Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2127-866/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-05
Bylos Nr.: e2A-2127-866/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-30-3-00765-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Pikelienė
Atsakovas: E. Č.
Ieškovas: ADB „Compensa Vienna Insurance Group“

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-2127-866/2023Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00765-2022-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui E. Č. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė nurodo, jog 2022-06-29 dėl vandens poveikio buvo apgadinta betoninių trinkelių danga adresu (duomenys neskelbtini) ( toliau – turtas). Teigia, jog įvykio priežastis – atsakovui priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) reljefo pakeitimas, dėl kurio į turtą buvo nukreiptos paviršinės nuotekos. Ieškovė 2021-09-27 išdavė įmonių turto draudimo polisą, pagal kurį ieškovė buvo apdraudusi turtą, todėl šio turto draudikui atsirado pareiga atlyginti vandens nuotekų padarytą žalą. Ieškovė išmokėjo draudėjui 337,50 Eur draudimo išmoką, atlygino turtu padarytą žalą, ir pasinaudodama CK 6.1015 straipsnyje numatyta subrogacijos teise, reiškia reikalavimą asmeniui, atsakingam už žalos padarymą. Ieškovės tvirtinimu, atsakovas pažeidė ir CK 6.263 straipsnio normas, todėl atsakovui kilus civilinei atsakomybei, prašo iš jo priteisti 337,50 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais argumentais. Paaiškino, kad iš draudimo liudijimo matyti, kad draudėjas buvo pasirinkęs išplėstinę draudimo apsaugą, išmokėta draudimo išmoka neviršijo numatytos draudimo sumos sugadintam turtui. Antstolis užfiksavo situaciją vaizdo įrašu, iš kurio matyti atsakovo sklype daryti reljefo pakeitimai, matyti, kad pakeistas jo aukštis, nes greta matyti dar natūralus reljefas. Taip pat fiksuotas draudėjo sklypas, matyti, kad sąnašos, krituliai pateko iš atsakovo žemės sklypo, matyti nuplautas molis, purvas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepimu nurodė, jog ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovo teigimu, būtent pats žemiau esančio žemės sklypo savininkas turi imtis priemonių turtui apsaugoti. Teigia, turto savininkai nėra ėmęsi absoliučiai jokių priemonių, kad į jų turtą nepatektų dėl natūralaus reljefo patenkančios sąnašos. Atsakovas nėra įpareigotas surinkti visą kalva žemyn tekantį vandenį ir jį nukreipti turto savininkams norima linkme. Be to, nėra duomenų, kad atsakovo žemės sklypas ribotųsi su sklypu adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas nurodė, jog neįrodyta žala, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, taip pat ir jos dydis. Jo teigimu, nėra aišku, kokia buvo ginčo būklė iki tariamo pažeidimo ir po jo, neįrodytas ekonominės vertės sumažėjimas. Į bylą pateikta UAB „Lydera“ sąmata-pasiūlymas, tačiau jokie dabai neatlikti, todėl neaišku, kodėl yra reikalaujama 337,50 Eur sumos. Pažymi, jog apžiūroje atsakovas nedalyvavo, nebuvo kviestas, be to, nėra įvertintas daiktų (trinkelių) nusidėvėjimas. Ieškinį prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad žemės sklype nedraudžiama nusikasti žemę, kad galima būtų patogiai naudotis. Žemės sklypas buvo apžėlęs, apaugęs, apleistas, ketino žeme naudotis ūkio tikslams, sodinti, įdirbti. Tuo metu buvo daug lietaus. Nurodė, kad žemės nukasimo darbams nereikėjo jokių leidimų, naudojo ekskavatorių. Tarp žemės sklypų yra valstybinės žemės ruožas, kuriame yra nustatytas servitutas. Teigė, kad servitutinis kelias yra maždaug 16 m pločio. Žemės sklypas buvo apleistas, sumedėję krūmai, gavo įspėjimą iš VMI, kad žemę būtina sutvarkyti.

