Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-556-614/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-05-27
Bylos Nr.: e2A-556-614/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-05901-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
Ieškovas: Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Kiemeliai“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Industrial group“

Kategorijos

2.6.14.4Išlaikymas iki gyvos galvos

Civilinė byla Nr. e2A-556-614/2025Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05901-2023-4Procesinio sprendimo kategorija 2.6.14.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Kiemeliai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Kiemeliai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Industrial group“ dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Industrial group“ priešieškinį ieškovei Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovei „Kiemeliai“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) „Kiemeliai“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Industrial group“ (toliau – atsakovė) 10 000 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 79,45 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) 2023 m. balandžio 12 d. raštu informavo ieškovę, kad atsakovė NŽT pateikė pranešimą apie parduodamą 4,92 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), už 59 040 Eur kainą. Ieškovės vadovas susisiekė su atsakovės direktoriumi, kuriam nurodė, kad ieškovė pirktų iš atsakovės žemės sklypą už 46 500 Eur. 2023 m. liepos 3 d. atsakovė pateikė NŽT naują skelbimą apie parduodamą žemės sklypą už 46 500 Eur. Ieškovė 2023 m. liepos 19 d. pateikė NŽT sutikimą pirkti atsakovės parduodamą žemės sklypą. NŽT 2023 m. rugpjūčio 7 d. raštu informavo ieškovę, kad ji turi pirmumo teisę pirkti žemės sklypą. 2023 m. rugpjūčio 28 d. NŽT išdavė ieškovei sutikimą įsigyti žemės sklypą. Su atsakove buvo sutarta, kad atsakovė atsiųs ieškovei sąskaitą už parduodamą žemės sklypą, o ieškovė atliks 10 000 Eur dalinį/avansinį mokėjimą, o likusią 36 500 Eur sumą sumokės prieš pat pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. 2023 m. rugsėjo 14 d. atsakovės direktorius elektroniniu paštu atsiuntė ieškovei 2023 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3902. Praėjus mėnesiui ieškovės vadovui paskambino atsakovės direktorius ir paklausė, kodėl ieškovė neapmoka 2023 m. rugsėjo 14 d. sąskaitos faktūros. Atsakovės direktorius buvo informuotas, kad ieškovė negavo sąskaitos arba sąskaita buvo nepastebėta, jei ją ras, bus sumokėtas avansas. 2023 m. spalio 18 d. ieškovė atliko atsakovei 10 000 Eur pavedimą. Ieškovė teigė, kad atsakovė vienašališkai padidino žemės sklypo kainą iki 59 040 Eur, todėl pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovė atliko atsakovei 10 000 Eur pavedimą, kurio paskirtis buvo dalies kainos už žemės sklypą sumokėjimas, o šalims nesudarius žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, atsakovė turėtų grąžinti ieškovei iš jos gautą 10 000 Eur avansą.

3. Atsakovė UAB „Industrial group“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuris perleistas ieškovės nuosavybėn už 59 040 Eur, priteisti iš ieškovės 49 040 Eur skolą už perleistą turtą, 12 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovė nurodė, kad pagal 2022 m. rugpjūčio 1 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-22-98-38254 atsakovė tapo žemės sklypo savininke. Atsakovė žemės sklypo niekada nenaudojo pagal jo tikslinę paskirtį ir planavo jį parduoti. 2023 m. pavasarį nusprendė parduoti šį žemės sklypą, dėl ko kreipėsi į NŽT, nurodydama, jog parduodamo žemės sklypo kaina 59 040 Eur. Pranešus apie planuojamą pardavimą, su atsakove nedelsiant susisiekė ieškovės atstovas D. L., kuris paaiškino, kad jo valdomos bendrovės patenka į asmenų, kurie turi pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ratą ir kad ieškovė yra suinteresuota įsigyti žemės sklypą. Poreikį ir net būtinybę įsigyti žemės sklypą sąlygojo ir tai, kad žemės sklypas neturi privažiavimo, o aplinkiniai žemės sklypai yra valdomi su ieškovės vadovu susijusių asmenų. Atsakovė, suprasdama, kad nepardavus žemės sklypo, neišvengiamai ateityje kils būtinybė spręsti servituto nustatymo klausimus, sutiko su ieškovės siūloma kaina – 46 500 Eur. Šalys susitarė, kad jei nurodytais terminais (per 1 mėnesį nuo pažymos išdavimo) su atsakove nebus atsiskaityta ir nebus sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, ieškovė iš atsakovės žemės sklypą nupirks už 59 040 Eur, t. y. už tą kainą, apie kurią atsakovė informavo NŽT dar 2023 m. pavasarį. Taip pat šalys susitarė, kad tokiu atveju žemės sklypo pirkimo–pardavimo kainą fiksuos atsakovės išrašytoje ir ieškovei pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje, pagal kurią ieškovė padarys avansinį mokėjimą. Taip pat šalys susitarė, kad žemės sklypas iš karto perduodamas naudoti ieškovei.

