Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai, Daivai Kokštaitei, Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei, Sandrai Biziulevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams subendrinta su dalimi neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, pridedant 1 metus neatliktos bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl patirtos turtinės žalos – 214,33 Eur už M. P. ir R. P. gydymo išlaidas tenkintas, patirtą turtinę žala priteisiant iš V. S.. M. P. priteista 2000 Eur, o R. P. 1000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti iš V. S., o jų ieškinys dėl turtinės žalos atmestas. Priteista iš V. S. 500 Eur M. P. turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti. Taip pat priteista iš V. S. 166,50 Eur valstybės naudai už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas tenkintinas

5. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir apeliaciniu skundu, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, byloje apklaususi nukentėjusiuosius ir liudytojus, ekspertus, specialistą, paskyrusi dvi ekspertizes, kurios pateiktos į byką, sprendžia, kad byloje duomenų, kad V. S. padarė jam inkriminuojamas veikas, nepakanka, o kilusių abejonių, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones, pašalinti nėra galimybės.

7. Teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atliko dalinį įrodymų tyrimą:

7.1. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo M. P. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 89-90), kuriuos nukentėjusysis M. P. patvirtino kaip teisingus. Paaiškino, kad pradėjo nemažai laiko nuo įvykio, jau ketveri metai, jis turi gerą atmintį, pažino kaltinamąjį ir dabar galėtų atpažinti, suklysti negalėjo. Nurodė, kad konfliktą pradėjo kaltinamasis, o muštynes – jo draugas, sudavė pirmą smūgį. Jis padarė nuotraukas po to kai apsauga juos išskyrė. Agresyviausi buvo du asmenys, kurie buvo nuforografuoti nuotraukose. Vienas asmuo be marškinėlių buvo agresyviausiai nusiteikęs, o kitas asmuo – V. S. buvo priėjęs ir jis jį nufotografavo. Atpažinimas vyko komisariate, buvo sustatyti trys asmenys, V. S. stovėjo iš dešinės pusės, jis iš karto jį atpažino, nes įvykio metu matė iš arti. Iki įvykio V. S. jam nebuvo pažįstamas.

7.2. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios R. P. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 89-90) ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 20; 21-22), kuriuos nukentėjusioji patvirtino kaip teisingus. Nukentėjusioji R. P. parodė, kad nuotraukas darė jos sutuoktinis, nuotraukos darytos ikiteisminio tyrimo metu. Ji prisiminė tik antrą vyrą. Atpažinimo metu neatpažino V. S., nes buvo susijaudinusi. Galėtų jį atpažinti matant gyvai.

7.3. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. S. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 89) ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 113-114), kuriuos jis patvirtino kaip teisingus. Liudytojas V. S. parodė, kad jis nematė, kas sukėlė muštynes. Niekas pretenzijų neturėjo, juos pakvietė tik į teismą. Policija kviečiama, kai pareiškiamos pretenzijos. Tokiais atvejais asmenį sustabdo, kad jis nepabėgtų.

7.4. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo R. G. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 88-89) ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 108), kuriuos jis patvirtino kaip teisingus. Liudytojas R. G. parodė, kad jis dirbo klube. Asmuo, kurio marškiniai buvo suplėšyti, anksčiau klube jam nebuvo matytas. Sužalojimų ant nukentėjusiųjų kūno, atrodo, nematė, daug laiko praėjo. Tiksliai nepamena, kaip atrodė nukentėjusieji, tokių įvykių būna daug. Mano, kad nukentėjusieji patys išėjo iš baro, tiksliai nepamena.

7.5. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos R. R. N. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme (2 t.,b. l. 148-149), kuriuos ji patvirtino kaip teisingus. Liudytoja R. R. N. parodė, kad prieš dešimt metų pradėjo bendrauti su V. S., santykiai draugiški, bendravo dėl darbų, jie visada palaikė gerus santykius. Jie susitikdavo tam tikrais periodais, kartais V. S. prašydavo konsultacijos. 2018 metų pavasarį-vasarą V. S. buvo išvykęs, jie palaikė ryšius per programėlę ,,Skype“. Tuo metu V. S. buvo Lenkijoje, jis tai jai minėjo, be to, kambaryje, kuriame jis gyveno, girdėjosi lenkų kalba (iš jo paties žodžių). Ji atsidarė ,,Skype“ istoriją ir bandė pasižiūrėti dėl bendravimo su V. S. jam išvykus į Lenkiją.

7.6. Liudytojas S. P. (buvusi pavardė S.) parodė, kad asmeniškai pažįsta V. S., jie šiuo metu bendrauja. 2018 metais V. S. buvo išvykęs iš Lietuvos, jis tuo metu dirbo užsienyje, buvo Lenkijoje, dirbo statybos sektoriuje, o kur konkrečiai – nežino. Susitikdavo su V. S., kai pastarasis atvykdavo į Lietuvą. V. S. Lenkijoje keitė miestą pagal darbą, t. y. kur buvo objektas, ten atvykdavo ir V. S.. Jis buvo Varšuvoje. 2018 metų birželio mėnesį V. S. nebuvo grįžęs į Lietuvą. Jie visą laiką bendraudavo per programėlę ,,Skype“ (telefonu, kompiuteriu), dažniausiai susiskambindavo. Vakare pasiskambindavo per ,,Skype“, susirašinėjimų išsisaugojęs neturi. Buvo išvykęs į Lenkiją pas V. S. į svečius kelioms dienoms aplankyti, tikslios datos negali pasakyti, tačiau gali patikrinti, nes užsakė viešbutį. Buvo keletą kartų nuvykęs į Lenkiją – vieną kartą buvo Varšuvoje, kitą – prie Suvalkų koridoriaus, tiksliai nepamena kur. Patikslino, kad Varšuvoje buvo vieną kartą vasaros metu, o kitą kartą – žiemos metu. Abejoja, kad buvo 2018 metų vasarą Lenkijoje, buvo ar anksčiau, ar vėliau (birželis, liepa), buvo šiltas metų laikas. Įvykio metu V. S. buvo užsienyje, kartais nuvažiuodavo pas jį. Kai jis grįždavo į Lietuvą, jam (S. P.) pranešdavo.

