Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui R. J. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo V. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą R. J. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) pastatytą inžinerinį statinį bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovui R. J. neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu – leisti Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą inžinerinį statinį bei sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausė atsakovui R. J., kuris pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, t.y. neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype pastatė nuotekų šalinimo tinklus – polipropileno vamzdžius su dviguba sienele, 0,33 m diametro ir 20,5 m ilgio. Ieškovo teigimu tokiems darbams atlikti buvo būtinas statybos leidimas. Ieškovas nurodė, kad 2014-08-12 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-140812-00127, kuriuo nustatė, kad inžinierinis statinys, t.y. nuotekų šalinimo tinklai, 20,5 m ilgio bei 0,33 m diametro, žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) buvo pastatyti savavališkai, be to, 2014-09-05 privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-140905-00167 iš statytojo buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2015-03-05 nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui nurodė, kad jis rašytiniu prašymu turi teise kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams terminą dėl svarbių priežasčių, tačiau atsakovas jam suteiktomis teisėmis nepasinaudojo ir statybą leidžiančio dokumento ieškovui nepateikė. 2015-03-30 privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktu Nr. NPA-00-1500330-00078 buvo nustatyta, kad statytojas Inspekcijos nurodymo neįvykdė. Ieškovas nurodė, kad po savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros atlikimo, t.y. 2014-09-12 tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas, žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi minėtas statinys pardavė trečiajam asmeniui.

Atsakovas R. J. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškovo ieškininiais reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nieko nestatė. Paaiškino, kad šis žemės sklypas nuo 2014-09-12 priklauso trečiajam asmeniui V. L.. Atsakovas ir trečiasis asmuo dėl šio žemės sklypo pardavimo buvo susitarę dar 2014-05-23, o 2014-05-28 buvo numatyta, jog trečiasis asmuo įsipareigoja pakloti melioracijos vamzdžius, nes sklypas buvo apsemtas nuo kelio susirenkančiu vandeniu, t.y. ieškovo nurodyto statinio statytoju buvo ir visus darbus atliko trečiasis asmuo, o ne atsakovas. Taigi R. J. nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Atsakovas taip pat paaiškino, kad reikalaujamas nugriauti inžinierinis statinys yra paprasčiausias melioracijos vamzdis, t.y. jis neatitinka STR 6.19 p. nurodyto inžinierinės statinio sistemos aprašymo, nes jo funkcija yra drenuoti lietaus vandenį susirenkantį nuo kelio, t.y. šiame žemės sklype nebuvo įrengtų bendrųjų statinio inžinierinių sistemų, todėl nėra nieko ką būtų galima griauti, todėl ieškovo sprendimo nebūtų galima įvykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo buvo susitarę dar 2014-05-23 Preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-30 nutarimu atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 159 str. 5 d. bei jam paskirta 3000 Lt (868 EUR) dydžio bauda. Iš 2014-12-31, 2015-02-05 ir 2015-04-06 vietinių mokėjimų nurodymų turinio matyti, kad trečiasis asmuo sumokėjo atsakovui viso 434,52 EUR sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai baudą už sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbus be leidimo. 2014-09-12 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas perleido ginčo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) 3 asmeniui V. L.. Ši sutartis buvo įregistruota NTR CDB registre 2014-09-17. Taigi iki šiol minėto sklypo savininkas yra trečiasis asmuo V. L.. Kadangi šiuo metu žemės sklypas priklauso 3 asmeniui V. L., patenkinus ieškinį, bus neįmanoma sprendimo įvykdyti, nes atsakovas negalės griauti kito asmens nuosavybės teise valomame sklype esančio statinio. Teismas išaiškino ieškovui CPK 45 str. nuostatas, pasiūlė pakeisti atsakovą R. J. tinkamu atsakovu šioje byloje- V. L., kuris yra sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas, tačiau ieškovas nesutiko, kad atsakovas R. J. būtų pakeistas kitu asmeniu – V. L.. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas savo reikalavimus pateikė netinkamam atsakovui šioje byloje – R. J., kurio nesutiko pakeisti kitu asmeniu, teismas, vertindamas visus įrodymus, padarė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų atsakovui R. J. dėl savavališkų statybos padarinių pašalinimo, todėl ieškinį atmetė kaip pareikštą netinkamam atsakovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį patenkinti.