5. Atsakovė paaiškino, kad laikydamasi susitarimo kreipėsi į NŽT, nurodydama, jog parduodamo žemės sklypo kaina 46 500 Eur, pardavimo sąlygos – sandoris turi būti sudarytas per 1 mėnesį nuo pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo, išlaidas už sandorio sudarymą apmoka žemės sklypo pirkėjas. Ieškovė 2023 m. liepos 19 d. pateikė sutikimą pirkti žemės sklypą. NŽT 2023 m. rugpjūčio 29 d. ieškovei suteikė leidimą – pažymą įsigyti žemės sklypą. Tačiau ieškovė vengė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Buvo akivaizdu, kad suderintais terminais (iki 2023 m. rugsėjo 28 d.) ir sąlygomis (sumokant 46 500 Eur), žemės sklypo pirkimas ir pardavimas neįvyks. Atsakovė, laikydamasi susitarimo, 2023 m. rugsėjo 14 d. ieškovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą VRV Nr. 3902, kurioje nurodyta perkamo žemės sklypo kaina 59 040 Eur. Ieškovė sąskaitą priėmė, įtraukė ją į savo apskaitą, 2023 m. spalio 18 d. atliko dalinį – 10 000 Eur mokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai dalinis apmokėjimas už žemės sklypą pagal sąskaitą VRV Nr. 3902. Atsakovė suprato, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta, tačiau ieškovė pagal šalių sutartas sąlygas sudaryti sutartį vengė.

6. Atsakovė teigė, kad yra visos sąlygos teismo sprendimu patvirtinti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Žemės sklypą valdo, t. y. juo faktiškai naudojasi ir daro poveikį, ieškovė. Priimdama sąskaitą, kurioje fiksuota kaina ir ją įtraukdama į apskaitą, dalinai apmokėdama sąskaitą, ieškovė patvirtino, kad šalių sulygta žemės sklypo prikimo–pardavimo kaina yra 59 040 Eur. Pirkimo–pardavimo sutartis notarine tvarka nėra patvirtinta dėl ieškovės kaltės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, patvirtino prikimo–pardavimo sutarties tarp pardavėjos atsakovės ir pirkėjos ieškovės, kurios pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teisę į 4,9200 ha žemės sklypą, sudarymą, priteisė iš ieškovės atsakovei 49 040 Eur skolą už parduotą žemės sklypą, 12 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2024 m. vasario 5 d. priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 911 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš ieškovės valstybei 39,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 4,9200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnyje nustatyta tvarka atsakovė 2023 m. balandžio 6 d. pranešė NŽT apie savo sprendimą parduoti 4,9200 ha žemės sklypą. NŽT apie parduodamą atsakovei priklausantį žemės sklypą 2023 m. balandžio 12 d. pranešimu informavo UAB „Arkinta“, kadangi šiai įmonei priklausantis žemės sklypas ribojasi su parduodamu žemės sklypu ir ši įmonė, vadovaujantis ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turėjo pirmumo teisę įsigyti atsakovės parduodamą žemės sklypą. Teismas nustatė, kad UAB „Arkinta“ direktorius ir ieškovės vadovas yra vienas ir tas pats asmuo D. L.. Šalių atstovai teisme patvirtino, kad ieškovės iniciatyva buvo pradėtos derybos dėl atsakovei priklausančio žemės sklypo pardavimo kainos, susitarta, kad atsakovė parduos ieškovei turimą žemės sklypą už 46 500 Eur. 2023 m. birželio 30 d. atsakovė pateikė NŽT pranešimą apie sprendimą parduoti 4,9200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą už 46 500 Eur, nurodydama pardavimo sąlygą – sandoris turi būti sudarytas per 1 mėnesį nuo pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo, išlaidas už sandorio sudarymą apmoka žemės sklypo pirkėjas. Ieškovė 2023 m. liepos 19 d. pateikė NŽT sutikimą pirkti atsakovės parduodamą žemės sklypą. NŽT 2023 m. rugpjūčio 7 d. pranešė ieškovei, kad ieškovė yra asmuo, turintis pirmumo teisę įsigyti atsakovės parduodamą žemės sklypą. NŽT 2023 m. rugpjūčio 29 d. išdavė ieškovei sutikimą, kuriame nurodyta, kad sutinkama, jog ieškovė įsigytų ginčo žemės sklypą. 2023 m. rugsėjo 14 d. atsakovė pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą, serija VRV Nr. 3902, kurioje nurodyti duomenys: UAB „Industrial group“ – pardavėjas, ŽŪB „Kiemeliai“ – pirkėjas, parduodamo daikto pavadinimas – ginčo žemės sklypas, kaina – 59 040 Eur. 2023 m. spalio 18 d. mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė atsakovei 10 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai dalinis apmokėjimas už žemės sklypą pagal sąskaitą VRV Nr. 3902.