7.7. Liudytojas V. Z. parodė, kad jis įvykio metu dirbo klube „Pabo Latino“, V. S. jam nepažįstamas, nukentėjusiųjų taip pat nepažįsta. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 110-111), kuriuos jis patvirtino kaip teisingus. Paaiškino po parodymų garsinimo, kad praėjo daug laiko, todėl negali pasakyti, ar pamena vyrą be marškinėlių. Tas vyras buvo šviesių plaukų, aukštas, su auksine grandinėle, lieknas, kalbėjo lietuviškai, be akcento. Vyras be marškinėlių buvo aukštesnis, apie šio vyriškio paiešką buvo paskelbta televizijoje (išplatintos jo nuotraukos ir internete, ir socialiniuose tinkluose), jis šį vyrą išvedė.

7.8. Liudytoja L. J. (buvusi pavardė B.) parodė, kad įvykio visiškai nepamena, nors buvo klube „Pabo Latino“. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos L. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 89) ir pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 87-89), kuriuos ji patvirtino kaip teisingus. Nurodė, kad nebepamena, kiek asmenų išvedė apsaugos darbuotojai. Nežino aplinkybių, kodėl nebuvo kviesta policija. Ji kaltininko bruožų nepamena, taip pat nepamena, ar kaltininkas buvo su kauke pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Pažino kaltininką tik pirmosios instancijos teisme. Nepamena, ar buvo pateikta nuotrauka, pagal kurią buvo galima atpažinti kaltininką. Atpažino kaltininką pagal bruožus, pagal parodymus, kurie užfiksuoti jos apklausos protokole.

7.9. Ekspertė M. K. parodė, kad 2022 m. spalio 21 d. ekspertizės akto Nr. 11-2605(21), 11-105(22) savo išvadą tvirtina. Paaiškino, kad tyrimas atliekamas pagal standartinių tyrimų procedūros aprašymą. Tiriama yra vizualus požymių pagrindimo metodas. Kada metodikos buvo atnaujinamos negali pasakyti, nes nežino. Nustatant sutapimus, skirtumus, taikomas vizualus požymių metodas. Žiūrima vizualiai visa medžiaga ir lyginama, atsirenka, kas yra tinkamiausia. Pamatavimas atliekamas vizualiai. Nuotraukų apšvietimas gali turėti įtakos. Buvo prašoma pateikti medžiagą kuo panašenę į tiriamąją. Lyginamųjų duomenų pakako išvadai pateikti. Jos išvada yra tikimybinė.

7.10. Ekspertas H. V. parodė, kad jis yra vaizdo tyrimų ekspertas. Jo darbas buvo daugiau techninis, paruošti lyginamuosius tyrimus ekspertizei atlikti. Vaizdo įrašas buvo iškadruotas darant ekspertizę. Jis išvadą pasirašė, ją tvirtina, išvada yra kompleksinė.

7.11. Specialistas V. T. parodė, kad dirba Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Informacinių technologijų tyrimo skyriaus specialistu. Paaiškino, kad jis savo išvadą tvirtina. Nurodė, kad buvo naudojamas vizualinis požymių palyginimo metodas, tas metodas sutampa su kitų ekspertų naudotu metodu. Iš tiriamosios ir lyginamosios medžiagos yra parenkamas kadras, kur asmuo pavaizduotas panašiausiu rakursu, o pagerinus vaizdo kokybę atliekamas lyginamasis tyrimas. Požymiai lyginami tarpusavyje. Jis yra susipažinęs su visa išvada. Yra prasta tiriamosios medžiagos kokybė, todėl skiriasi išvados. Be to, tiriamojoje nuotraukoje kontrastingas apšvietimas. Tiek ekspertai, tiek jis vertino tą pačią medžiagą. Jis išskyrė šešiolika sutampančių požymių. Jis davė išvadą, kad labai didelė tikimynė, kad tai tas pats asmuo.

8. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo paskirtos dvi ekspertizės:

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamų veikų padarymo faktinių aplinkybių ir kitų apeliacinio skundo argumentų

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, po ko galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, Nr. 2K-96-697/2017, Nr. 2K-67-699/2018). Vadinasi, teismas privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, Nr. 2K-84-489/2017, Nr. 2K-180-689/2018).

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas nustatė tokias faktines aplinkybes: 2018 m. birželio 17 d. apie 1.30 val., Trakų g. 3, Vilniuje esančiame klube „Pabo Latino“, balkone stovėjusiai R. P. atsisakius V. S. kvietimo šokti, V. S. pasišalino, tačiau netrukus sugrįžo kartu su nenustatytu asmeniu, kuris smogė M. P. į veidą bei krūtinę, po ko, abu su V. S., sugriebę už rūbų, numetė M. P. nuo balkono terasos laiptų. M. P. atsikėlus ir užlipus atgal į balkoną, V. S. su tuo pačiu nenustatytu asmeniu suspardė M. P. į įvairias kūno vietas, šiais bendrais veiksmais padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat V. S. be priežasties stumdė R. P., o nenustatytas asmuo smogė jai į nosį, šiais bendrais veiksmais padarydami R. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

11. Skundžiamu nuosprendžiu V. S. nuteistas pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog byloje esančiais įrodymais – patikimais nukentėjusiųjų M. P. ir R. P. parodymais, liudytojos L. J. (buvusi B.) parodymais, specialisto paaiškinimais, kuriuos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (asmenų parodymo atpažinti nukentėjusiajam M. P. protokolas, nuotraukos, specialisto išvada), neginčijamai nustatyta, kad M. P. buvo padarytas nesukus sveikatos sutikdymas, R. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o šiuos sužalojimus padarė V. S..

