- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-29
- Bylos Nr.
- e2-4168-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00464-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- A. O. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. O. M. ieškinį dėl neteisėtų veiksmų bei žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl valstybės, kuri atsako už teisėjo kaltais veiksmais padarytą žalą, atsakomybės, kai civilinėje byloje apeliacine rašytinio proceso tvarka buvo sprendžiamas klausimas dėl J. V. M. atkuriamos nuosavybės teisės į tėvo M. M. turėtus nekilnojamuosius daiktus.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama teismo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 1 737 721 eurų turtinės žalos ir 144 810 eurų neturtinės žalos. Paaiškino, jog žalos atsiradimo aplinkybę sieja su trečiųjų asmenų Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų D. K., A. P. ir V. V. įrodinėjamais neteisėtais veiksmais. Teisinį ieškinio pagrindą nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalis, kur nustatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas, žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 straipsnio 4 dalis). Žalos padarymo faktą ir dydį įrodinėja šiais argumentais:
2.1.teisėjų D. K., A. P. ir V. V. paskelbtoje valstybės vardu nutartyje nurodyta, jog ji piktnaudžiavo teise kreiptis į teismą, konstatuojant siekį pasibylinėti iš naujo. Šie teiginiai pažemino ieškovės garbę ir orumą, yra neatitinkantys tikrovės, šmeižikiški. Jei bylos būtų pradedamos nepagrįstai, teismas nebūtų galėjęs nagrinėti pradėtų bylų ir priimti jose sprendimų (elektroninės bylos priedo b.l. 66);
2.2 teisėjai siekė tyčia apkaltinti ieškovę ir ją įbauginti, priimdami ją šmeižiančią nutartį;
2.3. teisėjai, priimdami korupcinio pobūdžio procesinį sprendimą, padarė ieškovei didelę turtinę žalą, kuri lygi 7,5 ha žemės kainai, nes dėl jų sprendimo buvo užkirstas kelias siekti teisingumo dėl tėvo žemės grąžinimo. Teisėjai apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje privalėjo nustatyti, ar nagrinėdami jos brolio J. V. M. administracinę bylą teisėjai padarė neteisėtus veiksmus. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, priimdama 2015 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015, nenurodė, kodėl administracinio teismo teisėjai nepadarė neteisėtų veiksmų, o tai reiškia, kad teisėjai apsimetė vykdantys įrodymų tyrimą, tyčia nenagrinėdami nuosavybės grąžinimo klausimų, pasisakydami, kad J. V. M. keliami tapatūs klausimai, kurie jau buvo teismų išnagrinėti 2009/2010 metais. M. M. žemė privalėjo būti iki 1992 m. sausio 28 d. sugrąžinta, nes ji neužstatyta, t.y. kliūčių grąžinti žemę nebuvo ir nėra. Tuo tarpu VĮ „Registrų centras“ įrašai įrodo, kad J. V. M. nuosavybės teisės atkurtos į pinigus – 18 585 litus. Teisėjai nenurodė, kada ir kokiu pagrindu M. M. žemė tapo valstybės nuosavybe, kam ir kokiu teisės pagrindu buvo leista ja naudotis iki 2003 metų (elektroninės bylos priedo b.l. 59-68);
2.4.teisėjai padarė absurdišką teisės taikymo išvadą, kad kol teismo sprendimas neįsiteisėjęs, ieškovas neturi teisės kreiptis į teismą, o kai sprendimas įsiteisėja, taikomas res judicata principas. Be to, įsiteisėjęs teismo sprendimas, jei jis nepagrįstas, neatima teisės kreiptis į teismą pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį. Taigi teisėjų D. K., A. P. ir V. V. bylos neišnagrinėjimas, o apsiribojimas vertinimu, kad Vilniaus apygardos teismo administracinio 2009 m. gruodžio 7 d. sprendime yra nustatytos aplinkybės dėl M. M. žemės nuosavybės atkūrimo procese teisėtumo, sukėlė ieškovei turtinę žalą (elektroninės bylos priedo b.l.1-5,70);
2.5.šmeižtas ieškovei sukėlė dvasinį sukrėtimą, kuris paveikė depresijos atsiradimą (elektroninės bylos priedo b.l.1-5).