5. Liudytoja N. L. nurodė, kad nukentėjo būtent jos žemės sklypas, o atsakovas yra jos sklypo kaimynas. Tarp šių sklypų yra valstybinės žemės ruožas, kurio plotis 10 metrų, naudojamas pravažiuoti. Nurodė, kad turtas apdraustas pas ieškovę, gavo draudimo išmoką dėl įvykio. Paliudijo, kad užpylimo metu nukentėjo visos trinkelės. Turi savo vandens telkinį žemės sklype. Sklypu naudojasi nuo 2014 metų, šalia buvo apleistas žemės sklypas, beveik miškelis. Jame yra duobė, į kurią subėga visas perteklinis vanduo. Atsakovas medžius iš pradžių iškirto, o sekančiais metais pradėjo žemės kasimo darbus, neinformavo. Atsakovas nukasė viršutinį sluoksnį žemės ir pylė į duobę, todėl išsistūmė vanduo, viskas nutekėjo į jos žemės sklypą, nuplovė visus lysves, sugadino trinkeles. Tvirtina, kad jos žemės sklype yra padarytas drenažas lietaus vandens nutekėjimui, turi tvenkinį, į kurį subėga perteklinis vanduo. Šiuo metu jau yra pasisodinę tujas. Gavus išmoką, trinkeles, bortelius susitvarkė. Jos buvo naujos, tik prieš dvejus metus sudėtos. Nukentėjusios žolės, susodintų sėklų kompensavo, nuostolių turėjo ir daugiau. Teigė, kad pirmas užpylimas buvo jau gegužės mėnesį, tačiau atsakovas jos pretenzijas ignoravo. Tuo metu su atsakovu bendravo per Viber programėlę. Anksčiau į jos sklypą vanduo nebėgdavo. Dar papildomai pasidarė tranšėją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo 337,50 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (337,50 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai, priteisė valstybės naudai iš atsakovo 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nurodė, kad atsakovo veiksmų neteisėtumą ieškovė grindžia tuo, kad atsakovas savo žemės sklype, kuris yra greta jos draudėjos žemės sklypo, pakeitė natūralų žemės sklypo reljefą taip, kad esant didesniam kritulių kiekiui, vandens nuotėkis yra nukreiptas į žemiau esantį draudėjos turtą. Teismas nustatė, kad šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: turto apžiūros aktas, nuotraukos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei jo sudarymo metu darytas vaizdo įrašas.

8. Teismas nurodė, kad iš į bylą pateikto žemės sklypų plano matyti, jog tarp ieškovės draudėjos ir atsakovo žemės sklypų yra įsiterpęs apie 10 m pločio valstybinės žemės plotas, taigi ieškovės draudėjos ir atsakovo žemės sklypai tiesiogiai nesiriboja. Tačiau nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypai yra kalvotoje teritorijoje ir atsakovui priklausantis žemės sklypas yra aukščiau, nei ieškovės draudėjos žemės sklypas, kuriame nukentėjo jos apdraustas turtas. Atsakovas be kita ko, pripažino, jog tuo metu tvarkė žemės sklypą, ekskavatoriumi nukasdamas viršutinį žemės sluoksnį, jį lygindamas bei rengdamasis sklypą panaudoti ūkinei veiklai pagal tiesioginę paskirtį. Iš to seka, kad atsakovas keitė natūralų žemės sklypo reljefą ir būtent to pasekoje, perteklinis ir į gruntą nesusigėręs vanduo nutekėjo į ieškovės draudėjos žemės sklypą, padarydamas jos turtui žalą.

9. Teismas sutiko su atsakovo teigimu, kad tokių darbų atlikimui nėra reikalingas specialus leidimas, tačiau tai nepaneigia žemės savininkų ir jų naudotojų pareigos juose vykdant ūkinę ar kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymo saugomų interesų, kaip tai numatyta LR Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje. Remiantis liudytojos N. L. (ieškovės draudėjos) paaiškinimais, nuo 2014 metų su šeima naudodamasi savo žemės sklypu, iki atsakovo 2022m. birželio mėnesį atliekamų žemės sklypo reljefo keitimo darbų, iš esmės tokių problemų neturėjo. Jos teigimu, atsakovui prieš metus iškirtus savo žemės sklype želdinius, sumedėjusius krūmus, neigiamų pasekmių dėl vandens nutekėjimo nepastebėjo. Jos tvirtinimu, vanduo nutekėjo iš atsakovo žemės sklype esančios duobės, į kurią buvo pilamas atsakovo nukasamas žemės gruntas.

10. Teismas vertino, kad atsakovo pateikta 2022m. liepos 31d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas apie iškritusį kritulių kiekį, iš esmės nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, nes duomenys joje yra apibendrinti ir nekonkretūs, tiek laikotarpio, tiek ir lokacijos prasme, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės draudėjos turtas nukentėjo tik dėl gausiai iškritusių kritulių kiekio. Teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai bei jų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovas ekskavatoriumi nukasdamas savo žemės sklypo natūralų reljefą, pažeidė tiek nurodytą LR Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatą, tiek ir bendrąją pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o tai reiškia, kad atsakovo neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, egzistuoja.

