Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. W., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), buvęs (duomenys neskelbtini),, (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. W., nuo (duomenys neskelbtini) būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žinodamas apie šios įmonės finansinę padėtį, tai yra, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi valstybės biudžetui mokestinę nepriemoką, susidariusią įmonei teisės aktų nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių ((duomenys neskelbtini) eurų už (duomenys neskelbtini) metus dėl pelno mokesčio ir (duomenys neskelbtini)eurų už (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) mėnesius dėl gyventojų pajamų mokesčio), privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) tyčia teikė pirmenybę atsiskaitymui su vėlesnių eilių nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įmonės kreditoriais: (duomenys neskelbtini) turint iš viso (duomenys neskelbtini)eurų mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, iš (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pervedė (duomenys neskelbtini) eurus įmonei (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turint iš viso (duomenys neskelbtini)Eur mokestinę nepriemoką, pervedė (duomenys neskelbtini)Eur įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)eurų įmonei (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)turint iš viso (duomenys neskelbtini)Eur mokestinę nepriemoką, pervedė (duomenys neskelbtini)Eur įmonei „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) turint iš viso (duomenys neskelbtini)Eur mokestinę nepriemoką, pervedė (duomenys neskelbtini) eurus įmonei (duomenys neskelbtini), o ne aukštesnės eilės kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl to buvo pažeisti kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesai, o mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui liko nepadengta, tokiais veiksmais K. W. pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę bei tvarką ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. W. į teismo posėdį neatvyko, tačiau apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (ANK 573 straipsnio 2 dalis) – šaukimo paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu (nurodytu valstybės įmonės (duomenys neskelbtini)) jam įteikti nepavyko, šaukimas įteiktas (duomenys neskelbtini), taip pat šaukimas išsiųstas tiek K. W. elektroninio pašto adresu, nurodytu (duomenys neskelbtini), tiek per EPP kaip šios sistemos vartotojui.

Institucija pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo informavo teismą, jo byla nebus vedama per advokatą, išreiškė prašymą bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Atsižvelgiant į tai, nutarta administracinio nusižengimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą K. W., kaip (duomenys neskelbtini), pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo bei dėl to, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini), žinodamas apie (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir -VMI), nesant galimybei atsiskaityti su kreditore VMI, privalėdamas inicijuoti nemokumo procesą, šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos (duomenys neskelbtini) iškėlimo nesikreipė, tai yra, kad jis K. W. nuo (duomenys neskelbtini) būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini), Įmonė, Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žinodamas apie šios įmonės finansinę padėtį, tai yra, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi valstybės biudžetui mokestinę nepriemoką, susidariusią įmonei teisės aktų nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių ((duomenys neskelbtini)eurų už (duomenys neskelbtini)metus dėl pelno mokesčio ir (duomenys neskelbtini)eurų už (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) mėnesius dėl gyventojų pajamų mokesčio), privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini)tyčia teikė pirmenybę atsiskaitymui su vėlesnių eilių nei VMI įmonės kreditoriais: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)turint iš viso (duomenys neskelbtini)eurų mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, iš (duomenys neskelbtini)atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pervedė (duomenys neskelbtini) eurus įmonei (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)turint iš viso (duomenys neskelbtini)Eur mokestinę nepriemoką, pervedė (duomenys neskelbtini)Eur įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)eurų įmonei (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turint iš viso (duomenys neskelbtini)Eur mokestinę nepriemoką, pervedė (duomenys neskelbtini)Eur įmonei „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)turint iš viso (duomenys neskelbtini)Eur mokestinę nepriemoką, pervedė (duomenys neskelbtini) eurus įmonei (duomenys neskelbtini), ne aukštesnės eilės kreditorei VMI, dėl to buvo pažeisti kreditorės VMI interesai, o mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui liko nepadengta. Tokiais veiksmais K. W. galimai pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę bei tvarką. Be to, K. W., būdamas (duomenys neskelbtini), žinodamas apie (duomenys neskelbtini)finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybei atsiskaityti su kreditore VMI, privalėdamas inicijuoti nemokumo procesą, šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos (duomenys neskelbtini)iškėlimo nesikreipė, tokiais veiksmais K. W. pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę bei tvarką bei nevykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje (b. l. 50 – 53).

