- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-07
- Bylos Nr.
- eB2-949-340/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00265-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje šalims nedalyvaujant išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Artifact“ nemokumo (bankroto) administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Henkoo“ prieštaravimus dėl A. I. kreditorinio reikalavimo (ne)patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Artifact“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Artifact“ iškelta bankroto byla, įmonės administratore paskirta UAB „Henkoo“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 10 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių sąrašas.
3. Administratorė pateikė prieštaravimus (DOK- 26524 civilinė byla eB2-632-340/2023) ir 2023-09-27 rašytinius paaiškinimus (DOK- 34400), kuriuose nesutiko su prašomu patvirtinti A. I. 87 845,80 Eur reikalavimo suma. Nemokumo administratorė nurodo, kad A. I. 87 845,80 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą grindžia 2016-12-10 Reikalavimo perleidimo sutartimi; 2016-12-10 skolų suderinimo aktu (pasirašytas pradinio kreditoriaus E. I. ir tuo metu UAB „Artifact“ vadovės pareigas ėjusios I. I.); mokėjimo pavedimo faktą patvirtinančių sąskaitos išrašu. Kreditoriaus reikalavimo teisė į BUAB „Artifact“ kildinama iš pradinio E. I. galimai suteiktos 176 000 Eur paskolos, tačiau šiuo aspektu pateiktas tik banko sąskaitos išrašas apie lėšų pervedimą į BUAB „Artifact“ banko sąskaitą, tačiau nėra pateikta paskolos sutartis, kurios pagrindu buvo atliktas piniginių lėšų pervedimas. Iš pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu ir kada buvo grąžinta dalis paskolintų lėšų. Taip pat nėra pateikti 2016-12-10 Reikalavimo perleidimo sutarties 3 d. nustatyto atlyginimo už perleidžiamas reikalavimo teises sumokėjimą patvirtinantys dokumentai bei skolininko UAB „Artifact“ informavimą apie reikalavimo teisės perleidimą patvirtinantys dokumentai. Pažymi, kad VMI sistemoje duomenų apie UAB „Artifact“ gautas ir grąžintas paskolas iš fizinių asmenų nėra, UAB „Artifact“ teisės aktų nustatyta tvarka šios informacijos VMI nėra pateikęs (FR0711 forma).
4. A. I. atsiliepimo į administratorės prieštaravimus nepateikė, į teismo posėdį neatvyko (teismo šaukimas į teismo posėdį įteiktas tinkamai). Nemokumo administratorė į posėdį neatvyko, tačiau prieš posėdį pateikė prašymą, kuriame nurodo, kad palaiko 2022-09-27 teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją ir prašo netvirtinti kreditoriaus A. I. 87845,80 Eur dydžio finansinio reikalavimo BUAB „Artifact“ bankroto byloje; klausimą dėl kreditoriaus A. I. 87 845,80 Eur dydžio finansinio reikalavimo BUAB „Artifact“ bankroto byloje; teismo posėdyje nagrinėti BUAB „Artifact“ atstovui nemokumo administratoriui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
A. I. prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo netenkinamas.
5. Dėl reikalavimo pagrįstumo teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (CPK 12, 178 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).
Motyvuojamoji dalis
6. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo A. I. ginčijamas 87 845,80 Eur kreditorinis reikalavimas nėra pagrįstas, todėl negali būti tvirtinamas.
7. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).
8. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
9. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama, kad jos kreditorinis reikalavimas bankroto byloje būtų patvirtintas, turi pareigą teikti įrodymus šiam reikalavimui pagrįsti. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
10. Dėl reikalavimo pagrįstumo teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (CPK 12, 178 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).
11. A. I. 87 845,80 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą grindžia 2016-12-10 Reikalavimo perleidimo sutartimi; 2016-12-10 skolų suderinimo aktu (pasirašytas pradinio kreditoriaus E. I. ir tuo metu UAB „Artifact“ vadovės pareigas ėjusios I. I.); mokėjimo pavedimo faktą patvirtinančių sąskaitos išrašu. A. I. reikalavimo teisė į BUAB „Artifact“ kildinama iš pradinio E. I. galimai suteiktos 176 000 Eur paskolos, ir pateiktas banko sąskaitos išrašas apie lėšų pervedimą į BUAB „Artifact“ banko sąskaitą.