12. Nuteistasis V. S., nesutikdamas su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, prašo jį išteisinti, nes jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė, 2018 m. birželio 17 d., t. y. įvykio metu, jo Lietuvoje nebuvo, jis buvo Lenkijos Respublikoje. Nurodo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso ir baudžiamąjį įstatymus, netinkamai aiškino ir taikė įrodymus ir jų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, tokiu būdu buvo suvaržytos jo teisės, sukliudyta teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

13. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų. BK 284 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

14. Teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kad nukentėjusieji M. P. ir R. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje patyrė sužalojimus, kad jų atžvilgiu buvo vartojamas smurtas. Tą visų pirma patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti iš esmės nuoseklūs nukentėjusiojo M. P. parodymai (1 t., b. l. 40-41, 46-47; 2 t., b. l. 89–90; 4 t., b. l. 96), kuris patvirtino jo ir jo žmonos R. P. atžvilgiu vartoto smurto faktą, nurodė, kad smurtą vartojo du asmenys, paaiškino, kad jis spėjo nufotografuoti abu prieš jį smurtavusius asmenis ir pateikė į bylą šių asmenų nuotraukas (1 t., b. l. 42-45). Be kita ko, nurodė, kad gali asmenis atpažinti, 2018 m. birželio 27 d. apklausos metu (1 t., b. l. 40-41) nurodė įsimintus abiejų asmenų požymius: pirmas asmuo bubvo apie 183-185 cm. ūgio, su šviesiais marškiniais ilgom rankovėm, tamsių plaukų, šukuosena ant šono, vidutinio kūno sudėjimo, kažkokių ypatingų požymių neįsidėmėjo, antras aukštas, apie 190-200 cm. ūgio, atletiško kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, bet ne plikas, tamsiomis kelnėmis, tamsia maike, ypatingų bruožų nepastebėjo. Nukentėjusiojos R. P. parodymais nustatyta, kad 2018 m. birželio 17 d. klube “Pabo Latino” tiek jos, tiek ir jos sutuoktinio atžvilgiu nepažįstami vyrai vartojo smurtą: jai atsisakius šokti su ją užkalbinusiu vyru, pastarasis grįžo su dar vienu asmeniu, abu vartojo smurtą jos sutuoktinio atžvilgiu (sudavė smūgius į veidą, krūtinę, numetė nuo balkono terasos laiptų, o M. P. užlipus į balkoną, spardė į įvairias kūno vietas). Jai griebus už vieno vyro maikutės ir ją suplėšius, pastarasis atsisuko ir sudavė jai kumščiu į nosį, ji nukrito, tada ją spardė į įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 20–21; 2 t., b. l. 108; 4 t., b. l.96-97). Kartu su nukentėjusiaisiais buvusi liudytoja L. J. (buvusi pavardė B.) patvirtino mačiusi, kad nepažįstami vyrai pradėjo stumdyti jos buvusį sutuoktinį ir M. P., sumušė R. P. ir M. P.. Ji nuskubėjo ieškoti apsaugos darbuotojų, o grįžusi matė ant grindų gulintį M. P., kurį spardė ne mažiau kaip du vyrai, po to pastebėjo, kad R. P. iš nosies bėga kraujas, mėlynuoja po akimis. Taip pat parodė, kad vienas iš vyrų bandė išmesti pro balkoną M. P., po to jį nustūmė nuo laiptų. R. P. bandė nutraukti muštynes ir vienam iš užpuolikų nutraukė marškinius (1 t., b. l. 89-92; 2 t., b. l. 87–88 4 t., 130-131). Liudytojai R. G. ir V. Z., kurie dirbo klubo apsaugoje, nors nurodė, kad muštynių nematė, tačiau abu patvirtino, kad į juos buvo kreiptasi dėl konfliktinės situacijos balkono terasoje, kad iš klubo išvedė asmenį be marškinėlių.

15. Tiek R. P., tiek M. P. parodymus patvirtina objektyvūs bylos duomenys - specialisto išvados. R. P. parodymai pilnai atitinka specialisto išvadą ir joje išdėstytus faktus apie jai padarytų sužalojimų lokalizaciją ir padarymo laiką. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. birželio 19 d. specialisto išvadoje Nr. G 2035/2018 (01) nurodyta, kad R. P. prieš 1-3 paras iki apžiūros, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, kietu buku daiktu (daiktais) buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, nosie nugarėlėje, dešinėje blauzdoje (1 t., b. l. 26). M. P. parodymai taip pat atitinka specialisto išvadą ir joje išdėstytus faktus apie jam padarytų sužalojimų lokalizaciją ir padarymo laiką. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. birželio 19 d. – 2018 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvada Nr. G 2034/2018 (01) nustatyta, kad M. P. prieš 1-3 paras iki apžiūros buvo padaryta sumušimas pakaušio kairėje pusėje, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, akių vokuose su muštine žaizda kairio antakio srityje ir kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos nugaroje, rankose, odos nubrozdinimai blauzdose. Kliniškai VŠĮ VUL Santaros klinikose nustatytas skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis, kuris padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai visumoje dėl skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai septyniolika trauminių poveikių į nurodytas kūno sritis (1 t., b. l. 64-65). Nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus patvirtina ir R. P. ir M. P. medicinos dokumentų išrašai (1 t., b. l. 29–32).

16. Vis tik teisėjų kolegija sprendžia, kad V. S. kaltu pagal BK 284 strsaipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pripažintas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti ir pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad V. S. padarė nusikalstamas veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Priešingai, įvertinusi apylinkės teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus bei dalinio įrodymų tyrimo metu apeliacinės instancijos teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad duomenų, kad V. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nepakanka, o kilusių abejonių, išnaudojus visas įmanomas įrodinėjimo priemones, nėra galimybės pašalinti.

17. Nuteistasis V. S. dėl jam inkriminuojamų nusikaltamų veikų kaltės ne pripažino. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jis jokių nusikalstamų veikų neįvykdė, įvykio metu Lietuvoje nebuvo. Nurodė, kad 2018 metų balandžio mėnesį jis išvyko į Varšuvą, ten gyveno ir nelegaliai dirbo, nes tuo metu buvo paieškomas kitoje byloje (1 t., b. l. 159, 164; 2 t., b. l. 150; 3 t., b. l. 8, 76). Ši aplinkybė akcentuojama ir paduotame apeliaciniame skunde.

18. Kaip jau minėta, byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusieji M. P. ir R. P. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku patyrė sužalojimus, jų atžvilgiu du asmenys vartojo smurtą. Vis tik nagrinėjamoje byloje kyla esminis ginčas dėl to, ar V. S., veikdamas su nenustatytu asmeniu, vartojo smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu ir padarė M. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o R. P. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi byloje susidurta su dviejų iš esmės skirtingus interesus turinčių asmenų parodymais: bylos baigtimi suinteresuoto ir kaltę neigiančio nuteistojo parodymais bei nukentėjusiųjų parodymais. Todėl labai svarbiu duomenų šaltiniu nagrinėjamoje byloje yra nukentėjusiojo padarytos dviejų asmenų, buvusių įvykio vietoje ir kaip nustatyta vartojusių smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu nuotraukos ir ekspertų/specialistų išvados, leidžiantys objektyviai spręsti apie inkriminuojamas aplinkybes.