Administracinio nusižengimo byla iškelta, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose (duomenys neskelbtini)gavus VMI pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (duomenys neskelbtini) K. W. dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Pareiškime išdėstytos visos su K. W. inkriminuotu administraciniu nusižengimu susijusios aplinkybės. VMI nurodė, jog (duomenys neskelbtini)įregistruota Juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini), jos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) K. W. (nuo (duomenys neskelbtini)). VMI yra (duomenys neskelbtini)kreditorė, (duomenys neskelbtini)duomenimis, (duomenys neskelbtini)mokestinė nepriemoka sudarė (duomenys neskelbtini)eurus (gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM) (duomenys neskelbtini)Eur ir delspinigiai (duomenys neskelbtini)Eur, iš viso (duomenys neskelbtini)Eur, pelno mokestis (toliau – PLN) (duomenys neskelbtini)Eur ir delspinigiai (duomenys neskelbtini)Eur, iš viso (duomenys neskelbtini)Eur). GPM nepriemoka susidarė už (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) mėnesius, o PLN nepriemoka susidarė už (duomenys neskelbtini) m. (deklaracija pateikta (duomenys neskelbtini)). Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti jos išieškojimo veiksmai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini) nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau jos išieškoti nepavyko. (Duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas rodo, kad, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, (duomenys neskelbtini) pervedė (duomenys neskelbtini) eurus įmonei (duomenys neskelbtini), kai mokestinė nepriemoka buvo (duomenys neskelbtini)Eur, (duomenys neskelbtini)pervedė (duomenys neskelbtini)Eur įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)eurų įmonei (duomenys neskelbtini), kai mokestinė nepriemoka buvo (duomenys neskelbtini)Eur, (duomenys neskelbtini)pervedė (duomenys neskelbtini)Eur įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kai mokestinė nepriemoka buvo (duomenys neskelbtini)Eur, (duomenys neskelbtini)pervedė (duomenys neskelbtini) eurus įmonei (duomenys neskelbtini), kai mokestinė nepriemoka buvo (duomenys neskelbtini)Eur, tokiu būdu (duomenys neskelbtini) K. W. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems kreditoriams, o ne VMI, taip pažeisdamas VMI interesus, o mokestinė nepriemoka liko nepadengta. Be to, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini)nesumoka mokesčių, ir gaudamas VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo, K. W. turėjo susipažinti su (duomenys neskelbtini)finansine būkle ir jau žinojo, kad Įmonė iš esmės nemoki, tai įpareigojo jį ieškoti sprendimų (duomenys neskelbtini) mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tai, kad (duomenys neskelbtini) yra nemoki, patvirtina aplinkybės, jog Įmonė nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti nepriemokos nepavyko, įmonė registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, antstoliai vykdė išieškojimą 3 vykdomosiose bylose VMI naudai. Nurodo, kad K. W. žinojo (duomenys neskelbtini) turimus įsipareigojimus, jam (duomenys neskelbtini), buvo surašyti pirmiau paminėti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, todėl galėjo suvokti, kokia yra reali įmonės finansinė padėtis, vėliausiai, kada ji privalėjo suvokti, kad įmonė yra nemoki, laikytina (duomenys neskelbtini), tai yra VMI priėmus (duomenys neskelbtini) nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti mokestinę nepriemoką. Atsižvelgiant į JANĮ 21 straipsnio 2 dalies, 2 straipsnio 7 dalies, 5 straipsnio 1 punktą, 6 straipsnį, (duomenys neskelbtini)atitinkamai ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini) kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau K. W. jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, taip pažeisdamas kreditorės VMI interesus. Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įmonei pagal VMI pareiškimą iškėlė nemokumo (bankroto) bylą, nutartis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Todėl daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) K. W., žinodamas apie įmonės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus VMI, privalėjo laikytis įstatyme nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo, o nesant galimybei atsiskaityti su kreditore VMI, dar ir privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau tinkamai ir laiku neįvykdęs JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos, vengdamas nemokios įmonės bankroto inicijavimo, taip pat nesilaikydamas CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, K. W. pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Prašė iškelti administracinio nusižengimo bylą (duomenys neskelbtini) K. W. už atsiskaitymo eiliškumo pažeidimą ir laiku neinicijuotą (duomenys neskelbtini) nemokumo procesą, jam paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą maksimalią baudą (b. l. 1 – 6).