9. Teismas padarė išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta nekilnojamojo daikto – ginčo žemės sklypo pirkimo–pradavimo sutartis. Derybų stadijoje šalys buvo susitarusios, kad atsakovė parduos ieškovei ginčo žemės sklypą už 46 500 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, būdama suinteresuota parduoti jos pačios veikloje nenaudojamą nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, nebūtų vengusi sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Šalys preliminarios sutarties, kurioje būtų aptartos visos atsiskaitymo sąlygos, pinigų sumokėjimo terminai, nebuvo sudariusios, rašytinių įrodymų, kad kuri nors iš šalių būtų atsisakiusi sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, nėra. Atsakovės atstovo teigimu, jis tik telefoninių pokalbių metu raginęs ieškovės vadovą sumokėti sulygtą kainą, tačiau ieškovė dėl aiškiai nenurodytų priežasčių delsė tai daryti. Ieškovė įrodymų, kad atsakovė nepateikė duomenų, reikalingų pavedimui atlikti, kad ji būtų reikalavusi pateikti sąskaitą, o atsakovė vengusi tai padaryti, nepateikė. Atsakovės atstovo tvirtinimu, jam paaiškinus, kad dėl ieškovės delsimo sumokėti perkamo sklypo kainą ir dėl to įmonės patiriamų nuostolių, jis su ieškovės vadovu telefoninio pokalbio metu susitarė, kad ieškovė sumokės didesnę perkamo žemės sklypo kainą, t. y. 59 040 Eur. Tokį šalių susitarimą patvirtina atsakovės išrašyta sąskaita, kurią pateikė ieškovei, ieškovė sąskaitą priėmė, 2023 m. spalio 18 d. pervedė atsakovei dalį kainos – 10 000 Eur. Ieškovė nepaneigė aplinkybės, kad tiek derybų metu, tiek pinigų už perkamą žemės sklypą pervedimo metu, ji faktiškai valdė žemės sklypą. Ieškovės ginčo žemės sklypo faktinį valdymą patvirtina NŽT pateikta informacija Nr. BR6, kurioje nurodyta, kad šiai agentūrai 2018 – 2023 metais pateiktose paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškose, pagal kurias yra mokamos išmokos, ginčo žemės sklypas buvo deklaruotas ieškovės.

10. Teismas padarė išvadą, kad šalys atliko žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus. Pirkėja, ieškovė, sandorio sudarymo metu faktiškai valdė perkamą žemės sklypą, valdymą deklaravo, gavo valstybės teikiamas išmokas, tokiu būdu perkamas daiktas buvo jos dispozicijoje, sumokėjo dalį kainos už įsigyjamą žemės sklypą, atsakovė pinigus priėmė. Šalių sulygtą pirkimo–pardavimo kaina (59 040 Eur) patvirtinta rašytiniais įrodymais. Teismas konstatavo, kad šalys vykdė žemės sklypo pirkimo–pradavimo sutartį. Kadangi ieškovė nesumokėjo visos sulygtos kainos, todėl iš jos atsakovės naudai teismas priteisė nesumokėtą kainos dalį – 49 040 Eur.

11. Teismas pažymėjo, kad derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai. Šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. Teismo vertinimu, esant šioje byloje nustatytoms aplinkybėms (ieškovei atlikus dalinį apmokėjimą už įsigyjamą žemės sklypą), ieškovė, atsisakydama bet kokiomis sąlygomis sudaryti žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, reikalaudama grąžinti lėšas, elgiasi nesąžiningai.

12. Pripažinus, kad šalys sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, ieškinio reikalavimą dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Ieškovė ŽŪB „Kiemeliai“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

13.1. Ieškovei ginčo žemės sklypo atsakovė niekada neperdavė valdyti, o tuo labiau neperdavė nuosavybės teisės į žemės sklypą. Jokių įrodymų, kad atsakovė būtų perdavusi ieškovei žemės sklypo nuosavybės teisę, byloje nėra. Faktinis žemės sklypo valdymas nėra pakankama faktinė aplinkybė, leidžianti pripažinti, kad tarp ginčo šalių buvo sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoris, kadangi pirkimo–pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise. Atsakovė ieškovei žemės sklypo valdymo niekada neperdavė, ieškovė jokių teisinių santykių su atsakove neturėjo. Žemės sklypą ieškovė valdė susitarimo su R. I. ir jo šeima pagrindu. Atsakovė žemės sklypo valdymo teisę perdavė ne ieškovei, o M. I. (R. I. sūnui), kuris ir leido ieškovei dirbti žemės sklype.