19. Teismas mato pagrindą detaliai aptarti ekspertų/specialisto išvadas ir jų paaiškinimus:

19.1. Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro Informacinių technologijų tyrimo skyriaus 2020 m. kovo 23 d. specialisto išvados matyti, kad tyrimui atlikti buvo pateikta tiriamoji nuotrauka ir lyginamosios nuotraukos, įrašytos į laimeną CD diske. Specialistas fiksavo, kad pateikta viena tiriamoji nuotrauka yra mažo detalumo, vaizdas neryškus. Iš lyginamųjų nuotraukų buvo atrinktos dvi, kuriose užfiksuota asmens galvos padėtis geriausiai atitinka tiriamojoje nuotraukoje užfiksuotą asmens galvos padėtį. Specialistas pateikė išvadą, kad labai didelė tikimybė, jog tyrimui pateiktoje tiriamojoje nuotraukoje ir pateiktose lyginamosiose nuotraukose yra užfiksuotas tas pats asmuo (1 t., b. l. 68 -70).

19.2. Šią išvadą surašęs specialistas A. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad jis atliko portretinę ekspertizę, tyrimą atliko iš nuotraukos, kuri yra byloje, ir turėjo lyginamąsias nuotraukas. Iš pateiktos nuotraukos nesimato užpuoliko apgamų, randų, todėl išvada nėra šimtaprocentinė, tačiau jis 90 procentų mano, kad tai tas pats asmuo. Reikėtų asmenį nufotografuoti artimu kampu, kaip tiriamojoje nuotraukoje, paaiškino, kad neatitinka lyginamų asmenų galvos padėtis. Tiriamosios nuotraukos neryškumas lemia tai, kad nėra matoma dešinė veido puse. Iš kairės veido pusės panašu, kad tai tas pats asmuo. Kuo daugiau lyginamųjų nuotraukų, tuo lengviau daryti tyrimą (3 t., b. l. 5).

19.3. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. liepos 20 d. ekspertizės akto Nr. 11-681(21)),11K-99(21) matyti, kad irti buvo pateikta: baudžiamoji byla, viso 3 tomai, kurioje dvi optinės laikmenos (1 t., b. l. 70 ir 1 t., b. l. 98), o atiekant ekspertizę buvo kreiptasi dėl papildomos lyginamosios medžiagos, pateikta viena optinė duomenų laikemna. Atlikus tyrimą, ekspertai pateikė išvadą, kad nustatyti, ar atvaizde iš aplanko ,,Foto pateikta iš 2018-06-17 įvykio“ bei skaitmeninėje vaizdo byloje ,,Embedded Net DVR_192.168.0.109_20_20180617012727_20180617022000_1529651233400“ (marškinius ilgomis rankovėmis apsirengęs asmuo) yra užfiksuotas tas pats asmuo, negalima. Tikėtina, kad atvaizde iš aplanko ,,Foto pateikta iš 2018-06-17 įvykio“ yra užfiksuotas ne tas asmuo, kurio lyginamoji medžiaga pateikta tyrimui atlikti, o kitas asmuo. Yra tikimybės, kad skaitmeninėje vaizdo byloje ,,Emdedded Net DVR_192.168.0.109_20_20180617012727_20180617022000_1529651233400“ (marškinius ilgomis rankovėmis apsirengęs asmuo) yra užfiksuotas ne tas asmuo, kurio lyginamoji medžiaga pateikta tyrimui atlikti, o kitas asmuo (3 t., b. l. 90-107). Be kita ko, ekspertai tiriamojoje dalyje užfiksavo, kad tiriant vizualaus požymių palyginimo metodu buvo nustatyti ir sugretinti tiriamųjų asmenų ir lyginamojo asmens išorės elementus charakterizuojantys požymiai, kuriuos pateikė lentelėje ir nurodė, kad nustatyti požymių sutapimai yra bendro pobūdžio, būdingi daugeliui asmenų, todėl jų nepakanka identifikuoti asmenį.

19.4. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. spalio 21 d. ekspertizės akto Nr. 11-2605(21), 11-105(22) matyti, kad ekspertizę atlikusių ekspertų M. K., H. V. ir specialisto V. T. išvados išsiskyrė (4 t., b. l. 1-25). Tyrimui atlikti ekspertams buvo pateikta: baudžiamoji byla, viso 3 tomai, kurioje dvi optinės laikmenos (1 t., b. l.70 ir 1 t., b. l. 98), optinė duomenų laikmena „EXTREME“ DVD-R 4,7BG, s. n. DMRH2813819, su tiriamąja ir lyginamąja medžiaga, USB flash tipo atmintinė ,,Lexar“ 4 GB, s. n. LJDV104GB000109G338254GBGA2613S, su tiriamąja medžiaga. Ekspertai M. K. ir H. V. pateikė išvadą, kad tikėtina, jog atvaizde ,,IMG_9029.JPG“ iš aplanko ,,Foto pateikta iš 2018-06-17 įvykio“ yra užfiksuotas ne tas asmuo, kurio lyginamoji medžiaga pateikta tyrimui atlikti, o kitas asmuo. Yra tikimybės, kad skaitmeninėje vaizdo byloje ,,Emdedded Net DVR_192.168.0.109_20_20180617012727_20180617022000_1529651233400.mp4“ (asmuo, vilkintis marškinius ilgomis rankovėmis) yra užfiksuotas ne tas asmuo, kurio lyginamoji medžiaga pateikta tyrimui atlikti, o kitas asmuo. Specialistas V. T. pateikė išvadą, kad labai didelė tikimybė, jog tiriamojoje nuotraukoje ,,IMG_9029.jpg“ ir lyginamojoje vaizdo medžiagoje yra užfiksuotas tas pats asmuo. Nustatyti tiriamajame vaizdo įraše ,,Emdedded Net DVR_192.168.0.109_20_20180617012727_20180617022000_1529651233400.mp4“ ir lyginamojoje vaizdo medžiagoje užfiksuoto asmens matomų išorės elementų požymių sutapimai, tačiau dėl prastos tiriamojo vaizdo įrašo vaizdo kokybės jų nepakanka asmens identifikavimui, todėl atsakyti, ar tiriamajame vaizdo įraše ir lyginamojoje vaizdo medžiagoje yra užfiksuotas tas pats asmuo, galimybės nėra. Ekspertizę atlikę ekspertai M. K., H. V. ir specialistas V. T. pateikė bendrą išvadą, kad tikėtina, jog skaitmeninėje vaizdo byloje ,,Emdedded Net DVR_192.168.0.109_20_20180617012727_20180617022000_1529651233400.mp4“ (asmuo viršutinėje kūno dalyje nevilkintis drabužių) yra užfiksuotas ne V. S., kurio lyginamoji medžiaga pateikta tyrimui atlikti, o kitas asmuo. Nustatyti, ar skaitmeninėje vaizdo byloje ,,Emdedded Net DVR_192.168.0.109_20_20180617012727_20180617022000_1529651233400.mp4“ (asmuo viršutinėje kūno dalyje nevilkintis drabužių) ir atvaizde ,,IMG_9028.JPG“ (baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 44-45) yra užfiksuotas tas pats asmuo, negalima.

