrašė akių lašelių, skausmui ir raudonumui nuimti, bei profilaktiškai antibiotikų nuo uždegimo. Nuo vaikystės turi problemų su akimis. Vaistus naudoja periodiškai. Pas ekspertą apžiūrai buvo nuvykęs sekančią dieną. Vykdamas pas ekspertą susilašinęs vaistų į akis nebuvo. Šio įvykio metu jis nebuvo sunkiai sužalotas, tačiau jautė akių skausmą, perštėjimą, akys buvo paraudusios apie 2-3 dienas. Nedarbingumo ėmęs nebuvo. Jam padaryta neturtinė žala, kurią jis įvertina 500 eurų. Neturtinės žalos dydį sudaro ir penkerių metų O. B. užgauliojimai, erzinimai, patyčios jo atžvilgiu. Tai už kiekvienus metus po 100 eurų.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl O. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiam buvo sukeltas fizinis skausmas. Akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltės formą – nusikalstama veika padaryta netiesioginė tyčia, padarytą žalos mastą – žala nėra didelė, kaltinamojo turtinę padėtį – kaltinamoji yra pensininkė, nedirba, dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusias pasekmes – nusikalstama veika padaryta fizinė žala pasireiškė akies perštėjimu, paraudimu.

Atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismų praktika (bendru neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, kuris paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose), teismas nurodo, jog nukentėjusiojo prašoma 500 eurų suma neturtinei žalai atlyginti nėra adekvati nusikalstamos veikos atsiradimo priežasčiai ir dėl nusikaltimo kilusioms pasekmėms, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas iš dalies tenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti jam iš kaltinamosios 100 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Be to, byloje Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 19,06 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 106-107, 108). Kaltinamosios O. B. veiksmai prieš nukentėjusįjį padaryti tyčiniais veiksmais, kaltinamosios žalos padarymo faktas yra įrodytas, ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dujų įtaisas „Walther PDP“ ir neterminuotas leidimas Nr. 0000725 įsigyti ir laikyti, nešiotis ginklus, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini sunaikinti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui; CD-R skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašu (1 vnt.), esanti baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

O. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo A. N. (A. N.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš O. B. nukentėjusiam A. N. 100 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš O. B. 19,06 eurų nukentėjusiajam A. N. suteiktų paslaugų atlyginimą.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktinius įrodymus – dujų įtaisą „Walther PDP“ ir neterminuotą leidimą Nr. 0000725 įsigyti ir laikyti, nešiotis ginklus, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate, perduoti sunaikinti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui; skaitmeninę laikmeną, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.