- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- A5.-689-1058/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00320-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. S.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S., būdamas UAB „Q“ (registruotos (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, įdarbino bei leido dirbti įmonėje darbuotojams – plataus profilio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) piliečiams - A. P. nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2021 m. vasario 8 d.; O. R. nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2021 m. vasario 8 d. ir D. S. nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2021 m. vasario 8 d., UAB „Q“ naudai, neturint Užimtumo tarnybos leidimo dirbti, kuris būtinas įdarbinant užsienietį, nes ši profesija nėra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą bei nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Tokiu būdu E. S. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalį, 2² dalį ir 7 dalį bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jie informuoti tinkamai bei laiku (b. l. 2-3), prašymai atidėti bylos nagrinėjimą negauti, 2021 m. vasario 23 d. elektroniniu paštu gautame E. S. atstovės advokatės E. Trukšinienės rašytiniame paaiškinime prašoma bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms, teismas nutaria bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
E. S. atstovės advokatės E. Trukšinienės rašytiniame paaiškinime nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to labai gailisi. Kaip įmonės vadovas E. S. įdarbindamas užsieniečius manė, kad įdarbinimui pakanka užsieniečių leidimų gyventi Lietuvoje ir akivaizdžiai nežinojo visų užsieniečių įdarbinimo taisyklių. Užsieniečiai buvo įdarbinti pagal darbo sutartį, apie įdarbinimą pranešta SODRAI, už darbuotojus buvo mokami mokesčiai, todėl valstybė jokių nuostolių dėl netinkamo įdarbinimo nepatyrė. Be to, UAB „Q“ už tą patį pažeidimą buvo paskirta 2 604 EUR bauda pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą, todėl ANK 95 straipsnyje numatyto dydžio baudos paskyrimas ir įmonės vadovui yra per griežtas baudimas. Sąžiningumo ir teisingumo principus atitiktų, jei įmonės vadovui būtų skirta mažesnė, nei teisės normos sankcijoje numatyta administracinė bauda.
Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas E. S. paaiškinimas, jog nusižengimą pripažįsta, gailisi, prašo nuobaudos neskirti, nes įmonė jau buvo nubausta kaip juridinis asmuo (b. l. 2-3). Tyrimo metu atsakomybėn traukiamas E. S. paaiškino, kad jam kaip įmonės direktoriui, 2021 m. sausio 19 d. buvo pranešta, jog buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nes įmonė neturėdama reikiamų leidimų įdarbino (duomenys neskelbtini), kurie buvo (duomenys neskelbtini) piliečiai. Įdarbinant (duomenys neskelbtini) piliečius nebuvo laikomasi įdarbinimo tvarkos, kadangi šios tvarkos nežinojo. Darbuotojai turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, todėl buvo įsitikinęs, kad nereikia gauti jokių papildomų leidimų ar atlikti kitų formalių veiksmų. Jo žiniomis, kai įmonei yra surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, yra laikoma, kad jis yra surašytas ir direktoriui, nes paprastai atsakomybėn yra traukiama tiek įmonė, tiek direktorius. Prašo netraukti jo administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimus, nes už šiuos pažeidimus administracinėn atsakomybėn yra traukiama įmonė. Dvigubos atsakomybės taikymas reikštų dvigubos sankcijos skyrimą, o tai sukeltų pernelyg didelę finansinę naštą. Atsiprašo už padarytus pažeidimus ir informuoja, kad jau susipažino su procedūromis, kuriomis būtina vadovautis įdarbinant (duomenys neskelbtini) piliečius. Jei Valstybinė darbo inspekcija (toliau –VDI) vis dar mano, kad egzistuoja pagrindas surašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, prašo surašyti protokolą jam nedalyvaujant, nes šiuo metu gyvena užsienyje ir dėl COVDD-19 plitimo rizikos neturi galimybės dalyvauti surašant šį dokumentą (b. l. 5-6).