2. Taigi, byloje siekiant nustatyti, ar nukentėjusiojo M. P. įvykio metu nufotografuotas asmuo/ įraše užfiksuotas asmuo ir V. S. yra vienas ir tas pats asmuo, o tuo pačiu ir pašalinti kilusias abejones, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo paskirti ir atlikti du tyrimai, pateiktos dvi ekspertų išvados. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, minėti du ekspertizės aktai ir specialisto išvada, kuri buvo gauta ikiteisminio tyrimo metu, kilusių abejonių nepašalino. Tuo labiau, kad paskutinį ekspertinį tyrimą atlikusių ekspertų ir specialisto išvados išsiskyrė. Kaip matyti iš šio nuosprendžio 19 punkte aptartų įrodymų, ekspertai M. K. ir H. V. sprendė, kad tikėtina, kad tiriamojoje medžiagoje užfiksuotas ne tas asmuo, kurio lyginamoji medžiaga pateikta tyrimui atlikti, o kitas asmuo (t. y. ne V. S.), o specialistas V. T. spendė priešingai – labai didelė tikimybė, kad tiriamojoje nuotraukoje ir lyginamojoje medžiagoje užfiksuotas tas pats asmuo (t. y. V. S.). 2020 m. liepos 20 d. ekspertizės akte taip pat buvo pateikta tikėtina išvada, kad vaizdo byloje marškinius ilgomis rankovėmis apsirengęs asmuo yra ne tas asmuo, kurio lyginamoji medžiaga pateikta tyrimui atlikti, t.y. ne V. S.. Kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu specialistas pateikė išvadą, kad labai didelė tikimybė, kad tyrimui pateiktoje tiriamojo nuotraukoje ir pateiktose lyginamosiose nuotraukose yra užfiksuotas tas pats asmuo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patikrinti arba paneigti tiriamas versijas, kad pagal BPK nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-82-699/2017). Taigi, nei vienas iš byloje esančių ekspertizės aktų/specialisto išvada neturi pranašumo kitų įrodymų, tame tarpe ir ekspertizės aktų, atžvilgiu ir turi būti vertinami bendra tvarka.

3. Pagal teismų praktiką, išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos, tikėtinos ar sąlyginės ir pan. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-507/2015, 2K-191-495/2020). Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip jau buvo minėta, tokių įrodymų byloje nepakanka.

4. Byloje vienas iš įrodymų šaltinių, kuriuo priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra nukentėjusiojo M. P., nukentėjusiosios R. P., liudytojos L. B. (J.) parodymai ir V. S. parodymo atpažinti protokolas.

5. Prieš vertinant nurodytus įrodymus svarbu paminėti, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 m. birželio 17 d. nukentėjusiosios R. P. protokolo - pareiškimo pagrindu. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusieji iki įvykio prieš juos smurtavusių asmenų nepažinojo. Ikiteisminio tyrimo pradžioje galimai nusikalstamas veikas padarę asmenys nebuvo nustatyti. Vis tik praėjus nuo ikiteisminio tyrimo pradžios kiek daugiau nei mėnesiui, byloje atsiranda duomenys apie galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį - V. S.. Tai matyti iš byloje surašytų dviejų tarnybinių pranešimų. 2018 m. liepso 23 d. vyresnioji tyrėja E. B. surašė tarnybinį pranešimą adresuotą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmajam – šeštajam policijos komisariatams bei Vilniaus rajono policijos komisariatui, kuriame fiksuota, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr.1-01-1-28692-18 dėl to, kad 2018 m. birželio 17 d. 01.30 val. klube „Pabo Latino“, Trakų g. 3, Vilnius, buvo sumušti asmenys. Atpažinus minėtą vyrą, prašoma nedelsiant pranešti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo skyriaus vyresniajai tyrėjai E. B., nurodomi jos kontaktai ir tai, kad pridedama vyro nuotraukos, 2 lapai (1 t., b. l. 118). Kitame 2018 m. liepos 26 d. vyresniosios tyrėjos E. B. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2018 m. liepos 25 d. apie 16 val. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato KP NTV 1-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas V. T. informavo, kad vienas iš nustatinėjamų asmenų, sužalojęs žmones 2018 m. birželio 17 d. apie 1.30 val. klube „Pabo Latino“, Trakų g. 3, Vilnius, galimai yra V. S., gim. (duomenys neskelbtini). Sutikrinus duomenų bazėse esančias minėto asmens nuotraukas su nuotraukomis, kuriose užfiksuotas klube mušęs žmones asmuo, nustatyta, jog tai yra galimai V. S. (1 t., b. l. 119). Be to, bylos duomenimis 2019 m. kovo 7 d. spaudoje buvo paskelbta informacija apie ieškomus du asmenis, pridėtos dvi nuotraukos (1 t., b.l. 120-121).