1. Atlikus statybos patikrinimą vietoje, buvo nustatyta, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) atliekami savavališkos statybos darbai, todėl 2014-08-12 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-140812-00127. Savavališkos statybos darbus atliko R. J., kuris atitinka statytojo sąvoką Statybos įstatymo prasme. Apeliantas pažymėjo, kad šis aktas statytojui buvo išsiųstas registruotąją pašto siunta, ir įteiktas 2014-09-29. Tačiau statytojas nepasinaudojo teisės aktų suteikiama teise, ir administracinio akto neginčijo, todėl apelianto nuomone, statytojas (atsakovas) sutiko su Inspekcijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktu nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius, neįžvelgė savo teisių pažeidimo. Be to, 2014-10-30 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.7.-12697-295/2014 statytojui (atsakovui) buvo paskirta 3000 Lt (868 eurų) dydžio bauda, už naujo neypatingo statinio statybą. Bylos nagrinėjimo metu, įvertinus visus surinktus įrodymus, statytojas buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, o pažeidimą lengvinančia aplinkybe buvo pripažintas gailėjimasis bei statytojo prisipažinimas. Statytojas (atsakovas) neskundė nutarimo, priešingai – kreipėsi su prašymu išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis per vienerių metų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, statytoju pagrįstai buvo nustatytas R. J..

2. Savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama. Vadinasi, apeliantui užfiksavus savavališkos statybos faktą ir surašius savavališkos statybos aktą, nuosavybės teisės į ginčo statinį negalėjo būti perleistos, todėl ir savavališkos statybos padarinius įpareigotinas šalinti statytojas (atsakovas), nepaisant aplinkybės, kad žemės sklypą, kuriame stovi savavališkai pastatytas statinys šiuo metu nuosavybės teise valdo trečiasis asmuo. Taigi apelianto nuomone, teismas nepagrįstai ir neteisėtai pripažino, jog atsakovas negali būti įpareigotinas griauti savavališkai pastatyto statinio. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad nuosavybės teisių į žemės sklypą perleidimas nėra siejamas ir neturi įtakos statytojo nustatymui. Savavališkos statybos padarinių šalinimo prievolė yra siejama su statytoju, tai nėra daiktinė teisė, todėl jokiais būdais nepereina kitiems asmenims ir neseka paskui daiktą. Šalinti padarinius, kurie kyla dėl savavališkų statybos veiksmų atlikimo įpareigojamas statytojas (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str.). Be to, CPK 273 str. 1 d. numato, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Atsižvelgiant į šias nuostatas, ieškovas ieškiniu prašo suteikti teisę ieškovui nugriauti atsakovo savavališkai pastatytą statinį, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo tuo atveju, jeigu atsakovas neįvykdytų teismo nustatyto įpareigojimo per nustatytą terminą. Toks prašymas atitinka protingumo reikalavimus bei būtinumą užtikrinti operatyvų savavališkos statybos padarinių pašalinimą susiklosčiusius situacijai, ir atsakovui pačiam neįvykdžius įsiteisėjusio teismo sprendimo.

3. Visa administracinė savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra buvo nukreipta į statytoją (atsakovą), ji teisėta, nustatyta tvarka neginčyta, ir be kita ko jau sukėlusi teisines pasekmes – paskirta administracinė nuobauda už padarytą pažeidimą. Atsakovas (statytojas), atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad jis nėra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje, įrodinėjo vienu vieninteliu įrodymu – preliminariosios sutarties priedu, kuriame neva nurodyta, kad trečiasis asmuo įsipareigoja atlikti statybos darbus. Tačiau jis nėra patvirtintas notaro, todėl nepaneigia apelianto pateiktų prima facie įrodymų. Byloje esantys vietinio mokėjimo nurodymai taip pat nekeičia fakto, kad atlikus savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą teisės aktų nustatyta tvarka statytoju buvo nustatytas atsakovas, priešingai baudos sumokėjimas tik patvirtina savavališkos statybos faktą, jos pripažinimą ir siekį įvykdyti teisėtus reikalavimus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovą prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-21 sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nuo pat pradžių teigė, kad jis nėra ir nebuvo statytojas, jis neatliko jokių darbų žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Atsakovas R. J. neinvestavo lėšų į statybas, neatliko užsakovo funkcijų ir nepavedė šių funkcijų atlikti kitiems asmenims. Žemės sklypas nuosavybės teise nuo 2014-09-12 priklauso trečiajam asmeniui V. L.. Atsakovas ir trečiasis asmuo dėl žemės sklypo pardavimo buvo susitarę dar 2014-05-23, o 2014-05-28 buvo numatyta, jog pirkėjas (V. L.) įsipareigoja pakloti melioracijos vamzdžius, nes sklypas buvo apsemiamas nuo kelio susirenkančiu vandeniu. Atsakovo teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tikrasis darbų vykdytojas (statytojas) bei rezultato naudotojas buvo trečiasis asmuo V. L. ir tai patvirtino tiek šalių rašytinė sutartis, tiek mokėjimo nurodymai, nes teismo paskirta bauda buvo dengiama šio asmens lėšomis. Taigi ieškovas turėdamas šiuos duomenis atitinkamai turėjo priimti sprendimą bei atsakomybėn traukti kaltą asmenį, t.y. darbus atlikusį bei pinigines lėšas investavusį statytoją, o ne atsakovą R. J..