Motyvuojamoji dalis
Be paties E. S. prisipažinimo, jo kaltę padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai: E. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-3); nelegalaus darbo tyrimo aktas, kuriame nurodyta, kad VDI buvo gautas raštas iš Migracijos departamento Telšių skyriaus, kuriame nurodoma, kad atlikdamas savo funkcijas Migracijos departamentas nustatė, jog UAB „Q“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), yra įdarbinusi ir šiuo metu joje dirba (duomenys neskelbtini) piliečiai – A. P., O. R. ir D. S., turintys leidimus gyventi Lietuvoje, išduotus UAB „D“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), pagrindu, todėl UAB „Q“ atsakingi asmenys negalėjo sudaryti darbo sutarties su (duomenys neskelbtini) piliečiais A. P., O. R. ir D. S. ir apie jų įdarbinimą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui, taip pat įdarbinus šiuos užsieniečius nesilaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 7 dalies nuostatų, kadangi apie įdarbintus užsieniečius VSDFV nebuvo pateikta LDU forma. Be to, A. P., O. R. ir D. S. įdarbinti plataus profilio (duomenys neskelbtini) pareigoms neturint Užimtumo tarnybos leidimo dirbti, kuris būtinas įdarbinant užsienietį, nes ši profesija nėra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalį. A. P., O. R. ir D. S. darbą UAB „Q“ patvirtina pateikti bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kur yra pažymėtas jų dirbtas darbo laikas, darbo sutartys, atsakingo asmens paaiškinimas. E. S., kaip UAB „Q“ vadovas privalėjo užtikrinti, kad Bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir laikantis norminių aktų reglamentavimo, todėl pažeidęs Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas trauktinas atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Papildomai nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad UAB „Q“ kaip juridiniam asmeniui buvo surašytas Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas (b. l. 9-10); Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Telšių skyriaus 2020 m. lapkričio mėnesio raštas, kuriame nurodyta, kad Migracijos departamentas nustatė, jog UAB „Q“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), yra įdarbinusi ir šiuo metu joje dirba (duomenys neskelbtini) piliečiai – A. P., O. R. ir D. S., turintys leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotus UAB „D“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), pagrindu (b. l. 12); iš VSDFV informacinės sistemos išrašo matyti, kad nuo 2020 m. birželio 19 d. UAB „Q“ įdarbinti tris darbuotojai: A. P., O. R. ir D. S. (b. l. 14); VSDFV Utenos skyriaus rašte nurodyta, kad UAB „Q“, į. k. (duomenys neskelbtini), apie įdarbintus D. S., O. R. ir A. P. nėra pateikusi privalomų pranešimų (forma - LDU) apie užsieniečių įdarbinimą (b. l. 17); Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis, nuo 2018 m. kovo 21 d. UAB „Q“ vadovu yra E. S. (b. l. 13); 2018 m. liepos 16 d. sudaryta darbo sutartis tarp darbdavio UAB „Q“, atstovaujamo direktoriaus E. S., veikiančio pagal bendrovės įstatus, ir darbuotojo E. S. dėl direktoriaus pareigų (b. l. 20-21); 2020 m. birželio 16 d. tarp darbdavio UAB „Q“, atstovaujamo generalinio direktoriaus E. S., ir darbuotojo A. P. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 31, kuria susitarta dėl plataus profilio (duomenys neskelbtini) darbo pareigų, darbo laiko (8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę, darbdavio nustatytomis darbo dienomis), atlyginimo ir kitų darbo sąlygų, sutartis įsigaliojo nuo 2020 m. birželio 19 d., galiojimo terminas numatytas iki 2022 m. kovo 16 d. (b. l. 22-23); 2020 m. gegužės 1 d. tarp darbdavio UAB „Q“, atstovaujamo generalinio direktoriaus E. S., ir darbuotojo O. R. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 32, kuria susitarta dėl plataus profilio (duomenys neskelbtini) darbo pareigų, darbo laiko (8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę, darbdavio nustatytomis darbo dienomis), atlyginimo ir kitų darbo sąlygų, sutartis įsigaliojo nuo 2020 m. birželio 19 d., galiojimo terminas numatytas iki 2022 m. kovo 16 d. (b. l. 26-27); 2020 m. birželio 16 d. tarp darbdavio UAB „Q“, atstovaujamo generalinio direktoriaus E. S. ir darbuotojo D. S. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 33, kuria susitarta dėl plataus profilio (duomenys neskelbtini) darbo pareigų, darbo laiko (8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę, darbdavio nustatytomis darbo dienomis), atlyginimo ir kitų darbo sąlygų, sutartis įsigaliojo nuo 2020 m. birželio 19 d., galiojimo terminas numatytas iki 2022 m. kovo 16 d. (b. l. 30-31); (duomenys neskelbtini) piliečio A. P. leidimas laikinai gyventi, išduotas 2020 m. kovo 16 d., Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, galioja iki 2022 m. kovo 16 d. (b. l. 24-25); (duomenys neskelbtini) piliečio O. R. leidimas laikinai gyventi, išduotas 2020 m. kovo 16 d., Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, galioja iki 2022 m. kovo 16 d. (b. l. 28-29); (duomenys neskelbtini) piliečio D. S. leidimas laikinai gyventi, išduotas 2020 m. balandžio 21 d., Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, galioja iki 2022 m. balandžio 21 d. (b. l. 32-33); UAB „Q“ darbuotojų D. S., O. R. ir A. P. 2020 m. birželio-gruodžio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 36-45); UAB „Q“ darbuotojas A. V. el. paštu atsakydamas į VDI užklausą dėl dokumentų pateikimo, nurodė, kad darbuotojai D. S., O. R. ir A. P. dirba įprastu darbo grafiku, 8 val. per dieną ir mažiausiai 40 val. per savaitę, kaip numatyta darbo sutartyse, todėl atskiri grafikai darbuotojams nėra sudarinėjami. Į Migracijos departamentą įmonė nesikreipė, nes įmonės vadovui E. S. minėti darbuotojai pateikė leidimus gyventi Lietuvoje ir darbo vizas. Vadovaujantis turima informacija, vadovas nurodė juos įdarbinti įprastiniu būdu, kas ir buvo padaryta. Darbo sutartis įmonėje ruošia jis (A. V.). Informacija apie įdarbinimą yra pateikiama samdomai buhalterinei įmonei. Tuo metu apskaitą ir duomenų pateikimą visoms valstybinėms įmonėms teikė UAB „N“. 2020 m. gruodžio mėnesį apskaitos įmonė buvo pakeista. UAB „Q“ neturi atsakingo asmens, kuris specializuotųsi užsieniečių įdarbinimo klausimu. Iškilus vienokiems ar kitokiems teisiniams klausimams, įmonė samdo konsultantus ar įmones, kurios specializuojasi aktualiu klausimu. Įmonės vadovas yra atskaitingas asmuo (prideda darbo sutartį). Jis (A. V.) yra UAB „Q“ darbuotojas, pagal vadovo jam pateiktą informaciją ir nurodymus paruošė įprastines darbo sutartis darbuotojams D. S., O. R. ir A. P.. Pasirašytus dokumentus išsiuntė buhalterinę apskaitą vykdančiai kompanijai. Pažymėjo, kad jeigu jų įmonė padarė teisės pažeidimą, toks pažeidimas nebuvo padarytas tyčia. Jų įmonė visuomet laiku sumoka mokesčius valstybei ir šiuo metu yra visiškai atsiskaičiusi su valstybe (SODRA ir VMI). Įmonė siekia bendradarbiauti su valstybinėmis institucijomis ir VDI. Tuo atveju, jeigu buvo padaryti teisės aktų pažeidimai, yra pasiruošę nedelsiant juos ištaisyti (b. l. 34); VDI 2021 m. sausio 19 d. surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui – UAB „Q“ už tai, kad UAB „Q“, atstovaujama pagal įgaliojimą A. V. vadybininko ir akcininko, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi įdarbino bei leido dirbti įmonėje darbuotojams – plataus profilio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) piliečiams – A. P. nuo 2020 m. birželio 19 d. iki dabar; O. R. nuo 2020 m. birželio 19 d. iki dabar ir D. S. nuo 2020 m. birželio 19 d. iki dabar, UAB „Q“ naudai, nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, t. y. nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalies, 2² dalies ir 7 dalies nuostatų. Be to, A. P., O. R. ir D. S. įdarbinti plataus profilio (duomenys neskelbtini) pareigoms, neturint Užimtumo tarnybos leidimo dirbti, kuris būtinas įdarbinant užsienietį, nes ši profesija nėra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą (b. l. 46-47); VDI 2021 m. sausio 28 d. priėmė nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui ir už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, vadovaudamasi minėto įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktu, skyrė juridiniam asmeniui – UAB „Q“, 2 604 EUR baudą (b. l. 50-51).
Dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užsieniečių įdarbinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. To paties straipsnio 2² dalis nustato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Minėto įstatymo 7 dalyje numatyta, kad darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį VDI ir Užimtumo tarnybai teikia per VSDFV informacinę sistemą VSDFV direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. S., būdamas UAB „Q“ direktoriumi, įdarbino bei leido UAB „Q“ nuo 2020 m. birželio 19 d. dirbti darbuotojams – plataus profilio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) piliečiams – A. P., O. R. ir D. S., nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Iš nelegalaus darbo tyrimo akto, VSDFV išrašo, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, pateiktų darbo sutarčių bei atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, matyti, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai buvo realiai pradėję dirbti UAB „Q“ nuo 2020 m. birželio 19 d., jie dirbo šios įmonės naudai ir interesais, pagal iš anksto suderintą darbo grafiką, už darbo sutartyje sulygtą atlyginimą, atliko rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, kas atitinka darbo teisinių santykių pobūdį. Nors nagrinėjamu atveju su darbuotojais buvo sudarytos rašytinės darbo sutartis ir apie jų įdarbinimą pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, tačiau neatlikti kiti įstatymuose numatyti būtini veiksmai įdarbinat trečiosios šalies piliečius, ką patvirtina nelegalaus tyrimo akte užfiksuoti duomenys, Migracijos departamento raštas, VSDFV Utenos skyriaus raštas, patiekti darbuotojų – (duomenys neskelbtini) piliečių leidimai laikinai gyventi, UAB „Q“ įgalioto atstovo A. V. bei atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai. Minėtais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai A. P., O. R. ir D. S. laikinus leidimus gyventi gavo tarpininkaujant ne UAB „Q“, o kitai bendrovei kaip darbdaviui. Prieš įdarbindamas trečiosios šalies piliečius E. S. turėjo gauti Užimtumo tarnybos leidimą asmenims dirbti ir tarpininkauti gaunant jiems leidimą gyventi, tačiau tai nebuvo padaryta. A. P., O. R. ir D. S. įdarbinti plataus profilio (duomenys neskelbtini) pareigoms, neturint Užimtumo tarnybos išduoto leidimo dirbti, kuris būtinas įdarbinant trečiosios šalies pilietį, nes ši profesija nėra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, apie jų įdarbinimą VSDFV nebuvo pateiktas specialus pranešimas apie užsieniečio įdarbinimą (LDU forma). E. S. pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą asmuo, taip pat atsakingas ir už darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą iš jo, privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir laikantis norminių teisės aktų reglamentavimo, tačiau to nepadarė, įdarbino trečiosios šalies piliečius nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalies, 2² dalies ir 7 dalies nuostatų. E. S. nustatyto pažeidimo neginčijo, tačiau teigė nežinojęs visos užsieniečių įdarbinimo tvarkos. Visgi įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, jis kaip UAB „Q“ vadovas, prieš įdarbindamas trečiosios šalies piliečius privalėjo pasidomėti tokių asmenų įdarbinimo procedūra, bet akivaizdu, kad to nepadarė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad E. S. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Dėl dvigubo baudimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir ANK 2 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra išaiškinęs, kad non bis in idem principas (draudimas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą), nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Šis principas savaime nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomą bausmę arba pagrindinę ir papildomą administracinę nuobaudą, ar galimybės už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimas). Sprendžiant, ar šiuo konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į: 1) ar asmuo yra baudžiamas jam taikant sankciją, kuri yra baudžiamojo pobūdžio; 2) ar asmuo baudžiamas už identiškus ar iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31-628/2019).