13.2. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 25 d., veikdamas kaip žemės sklypo savininkė, atsiuntė ieškovei 2023 m. rugsėjo 25 d. žemės nuomos sutartį Nr. 2023/01/01 kartu su 2023 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaita faktūra VRV Nr. 3905. Taigi, nors atsakovė tvirtino, kad ji 2023 m. vasarą tariamai įvykdė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį bei perdavė ieškovei žemės sklypą, tačiau 2023 m. rudenį atsakovė siekė sudaryti su ieškove žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią žemės sklypas perduodamas naudotis ir valdyti nuomos sutarties pagrindu. Ieškovei atsisakius sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį, atsakovė 2023 m. rugsėjo 28 d. M. I., o 2023 m. rugsėjo 29 d. R. I. atsiuntė 2023 m. rugsėjo 25 d. žemės nuomos sutartį Nr. 2023/01/01 kartu su 2023 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaita faktūra VRV Nr. 3905. M. I., vykdydamas su atsakove sudarytą 2023 m. rugsėjo 25 d. žemės nuomos sutartį Nr. 2023/01/01, 2023 m. spalio 3 d. pavedimu apmokėjo atsakovės atsiųstą 2023 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą VRV Nr. 3905. Taigi atsakovė, veikdama kaip žemės sklypo savininkė, sudarė ginčo žemės sklypo nuomos sutartį, jo valdymo ir naudojimo teisę perdavė M. I.. Pagal atsakovės ir M. I. 2023 m. rugsėjo 25 d. sudarytos žemės nuomos sutarties 2 punktą žemės sklypas M. I. buvo išnuomotas vieneriems metams, skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Šie atsakovės veiksmai iš esmės paneigia jos dėstomas faktines aplinkybes, kad ji įvykdė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. perdavė ieškovei nuosavybės teisę į žemės sklypą.

13.3. Sandorį, tariamai įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti, nėra pagrindo pripažinti įvykdytu ir galiojančiu.

13.4. Pažyma, nuo kurios išdavimo pradedamas skaičiuoti 1 mėn. sandorio sudarymo terminas, yra išduodama atsakovei, o ne ieškovei, todėl ne ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kad ji ėmėsi kokių nors veiksmų sandoriui sudaryti, o atsakovė, t. y. atsakovė turėjo informuoti ieškovę, kad sandorį sudaryti galima, nes atsakovei yra išduota pažyma, leidžianti sudaryti sandorį. Nesuėjus vieno mėnesio laiko terminui nuo pažymos galimo išdavimo atsakovė atsiuntė 2023 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija VRV Nr. 3902, kurioje nurodyta ne ginčo šalių sutarta žemės sklypo pardavimo kaina, o kaina (59 040 Eur), kuria atsakovė norėjo parduoti žemės sklypą nuo pat pradžių. Ieškovė niekada nebuvo davusi sutikimo ir nesutiko pirkti žemės sklypą už 59 040 Eur. Atsakovė ieškovei PVM sąskaitos faktūros, kurioje būtų įrašyta 46 500 Eur suma niekada nepateikė. Atsakovė net nepateikė ieškovei jokių rekvizitų, kur ieškovė turėjo atlikti 46 500 Eur pavedimą. Atsakovė nebuvo suinteresuota sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties ir parduoti žemės sklypo už ginčo šalių sutarta kaina. Ieškovei gavus iš NŽT sutikimą, atsakovė neatliko jokių veiksmų, kad būtų sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, atsakovė neinformavo ieškovės, kad jai yra išduota pažyma dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui ir net nesikreipė į notarą dėl pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo. Nesuėjus vieno mėnesio laikotarpiui, atsakovė vietoje to, kad atsiųstų ieškovei sąskaitą, kurioje būtų nurodyta ginčo šalių sutarta žemės sklypo pardavimo kaina, 2023 m. rugsėjo 14 d. atsiuntė ieškovei tos pačios dienos PVM sąskaitą faktūrą, kurioje įrašyta ne ginčo šalių sutarta kaina, o kaina, už kurią atsakovė nesėkmingai bandė parduoti žemės sklypą 2023 m. pradžioje.

13.5. Pastebėjus, kad atsakovės atsiųstoje sąskaitoje nurodyta kitokia suma nei šalys buvo sutarusios, ieškovė iš karto reiškė pretenzijas atsakovei dėl sąskaitoje nurodytos sumos dydžio, tad jokių duomenų apie ieškovės pritarimą dėl didesnės sumos byloje nėra. Atsakovė niekada neketino parduoti žemės sklypo už ginčo šalių sutartą kainą. Prieš kreipiantis į teismą ieškovė ne vieną kartą prašė atsakovės sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ginčo šalių sutartomis sąlygomis, o tuo atveju, jeigu atsakovė neketina parduoti žemės sklypo už sutartą kainą, grąžinti per klaidą gautą pinigų sumą.

13.6. Atsakovė inicijavo dvi žemės sklypo pardavimo procedūras, viena siekė parduoti žemės sklypą už 59 040 Eur, antrąja siekė parduoti žemės sklypą už 46 500 Eur. Pirmuoju atveju niekas iš pirmumą turinčių asmenų neatsiliepė ir nepageidavo pirkti žemės sklypo už nurodytą kainą. Antruoju atveju atsiliepė ieškovė, jai buvo išduotas NŽT sutikimas, todėl žemės sklypo pardavimo procedūra iš ieškovės pusės buvo užbaigta. Nėra aišku, ar atsakovei buvo išduotos įstatyme nurodytos pažymos, todėl nėra aišku, ar ji turėjo teisę sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė, ketindama antrosios procedūros metu parduoti žemės sklypą kitomis sąlygomis nei buvo nurodyta skelbime, turėjo teikti naują pranešimą ir gauti vieną iš ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų pažymų.