6. Kaip matyti iš 2019 m. gruodžio 19 d. asmens parodymo atpažinti protokolo (1 t., b. l. 33-34) nukentėjusiajai R. P. V. S. buvo pateiktas atpažinti gyvai po įvykio praėjus 1 metams 6 mėnesiams ir ji iš pateiktų asmenų V. S. neatpažino. R. P. atpažinimo metu nurodė asmenį, nesusijusį su nagrinėjamu įvykiu (1 t., b. l. 37). Atpažindama kitą asmenį, o ne V. S., R. P. nurodė, kad smurtavusį vyrą atpažino iš veido bruožų, akių, plaukų, kūno sudėjimo (1 t., b. l. 33).

7. Ikiteisminio tyrimo metu R. P. duodama parodymus iš karto po įvykio, t.y. 2018 m. birželio 17 d. nurodė vieno iš smurtavusių asmenų požymius, paaiškino kad klube prie jos priėjęs nepažįstamas vyras buvo apie 30 metų, vidutinio kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, buvo apsirengęs šviesios spalvos marškiniais ilgomis rankovėmis, kelnės buvo tamsios (1 t., b. l. 20). Apklausiama papildomai 2019 m. vasario 21 d. R. P. papildė savo ankstesnius parodymus ir paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktos nuotraukos vyrų, kurie sumušė ją ir jos vyrą ir paaiškino, kad vyras Nr. 1, kuris nuotraukoje su marškinėliais ir kurio tapatybė nustatyta, t. y. V. S. ją stumdė, paaiškino ir tai, kad „viskas vyko prieblandoje“.

8. Teisiamajame posėdyje R. P. parodė, kad ji mano, jog salėje esantis asmuo (V. S.) įvykio dieną buvo klube ,,Pabo Latino“, tačiau tiksliai to patvirtinti negali. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad ją užpuolęs asmuo buvo tokio pat ūgio, kaip ir V. S., tačiau užpuolikas buvo stambesnis, putlesnių skruostų, žvelgiant į V. S. matyti, kad jis yra pasikeitęs, numetęs svorio. Nukentėjusioji R. P. parodė, kad teismo salėje esantis V. S. pats pirmas priėjo prie jos su drauge kalbinti, po to atsivedė gaują, jis buvo pats agresyviausias. Atsakydama į gynėjo klausimą, ar V. S. tiksliai įvykio dieną buvo klube, nurodė, kad mano, jog teismo salėje esantis V. S. buvo klube, bet tiksliai to patvirtinti negali (2020 m. spalio 5 d. teisiamojo posėdžio garso įrašo 00:24:45 – 00:25:07). Taip pat atsakydama į V. S. klausimą nurodė, kad tą, kuris jai sudavė į nosį, tikrai gali apibūdinti, o tas kitas buvo tokio ūgio kaip V. S., bet jis buvo stambesnis, putlesnių skruostų, be to, kaltininko balso nepamena. Šiuo metu žiūrint į kaltininką matyti, kad jis (V. S.) yra pasikeitęs, numetęs svorio (2020 m. spalio 5 d. teisiamojo posėdžio garso įrašo 00:27:03 – 00:28:20; 2 t., b. l. 108). Vertinant nukentėjusiosios R. P. aptartus parodymus matyti, kad ji ikiteisminio tyrimo metu V. S. neatpažino, įsiminė ir nurodė tik bendrus prieš ją smurtavusio asmens požymius (30 metų, vidutinio kūno sudėjimo, 180 cm. ūgio ir aprangą), teigė, kad viskas vyko prieblandoje, o apklausta teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme nurodė, kad užpuolikas buvo stambesnis, putlesių bruožų, nei V. S.. Ji negalėjo patvirtinti, ar klube buvo V. S..

9. Kaip matyti iš 2019 m. gruodžio 19 d. asmens parodymo atpažinti protokolo (1 t., b. l. 48-52) nukentėjusiajam M. P. V. S. buvo pateiktas atpažinti gyvai po įvykio praėjus 1 metams 6 mėnesiams. M. P. atpažino V. S. kaip asmenį, kuris 2018 m. birželio 17 d. naktiniame klube ,,Pabo Latino“ jį sumušė: spardė į įvairias kūno vietas, taip pat nurodė, kad šis vyras mušė ir jo sutuoktinę R. P.. Nurodė, kad jį atpažino iš veido bruožų, akių, žvilgsnio, kūno sudėjimo, ūgio.

10. Kaip jau minėta, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. P. apibūdino smurtavusius asmenis, nurodė, kad gali asmenis atpažinti ir kaip matyti atpažino V. S.. 2018 m. birželio 27 d. apklausos metu nurodė abiejų asmenų požymius: pirmas asmuo buvo apie 183-185 cm. ūgio, su šviesiais marškiniais ilgom rankovėm, tamsių plaukų, šukuosena ant šono, vidutinio kūno sudėjimo, kažkokių ypatingų požymių neįsidėmėjo, antras aukštas, apie 190-200 cm. ūgio, atletiško kno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, bet ne plikas, tamsiomis kelnėmis, tamsia maike, ypatingų bruožų nepastebėjo (1 t., b. l. 40-41). Nukentėjusysis pateikė keturias nuotraukas, kuriose, pasak jo paaiškinimų, užfiksuoti abu smurtavę asmenys (1 t., b. l. 42-45).

12. Teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis M. P. parodė, kad V. S. jį spardė, padėjo jį numesti nuo laiptų, taip pat sudavė smūgius rankomis. Sutuoktinei R. P. į veidą trenkė kitas asmuo, tačiau V. S. jai spyrė į pilvo sritį. Parodė, kad V. S. veidą matė iš arti, pažintų ir kitą smurtavusį asmenį. Kai atėjo apsaugos darbuotojai, dar spėjo nufotgrafuoti V. S., kuris vilkėjo baltą maikutę. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu iš karto pažino V. S.. Atsakydamas į V. S. klausimą nurodė, kad jis (V. S.) dabar yra pasikeitęs, numetęs svorio, pakeitęs šukuoseną, tačiau ūgis tas pats, pažino iš akių (2 t., b. l. 90, 109). Teisėjų kolegija, vertindama nukentėjusiojo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, pažymi, kad nors M. P. ikiteisminio tyrimo metu atpažino smurtavusį asmenį, teisiamajame posėdyje jis parodė, kad V. S. išvaizda, palyginus su įvykyje dalyvavusiu užpuoliku, yra pasikeitusi, t. y. posėdyje esantis V. S. yra numetęs svorio, pakeitęs šukuoseną. Taigi, iš išdėstyto matyti, kad nors klube ,,Pabo Latino“ nukentėjusiuosius užpuolęs asmuo buvo identifikuotas kaip V. S., V. S. ir įvykyje dalyvavusio užpuoliko išvaizdos apibūdinimo požymiai kito.

