Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-03-30 · Civilinė byla Nr. 2YT-4164-1032/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-30
Bylos Nr.
2YT-4164-1032/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01643-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Zubrickaitė
Pareiškėjas
N. Z.
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-4164-1032/2018Proceso Nr. 2-06-3-01643-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.11; (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 30 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. Z. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, antstolis Aleksandras Selezniovas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2018 m. vasario 23 d. kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašė atšaukti skolininko visų asmeninių piniginių lėšų, neviršijančių 1 minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA) įkalinimo įstaigoje areštą. Taip pat priede prie nurodyto skundo prašė pakeisti Marijampolės pataisos namams vykdyti pateiktus antstolio patvarkymus, nurodant vykdyti išieškojimus iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje ir kitus patvarkymus, priverstinius išieškojimus, nukreipiančius skolininko pinigų sumą dalyse, kuri neviršija 1 MMA 400 Eur, leisti naudoti mėnesiui 1 MMA sumą įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pataisos namų parduotuvėje, dantų protezavimui, elektros sąnaudų, trumpalaikių išvykų į namus ir kitiems būtiniausiems kalinimo apmokėjimams, kaupimui lėšomis. Nurodo, jog antstolis nukreipdamas išieškojimą į asmens turtą privalo laikytis įstatyme numatyto apribojimo, draudžiančio nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Teigia, kad antstolis patvarkyme privalo nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios 1 MMA, todėl antstolio nustatyti išieškojimo procentai, ar pareiškėjo piniginių lėšų visiškas areštas bei antstolio vykdomas išieškojimas iš 1 MMA neviršijančios sumos yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes į pareiškėjo sąskaitą patenkančios piniginės lėšos nėra uždirbamos, o jas perveda kiti asmenys, kurie savo parama užtikrina pareiškėjo būtiniausius poreikius (b. l. 4, 6).

Antstolis 2018 m. vasario 26 d. patvarkymu Nr. S1C-16037 netenkino pareiškėjo skundo, ir kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Nurodė, kad skundžiamu patvarkymu išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjui priklausančias darbines pajamas ir trečiųjų asmenų perlaidas. Nurodytu patvarkymu antstolis pareikalavo kiekvieną mėnesį iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 MMA ir 20 procentų (pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų) nuo darbo užmokesčio dalies neviršijančios 1 MMA. Antstolis vykdydamas skolos išieškojimą iš pareiškėjo vadovavosi CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nurodančiu, kad iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios 1 MMA išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus kol bus visiškai padengtos išieškotos sumos, todėl skolos išieškojimą nukreipė į pareiškėjo darbines pajamas bei trečiųjų asmenų perlaidas (davinius). Visi antstolio atlikti vykdymo veiksmai atitinka CPK reikalavimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (b. l. 2).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bitė Lietuva“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, o vykdymo procesas teisėtas (b. l. 15).

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. Z. 2018 m. vasario 28 d. pateikė papildomą paaiškinimą (priedą prie skundo), kuriame nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, jei 1 MMA neviršijančios pajamos yra vienintelis pareiškėjo (skolininko) turtas, išieškojimas iš jų yra negalimas. Pareiškėjo gaunamos pajamos nesiekia net pusės 1 MMA, jokio kito turto jis neturi, todėl mano, kad iš jo gaunamų pajamų skola negali būti išieškoma (b. l. 14).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl skundo padavimo termino

CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų, t. y. 2016 m. gruodžio 19 d. patvarkymo Nr. S1a-88590 (v. b. Nr. 0010/10/00917 b. l. 64) 2018 m. vasario 23 d. (b. l. 4), tai yra praleidęs CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą paduoti skundą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundą grindžia 2017 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, laikytina, kad pareiškėjui būtinybė prašyti antstolio peržiūrėti jo priimtus patvarkymus, kuriais areštuotos pareiškėjo piniginės lėšos, kilo po nurodytos kasacinio teismo nutarties priėmimo dienos, todėl laikytina, kad pareiškėjas nėra praleidęs CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų paduoti skundą ir pareiškėjo skundas nagrinėtinas iš esmės.