13.7. Žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis, kadangi be jų nėra aiški konkreti žemės sklypo vieta ir nustatytos specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos. Nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodė, kad nurodytus dokumentus ji būtų perdavusi ieškovei. Be žemės sklypo plano arba schemos žemės sandoris negali būti sudarytas, taigi toks sandoris be šių dokumentų laikytinas niekiniu, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos. Atsakovė žemės sklypo planą perdavė M. I. vykdydama žemės sklypo nuomos sutartį.

Atsiliepimas

14. Atsakovė UAB „Industrial group“ atsiliepimu prašė netenkinti apeliacinio skundo ir palikti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

14.1. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3902 priėmė, įtraukė į savo buhalterinę sąskaitą ir pagal ją atliko avansinį 10 000 Eur mokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai dalinis apmokėjimas už žemės sklypą pagal sąskaitą VRV Nr. 3902 (sąskaitoje nurodyta kaina – 59 040 Eur). Ieškovės atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl sąskaita, jei joje iš tiesų buvo fiksuota šalių nesulygta pardavimo kaina, buvo priimta, įtraukta į buhalterinę ieškovo apskaita, kodėl vėliau, pastebėjus tariamą klaidą, nebuvo grąžinta ir kodėl pagal klaidingą sąskaitą buvo atliktas dalinis mokėjimas. Žemės sklypą faktiškai valdė ieškovė. Faktinį valdymą patvirtina ieškovės atliktas žemės sklypo deklaravimas Nacionalinei mokėjimo agentūrai bei išmokų už ginčo žemę gavimas.

14.2. Ieškovė neturėjo jokio kito teisėto pagrindo, kaip tik sprendimu nustatytą faktinį nuosavybės perdavimą valdyti žemės sklypą. Su ieškove jokie kiti asmenys negalėjo sudaryti jokių sutarčių ar pavedimų, kurių pagrindu ieškovė būtų galėjusi teisėtai valdyti žemės sklypą. Atsakovė nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. tapo ginčo žemės sklypo savininke. Pagrindas – varžytinių aktas. Todėl R. I. nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. neturėjo jokio teisinio pagrindo kam nors suteikti teisę valdyti ginčo žemės sklypą, kurio nei savininkas, nei tesėtas valdytojas negalėjo būti.

14.3. Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 25 d. atsakovė su jokias asmenimis nebuvo sudariusi jokių susitarimų, kurių pagrindu būtų suteikta teisė valdyti ginčo žemės sklypą. Ieškovė pateikė paraišką išmokoms gauti ir už 2023 m. Paraiška turėjo būti pateikta iki 2023 m. liepos 1 d., tačiau iki nurodytos datos jokių sutarčių ar rašytinių susitarimų, kurių pagrindų kas nors kitas, išskyrus atsakovę, būtų galėjęs deklaruoti žemės sklypą tikslu gauti išmoką nebuvo sudaryta. Taigi ieškovė savo dispozicijoje turėjo ir valdė ginčo žemės sklypą dėl to, kad pastarajai ieškovė nuo 2023 m. pavasario perdavė nuosavybės teisę į žemės sklypą perduodama jį valdyti. Šalys sulygo sudaryti nuomos sutartį tikslu kompensuoti atsakovės patirtus nepatogumus dėl užsitęsusio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties įforminimo ir dėl to atsakovės patirtų nepatogumų (buvus tokį susitarimą patvirtina ir ypač trumpas nuompinigių sumokėjimo terminas per 5 d.). Šioje situacijoje ieškovė veikė kaip asmuo, valdantis žemės sklypą. Ieškovė nusprendė ir parinko, su kuo atsakovė turi tokią sutartį pasirašyti. Būtent ieškovės nurodymu atsakovė nuomininku už 2023 m. nurodė M. I., kuris realiai niekada žemės sklypu nesinaudojo. Atsakovės su M. I. 2023 m. rugsėjo 25 d. sutartis Nr.2023/01/01 nesuteikė galimybės ginčo žemės subnuomoti ieškovei. Ginčo žemės sklypu nei R. I., nei M. I. 2023 m. nesinaudojo. Ginčo žemės sklypą 2023 m. savo žinioje turėjo ir jam darė fizinį, ūkinį ir teisinį poveikį tik ieškovė. Ieškovė su ginčo žemės sklypu elgėsi, kaip su savo, nepriklausomai nuo atsakovo valios.