13. Liudytoja L. J. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad šiandien pamatė kaltininką gyvai ir jį atpažino, jis buvo įvykio metu klube. V. S. atpažino iš akių ir veido bruožų, taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jai nebuvo pateiktos kaltininko nuotraukos atpažinimui. M. P. puolė V. S. (2 t., b. l. 88). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytoja teigė, kad kaip atrodė M. P. spardę du vyrai ji neprisimena, iš nuotraukų neatpažintų. Teigė, kad apsaugos darbuotojai išvedė ne mažiau 4 asmenis, kurie buvo susiję su muštynėmis ir mušė jos draugus, šių asmenų apibūdinti negali, jų neatpažintų (1 t., b. l. 89-92). Teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojos nurodytos aplinkybės dėl galimybės atpažinti asmenis kito, ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė neįsidėmėjusi asmenų, jokių jų požymių nenurodė ir teigė negalinti atpažinti, o teisme jau teigė atpažinusi pamatytą teismo posėdžių salėje V. S. iš akių ir veido bruožų (t.y. iš tų požymių, kurių ji neįsidėmėjo), todėl tokie liudytojos parodymai negali būti vertinami kaip pakankami sprendžiant dėl V. S. kaltės.

14. Apsaugos darbuotojai R. G., V. Z., V. S. teisminio nagrinėjimo metu neprisiminė, kaip atrodė smurtavę asmenys, tačiau liudytojas V. Z. parodė, kad jam atrodo, jog asmens, kurį jis išvedė iš klubo įvykio dieną, nėra, teismo salėje esančių asmenų nepažįsta (2 t., b. l. 88–89, 148).

15. Pirmosios instancijos teisme 2020 m. spalio 27 d. teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti du vaizdo įrašai, kurių turinys užfiksuotas 2018 m. rugpjūčio 14 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole (1 t., b. l. 97), tačiau proceso dalyviai (tame tarpe – ir nukentėjusysis M. P.) vertino, kad vaizdo įrašai yra nekokybiški, negalima įžiūrėti kaltininko veido bruožų (2 t., b. l. 152–153).

16. Byloje yra 2018 m. rugpjūčio 14 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolas (1 t., b. l. 97-98), kuriuo buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, pateikti iš naktinio klubo „Pabo latino“. Apžiūros protokole užfiksuota, kad 01.38.33 val. matosi kaip iš namtinio klubo „Pabo latino“ išeina vaikinas/vyriškis, kuris rankoje laiko marškinėlius, viršutinė kūno dalis nuoga, galimai įtariamasis V. S., su juo kartu išeina mergina ir kitas vaikinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie duomenys (vyriškis, kurio viršutinė dalis nuoga, galimai yra V. S.) prieštarauja kitiems bylos duomenims: 1) nukentėjusiųjų nurodytoms aplinkybėms, kurie V. S. apibūdino kaip asmenį, kuris įvykio metu buvo su marškinėliais; 2) eksperto išvadai (4 t., b. l. 1-25), kurioje fiksuota, kad skaitmeninėje vaizdo byloje ,,Emdedded Net DVR_192.168.0.109_20_20180617012727_20180617022000_1529651233400.mp4“ (asmuo viršutinėje kūno dalyje nevilkintis drabužių) yra užfiksuotas ne V. S., kurio lyginamoji medžiaga pateikta tyrimui atlikti, o kitas asmuo.

17. Byloje kitų įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima spręsti apie nukentėjusiuosius užpuolusio asmens išvaizdos požymius, ir tai, kad nusikalstamas veikas įvykdė būtent V. S., nėra. Aptarti ir byloje surinkti įrodymai abejonių dėl V. S. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, nešalina. Nors kaip minėta liudytoja L. J. tiesiogiai matė dalį įvykio ir ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie patį įvykį (tam tikrus prieš nukentėjusiuosius atliktus neteisėtus veiksmus), tuo pačiu liudytoja nurodė, kad asmenų, kurie mušė jos draugus, apibūdinti negali, jų neatpažintų (1 t., b. l. 89). Taip pat apsaugos darbuotojai R. G., V. Z., V. S., įvykio metu dirbę klube ,,Pabo Latino“, nenurodė smurtavusių asmenų išvaizdos požymių (1 t., b. l. 108, 110, 113).

18. Išvadą, kad neįrodyta, kad V. S. padarė nusikalstamas veikas, patvirtina ir liudytojų R. R. N., S. P. parodymai, kurie pirmosios ir apeliacinės instancijos teisiamuosiuose posėdžiuose patvirtino, kad nusikaltimo metu V. S. buvo išvykęs iš Lietuvos. Liudytoja R. R. N. parodė, kad ji V. S. pažįsta, juos siejo darbo reikalai. V. S. jai paskambino 2018 metų balandžio mėnesį, jis pasakė, kad jį pavedė partneris, jis skubiai turi išvažiuoti. V. S. sakė, kad yra Lenkijoje, ten dirba. Jie bendravo per programėlę ,,Skype“, susiskambindavo apie 2-3 kartus per savaitę, matydavo jo kambarį, kambarys nesikeitė (2 t., b. l. 148–149). Apeliacinės instancijos teisme liudytoja R. R. N. nurodė analogiškas aplinkybes, tuo pačiu patikslino, kad 2018 metų pavasarį-vasarą V. S. buvo išvykęs. Liudytojas S. P. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta V. S. nuo 2014 metų, jie leisdavo kartu laisvalaikį. 2018 metais V. S. išvyko iš Lietuvos, jis gyveno Lenkijoje, ten dirbo, planavo ten vystyti statybų verslą. Jie intensyviai susirašinėdavo per programėlę ,,Skype“, susikambindavo vaizdo skambučiais. Su V. S. planavo jo (S. P.) atvykimą į Lenkiją, o jei V. S. būtų atvykęs į Lietuvą, jie būtų susitikę. Mano, kad 2018 m. birželio 17 d. V. S. buvo Lenkijoje, jie planavo susitikti birželio mėnesio pabaigoje pas V. S. Lenkijoje (2 t., b. l. 149–150). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka liudytojas S. P. nurodė analogiškas aplinkybes bei papildomai parodė, kad jis buvo išvykęs į Lenkiją pas V. S. į svečius kelioms dienoms aplankyti, tačiau tikslios datos negali pasakyti. Įvykio metu nematė V. S. Lietuvoje, nebuvo pas jį nuvykęs. Kai V. S. grįždavo į Lietuvą, jis jam (S. P.) pranešdavo.