Teismui pateiktame VMI pareiškime su priedais taip pat nurodoma, kad VMI yra (duomenys neskelbtini) kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) duomenimis, (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka sudarė (duomenys neskelbtini) Eur, iš jų: (duomenys neskelbtini) Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau ir – GPM) nepriemoka, (duomenys neskelbtini)Eur GPM delspinigiai; (duomenys neskelbtini)Eur pelno mokesčio (toliau ir – PLN) nepriemoka, (duomenys neskelbtini) PLN delspinigiai (b. l. 2). (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pateikus privalomų deklaruoti mokesčių deklaracijas, o (duomenys neskelbtini) Eur pelno mokesčio nepriemoka susidarė už (duomenys neskelbtini) metus (deklaracija pateikta (duomenys neskelbtini)). Siekiant iš Bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, Bendrovės atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, t. y.:

1) (duomenys neskelbtini) nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti mokestinę (duomenys neskelbtini)Eur nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų);

2) (duomenys neskelbtini) nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti mokestinę (duomenys neskelbtini)Eur nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų);

3) (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti mokestinę (duomenys neskelbtini) Eur nepriemoką iš turto;

4) (duomenys neskelbtini) nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti mokestinę (duomenys neskelbtini)Eur nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų);

5) (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti mokestinę (duomenys neskelbtini) Eur nepriemoką iš turto.

Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko (b. l. 2).

Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktu, (duomenys neskelbtini)kreipėsi į (duomenys neskelbtini)su prašymu pateikti informaciją apie įmonės banko ir/ar jo filialų sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą nuo (duomenys neskelbtini) iki informacijos pateikimo dienos. Išanalizavus nurodyto laikotarpio pateiktus banko sąskaitų išrašus, nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu įmonės (duomenys neskelbtini) atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vykdomas piniginių lėšų judėjimas, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (b. l. 3).

Iš (duomenys neskelbtini) pateikto (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (b. l. 24 – 34) ir VMI pareiškime (b. l. 3) esančios informacijos matyti, jog (duomenys neskelbtini):

1) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pervedė (duomenys neskelbtini) Eur, tuo metu turėdama (duomenys neskelbtini) Eur mokestinę nepriemoką;

2) (duomenys neskelbtini) ,, (duomenys neskelbtini)“ pervedė (duomenys neskelbtini)Eur, tuo metu turėdama (duomenys neskelbtini)Eur mokestinę nepriemoką;

3) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pervedė (duomenys neskelbtini) Eur, tuo metu turėdama (duomenys neskelbtini) Eur mokestinę nepriemoką;

4) (duomenys neskelbtini) ,, (duomenys neskelbtini)“ pervedė (duomenys neskelbtini) Eur, tuo metu turėdama (duomenys neskelbtini)Eur mokestinę nepriemoką;

5) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pervedė (duomenys neskelbtini)Eur, tuo metu turėdama (duomenys neskelbtini) Eur mokestinę nepriemoką.

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų išplėstinio išrašo su istorija matyti, jog (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) yra K. W. (b. l. 82 – 83).

Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) balanso išrašo matyti, jog nustatytos šios prievolės, kuriose suėjęs mokėjimo terminas: gyventojų pajamų mokestis – (duomenys neskelbtini) Eur, delspinigiai – (duomenys neskelbtini) Eur, pasyvi skola – (duomenys neskelbtini) Eur, iš viso suma – (duomenys neskelbtini) Eur; pelno mokestis – (duomenys neskelbtini) Eur; delspinigiai – (duomenys neskelbtini) Eur; pasyvi skola – (duomenys neskelbtini) Eur; iš viso suma – (duomenys neskelbtini)Eur. Bendra mokesčių ir rinkliavų suma (duomenys neskelbtini)Eur; delspinigiai – (duomenys neskelbtini) Eur; pasyvi skola – (duomenys neskelbtini) Eur; iš viso – (duomenys neskelbtini) Eur (b. l. 9 – 10).

Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) balanso išrašo matyti, jog nustatytos šios prievolės, kuriose suėjęs mokėjimo terminas: gyventojų pajamų mokestis – (duomenys neskelbtini) Eur, delspinigiai – (duomenys neskelbtini) Eur, iš viso suma – (duomenys neskelbtini) Eur; pelno mokesčio delspinigiai – (duomenys neskelbtini) Eur, mokesčio avansas – (duomenys neskelbtini) Eur; iš viso suma – (duomenys neskelbtini)Eur. Bendra mokesčių ir rinkliavų suma (duomenys neskelbtini) Eur; delspinigiai – (duomenys neskelbtini) Eur; mokesčio avansas – (duomenys neskelbtini) Eur; iš viso – (duomenys neskelbtini)Eur (b. l. 35 – 36).

Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) balanso išrašo matyti, jog nustatytos šios prievolės, kuriose suėjęs mokėjimo terminas: gyventojų pajamų mokestis – (duomenys neskelbtini)Eur, delspinigiai – (duomenys neskelbtini)Eur, iš viso suma – (duomenys neskelbtini)Eur; pelno mokesčio delspinigiai – (duomenys neskelbtini)Eur, mokesčio avansas – (duomenys neskelbtini)Eur; iš viso suma – (duomenys neskelbtini)Eur. Bendra mokesčių ir rinkliavų suma (duomenys neskelbtini)Eur; delspinigiai – (duomenys neskelbtini)Eur; mokesčio avansas – (duomenys neskelbtini)Eur; iš viso – (duomenys neskelbtini)Eur (b. l. 37 – 38).

Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) balanso išrašo matyti, jog nustatytos šios prievolės, kuriose suėjęs mokėjimo terminas: gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai – (duomenys neskelbtini)Eur, iš viso suma – (duomenys neskelbtini)Eur; pelno mokesčio delspinigiai – (duomenys neskelbtini)Eur, mokesčio avansas – (duomenys neskelbtini)Eur; iš viso suma – (duomenys neskelbtini)Eur. Bendra mokesčių ir rinkliavų suma delspinigiai – (duomenys neskelbtini)Eur; mokesčio avansas – (duomenys neskelbtini)Eur; iš viso – (duomenys neskelbtini)Eur (b. l. 39 – 40).

Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) balanso išrašo matyti, jog nustatytos šios prievolės, kuriose suėjęs mokėjimo terminas: gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai – (duomenys neskelbtini) Eur, iš viso suma – (duomenys neskelbtini)Eur; pelno mokesčio delspinigiai – (duomenys neskelbtini)Eur, mokesčio avansas – (duomenys neskelbtini)Eur; iš viso suma – (duomenys neskelbtini)Eur. Bendra mokesčių ir rinkliavų suma delspinigiai – (duomenys neskelbtini)Eur; mokesčio avansas – (duomenys neskelbtini)Eur; iš viso – (duomenys neskelbtini)Eur (b. l. 41 – 42).

Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos pelno mokesčio prievolės sistemos išrašo matyti, jog už mokestinį laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) prievolės suma yra (duomenys neskelbtini)Eur. Mokėjimo terminas (duomenys neskelbtini). Įskaityta suma (duomenys neskelbtini)Eur. Likutis – (duomenys neskelbtini)Eur (b. l. 43).

Iš antstolių informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, jog antstolis E. S. vykdo 3 išieškojimus iš skolininko (duomenys neskelbtini) pagal VMI išduotus vykdomuosius dokumentus, tai yra:

1) nuo (duomenys neskelbtini) išieškoma (duomenys neskelbtini) Eur suma pagal vykdomąjį dokumentą Nr. ((duomenys neskelbtini);

2) nuo (duomenys neskelbtini) išieškoma (duomenys neskelbtini) Eur suma pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini);

3) nuo (duomenys neskelbtini) išieškoma (duomenys neskelbtini) Eur suma pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).