3.Atsakovas prašo ieškovės reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikimą su ieškiniu grindžia argumentais:
Motyvuojamoji dalis
3.1.teisėjo ir teismo kaltė nepreziumuojama, todėl ieškovė turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau ji nesikreipė į teisėsaugos institucijas, kurios tiria nusikaltimus, ikiteisminis tyrimas dėl teisėjų nėra pradėtas;
3.2.teisėjo kaltė gali būti konstatuojama padarius šiurkščią ir akivaizdžią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, tačiau tokių aplinkybių ieškovė nenurodė (elektroninės bylos priedo b.l. 102,103).
Žemesnės instancijos teismas
4.Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog jos ir brolio J. V. M. administracinėje byloje pateikti įrodymai privalėjo būti išanalizuoti. Tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjai nevertino įrodymų, patvirtina jų nurodytas motyvas, kad ne šio teismo paskirtis vertinti administracinio teismo teisėjų veiksmus. Kauno apygardos teismas, pripažinęs, jog nevertino įrodymų, atmetė ieškinį. Taigi nevertinant įrodymų buvo pažeisti CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai. Tai pat ieškovė pakartojo ieškinio argumentus dėl neteisingo res judicata principo taikymo. Įrodinėjo, kad teisėjų D. K., A. P. ir V. V. turėjo būti nurodyti motyvai, kaip ji būdama trečiuoju asmeniu, galėjo piktnaudžiauti procesu. Atkreipė dėmesį, jog negali pateikti įrodymų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nes buvo atsisakyta jį atlikti. Teismas atsisakė priimti ieškinį, kuriuo ieškovė reikalavo paneigti paskelbtus duomenis, žeminančius jos orumą ir garbę, neatitinkančią tikrovės informaciją. Teisėjai tyčia dogmatiškai remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarimu, meluodami, kad M. M. žemė paskirta naudotis LVA. Teisėjai klastoja tautos istoriją dėl žemės nacionalizacijos (elektroninės bylos priedo b.l. 129-138).
Teismas konstatuoja:
Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados
5. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių procesinių sprendimų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų D. K. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), A. P. ir V. V. (toliau – Teisėjų kolegija), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens A. O. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1491-173/2014, pradėtoje pagal ieškovo J. V. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei. Teisėjų kolegija, priimdama 2015 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015, nurodė, kad trečiasis asmuo A. O. M., remdamasi analogiškais reikalavimais ir juos pagrindžiančiais argumentais, Vilniaus apygardos teisme taip pat inicijavo naują civilinę bylą atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu (c. b. Nr. 2-3571-656/2014), kurioje trečiasis asmuo – J. V. M.. Toks apeliantų elgesys, kuomet jie reiškia ieškinius pakartotinai keldami vis tuos pačius klausimus, kaip ir kitose jų iniciatyva pradėtuose teisminiuose procesuose, nesuderinamas su CPK 5 straipsnyje įtvirtintu asmenų teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos instituto paskirtimi ir net sudaro prielaidas įžvelgti piktnaudžiavimo šia teise apraiškų.
6. Ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodinėja, kad ją įžeidė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartyje esantis argumentas dėl piktnaudžiavimo teise kreiptis į teismą. Šio argumento nepagrįstumą įrodinėja CPK 293 straipsnio 3 punktu (bylos nutraukimas tuo atveju, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą).
