Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Termorem“ ieškinį atsakovei uždarai akcinei bendrovei „Eskovara“ dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-01-23 preliminariu sprendimu ieškovo reikalavimai buvo patenkinti (b. l.18-19).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas keistinas.

Atsakovė ieškinį, dėl įsiskolinimo už ieškovės atliktus rangos darbus pagal 2017-11-15 tarp šalių sudarytą rangos sutartį, iš esmės pripažįsta, nurodydama, jog nesutinka su preliminariu sprendimu priteista skolos suma, kadangi dalį skolos ieškovei ji yra atlyginusi. Atsakovės nuomone dėl šių aplinkybių turėtų būti keistinas teismo priimtas preliminarus sprendimas. Byloje nustatyta, jog priėmus ieškovės ieškinį teisme bei po preliminaraus sprendimo priėmimo, atsakovė ieškovei dalį skolos atlygino (b. l. 30-31, 37-38, CPK 182 str. 1 d. 5 p., 187 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nurodytas aplinkybes pripažįsta bei sutinka, jog preliminarus sprendimas būtų pakeistas, priteistą skolos sumą sumažinant atsakovės sumokėta skolos dalimi, preliminarus sprendimas keistinas iš atsakovės ieškovei priteisiant 457,46 Eur skolą (CK 6.38 str. 1 d., 6.59 str., 6.200 str. 1 d., 6.205 str., CPK 430 str. 6 d. 3 p.).

2018-04-17 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad iki teismo posėdžio atsakovė dar dalį skolos 100 Eur sumoje atlygino, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl šia dalimi ieškinys nemažintinas (CPK 178 str.).

Lietuvos Respublikos CK 6.258 str. 1 d. nurodyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas ir į šalių sutartimi sutartas sąlygas ieškovės naudai priteistina 4,97 Eur delspinigių.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas verslininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 2 d.). Atsižvelgiant į šias nuostatas, iš atsakovės priteistina 6 procentų dydžio metinės palūkanos (nuo 1 657,46 Eur sumos) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2018-04-17 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pateikė prašymą priteistą skolos sumą išdėstyti trims mėnesiams.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 str. įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai, kartu su CPK 18 str. apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtinais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 str. 1 d., teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą gali atidėti ar jį išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kas, pagal kasacinio teismo praktiką, turėtų būti daroma tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus pažeistas šalių lygiateisiškumo principas ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimo ir jo privalomas pobūdis. Taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-903/2001; 3K-3-495/2004; 3K-3-301/2006). Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo ar vykdymo tvarkos pakeitimo, turi atsižvelgti į turtinę abiejų šalių padėtį, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką, vertinant, ar išieškotojo ir skolininko finansinė padėtis leidžia atidėti teismo sprendimo vykdymą, iš pradžių nustatinėjama būtent skolininko finansinė būklė sprendimo vykdymo dieną bei nustatinėjamos skolininko finansinės galimybės dėl sprendimo įvykdymo ateityje. Nustačius, kad skolininko dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė skolininko padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina skolininko prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra išieškotojo turtinė padėtis. Visais atvejais būtent skolininkas turi pareigą pateikti įrodymus apie savo finansinę būklę (CPK 12 str., 178 str.).

Atsakovė, teikdama prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nepateikė teismui jokių duomenų, dėl kokių priežasčių ji yra nepajėgi sumokėti atsakovei priteistos likusios skolos dalies bei nenurodė jokių kitų išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti jos atžvilgiu teismo sprendimo vykdymo atidėjimo institutą (CPK 178 str.). Atsižvelgtina ir į tai, jog likusi skolos dalis 457,46 Eur, kaip juridiniam asmeniui vykdančiam veiklą, neturėtų būti didelė. Tai, jog atsakovė ieškinį pripažįsta bei skolą moka dalimis, nesudaro pagrindo likusią skolos dalį išdėstyti dar trims mėnesiams, kas, teismo manymu, suteiktų nepagrįstą pranašumą skolininkei atsakovės atžvilgiu, nebūtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra bei tuo būtų pažeisti ieškovės interesai. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė skolą dalimis pradėjo mokėti tik ieškovei pateikus ieškinį teisme. Nagrinėjamu atveju nenustačius, jog atsakovės turtinė padėtis yra tokia sunki, kad ji negalėtų iš karto sumokėti ieškovei priteistos sumos, atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmestinas (CPK 178 str.).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 19,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovės nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 260 str., 263 str. – 270 str., 424 str., 428 str., 430 str.,

nusprendžia:

Preliminarų sprendimą pakeisti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eskovara“, juridinio asmens kodas 300569143, buveinė – 51160 Kaunas, Taikos pr. 112, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Termorem“, juridinio asmens kodas 300143880, buveinė – Kaunas, Pietų g. 3-39, 457,46 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 46 ct) skolą, 4,97 Eur (keturis eurus 97 ct) delspinigių, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas (nuo 1 657,46 Eur sumos) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19,00 Eur (devyniolika eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.