Iš VMI pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) matyti, jog VMI kreipėsi į Kauno apygardos teismą, nurodydama, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) duomenimis (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka buvo (duomenys neskelbtini) Eur, iš kurių gyventojų pajamų mokestis (duomenys neskelbtini) Eur, delspinigiai – (duomenys neskelbtini) Eur; pelno mokestis – (duomenys neskelbtini) Eur, delspinigiai – (duomenys neskelbtini) Eur. (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mėn., o (duomenys neskelbtini) Eur pelno mokesčio nepriemoka susidarė už (duomenys neskelbtini) metus, pateikus privalomų deklaruoti mokesčių deklaracijas. Siekiant iš Bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, t. y.:

1) (duomenys neskelbtini) nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti mokestinę (duomenys neskelbtini) Eur nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų);

2) (duomenys neskelbtini) nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti mokestinę (duomenys neskelbtini) Eur nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų);

3) (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti mokestinę (duomenys neskelbtini) Eur nepriemoką iš turto;

4) (duomenys neskelbtini) nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti mokestinę (duomenys neskelbtini) Eur nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų);

5) (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti mokestinę (duomenys neskelbtini) Eur nepriemoką iš turto. VMI sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto buvo perduoti vykdyti antstoliui, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) duomenimis, (duomenys neskelbtini) atžvilgiu antstolis vykdo išieškojimą 3 vykdomosiose bylose VMI prie FM naudai. Išieškojimas nerezultatyvus, įsiskolinimas biudžetui nebuvo padengtas. (Duomenys neskelbtini)duomenimis, paskutiniai pateikti Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už (duomenys neskelbtini) metus, balanse už (duomenys neskelbtini) metus matyti, kad Bendrovė turėjo turto (duomenys neskelbtini) Eur sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė (duomenys neskelbtini)Eur, mokesčio mokėtojo įsipareigojimai neviršija jo turimo turto vertės, tačiau Bendrovė negali laiku vykdyti savo turtinių prievolių VMI. Bendrovė yra nemoki, nes nuo (duomenys neskelbtini) m. nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; nekilnojamojo turto registro duomenimis, Bendrovės vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto; (duomenys neskelbtini)duomenimis, Bendrovės vardu įregistruota viena transporto priemonė ,, (duomenys neskelbtini)“, tačiau jai taikomi apribojimai; (duomenys neskelbtini)duomenimis iš Bendrovės vykdomas išieškojimas 3 vykdomosiose bylose VMI naudai; (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) duomenimis Bendrovėje dirba (duomenys neskelbtini)darbuotojas, Bendrovės skola (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini)Eur. VMI (duomenys neskelbtini)išsiuntė (duomenys neskelbtini)pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie inicijuojamą nemokumo procesą Bendrovei, kuriuo buvo nustatytas 30 dienų terminas prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti. Atsižvelgiant į tai, kad per nustatytą terminą ,, (duomenys neskelbtini)“ prievolės VMI neįvykdė, susitarimas dėl pagalbos nebuvo sudarytas ir sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka nebuvo priimtas, VMI prie FM įgijo teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) (b. l. 13 – 16).

Iš Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, jog Kauno apygardos teismas nutarė iškelti bankroto bylą (duomenys neskelbtini) (b. l. 18 – 22).