14.4. Atsakovei 2023 m. pavasarį nusprendus parduoti žemės sklypą už 59 040 Eur, buvo informuota NŽT. Ieškovė išsakė pageidavimą žemės sklypą įsigyti už 46 500 Eur. Atsakovė sutiko, tačiau nurodė privalomą sąlygą, kad pirkimas–pardavimas turi įvykti per 1 mėn. (atitinkamai ir sumokėti pinigai), nuo leidimo įsigyti iš NŽT gavimo (ieškovė leidimą gavo 2023 m. rugpjūčio 28 d.). Derindamos sąlygas, šalys sulygo, kad jei nurodytais terminais su atsakove nebus atsiskaityta ir nebus sudaryta sutartis, ieškovė iš atsakovės žemės sklypą nupirks už 59 040 Eur, t. y. už tą kainą, apie kurią atsakovė informavo NŽT dar 2023 m. pavasarį (šalys suprato, kad pakartotinai kreiptis į NŽT nereiks, nes 2023 m. balandžio mėn. suinteresuotiems asmenims buvo pranešta apie žemės sklypo pardavimą už 59 040 Eur, prašymai parduoti pirmumo eile nebuvo gauti). Taip pat šalys susitarė, kad tokiu atveju žemės sklypo kainą fiksuos atsakovės išrašytoje ir ieškovei pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje, pagal kurią ieškovė padarys avansinį mokėjimą. Taip pat šalys susitarė, kad žemės sklypas iš karto perduodamas naudoti ieškovei. Atsakovė vykdė susitarimą, ieškovė - ne. NŽT 2023 m. rugpjūčio 29 d. ieškovei suteikė leidimą – pažymą įsigyti žemės sklypą. Ieškovė vengė sudaryti sutartį. Buvo akivaizdu, kad suderintais terminais (iki 2023 m. rugsėjo 28 d.) ir sąlygomis (sumokant 46 500 Eur.), žemės sklypo pirkimas ir pardavimas neįvyks, todėl atsakovė, laikydamasi susitarimo, 2023 m. rugsėjo 14 d. ieškovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą VRV Nr. 3902. Ieškovė minėtą sąskaitą priėmė, įtraukė ją į savo apskaitą, 2023 m. spalio 18 d. atliko dalinį – 10 000 Eur mokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai dalinis apmokėjimas už žemės sklypą pagal sąskaitą VRV Nr.3902.

14.5. Kainos padidinimas negali turėti įtakos įstatyme nurodytų suinteresuotų asmenų ratui įsigyti žemę už didesnę kainą (suinteresuoti asmenys neišreiškė valios įsigyti už 46 500 Eur.), todėl atsakovė žemės įstatymo nuostatų nepažeidė. Ieškovė su R. I. 2019 m. sausio 11 d. sudarė žemės sklypų naudojimo / susikeitimo sutartį. Pagal minėtą sutartį R. I. perleido ieškovei ginčo žemės sklypo naudojimą, taip pat perdavė ir ginčo žemės sklypo planą. Taigi ginčo žemės sklypo planas nuo 2019 m. sausio 11 d. yra pas ieškovę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

17. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad ieškovė ir R. I. remiantis 2019 m. sausio 11 d. žemės sklypų naudojimo/susikeitimo sutartimi susikeitė jų valdomais žemės sklypais, dėl ko tarp ieškovei valdyti atitekusių žemės sklypų atsirado ginčo 4,9200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Prie sutarties buvo pridėti žemės sklypų planai. Ieškovė ginčo žemės sklypą naudojo (apdirbo) deklaravo Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos bei gavo už žemės sklypą valstybės teikiamas išmokas, įskaitant ir už 2023 m. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 1 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu įsigijo ginčo žemės sklypą ir tapo ginčo žemės sklypo savininke. Atsakovė 2023 m. balandžio 6 d. pranešė NŽT apie savo sprendimą parduoti ginčo žemės sklypą 59 040 Eur. NŽT apie parduodamą ginčo žemės sklypą 2023 m. balandžio 12 d. pranešimu informavo besiribojančio žemės sklypo savininkę UAB „Arkinta“ (UAB „Arkinta“ ir ieškovės vadovas tas pats asmuo), nurodydama, kad ginčo žemės sklypo pardavimo kaina 59 040 Eur, pardavimo sąlygos – sandoris turi būti sudarytas per 1 mėn. nuo pažymos išdavimo, už sandorio sudarymą apmoka pirkėjas. Ieškovė išreiškė atsakovei pageidavimą ginčo žemės sklypą įsigyti už 46 500 Eur. Atsakovė 2023 m. birželio 30 d. pateikė NŽT pranešimą apie sprendimą parduoti ginčo žemės sklypą už 46 500 Eur, nurodydama sąlygą, kad pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudarytas per 1 mėnesį nuo pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo, išlaidas už pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą apmoka žemės ūkio paskirties žemės pirkėjas. Ieškovė 2023 m. liepos 19 d. pateikė NŽT sutikimą pirkti ginčo žemės sklypą. NŽT 2023 m. rugpjūčio 7 d. pranešė ieškovei, kad ieškovė yra asmuo, turinti pirmumo teisę įsigyti atsakovės parduodamą žemės sklypą. NŽT 2023 m. rugpjūčio 29 d. išdavė ieškovei sutikimą, kad ieškovė įsigytų ginčo žemės sklypą. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 14 d. pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą, serija VRV Nr. 3902, kuriame ginčo žemės sklypo kaina nurodyta 59 040 Eur. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 25 d. siuntė ieškovei ginčo žemės sklypo nuomos sutartį ir sąskaitą už nuomą. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 25 d. žemės nuomos sutartimi išnuomojo ginčo žemės sklypą M. I. (R. I. sūnus) vienerių metų terminui, skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Ieškovė priėmė atsakovės 2023 m. rugsėjo 14 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, įtraukė ją į apskaitą, 2023 m. spalio 18 d. mokėjimo pavedimu pervedė atsakovei 10 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai dalinis apmokėjimas už žemės sklypą pagal sąskaitą VRV Nr. 3902. Tarp ieškovės (UAB „Arkinta“ el. paštas) ir atsakovės 2023 m. spalio mėn. pabaigoje vyko susirašinėjimas, kuriuo metu ieškovė nurodė, kad sutinka už žemės sklypą mokėti 46 500 Eur kainą, o atsakovė prašė apmokėti 2023 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą (59 040 Eur).

