- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- 2S-1077-258/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02617-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- M. M.
- Išvadą teikia
- Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria buvo išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei M. M., institucijai teikiančiai išvadą – Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei M. M., institucijai teikiančiai išvadą – Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo buvo patvirtinta ieškovo M. M. ir atsakovės M. M. 2016 m. liepos 4 d. sudaryta taikos sutartis (2 t., b. l. 71-73).
2. 2020 m. gegužės 18 d. teisme gautas atsakovės (pareiškėjos) M. M. patikslintas prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal 2016 m. liepos 4 d. sudarytos ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punktą, kadangi buvęs sutuoktinis nemoka vaikams išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. Kartu su prašymu pateikė 2020 m. gegužės 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, iš kurio matyti, kad 2019 m. spalio 29 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-19-8-30581 buvo parduotas M. M. priklausęs turtas: ¼ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 86375/346580 dalys pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi patikslintą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pareiškėjai M. M. tenkino.
4. Teismas išdavė vykdomąjį raštą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-86-494/2016 patvirtintos ieškovo M. M. ir atsakovės M. M. 2016-07-04 sudarytos taikos sutarties 3 punktą:
„3. Šalys sutaria, jog M. M. 4642,61 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimą vaikui F. M., gim. (duomenys neskelbtini), susidariusį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d., ir 4642,61 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimą vaikui H. M., gim. (duomenys neskelbtini), susidariusį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. sumokės iš parduotos Ieškovui M. M. priklausančios 1/2 dalies dvibučio namo, Unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., Vilniaus raj. ir 1/2 dalies žemės sklypo, Unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. M. M. įsipareigoja užtikrinti, kad jam nuosavybės teisėmis priklausančio Šiame punkte paminėto nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartyje būtų nurodyta šiame punkte apskaičiuotinos vienkartinio išlaikymo sumos tiesiogiai pirkėjų būtų pervedamos į M. M. atsiskaitomąją sąskaitą.“
5. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos M. M. nurodytas aplinkybes, t. y. tai jog atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų pagal taikos sutarties 3 punkto sąlygas, t. y. nesumoka išlaikymo vaikams įsiskolinimo, ieškovei išdavė vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantas M. M. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-05-18 nutartį išduoti pareiškėjai M. M. vykdomąjį raštą. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
6.1. Kaip matyti iš šalių Taikos sutarties 3 punkto, ieškovas M. M. galėjo pažeisti šį punktą tik tuo atveju, jei M. M. išlaikymo įsiskolinimą vaikams nesumokės iš parduotos ieškovui M. M. priklausančios 1/2 dalies dvibučio namo ir 1/2 dalies žemės sklypo pagal nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį ir tik tuomet, jei M. M. šioje sutartyje užtikrins, jog šiame punkte apskaičiuotina vienkartinio išlaikymo suma būtų tiesiogiai pirkėjų pervesta į M. M. atsiskaitomąją sąskaitą.
6.2. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį išduoti vykdomąjį raštą visiškai nepaisė akivaizdžių faktų, jog M. M. Taikos sutarties 3 punkte nustatytų turto pradavimo ir atsiskaitymo sąlygų nepažeidė ir negalėjo pažeisti, nes byloje nėra jokių faktinių aplinkybių patvirtinančių, jog turtas buvo parduotas pagal pirkimo pardavimo sutartį ir M. M. tokioje sutartyje neužtikrino, jog vienkartinio išlaikymo suma būtų tiesiogiai pirkėjų pervesta į M. M. atsiskaitomąją sąskaitą.
6.3. Pats teismas, pagal byloje pateiktą 2020 m. gegužės 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, M. M. priklausęs turtas ¼ dalis žemės sklypo ir 86375/346580 dalys pastato, buvo parduotas 2019 m. spalio 29 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-19-8-30581. Tai reiškia, jog turtas buvo parduoda ne pagal Taikos sutarties 3 punkto sąlygas, bet CPK nustatyta priverstinio išieškojimo tvarka pagal visai kitą dokumentą ir atitinkamai tvarką.
6.4. Pagal CPK 754 straipsnio 1 dalį, hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės, o atsakovės M. M. tėvui V. J. pasiūlius ir sumokėjus daug mažesnę sumą (140699 Eur) už dalį namo ir žemės sklypo, nei šalys buvo įsiskolinusios hipotekos kreditoriui (150743,72 Eur), M. M. neturėjo teisės ir galimybės kaip nors įtakoti išieškotų lėšų paskirstymo eiliškumo. M. M. visiškai nepažeidė Taikos sutarties 3 punkto, nes turtas nebuvo parduotas nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartimi, o M. M. varžytinių akte neturėjo teisės nurodyti ir užtikrinti, jog vienkartinio išlaikymo suma būtų tiesiogiai pirkėjų pervesta į M. M. atsiskaitomąją sąskaitą. Todėl teismo sprendimas išduoti vykdomąjį raštą nekonstatavus Taikos sutarties 3 punkto sąlygų pažeidimo, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-05-18 nutarties atmesti.
7.1. 2019 m. spalio 29 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-19-8-30581 buvo parduotas M. M. priklausęs turtas: ¼ dalis žemės sklypo ir 86375/346580 dalys pastato, esantys Vilniaus (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovė negavo jokio mokėjimo. Taigi ieškovas akivaizdžiai nevykdo taikos sutarties 3 punkto sąlygos – pardavus nurodytą nekilnojamąjį turtą, išlaikymo įsiskolinimas atsakovei nėra sumokėtas. Todėl teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog taikos sutartis nėra vykdoma ir išdavė vykdomąjį raštą.