ANK 120 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais ir toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje yra nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, kurio privalo laikytis skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šios nuostatos tikslas užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Nustatant pirmą sąlygą, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017). Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog įmonės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, o tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto. CK 6.930¹ straipsnio suponuojamas kreditorių eiliškumas reiškia, jog bendrovei neturint pakankamai piniginių lėšų įvykdyti visus kreditorinius įsipareigojimus, pirmiausiai turi būti atsiskaitoma su pirmesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir tik po to – su tais, kurie nurodomi žemesnėse eilėse, bet ne lygiagrečiai su jais.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 18 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Byloje nustatyta, kad aktualiu laikotarpiu (duomenys neskelbtini)buvo K. W. ir nėra ginčo, kad jam kilo pareiga tinkamai, vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, organizuoti įmonės atsiskaitymus su kreditoriais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įmonė yra VMI skolininkė. VMI (duomenys neskelbtini) duomenis, įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo (duomenys neskelbtini)Eur. (Duomenys neskelbtini)įmonė turėjo prievolių, kuriose suėjęs mokėjimo terminas: gyventojų pajamų mokestis – (duomenys neskelbtini)Eur, delspinigiai – (duomenys neskelbtini) Eur, pasyvi skola – (duomenys neskelbtini) Eur, iš viso suma – (duomenys neskelbtini)Eur; pelno mokestis – (duomenys neskelbtini)Eur; delspinigiai – (duomenys neskelbtini)Eur; pasyvi skola – (duomenys neskelbtini)Eur; iš viso suma – (duomenys neskelbtini)Eur. Bendra mokesčių ir rinkliavų suma (duomenys neskelbtini) Eur; delspinigiai – (duomenys neskelbtini)Eur; pasyvi skola – (duomenys neskelbtini)Eur; iš viso – (duomenys neskelbtini)Eur (b. l. 9 – 10).

Bendrovei (duomenys neskelbtini) nustatytos šios prievolės, kuriose suėjęs mokėjimo terminas: gyventojų pajamų mokestis – (duomenys neskelbtini)Eur, delspinigiai – (duomenys neskelbtini)Eur, iš viso suma – (duomenys neskelbtini) Eur; pelno mokesčio delspinigiai – (duomenys neskelbtini)Eur, mokesčio avansas – (duomenys neskelbtini)Eur; iš viso suma – (duomenys neskelbtini)Eur. Bendra mokesčių ir rinkliavų suma (duomenys neskelbtini)Eur; delspinigiai – (duomenys neskelbtini)Eur; mokesčio avansas – (duomenys neskelbtini)Eur; iš viso – (duomenys neskelbtini)Eur (b. l. 35 – 36).

(Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) turėjo šias prievoles, kuriose suėjęs mokėjimo terminas: gyventojų pajamų mokestis – (duomenys neskelbtini)Eur, delspinigiai – (duomenys neskelbtini)Eur, iš viso suma – (duomenys neskelbtini)Eur; pelno mokesčio delspinigiai – (duomenys neskelbtini)Eur, mokesčio avansas – (duomenys neskelbtini)Eur; iš viso suma – (duomenys neskelbtini) Eur. Bendra mokesčių ir rinkliavų suma (duomenys neskelbtini)Eur; delspinigiai – (duomenys neskelbtini)Eur; mokesčio avansas – (duomenys neskelbtini)Eur; iš viso – (duomenys neskelbtini)Eur (b. l. 37 – 38).

Bendrovei (duomenys neskelbtini) nustatytos šios prievolės, kuriose suėjęs mokėjimo terminas: gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai – (duomenys neskelbtini)Eur, iš viso suma – (duomenys neskelbtini)Eur; pelno mokesčio delspinigiai – (duomenys neskelbtini)Eur, mokesčio avansas – (duomenys neskelbtini)Eur; iš viso suma – (duomenys neskelbtini)Eur. Bendra mokesčių ir rinkliavų suma delspinigiai – (duomenys neskelbtini)Eur; mokesčio avansas – (duomenys neskelbtini)Eur; iš viso – (duomenys neskelbtini)Eur (b. l. 39 – 40).