Nagrinėjamu atveju atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad jam yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tą patį teisės pažeidimą, kaip ir juridiniam asmeniui UAB „Q“, kurio vadovas jis yra. Iš bylos medžiagos matyti, kad VDI 2021 m. sausio 28 d. priėmė nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui ir už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, vadovaudamasi minėto įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktu, skyrė juridiniam asmeniui – UAB „Q“, 2 604 EUR baudą. Iš VDI priimto nutarimo turinio ir E. S. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad nagrinėjamu atveju UAB „Q“ direktorius yra traukiamas administracinėn atsakomybėn taip pat už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą dėl tame pačiame juridiniame asmenyje nelegaliai dirbto darbo, tuo pačiu nelegalaus darbo laikotarpiu, dėl tų pačių nelegaliai dirbusių asmenų, t. y. iš esmės už tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. VDI 2021 m. sausio 28 d. nutarimu UAB „Q“ paskirta bauda (ekonominė sankcija) yra baudžiamojo pobūdžio, kaip ir ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda. Kita vertus, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakomybėn yra traukiamas tas pats subjektas. VDI 2021 m. sausio 28 d. nutarimu ekonominė sankcija paskirta juridiniam asmeniui – UAB „Q“, tuo tarpu šiuo atveju E. S. administracinėn atsakomybėn yra traukiamas kaip fizinis asmuo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime yra konstatavęs, kad „<...juridinis asmuo yra savarankiškas, specifinis teisinių santykių subjektas...>; <..fizinis asmuo ir juridinis asmuo, kaip baudžiamosios atsakomybės subjektai, negali būti tapatinami.>“. Nepaisant to, jog šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra priimtas vertinant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės konstitucingumo klausimą, jame pateikti išaiškinimai yra aktualūs ir šioje administracinio nusižengimo byloje. Tai reiškia, kad nepaisant to, jog konkretus teisės pažeidimas pasireiškia per fizinio asmens veiksmus, teisinė atsakomybė kaip atskiriems subjektams kyla tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui. Juridinis asmuo yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl laikytina, kad jis kartu yra atsakingas ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes, t. y. paskirtą baudą ar kitokią sankciją. Tokios nuostatos laikomasi ir kitų teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-131-932/2020, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-7384-289/2020). Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo konstatuoti non bis in idem principo pažeidimo.
Dėl skirtinos nuobaudos.
Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims gali būti skiriama nuo 1 000 EUR iki 5 000 EUR bauda. Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014). Be to, kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Nagrinėjamu atveju skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), į atsakomybėn traukiamo asmens kaltės rūšį, kuri pasireiškė neatsargia kaltės forma (nerūpestingumas), nelegaliai dirbusių asmenų skaičių (nelegaliai dirbo trys asmenys), į tai, kad su nelegaliai dirbusiais asmenimis buvo sudarytos darbo sutartys, apie jų įdarbinimą, nors ir nesilaikant trečiųjų šalių piliečių įdarbinimui nustatytos tvarkos, buvo pranešta VSDFV. Pažymėtina ir tai, kad atsakomybėn traukiamas asmuo yra užsienio valstybės pilietis, kas savo ruožtu galėjo turėti įtakos neišsamiam įstatymų darbo teisinių santykių srityje išmanymui bei pritaikymui praktikoje. E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę pripažįsta ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama E. S. asmenybė – nors bylos duomenimis asmuo darbine veikla Lietuvos Respublikoje užsiima nuo 2018 m. liepos 17 d., nei bylos medžiagoje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis administracine tvarka nebuvo baustas. E. S. veiksmuose nebuvo nei sistemingumo, nei piktybiškumo, nei siekio išvengti mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjimo, administracinis nusižengimas padarytas dėl nepakankamo rūpestingumo, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad net ir minimalios ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos 1 000 EUR baudos jam skyrimas nebūtų teisingas. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais spręstina, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 4 dalį ir E. S. skirti mažesnę baudą nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 500 EUR dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB bankas“), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –21128315484.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.