19. Bylos duomenimis, 2018 m. gegužės 16 d. buvo paskelbta V. S. paieška (1 t., b. l. 169, 182), o 2019 m. gruodžio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 17 d. 13.00 val. buvusiame Lietuvos Respublikos – Lenkijos Respublikos pasienio kontrolės punkte ,,Lazdijai – Ogrodniki“, priimtų teismų nutarčių pagrindu, sulaikytas ir į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę uždarytas V. S. (1 t., b. l. 183). Be to, bylai pateikta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartis, kurioje buvo sprendžiamas suėmimo skyrimo klausimas V. S. bei paskelbta jo paieška. Nutartyje nurodyta, kad V. S. buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme kitoje byloje, nusprendis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 26 d., tačiau nebuvo pradėtas vykdyti, nes V. S. nėra surastas. V. S. į 2018 m. birželio 5 d. teisiamąjį posėdį neatvyko. Kadangi nutarties priėmimo metu (2018 m. liepos 11 d.) V. S. vis dar nebuvo surastas, apygardos teismas paskelbė jo paiešką (2 t., b. l. 13). Be to, 2019 m. sausio 17 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog susisiekus su V. S. motina ir tėvu pastarieji nurodė, kad su sūnumi V. S. jokių ryšių nepalaiko, jie nežino, kur V. S. gali būti (1 t., b. l. 151).

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusieji ir liudytojai, atsižvelgiant į pateikto apeliacinio skundo argumentus, kad buvo pažeisti BPK reikalavimai, keliami liudytojų/nukentėjusiųjų apklausai (prieš duodant parodymus nukentėjusieji ir liudytojai nebuvo prisaikdinti) buvo apklausti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, šalinant nustatytą pažeidimą. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti nukentėjusieji R. P. ir M. P., liudytojai L. B., V. S., R. R. N., S. P., R. G. ir V. Z..

21. Vertindamas išdėstytus įrodymus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad duomenų, kad V. S. padarė jam inkriminuojamas veikas, nepakanka. Esant nepašalintoms abejonėms, ar nukentėjusiojo fotonuotraukoje užfiksuotas asmuo ir V. S. yra vienas ir tas pats asmuo, nesant kitų neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiuosius M. P. ir R. P. užpuolė ir sumušė būtent V. S., nukentėjusiojo M. P. parodymai ir V. S. atpažinimas, nelaikytini pakankamais įrodymais V. S. kaltei pagrįsti. Nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad apeliantas dalyvavo nusikaltime prieš nukentėjusiuosius, be to, nesant kitų įrodymų, neatmetama galimybė, kad nukentėjusysis M. P. teigdamas, jog nusikalstamą veiką prieš juos padarė nuteistasis V. S., sąžiningai klysta. Byloje nėra paneigta nuteistojo V. S. versija, kad jis jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu slapstėsi ir buvo Lenkijoje. Tai, kad V. S. nebuvo Lietuvos Respublikoje, patvirtina ir 2018 m. gegužės 16 d. paskelbta V. S. paieška iki nagrinėjamo įvykio (2018 m. birželio 17), bei tarnybinis pranešimas, kad V. S. buvo sulaikytas tik 2019 m. gruodžio 17 d. buvusiame Lietuvos Respublikos – Lenkijos Respublikos pasienio kontrolės punkte ,,Lazdijai – Ogrodniki“. V. S. paieška tęsėsi nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d., taigi, V. S. buvo paieškomas ir 2018 m. birželio 17 d. įvykio metu. Padaryti vienareikšmės išvados dėl V. S. kaltės, padarius jam inkriminuojamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, negalima, tuo tarpu, kitų patikimų įrodymų byloje nėra ir nėra galimybės pašalinti kilusių abejonių.

22. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kolegijos nuomone, šioje byloje įrodymų, patvirtinančių V. S. kaltę, nepakanka. Nėra jokio objektyvaus pagrindo pripažinti jį kaltu, juolab, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-232/2014, 2K-372-677/2016 ir kt.). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese.

23. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas. Išteisinamasis nuosprendis priimamas, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, t. y. teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, jog nusikalstama veika, kuria kaltinamas kaltinamasis, buvo, bet nenustato, kad kaltinamasis toje veikoje dalyvavo (BPK 329 straipsnio 1 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254-511/2017, 2K-82-699/2017 ir kt.).

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina nuteistojo V. S.dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas. Taigi, konstatuotina, kad byloje neįrodyta, jog V. S.dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatyas BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – V. S.dėl šių nusikaltimų padarymo išteisintinas (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

25. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalimi, teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, gali civilinį ieškinį atmesti, jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, arba jį palikti nenagrinėtą, jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Nagrinėjamu atveju V. S. išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, todėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 214,33 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 145), M. P. ir R. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl 1 500 Eur turtinės žalos, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 97–98), atmestini.

26. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad apeliacinį skundą pateikė nuteistasis V. S., jo skundas tenkinamas ir jis yra išteisinamas, todėl nukentėjusiųjų M. P. ir R. P. prašymas atlyginti 1 000 Eur už advokato teisines paslaugas (2 t., b. l. 97), vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, negali būti tenkinamas.

27. Nagrinėjamoje byloje buvo prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 166,50 Eur. Pažymėtina, kad priimant išteisinamąjį nuosprendį V. S. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo šią pinigų sumą iš jo priteisti, todėl todėl toks prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendį, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir priimti naują nuosprendį:

V. S. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punką išteisinti, neįrodžius, kad V. S. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 214,33 Eur turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovš M. P. ir R. P. civilinį ieškinį dėl 1 500 Eur turtinės žalos, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.

M. P. ir R. P. prašymo atlyginti advokato išlaidas, netenkinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš V. S. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.