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 337 str. 1. 1p.).

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Byloje kilo klausimas, ar R. J. yra statytojas ir yra tinkamas atsakovas, kuris gali būti teismo sprendimu būti įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2014 m. rugpjūčio 12 d. surašė atsakovui savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-140812-00127, kuriame nurodyta, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), vykdoma savavališka, neturint leidimo statyti naują statinį, neypatingo naujo statinio – nuotekų šalinimo tinklų, statyba. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, 2014-08-12 akte (kontroliniame klausimyne) Nr. (23.6)-SPA-1563 užfiksuota, kad žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) yra paklotas nuotekų vamzdis, kurio skersmuo yra 330 mm, o ilgis 20,5 m. Statybos darbai vykdomi neturint statybą leidžiančio dokumento. Šiuos aktus ieškovas surašė remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis. Iš išrašų buvo matyti, kad patikrinimo metu, kai buvo užfiksuota naujo neypatingo statinio savavališka statyba, žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), priklausė atsakovui R. J.. Taigi ieškovas pagal patikrinimo metu turinčius formalius duomenis, neatsižvelgęs į aplinkybes, susijusias su faktiškai atliktais darbais, administracinę savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą nukreipė į statytoją (atsakovą).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad atsakovas ir trečiasis asmuo dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo buvo susitarę dar 2014-05-23 Preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi. 2014-05-28 priedo Nr. 1 prie 2014-05-23 Preliminariosios sutarties dėl pagrindinės sutarties sudarymo 1 punkte nustatyta, kad trečiasis asmuo įsipareigoja pakloti melioracijos vamzdžius, nes sklypas buvo apsemiamas nuo kelio susirenkančiu vandeniu. Taigi atsakovas, sudaręs Preliminariąją sutartį dėl pagrindinės sutarties sudarymo su trečiuoju asmeniu, informavo pirkėją apie parduodamo žemės sklypo trūkumus, kuriuos taisyti turės pats pirkėjas, t.y. trečiasis asmuo V. L..

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-30 nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. A2.7-12697-295/2014 atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 159 str. 5 d. už naujo neypatingo statinio savavališką statybą, bei jam paskirta 3000 Lt (868 EUR) dydžio bauda. Iš 2014-12-31, 2015-02-05 ir 2015-04-06 vietinių mokėjimų nurodymų turinio matyti, kad trečiasis asmuo sumokėjo atsakovui viso 434,52 EUR sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai bauda už sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbus be leidimo. 2014-09-12 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas perleido ginčo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui V. L.. Ši sutartis buvo įregistruota NTR CDB registre 2014-09-17.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad nors atsakovu ir buvo traukiamas R. J., tačiau tikrasis darbų vykdytojas (statytojas) bei rezultato naudotojas buvo trečiasis asmuo V. L., ir tai patvirtino tiek šalių rašytinė sutartis, tiek mokėjimo nurodymai, kai teismo paskirta bauda buvo dengiama trečiojo asmens lėšomis. Taigi ieškovas turėdamas šiuos duomenis atitinkamai turėjo priimti sprendimą bei atsakomybėn traukti kaltą asmenį, t.y. darbus atlikusį bei pinigines lėšas investavusį statytoją, o ne atsakovą R. J..

Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas, jog statytoju pagrįstai buvo nustatytas R. J. atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Apeliantas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą taip pat grindžia aplinkybe, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai pripažino, jog atsakovas negali būti įpareigotinas griauti savavališkai pastatyto statinio, kadangi žemės sklypą, kuriame stovi savavališkai pastatytas statinys šiuo metu nuosavybės teise valdo trečiasis asmuo. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka ir su šiuo apelianto argumentu, kadangi atsakovas šiuo metu jau neturi nuosavybės teisių į žemę, ant kurios statinys pastatytas, todėl pašalinti savavališkos statybos padarinius atsakovas neturės teisės.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, laikėsi įrodinėjimo taisyklių, todėl atmesdamas ieškovo ieškinį kaip pareikštą netinkamam atsakovui, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, bylą pralaimėjusi šalis (apeliantė) neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.