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.393 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią.

19. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji reikalavimų dėl sandorio formos taisyklė, pagal kurią įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios taisyklės išlyga, pagal kurią, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nereikia. CK 6.393 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas šio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Taip įstatymas įtvirtina galimybę sutarties formos nesilaikiusiam asmeniui išvengti sutarties formos nesilaikymo neigiamų padarinių, kreipiantis į teismą.

20. CK 6.309 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. To paties straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). Tokiu atveju teismo pripažinimas šalis sudarius pirkimo–pardavimo sutartį iš esmės reiškia ir reikalaujamos sutarties formos, kaip būtinojo nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties elemento, pripažinimą (CK 6.159 straipsnis, 6.309 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012). Tam, kad teismas, vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi ir 6.309 straipsnio 3 dalimi, patvirtintų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, būtina nustatyti, kad buvo susitarta dėl konkretaus daikto pirkimo ir pardavimo, daiktas buvo perduotas pirkėjui valdyti, taip pat nustatyti, ar buvo sumokėta jo kaina ar jos dalis. Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise. Nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė, ji turi aiškiai išreikšti valią perduoti nuosavybės teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-687/2016, 28 punktas).

22. Teismas, pripažindamas pirkimo–pardavimo sandorį galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalyje ar CK 6.309 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu, pirmiausiai turi nustatyti sandorio, t. y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), faktą. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011). Be to, CK 1.93 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.309 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą siejama su tuo, kad viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį. Taigi turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri jį vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).

23. Tam, kad galima būtų pripažinti sandorį galiojančiu, turi būti nustatytos šios faktinės aplinkybės: kad buvo susitarta dėl ginčo žemės sklypo pirkimo ir pardavimo, kad atsakovė perdavė ginčo žemės sklypą ieškovei valdyti, kad ieškovė už žemės sklypą visiškai ar iš dalies atsiskaitė.

24. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad šalys tarėsi dėl ginčo žemės sklypo pirkimo ir pardavimo, kad ieškovė siekė įsigyti ginčo žemės sklypą, o atsakovė jį parduoti. Taip pat nėra ginčo, kad ieškovė iš dalies, sumokėdama 10 000 Eur, atsiskaitė su atsakove už perkamą ginčo žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra ginčo, kad ieškovė nuo 2019 m. iki 2023 m. apdirbinėjo ginčo žemės sklypą, teikė paraiškas gauti paramą už ginčo žemės sklypo naudmenas, taigi faktiškai nuo 2019 m. naudojo ginčo žemės sklypą.

25. Kita vertus į civilinę bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2023 m. rugsėjo 25 d. siuntė ieškovei ginčo žemės sklypo nuomos sutartį ir sąskaitą už nuomą. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 25 d. žemės nuomos sutartimi išnuomojo ginčo žemės sklypą M. I. (R. I. sūnus) vienerių metų terminui, skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Taigi aplinkybė, kad atsakovė, siūlė išnuomoti ginčo žemės sklypą ieškovei, vėliau kitam asmeniui, su kuriuo vėliau sudarė nuomos sutartį patvirtina, kad ginčo žemės sklypu iš esmės kaip savininkė disponavo atsakovė, kad atsakovė faktiškai nebuvo perdavusi ieškovei nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą ar būtų perdavusi ginčo žemės sklypą valdyti. Nors atsakovė teigia, kad nuomos sutartis su M. I. buvo sudaryta ieškovės pavedimu, tačiau nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė iš esmės jokių įrodymų. Taip pat aplinkybė, kad atsakovė 2023 m. rugsėjo 25 d. siekė ieškovei išnuomoti ginčo žemės sklypą, leidžia daryti labiau tikėtina išvadą, kad tuo metu nebuvo susitarta dėl ginčo žemės sklypo pirkimo ir pardavimo.