12. Kaip teisingai nemokumo administratorė nurodo, iš pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu ir kada buvo grąžinta dalis paskolintų lėšų. Be to, piniginės lėšos 174 000 EUR sumai buvo pervestos į įmonės sąskaitą 2016-03-17. Sutarties sudarytos nėra, tik E. I. mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai – „paskola. mokėtojas E. I.“. 2016 m. gruodžio 10 d., UAB „Artifact“, atstovaujama direktorės I. Ch. ir E. I., sudarė skolų suderinimo aktą, kuriame nurodyta, kad UAB „Artifact“ įsipareigojimas šio akto sudarymo dienai yra 87 845,80 Eur. Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2016 m. gruodžio 10 d. Šioje Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta, kad pagal 2016-03-17 bankinius pavedimus, pradinis kreditorius paskolino UAB „Artifact“, Lietuvos Respublikos bendrovė, juridinio asmens kodas 300608315, buveinės adresas Čiobiškio g. 8-29, Vilnius, Lietuvos Respublika („Skolininkas“) 174 000,00 EUR sumą. Pagal 2016-12-10 skolų suderinimo aktą Nr.16/10 Pradinis kreditorius turi reikalavimo teises lygias 87 845,80 EUR („Reikalavimo teisės“) į Skolininką. Pradinis kreditorius pageidauja ir sutinka perleisti Naujajam kreditoriui Reikalavimo teises, o Naujasis kreditorius pageidauja įgyti Reikalavimo teises ir jomis pasinaudoti.
13. . A. I., prašydamas patvirtinti 87 845,80 Eur dydžio reikalavimą bankroto byloje, nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, kad jis nuo reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dienos iki įmonei bankroto bylos įmonei iškėlimo (2022-04-05) ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas iš įmonės išsiieškoti pagal Reikalavimo perleidimo sutartį įgytą 87 845,80 Eur skolą. Be to, nėra duomenų apie Reikalavimo perleidimo sutarties vykdymą ir atitinkamai apie tai, ar ši sutartis sukūrė šalims teisines pasekmes. Pagal Reikalavimo perleidimo sutartį A. I. 3.1 punktu įsipareigojo sumokėti pradiniam kreditoriui 10 000,00 EUR („Atlyginimas”), šios Sutarties pasirašymo dieną. Visas 3.1. punkte nurodytas Atlyginimas turi būti sumokėtas šios Sutarties pasirašymo dieną į Pradinio kreditoriaus nurodytą banko sąskaitą arba grynaisiais pinigais. Pagal sutarties 5.1 punktą ši Sutartis įsigalioja ją pasirašius ir galioja tol, kol Šalys įvykdo visus savo įsipareigojimus, nebent būtų nutraukta anksčiau visų Šalių tarpusavio rašytiniu susitarimu. A. I. nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartį atsiskaitė su pradiniu kreditoriumi. Ši aplinkybė ir ta aplinkybė, kad A. I. nesikreipė į įmonę dėl skolos pagal Reikalavimo perleidimo sutartį grąžinimo kelia abejonių dėl Reikalavimo perleidimo sandorio realumo. Pažymėtina, kad duomenys apie Reikalavimo perleidimo sutarties vykdymą turėtų būti būtent pas A. I.. A. I. apskritai jokių paaiškinimų dėl jo kreditorinio reikalavimo neteikė nei raštu, nei teismo posėdyje.
14. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1 dalį, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.
15. Teismų praktikoje pažymima, jog kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-992-450/2021). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020). Teismas įtraukia kreditorius į kreditorių sąrašą nustatęs, kad teikiamas tvirtinti kreditoriaus finansinis reikalavimas pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-407/2021).
16. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nemokumo administratorės argumentai laikytini pagrįstas ir dėl to A. I. kreditorinis reikalavimas netvirtinamas (CPK 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1, 4, 5 punktais, 15 straipsniu, 41-42 straipsniais, 94 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 8 dalimi, 185 straipsniu, 290-291 straipsniais,
nutaria:
A. I., a.. k. (duomenys neskelbtini), prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo netenkinti.
Nutarties kopiją išsiųsti A. I. ir nemokumo administratorei.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.