Tuo tarpu pagal pateiktą įmonės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašą matyti, kad jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pervedė (duomenys neskelbtini) Eur, tuo metu turėdama (duomenys neskelbtini) Eur mokestinę nepriemoką; (duomenys neskelbtini) ,, (duomenys neskelbtini)“ pervedė (duomenys neskelbtini)Eur, tuo metu turėdama (duomenys neskelbtini)Eur mokestinę nepriemoką; (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pervedė (duomenys neskelbtini) Eur, tuo metu turėdama (duomenys neskelbtini)Eur mokestinę nepriemoką; (duomenys neskelbtini) ,, (duomenys neskelbtini)“ pervedė (duomenys neskelbtini) Eur, tuo metu turėdama (duomenys neskelbtini)Eur mokestinę nepriemoką; (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pervedė (duomenys neskelbtini) Eur, tuo metu turėdama (duomenys neskelbtini) Eur mokestinę nepriemoką (b. l. 24 – 34). Tai pagrindžia faktą, jog (duomenys neskelbtini) K. W. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių K. W. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka liko nepadengta. Taigi, K. W. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Šios aplinkybės rodo, kad (duomenys neskelbtini) neabejotinai buvo žinoma apie turimą įsiskolinimą valstybės biudžetui. Šie atsiskaitymai neabejotinai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, įmonei gaunant pajamas, iš kurių turėjo galimybę jei ne visiškai ją pašalinti, tai bent reikšmingai sumažinti, to nepadarė, nes tas aktualiu laikotarpiu gautas įmonės pajamas jis nukreipė atsiskaityti ne tik su VIM prie FM, bet ir su kitais kreditoriais. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog K. W. ,žinodamas, jog įmonė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais įmonės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus. Iš ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini)žinojo, kad sąskaitose piniginių lėšų yra itin mažai arba išvis nėra, tačiau, bylai aktualiu laikotarpiu gaudamas pinigines lėšas į sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke, jų dalį pervedė ne tik pirmosios eilės kreditoriui – VMI prie FM, tačiau atsiskaitymams su kitais kreditoriais, neabejotinai suvokdamas, kad dalį gaunamų pajamų pervedant kitiems, žemesnės eilės, kreditoriams, įmonės sąskaitoje esančių piniginių lėšų nepakaks atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriumi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, jog įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

Taigi K. W. kaltė padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos) yra įrodyta.

Dėl kaltinime nurodytos aplinkybės – pareigos inicijuoti nemokumo proceso vykdymą, pašalinimo

Asmenų pareigos, už kurių nevykdymą gali būti taikomos ANK nuobaudos, turi būti kildinamos iš įstatymuose nustatyto reguliavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-94-507/2016, 2AT-9-677/2017, 2AT-26-719/2020).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti padaryti alternatyviomis veikomis, viena jų yra pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui. Tačiau ANK 120 straipsnio dispozicijoje ir kituose ANK straipsniuose nėra apibrėžti pagrindai ir sąlygos, kuriems esant atsakingas asmuo turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiam juridiniam asmeniui. Ši teisės norma yra blanketinė ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT- 26- 719/2020, 2AT-2-303/2021).

Juridinio asmens nemokumo proceso vykdymo eiga iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra išsamiai reglamentuota JANĮ, be to, tokio kreipimosi į teismą gali ir nebūti, jei bus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Neatlikęs įstatyme įtvirtintos juridinio asmens nemokumo proceso ikiteisminės procedūros, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos proceso pradėjimo. Pažymėtina, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą. Todėl VMI nurodyti K. W. JANĮ 5 straipsnio 1 punkto ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių. Aiškinant priešingai, būtų nepagrįstai išplėstos administracinės atsakomybės ribos. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo šalinama aplinkybė, jog K. W., būdamas (duomenys neskelbtini), žinodamas apie (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nesant galimybei atsiskaityti su kreditore Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, privalėdamas inicijuoti nemokumo procesą, šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos (duomenys neskelbtini) iškėlimo nesikreipė.

Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur (vidurkis 2 200 Eur).

ANK 34 straipsnyje numatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

K. W. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su (duomenys neskelbtini) įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, dėl kurio liko nepadengta mokestinė nepriemoka valstybei. Kita vertus, nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo piktybiškai siekė pažeisti VMI interesus, turėdamas savanaudiškų tikslų. K. W. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, įvertinama ir K. W. asmenybė. Jis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka nebaustas, jokių kitų jį neigiamai charakterizuojančių duomenų nepateikta.

Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, apibūdinančias K. W. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, sprendžia, kad baudos, atitinkančios ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinto dydžio vidurkį, paskyrimas nagrinėjamu atveju būtų teisingas ir proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. W. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 200 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) eurų baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą (duomenys neskelbtini), įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).