Dėl teisėjų veikos teisėtumo sprendžiant dėl teisės kreiptis į teismą
7. Pirmiausia, teismas norėtų atkreipti ieškovės dėmesį, jog Teisėjų kolegija nekonstatavo ieškovės piktnaudžiavimo teise kreiptis į teismą fakto ir vertino ieškovės pradėtą procesą civilinėje byloje Nr. 2-3571-656/2014 tik kaip tam tikrą prielaidą, suabejojant, ar ieškovė tinkamai įgyvendina subjektinę teisę kreiptis į teismą. Taigi prielaidos nurodymas negali paveikti ieškovės teisių ar pareigų, nes toks suabejojimas pasirinktu teisių gynybos būdu nėra patenkantis į teisinio reguliavimo sritį. Suabejojimas ieškovei nesukelia jokių teisinių padarinių, nes tik konstatuotas piktnaudžiavimo teise faktas yra pagrindas taikyti sankciją.
8. CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal to paties straipsnio 2 dalį „teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą“.
9. Taigi tuo atveju, jei Teisėjų kolegija nagrinėdama civilinę bylą Nr. 2A-126-464/2015 būtų nustačius piktnaudžiavimo teise faktą, ieškovei būtų buvusi paskirta bauda, spręsta dėl nuostolių atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad procesinio sprendimo pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį nebuvo priimta, teismas daro išvadą, kad ieškovės argumentas dėl jos apšmeižimo, taip pažeminat garbę ir orumą, nėra įrodytas (CPK 178 straipsnis). Taip pat neskyrus baudos byloje, negalima padaryti išvados, kad Teisėjų kolegija apkaltino ieškovę, siekdami ją įbauginti, nes, kaip minėta, išsakyta civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015 prielaida nesukėlė jokių teisinių padarinių. Nors ieškovė piktinasi panaudotu terminu „piktnaudžiavimas“, tačiau šis terminas įteisintas įstatymo leidėjo kaip specialus, privalomai naudotinas teisinėje kalboje. Taigi Teisėjų kolegija, pritaikiusi specialios kalbos pirmumo taisyklę ir nurodžiusi specializuotą kalbos žodį, negali būti atsakinga už įrodinėjamą ieškovės garbės ir orumo įžeidimą (CPK 185 straipsnis).
10.Ieškovė įrodinėja, kad tuo atveju, jei ji būtų piktnaudžiavusi teise kreiptis į teismą, turėjo būti taikomas CPK 299 straipsnis ar 300 straipsnis, ir priimta atskiroji nutartis. Teismas nesutinka su tokiu įstatymo interpretavimu, nes minėtos teisės normos yra nukreiptos į kitą objektinės teisės reguliavimo sritį. CPK 299 straipsnis nereglamentuoja atvejo, kad dėl piktnaudžiavimo procesu būtų galima priimti atskirąją nutartį. Kaip jau nurodyta šio sprendimo 8 punkte, dėl piktnaudžiavimo procesinės teisėmis sprendžia būtent teismas, taikydamas CPK 95 straipsnio nuostatas, taip siekdamas apriboti procesinių piktnaudžiavimų atvejus. Tokiu būdu Lietuvos proceso įstatyme yra įtvirtintas grynai procesinis teisinis instrumentas, kuris negali būti siejamas su kitais neteisėtos, tame tarpe ir nusikalstamos, veikos požymiais, todėl nebuvo pagrindo taikyti CPK 300 straipsnio.
11.Kaip minėta sprendimo 6 punkte, ieškovė nurodė, kad tuo atveju, jei ji piktnaudžiaudama teise norėtų pasibylinėti iš naujo, Teisėjų kolegija turėjo nurodyti, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1491-173/2014 turėjo būti priimtas procesinis sprendimas dėl bylos nutraukimo pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės keliami nuosavybės teisės atkūrimo teisėtumo klausimai yra itin sudėtingi. Konstitucinio Teismo išaiškinta, kad Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; įstatymais reguliuojant paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą buvo būtina atsižvelgti į tai, kad okupacijos metais susiformavo kiti turtiniai, socialiniai ir ekonominiai žmonių santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių buvo neįmanoma visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) (Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d. nutarimai).