7.2. Nurodytas nekilnojamasis turtas buvo parduotas iš varžytinių tik dėl ieškovo kaltės ir sąmoningo priešiško veikimo. Ieškovas po šalių taikos patvirtinimo sąmoningai nemokėjo kredito įmokų už įkeistą nekilnojamąjį turtą, dėl ko buvo pradėta išieškojimo procedūra. Tokie veiksmai buvo atliekami dirbtinai tikintis formaliai pagrindais išvengti prievolės mokėti taikos sutarties 3 punktu nustatytą išlaikymo įsiskolinimą.
Šalies argumentai
7.3. Ieškovas teigia, kad jis negalėjo nustatyti jokių papildomų sąlygų antstolio vykdomose išieškojimo bylose, todėl nepažeidė sąlygos užtikrinti, kad pirkėjas pervestų išlaikymo įsiskolinimą tiesiogiai atsakovei. Pažymėtina, kad taikos sutarties 3 punkte numatytas šalių susitarimo dėl ieškovo išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimo būdas. Tai yra taikos sutarties 3 punkte numatytos sąlygos mokėti išlaikymo įsiskolinimą vykdymo tvarka, o ne esminė taikos sutarties sąlyga.
7.4. Taikos sutarties 3 punkte šalys numatė, jog ieškovas sumoka nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. susidariusį 9 285,22 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams F. ir H. M.. Taigi atsakovė prašo išduoti vykdomąjį raštą siekdama užtikrinti nepilnamečių vaikų, o ne savo, interesus.
7.5. Tėvams netinkamai vykdant ar aplamai neįgyvendinant ir nevykdant teisės normose įtvirtintų teisių bei pareigų, pažeidžiami vaiko interesai, kas suponuoja viešą interesą ginti vaiko teisių pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
9. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas išdavė ieškovui vykdomąjį raštą, pagrįstumo ir teisėtumo.
10. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
11. Taigi, pagal įstatymą, pagrindas išduoti vykdomąjį raštą yra nevykdoma taikos sutartis.
12. Atskirajame skunde atsakovas neneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas neatliko mokėjimų, skirtų nepilnamečių jo vaikų išlaikymui, tačiau nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis pažeidė taikos sutarties 3 p. Anot apelianto, jis taikos sutarties 3 punktu buvo įsipareigojęs užtikrinti, kad jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartyje būtų nurodyta šiame punkte apskaičiuotinos vienkartinio išlaikymo sumos tiesiogiai pirkėjų būtų pervedamos į M. M. atsiskaitomąją sąskaitą. Apelianto manymu, varžytinių akte jis neturėjo teisės nurodyti ir užtikrinti, jog vienkartinio išlaikymo suma būtų tiesiogiai pirkėjų pervesta į M. M. atsiskaitomąją sąskaitą.
13. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne keisti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-316/2014).
14. Kaip teisingai atsakovė nurodo, taikos sutarties 3 punktu šalys susitarė dėl esminės sąlygos – šalys pripažino, jog nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. yra susidaręs 9 285,22 Eur dydžio ieškovo išlaikymo įsiskolinimas vaikams F. ir H. M., kurį ieškovas įsipareigoja sumokėti pardavus ieškovui priklausantį taikos sutarties 3 punkte nurodytą nekilnojamąjį turtą. Kartu šalys numatė šios taikos sutarties sąlygos vykdymo tvarką – ieškovas užtikrina, kad išlaikymo įsiskolinimas bus sumokėtas tiesiogiai atsakovei pirkėjo.
15. Byloje nustatyta, kad ieškovas taikos sutarties 3 p. nurodyto turto pats nepardavė, tačiau turtas priverstinai buvo parduotas iš varžytinių. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Apeliantas nurodo, kad iš varžytinių parduoto turto suma buvo padengti hipotekos kreditoriaus reikalavimai.
16. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
17. Nagrinėjamu atveju, šalys susitarė dėl skolos už vaikų išlaikymą padengimo būdo. Vien dėl to, kad ieškovui nepavyko pačiam parduoti taikos sutarties 3 p. nurodyto nekilnojamojo turto ir nukreipti pirkėjų sumokėtos sumos į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą, apeliantas negali būti atleidžiamas nuo prievolės padengti susidariusį įsiskolinimą už vaikų išlaikymą. Kita vertus, šalys taikos sutartimi susitarė, kad įsiskolinimas už vaikų išlaikymą bus apmokėtas tada, kai bus parduotas turtas. Aplinkybė, kad nebuvo galimybių už parduotą turtą gautos sumos nukreipti į atsakovės sąskaitą, nėra esminė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikos sutarties 3 punktu buvo siekiama kuo greičiau padengti susidariusį įsiskolinimą už vaikų išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nėra duomenų apie taikos sutarties 3 p. nurodyto įsiskolinimo, skirto vaikų išlaikymui apmokėjimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja pagrindas vykdomojo rašto išdavimui pagal taikos sutarties 3 punktą.
18. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Skundžiamą nutartį naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to atskirasis skundas atmestinas, o nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.