Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-02-28 · Civilinė byla Nr. 2VP-1543-717/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-28
Bylos Nr.
2VP-1543-717/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09269-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Valentukevičiūtė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“
Civilinė byla Nr. 2VP-1543-717/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09269-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.2; 3.5.1; 3.5.1.17; 3.2.7.1; 3.2.7.3;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. vasario 28 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei A. A., A. P., N. K. P. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą (b.l. 3-4), prašydama nustatyti, kad skolininkui A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso pusė N.K. P. pajamų gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų. Nurodė, kad antstolė A. A. vykdo teismo įsakymą Nr. L2-14223-717/2015, kurį išdavė Kauno apylinkės teismas dėl 1774,65 Eur išieškojimo iš skolininko A. P. išieškotojo UAB „Bitė Lietuva“ naudai. Antstolė informuodavo pareiškėją, kad skolininko sutuoktinė N. K. P. dirba UAB „Inžinerinė mintis“. Pareiškėja iš antstolės A. A. gavo siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolė A. A. per teismo pasiūlytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka, nurodo, kad santuoka sudaryta tarp A. P. ir N. K. P. šiai dienai nėra nutraukta. Skolininkas piktybiškai vengia atsiskaityti su kreditoriumi, todėl išieškojimas iš sutuoktinės gaunamų pajamų yra vienintelė kreditoriaus interesų užtikrinimo priemonė (b.l. 42).

Suinteresuotas asmuo N.K. P. per teismo pasiūlytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos prašymu nesutinka, kadangi suinteresuotas asmuo jau nuo 2013 metų gyvena skyrium nuo savo sutuoktinio, nurodo, kad jų santuoka faktiškai iširusi. Be to, ji turi išlaikyti dvi nepilnametes dukras (b.l.24-26).

Suinteresuotas asmuo A. P. per teismo pasiūlytą terminą pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad skolos išieškotojai UAB „Bitė Lietuva“ neneigia, sumokės skolą kai tik leis finansinės galimybės. Nurodė, kad santuoka su sutuoktine yra tik formali, bendro ūkio neveda. Pateiktu prašymu prašė pratęsti terminą atsiliepimui pateikti (b.l.44). Teismui pratęsus terminą atsiliepimui pateikti, atsiliepimas iš suinteresuoto asmens nebuvo gautas.

Pareiškėja 2017 m. vasario 13 d. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad išieškojimas iš skolininko A. P. sutuoktinės pajamų yra vienintelė kreditoriaus interesų užtikrinimo priemonė (b.l. 55).

Pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 593 str. 3 d.). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta 2017m. vasario 3 d. specialiame interneto tinklapyje (b.l. 50).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė A. A. vykdo Kauno apylinkės teismo civ. byloje Nr. L2-14223-717/2015 išduotą teismo įsakymą dėl 1774,65 Eur išieškojimo iš skolininko A. P. išieškotojo UAB „Bitė Lietuva“ naudai (vykdomosios bylos Nr. 0036/16/00650, b.l. 2). Vykdant išieškojimą, buvo nustatyta, kad skolininkas A. P. registruoto turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, neturi (vykdomosios bylos Nr. 0036/16/00650, b.l.16, 22,23). Patikrinus skolininko sutuoktinės N. K. P., turtinę padėtį, buvo nustatyta, kad skolininko sutuoktinė gauna su darbo santykiais susijusių pajamų iš UAB „Inžinerinė mintis“, į. k. 134582327 (vykdomosios bylos Nr. 0036/16/00650, b.l. 23). Santuoka tarp A. P. ir N. K. P. sudaryta (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. 0036/16/00650, b.l. 24). Teismui nepateikta duomenų, kad sudaryta santuoka būtų nutraukta, vedybinės sutarties, vedybų sutarčių registro duomenimis, sudaryta nėra (vykdomosios bylos Nr. 0036/16/00650, b.l. 25). 2016-11-16 patvarkymu buvo areštuotos skolininko sutuoktinės Nomedos K. P., piniginės lėšos, t. y. darbo užmokestis gaunamas iš UAB „Inžinerinė mintis“ bei išieškotojui pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje su sutuoktiniu nustatymo (vykdomosios bylos Nr. 0036/16/00650, b.l. 26).

CPK 667 str. 1 d. numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 str. 2 d., 4 d.). Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje. CK 3.88 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Šio straipsnio 2 d. numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 str. 1 d. nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus, t. y. nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Nors suinteresuotas asmuo teigia, kad ji su A. P. faktiškai negyvena nuo 2013 metų, į bylą šioms aplinkybėms pagrįsti pateikia Kauno apylinkės teismo 2014-04-04 nuosprendį iš kurio matyti, kad suinteresuotam asmeniui A. P. buvo uždrausta artintis prie nukentėjusių N. K. P. ir jų nepilnametės dukros šešis mėnesius (b.l.32-35). Tačiau, nagrinėjamu atveju, nustatyta, jog A. P. yra registruotoje santuokoje nuo (duomenys neskelbtini) su N. K. P.. Teismas pažymi, kad jei ir skolininkas faktiškai negyvena su šeima, t. y. nekuria su suinteresuotu asmeniu bendrosios jungtinės nuosavybės, tai nesudaro pagrindo teigti, kad nuo šio momento skolininko ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė. Remiantis CK III knygos V skyriaus nuostatomis, sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija) nustatomas teismo sprendimu. Taigi, ne faktinis sutuoktinių gyvenimas skyriumi, o tik teismo sprendimu konstatuota separacija yra jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindas pagal CK 3.100 straipsnio 5 punktą. Šiuo nagrinėjamu atveju tokio teismo sprendimo dėl gyvenimo skyriumi nėra.

Sprendžiant klausimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, svarbi Kasacinio teismo praktika taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje nurodyta, kad neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011, 2013 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Suinteresuotas asmuo N. K. P. nurodė, kad išlaiko dvi nepilnametes dukras G. M. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. Ū. P., gim. (duomenys neskelbtini), kadangi sutuoktinis prie išlaikymo neprisideda, todėl siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus prašo pripažinti prievolę asmenine skolininko.

Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo yra nurodė, jog augina dvi nepilnametes dukras, tačiau į bylą nepateikė visų duomenų apie išlaikomas nepilnametes dukras, duomenų apie savo turtinę padėtį, turimas ir gaunamas pajamas, turtą bei turtines teises, kad iš jos darbo užmokesčio atskaitoma kitiems kreditoriams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nepilnamečių vaikų išlaikymas ar skolininko bedarbystė negali eliminuoti kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus išieškojimo procese. Teismo vertinimu, vien tik aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo viena išlaiko nepilnamečius vaikus, kad šeimos nariams būtinos pajamos, nėra pakankama padaryti išvados dėl nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, nes nepilnamečių vaikų interesai gali būti tik vienu iš kriterijų, į kurį atsižvelgdamas, esant poreikiui, teismas galėtų nustatyti skolininkui mažesnę, dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto. Be to, pareiga nepilnamečius vaikus išlaikyti vaikus tenka abiems tėvams. Taigi, nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta pakankamai duomenų, kurie leistų teigti, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Dėl to, vien suinteresuoto asmens nurodytas argumentas, kad ji turi nepilnamečius vaikus ir viena išlaiko, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, įrodymų, kad toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti vaikų interesus, suinteresuotas asmuo nepateikė (CPK 178 str.).

Atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkintinas (CPK 667 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 – 291, 667 str., teismas

nutaria:

Pareiškėjos UAB „Bitė Lietuva“, į.k. 110688998, pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės N. K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pajamų gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Ona Valentukevičiūtė