12.Taigi, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl galiojančio teisinio reguliavimo, skirto reglamentuoti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, kuriuo pripažįstamas teisinis faktas, jog susiklosto objektyvios aplinkybės, dėl ko neįmanoma visiškai atkurti nuosavybės teisių, teismai imasi nagrinėti bylą, siekdami išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias esminę reikšmę nuosavybės teisių atkūrimo proceso teisėtumui. Taigi procesinė priemonė dėl bylos nutraukimo taikoma tik tais atvejais, kai galima bylą nenagrinėjant iš esmės nustatyti ieškinių tapatumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. K. B.; bylos Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Z. R. konsultacinė įmonė v. UAB „Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-489/2007; ir kt.).
13. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015, nebuvo konstatuotas ieškovės piktnaudžiavimo teise kreiptis į teismą faktas, nespręsta dėl ieškovės reikalavimo tapatumo, todėl nebuvo pagrindo taikyti CPK 293 straipsnio 3 punktą, o tai reiškia, kad nėra atlikta veika, todėl nėra ir teisėjų kaltės, kaip būtinosios atsakomybės taikymo sąlygos dėl ieškovės įrodinėjamo garbės ir orumo pažeidimo sprendžiant dėl piktnaudžiavimo teise kreiptis į teismą (CK 6.246, 6.248 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, valstybei pareikštas ieškinys šioje dalyje laikomas neįrodytu (CPK 12, 178 straipsnis).
Dėl teisėjų veikos teisėtumo nagrinėjant bylą ir res judicata principo taikymo
14.Ieškovė, kreipdamasi į teismą, neturtinę ir turtinę žalą kildino iš Teisėjų kolegijos nutarties, kuri, kaip ji įrodinėjo, yra ją šmeižianti ir užkertanti kelią siekti teisingumo įgyvendinimo dėl užgrobtos tėvo V. M. žemės, tuo siekdama pagrįsti teisėjų veikos neteisėtumą bei kaltę, ir valstybės atsakomybę. Teismas atmetė argumentus dėl ieškovės šmeižimo, konstatuodamas šioje dalyje ieškinio reikalavimo nepagrįstumą, todėl nekartoja motyvų, nurodytų sprendimo 7, 9, 10, 11, 13 punktuose. Taip pat teismas nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015, nebuvo sprendžiama iš esmės dėl trečiojo asmens A. O. M. reikalavimo pagrįstumo, pareikšto Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-3571-656/2014. Tai reiškia, kad ieškovei nebuvo užkirstas kelias siekti teisingumo įgyvendinimo dėl įrodinėjamos kaip užgrobtos tėvo V. M. žemės (CPK 14, 18 straipsniai).
15.Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį sprendimas priimamas dėl visų pareikštų reikalavimų, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015 ieškovė buvo trečiuoju asmeniui, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Taigi Teisėjų kolegijos procesinis sprendimas negalėjo apriboti ieškovės teisės kreiptis į teismą. Be to, teismas iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios Vilniaus apygardos teisme civilinės bylos Nr. 2-3571-656/2014 medžiagos nustatė, kad teismas 2014 m. rugsėjo 6 d. priimdamas sprendimą ieškovės reikalavimą išnagrinėjo iš esmės. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta ieškovės įrodinėjamos veikos, dėl kurios galėjo būti apribota ieškovės teisė kreiptis į teismą, todėl valstybei pareikštas ieškinys šioje dalyje laikomas neįrodytu (CPK 12, 178 straipsnis).