Byloje nustatytos aplinkybės

Antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/1000917 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9088-255/2009 dėl 199,06 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko N. Z. (buvusio D. Ž.) išieškotojos UAB „Bitė Lietuva“ naudai (v. b. l. 2). 2016 m. gruodžio 19 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S1a-88590, kuriuo nurodė, iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų sumos bei trečiųjų asmenų gaunamų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti ir pervesti į antstolio sąskaitą 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio ar kitų pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA (v. b. l. 64-65).

Dėl pareiškėjo reikalavimo išieškojimą nukreipti tik į pareiškėjo banko sąskaitoje esančias lėšas, viršijančias 1 MMA

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų ir kartu su skundu pateiktuose prieduose pateikė atskirus prašymus atšaukti skolininko visų asmeninių piniginių lėšų, neviršijančių 1 MMA įkalinimo įstaigoje areštą bei pakeisti Marijampolės pataisos namams pateiktuose patvarkymuose nustatytą išieškojimo tvarką, pareiškėjo skundas ir jo pateikti priedai nagrinėtini iš esmės.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolis, priimdamas patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, privalo išaiškinti, kokiu būdu, kokia dalimi turi būti vykdomas priverstinis išieškojimas (turėtų būti daromos išskaitos) iš pareiškėjui priklausančių lėšų.

CPK 733 straipsnis reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti sprendimui vykdyti būtini nurodymai.

Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį reglamentuoja CPK 736 straipsnis, kuris numato, kad iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaitoma 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu išskaitoma dalis iš 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, gali būti mažinama po 20 procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. CPK 739 straipsnis numato pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima.

Kasacinis teismas, aiškindamas išieškojimo iš kalinimo įstaigoje bausmę atliekančiam asmeniui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų pajamų išaiškino, jog CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimą iš turto, nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Susipažinus su vykdomosios bylos Nr. 0010/10/00917 medžiaga bei vykdomo proceso metu antstolio priimtais procesiniais sprendimais nustatyta, kad antstolis atlikdama vykdymo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu laikėsi CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei naujausios Kasacinio teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose. Pažymėtina, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 išaiškino, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos konstatuotina, kad nustačius turtą ir pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui, yra pas skolininką ar trečiuosius asmenis, pradėjus išieškojimą negalima išieškoti iš nustatytos sumos, jeigu ji tuo metu neviršija Vyriausybės nustatytos 1 MMA (nuo 2018 m. sausio 1 d. – 380 Eur). Tačiau skolininkui gavus papildomų įplaukų ateityje, iš kiekvienos atskirai gaunamos sumos daromos išskaitos pagal CPK 736 straipsnį, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, kiekviename antstolio patvarkyme privalo būti aiškiai nurodytas išieškojimo teisinis reglamentavimas ir tvarka (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1267-513/2017). Nors pareiškėjo skundžiamame patvarkyme antstolis nenurodė, kad vadovaujasi CPK 668 straipsnio nuostatomis, tačiau kaip jau buvo nurodyta kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad šio straipsnio nuostatos yra aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, patikslindamas, jog prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo. Pareiškėjui išaiškintina, jog pinigų sumos, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, apima lėšas, likusias iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo, tačiau jomis neapsiriboja. Šios sumos gali apimti ir artimųjų skolininkui teikiamas lėšas pragyvenimui bei lėšas, gaunamas iš kitų šaltinių.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei bylos duomenis, nenustatyta, kad antstolis būtų pažeidęs CPK normas dėl išieškojimo nukreipimo į pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA. Pareiškėjo skundžiamas antstolio 2016 m. gruodžio 19 d. patvarkymas dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510, 512-513, 736 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo N. Z. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0010/10/00917 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rūta Zubrickaitė