26. Minėta, kad atsakovė 2023 m. birželio 30 d. pateikė NŽT pranešimą apie sprendimą parduoti ginčo žemės sklypą už 46 500 Eur, nurodydama sąlygą, kad pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudarytas per 1 mėnesį nuo pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo. NŽT 2023 m. rugpjūčio 29 d. išdavė ieškovei sutikimą, kad ieškovė įsigytų ginčo žemės sklypą. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 14 d., t. y. nepraėjus vieno mėnesio terminui nuo NŽT 2023 m. rugpjūčio 29 d. išduoto sutikimo ieškovei, pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą, kurioje ginčo žemės sklypo kaina buvo nurodyta 59 040 Eur. Atsakovė paaiškino, kad ieškovė vengė su atsakove sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, todėl atsakovė, matydama, kad suderintais terminais (iki 2023 m. rugsėjo 29 d.) ir sąlygomis (iki 2023 m. rugsėjo 29 d. sumokant 46 500 Eur) sandorio sudaryti nepavyks, išrašė sąskaitą didesnei 59 040 Eur sumai. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė ieškovei PVM sąskaitos faktūros ginčo šalių suderintai kainai (46 500 Eur), ją sumokant iki 2023 m. rugsėjo 29 d., nepateikė. Civilinėje byloje iš esmės nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė butų išreiškusį valią ginčo žemės sklypą įsigyti už didesnę 59 040 Eur sumą. Pažymėtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2023 m. spalio mėn. pabaigoje vyko susirašinėjimas, kuriuo metu ieškovė siekė žemės sklypą įsigyti už 46 500 Eur kainą. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė siekė įsigyti ginčo žemės sklypą už 46 500 Eur kainą. Taip pat leidžia daryti labiau tikėtina išvadą, kad už didesnę sumą (59 040 Eur) tarp šalių nebuvo pasiektas susitarimas dėl ginčo žemės sklypo pirkimo ir pardavimo.

27. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalys galutinai nebuvo pasiekusios susitarimo dėl ginčo žemės sklypo pirkimo ir pardavimo (išsiskyrė šalių pozicija dėl daikto kainos), taip pat nenustatytas, kad atsakovė butų perdavusi ieškovei ginčo žemės sklypą valdyti. Taigi nėra nustatytos būtinos faktinės aplinkybės, kad galima būtų pripažinti tarp šalių sudarytą ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Nurodytų aplinkybių kontekste, nėra pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio.

28. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2023 m. spalio 18 d. mokėjimo pavedimu pervedė atsakovei 10 000 Eur avansinį mokėjimą už ginčo žemės sklypą. Kadangi šalys galutinai nepasiekė susitarimo dėl ginčo žemės sklypo pirkimo ir pardavimo bei pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė, t. y. neegzistuoja teisinis pagrindas, dėl kurių ieškovė pervedė lėšas atsakovei, atsakovei, kaip be teisinio pagrindo įgijusiai lėšas, atsiranda prievolė jas grąžinti ieškovei.

30. Ieškovė prašė priteisti 79,45 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2023 m. spalio 18 d., t. y. pinigų gavimo fakto.

31. CK 6.240 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą.

32. Minėta, kad ieškovė 2023 m. spalio 18 d. mokėjimo pavedimu pervedė atsakovei 10 000 Eur avansinį mokėjimą už ginčo žemės sklypą, nurodydama, kad apmoka atsakovės 2023 m. rugsėjo 14 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, serija VRV Nr. 3902, kuriame ginčo žemės sklypo kaina nurodyta 59 040 Eur. Po mokėjimo pavedimo atlikimo tarp šalių vyko derybos dėl ginčo sklypo pirkimo ir pardavimo, ieškovė siekė ginčo žemės sklypą įsigyti už 46 500 Eur, atsakovė parduoti už 59 040 Eur. Atsakovė 2023 m. lapkričio 28 d. teikė ieškovei pirkimo–pardavimo sutarties projektą. Nepaisant tarp šalių vykusių derybų, šalys iš esmės dėl sutarties sąlygų nesulygo, pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovė 2023 m. gruodžio 15 d. pateikė teisme ieškinį dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, iki ieškovės ieškinio teisme padavimo atsakovė iš esmės negalėjo tikėtis, kad ginčo šalys nepasieks susitarimo, kad ieškovės 2023 m. spalio 18 d. mokėjimo pavedimu pervestos lėšos yra pervestos be pagrindo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės prašomas kompensacines palūkanas.

33. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

34. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, aplinkybę, kad abi ginčo šalys yra juridiniai asmenys, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 6 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą 10 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylos baigties

35. Atsižvelgdama į tai, kad kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti be pagrindo įgytas lėšas 10 000 Eur, procesines palūkanas, priešieškinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

37. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

38. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

39. Iš esmės tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinus ieškinį (išskyrus dalyje dėl kompensuojamųjų palūkanų), atmetus atsakovės priešieškinį, bylinėjimosi išlaidos atsakovei nėra priteisiamos.

40. Ieškovė pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 4 577 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėdama 227 Eur žyminio mokesčio ir 4 350 Eur už advokato pagalbą. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 361 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėdama 1 111 Eur žyminio mokesčio ir 2 250 Eur už advokato pagalbą.

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, rengtus procesinius dokumentus, jų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, bei vadovaudamasi Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, įvertinusi, kad ieškinys dalyje dėl kompensacinių palūkanų nebuvo tenkintas, sprendžia, jog yra pagrindas sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, bendrai 5 500 Eur bylinėjimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendži a:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovei „Kiemeliai“, juridinio asmens kodas 169149150, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Industrial group“, juridinio asmens kodas 175880576, 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) be pagrindo įgytų lėšų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (10 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 500 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos Loreta BujokaitėJūra Marija StrumskienėEglė Surgailienė