16.Taip pat ieškovė, nagrinėjamoje byloje nekeisdama ieškinio faktinio pagrindo ir/ ar dalyko teikdama paaiškinimus, išdėstė naujas faktines aplinkybes, siekdama turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, t.y. įrodinėjo teisėjų veikos neteisėtumą dėl atlikto įrodymų tyrimo nagrinėjant bylą bei dėl nepasisakymo dėl teisėjų veiksmų administracinėje byloje (elektroninės bylos priedo b.l.129-138). Teismas nurodo, kad tai nėra suderinama su CPK 141 straipsnio nuostatomis ir tokiu atveju teismas dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako. Tačiau atkreipia dėmesį, kad dėl šių paaiškinimų dalies, išsakytų teismo posėdžių metu, ieškovei įrodinėjant, jog teisėjų kaltė pasireiškė tuo, kad jie neatliko pareigos panaikinti neteisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, pasisakė kasacinis teismas.
17.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. spalio 30 d. išnagrinėjo trečiojo asmens A. O. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei. Kasacinis teismas nurodė, kad kasatorės A. O. M. argumentai labiau susiję su nuosavybės atkūrimo procesu, o ne su teismo ar teisėjo konkrečiais veiksmais. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodė, kad civilinę bylą nagrinėję teismai vertindami administracinių teismų teisėjų veiksmus nagrinėjant administracinę bylą pagrįstai nenustatė teisėjų kaltų veiksmų, kaip to reikalauja CK 6.272 straipsnio nuostatos. Šiuo atveju kasacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo konstatuoti administracinėje byloje buvus padarytų akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų. Taip pat kasacinis teismas išaiškino res judicata principo taikymo taisykles.
18.Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pasinaudojo procesinėmis teisėmis, suteikiančiomis galimybę paneigti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, ir kasacinis teismas nurodė, kad teismai vertindami administracinių teismų teisėjų veiksmus nagrinėjant administracinę bylą pagrįstai nenustatė teisėjų kaltų veiksmų, kaip to reikalauja CK 6.272 straipsnio nuostatos, konstatuojama, jog nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta aplinkybė, jog teisėjai pažeidė teisinę pareigą priimti teisingą sprendimą. Tai kartu reiškia, jog neįrodytas valstybės veikos neteisėtumas (CPK 178 straipsnis).
19.CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad „civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“.
20.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog tarp veikos ir padarytos žalos priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-91/2010; kt.).
21.Pagal įstatymą atsakovui gali kilti civilinė atsakomybė, kai yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, susijęs su veiksmais (veikimu, neveikimu), dėl ko atsirado žala (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartis nėra panaikinta kaip neatitinkanti įstatymo reikalavimų, o ieškovė teisėjų netinkamą veikimą grindžia vien tik priimtais nepalankiais sprendimais. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, teisėjo kaltė gali būti konstatuota jam padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-207/2011). Tokių aplinkybių ieškovė neįrodė, o jos argumentus dėl teisėjų neteisėtų veiksmų paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015
22.Kita vertus, iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu galima spręsti, kad ji iš esmės nesutinka su nuosavybės teisių atkūrimo procesu, kuris yra imperatyviai reglamentuotas teisės aktais, todėl įrodinėjamos aplinkybės dėl jos teisių pažeidimo nebuvo susijusios su Teisėjų kolegijos konkrečiais veiksmais (CPK 12 straipsnis). Tokiu atveju, jei ieškovės vertybinis teisės į nuosavybės teisių atkūrimą aplinkybių įvertinimas neatitinka jos vertybinės orientacijos teisinei ideologijai, ieškovė turėtų būtent taip formuluodama reikalavimą jį pareikšti Europos Žmogaus Teisių Teismui, tačiau tokiu atveju nėra teisėjų neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnio 1, 2 dalys).
23.Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė nei teisėjų neteisėtų veiksmų priimant Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartį, nei jos procesinių teisių pažeidimo, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2A-126-464/2015, teismas ieškinį atmeta, konstatuodamas, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta atsakovo veikos neteisėtumo ir priežastinio ryšio tarp įrodinėjamos žalos (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos atsakovo naudai (CPK 93 straipsnis). Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl jos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti ieškovė A. O. M. ieškinį.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.