Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-06-19 · Civilinė byla Nr. e2-25148-820/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-19
Bylos Nr.
e2-25148-820/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Pajeda
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“
Atsakovas
I. Z.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“ ieškinį atsakovei I. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 49,11 EUR skolą, 38,62 EUR sutartines palūkanas, 17,68 EUR delspinigius, 8,41 EUR palūkanų delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2007 m. kovo 15 d. „Swedbank“, AB su atsakove sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-025041-GV, pagal kurį pradinis kreditorius suteikė atsakovei sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžintą suteiktą kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Pradinis kreditorius 2014 m. liepos 24 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 14-20-42 ir šios sutarties priedais visas savo reikalavimo teises į skolininkus, iš kurių vienas yra atsakovė, perleido UAB „GELVORA“. Atsakovė savo įsipareigojimų nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovui tinkamai neįvykdė. Esant šioms aplinkybėms ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovės 113,82 EUR sumą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Remdamasis nurodytais pagrindais ieškovas prašo patenkinti ieškinį.

Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimas įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalyje.

Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimai įteikti asmeniškai (CPK 123 str. 1 d.). Per teismo nustatytą 14 dienų laikotarpį atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Leistini rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2007 m. kovo 15 d. su atsakove I. Z. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. 07-025041-GV (toliau – sutartis) pagrindu pradinis kreditorius suteikė atsakovei 637,16 EUR (2 200 Lt) dydžio kreditą (e. b. l. 9 - 12). Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir liko skolinga pradiniam kreditoriui 49,11 EUR pagrindinės skolos, 38,62 EUR sutartinių palūkanų ir 17,68 EUR delspinigių, 8,41 EUR palūkanų delspinigių. Pagal 2014 m. liepos 24 d. tarp pirminio kreditoriaus „Swedbank“, AB ir UAB „GELVORA“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 14-20-42 ir šios sutarties priedus visas savo reikalavimo teises pradinis kreditorius į skolininkus, iš kurių vienas yra atsakovė, perleido ieškovui (e. b. l. 715 - 20). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 2 dalimi reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.

Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Duomenų, kad atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus pradiniam kreditoriui ar ieškovui įvykdė tinkamai byloje nėra (CPK 178 str.), todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 49,11 EUR negrąžinto kredito suma (CK 6.38 str., 6.200 str., 6.870 str., 6.873 str.).

Atsakovė sutartimi įsipareigojo mokėti ieškovui palūkanas už naudojimąsi suteiktu kreditu. Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės palūkanas iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo bei palūkanas, paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 29 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., t. y. po Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (e. b. l. 5). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis, todėl ginčo santykiams bus taikomos LR Vartojimo kredito įstatymo nuostatos. Kadangi pagal LR Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 punkto nuostatas pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės 16,53 EUR palūkanas, paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., kurios laikytinos kompensuojamomis palūkanomis, negali būti patenkintas, todėl atmestinas. O palūkanos, kurios yra paskaičiuotos iki pradinio kreditoriaus bei ieškovo sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties, laikytinos mokėjimo palūkanomis ir kadangi atsakovė savo įsipareigojimų nei pradiniam kreditoriui, nei jo teises perėmusiam ieškovui neįvykdė, reikalavimas priteisti iš atsakovės 22,09 EUR mokėjimo palūkanų už naudojimąsi kreditu (e. b. l. 5) yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.874 str.).

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartimi atsakovė įsipareigojo praleidusi mokėjimo terminus mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovė neatsiskaitė su ieškovu, todėl ieškovo teigimu privalo sumokėti jam 26,09 EUR dydžio delspinigius, kuriuos sudaro 17,68 EUR delspinigiai ir 8,41 EUR palūkanų delspinigiai. Pagal CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. teismas gali sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Vadinasi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, skolininkas, neįvykdęs prievolės negali ginčyti ir netesybų. Tokia nuostata išplaukia iš aukščiau pateiktos netesybų sampratos ir paskirties, nustatytos įstatyme. Tačiau įstatymo leidėjas, suformulavęs tam tikrus draudimus ginčyti netesybų dydį, kartu nustatė tam tikras išlygas, kai sutarties šalis gali ginčyti netesybų dydį, kai netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-401/2008; 3K-7-409/2010). Tokiems atvejams įstatymo leidėjas įtvirtino teisę mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Tačiau, pagal aukščiau nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teisminę praktiką, teismas, nustatydamas ar pagal nurodytas aukščiau teisės normas yra pagrindo šalių nustatytas netesybas pripažinti neprotingai didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos duomenis, nustatytas aplinkybes dėl šalių sutarties, jos dydžio, neįvykdymo (pažeidimo) laipsnio, dėl to kreditoriaus patirtų nuostolių ir jų dydžio, ir tai atliekant vadovautis teisingumo, sąžiningumo protingumo principais ir siekti šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis. Pažymėtina, kad vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovo prašomos netesybos (0,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną) yra aiškiai per didelės. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovo paskaičiuoti delspinigiai yra aiškiai per dideli ir neprotingi. Kaip jau minėta LR Vartojimo kredito įstatyme yra įtvirtinta netesybų norma – 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną prievolės neįvykdymo dieną. Nors nurodyta įstatymo nuostata negaliojo vartojimo paskolos sutarties sudarymo metu, tačiau tai nesuteikia teisės kreditoriui piktnaudžiauti savo teise ir praturtėti atsakovės sąskaita. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovas privalo juos įrodyti tačiau ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Dėl to darytina išvada, kad prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, lemia ieškovo lupikavimą, todėl mažintini (CK 6.73 str. 2 d.). Esant šioms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovės priteistina 6,41 EUR ((49,11 EUR + 22,09 EUR) X 0,05 procento X 180 dienų) delspinigių (CK 6.71, 6.73 str.). Likusioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas.

Atsakovei pažeidus susitarimą ir praleidus terminą sumokėti įsiskolinimą, ieškovas iš atsakovės prašo priteisti jam sutartimi numatytas 12 proc. dydžio metines procesines palūkanas už negrąžintą paskolos sumą (49,11 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiškos teismo sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.37 str. 2 d., 210 str. 1 d.).

Taip pat ieškovui iš atsakovės priteistinos įstatyme numatytos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą – 77,61 EUR nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 15 EUR dydžio žyminį mokestį. Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos iš atsakovo. Šiuo atveju teismas patenkino 68 % ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 10,20 EUR bylinėjimosi išlaidų (15 EUR x 68 %) (CPK 93 str. 2 d.).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija įstatymų nustatytos minimalios sumos, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 92, 93, 142, 153, 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti ieškinį dalyje.

Priteisti iš atsakovės I. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „GELVORA“ (į. k. 125164834) naudai 49,11 EUR (keturiasdešimt devynis eurus ir 11 euro centų) negrąžinto kredito, 22,09 EUR (dvidešimt du eurus ir 9 euro centus) mokėjimo palūkanų, 6,41 EUR (šešis eurus ir 41 euro centą) delspinigius, 12 % (dvylikos procentų) dydžio metines procesines palūkanas už negrąžintą paskolos sumą - 49,11 EUR (keturiasdešimt devynis eurus ir 11 euro centų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gegužės 12 d.) iki visiškos teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 % (penkių procentų) dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 77,61 EUR (septyniasdešimt septynių eurų ir 61 euro centą) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2017 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,20 EUR (dešimt eurų ir 20 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Išaiškinti atsakovei, jog ji negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vaidas Pajeda