11. Teismas nurodė, kad žalos padarymo faktą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Sudarytu sekančią dieną po įvykio UAB „Smart Claims“ turto apžiūros aktu užfiksuota, jog nukentėjo apie 200 kv. m vejos, kuri buvo užnešta molingomis geltonos spalvos nuosėdomis, 20 kv. m užpildo po betoninėmis trinkelėmis, susmego 1 kv. m trinkelių bei paplautas trinkelių tako užbaigimo betono bortas (1t., b.l .97). Sugadinto turto būklę patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei jo metu darytas vaizdo įrašas. Taigi, ieškovės draudėjo turtui buvo padaryta žala, kuri, teismo vertinimu, buvo padaryta atsakovo veiksmais. Tai aiškiai matyti iš antstolio faktinių aplinkybių protokolo, iš kurio turinio matyti, jog nuo atsakovo žemės sklypo šlaitų matosi vandens sankaupos bei nutekėjimų vagos į užsakovės (ieškovės draudėjos) sklypo pusę. Taip pat nuotraukose užfiksuota, kad užsakovės sklype ties kūdra gretimame sklype matosi rėva ir grunto nutekėjimas, kuris pereina į užsakovės sklypą ir per jį nueina iki kūdros. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pagrįstai teigti, jog žemės sklypo reljefo keitimas, nukasant gruntą, buvo esminė nuostolių atsiradimo priežastis, ir ji laikytina pakankama priežastiniam ryšiui tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos konstatuoti.

12. Teismas nustatė, kad žalos dydį ieškovė grindžia į bylą pateikta UAB „Lydera“ sąmata-pasiūlymu bei mokėjimo pavedimais, patvirtinančiais, jog draudėjai buvo išmokėta 337,50 Eur draudimo išmoka. Nors atsakovas juos vertina kritiškai, tačiau jokių patikimų įrodymų, paneigiančių ieškovės paskaičiuotą žalos dydį į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju draudimo išmoka buvo pervesta draudėjai mokėjimo pavedimu, kurią ji turi teisę panaudoti savo nuožiūra. Pažymėtina, jog žalos dydis paskaičiuotas be pridėtinio vertės mokesčio. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, draudimo išmokos dydžio nustatymas ir šios išmokos išmokėjimas nesiejami su faktiškai atliktais apdrausto turto atkūrimo darbais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009 ir kt.). Kita vertus, liudytoja N. L. patvirtino, jog gautą draudimo įmoką ji panaudojo nukentėjusio turto vertės atstatymo darbams.

13. Taip pat teismas nesutiko su atsakovo teisine pozicija, kad pati ieškovės draudėja nesiėmė jokių priemonių savo turtui saugoti bei sudarė sąlygas žalai kilti. Šiuos teiginius atsakovas grindžia Vilniaus apygardos teismo 2019m. rugsėjo 17d. nutartimi, kurioje išaiškinta, kad žemės sklypą kalvotoje vietovėje įsigiję asmenys turi ir patys imtis priemonių apsaugoti jį nuo sąnašų patekimo (civ. byla Nr.e2A-1118-392/2019). Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad nurodytos civilinės bylos ratio decidenti nėra tapatus šiam ginčui, todėl juo remtis kaip prejudiciniu negalima. Minėtoje civilinėje byloje ieškinio dalyką sudarė reikalavimas dėl atsakovų įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsakovų civilinės atsakomybės kilimo klausimas toje byloje nebuvo nagrinėjamas. Be to, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad dėl padarytos žalos yra kalta pati ieškovės draudėja. N. L. teisme paliudijo, kad savo žemės sklype turi įrengtą drenažą lietaus vandens nutekėjimui, o sklype turi tvenkinį, į kurį suteka perteklinis vanduo. Iki atsakovo reljefo keitimo darbų savo žemės sklype atlikimo, ji jokių problemų neturėjo, todėl galima teigti, kad tos priemonės, kurių buvo imtasi, buvo veiksmingos ir pakankamos, kad išvengti neigiamo vandens poveikio turtui. Kita vertus, liudytoja nurodė, jog apie ketinamus atlikti darbus atsakovas jos iš anksto neinformavo, priešingai, nesiėmė iniciatyvos apžiūrėti apgadinto turto, ignoravo jos nusiskundimus. Todėl atsakovo teiginius, kad ieškovės draudėja pati turėjo imtis priemonių turtui apsaugoti, teismas vertino kaip teisiškai nepagrįstus, todėl jie buvo vertintini kritiškai.

14. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas neįrodė civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių, leidžiančių iš dalies ar pilnai jį atleisti nuo pareigos atlyginti padarytą žalą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

15. Apeliantas (atsakovas) E. Č. pateikė apeliacinį skundą ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme.

16. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ne objekto vertės sumažėjimą, o naujo objekto sukūrimui reikalingą sumą. VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad ginčo turtas – trinkelės ir bortas (toliau - Turtas) įrengti 2015-11-04, t.y. prieš 8 (aštuonerius) metus. Atsakovas akcentavo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kaip Turtas atrodė iki apgadinimo. Vienintelė informacija, kuria atsakovas galėjo remtis, buvo viešo registro duomenys, kurie patvirtina, kad ginčo Turtas įrengti 2015-11-04. Viešo registro informacija laikoma teisinga iki tol, kol ji nepaneigta. Ieškovas net neįrodinėjo Turto vertės pokyčio, o įrodinėjo naujo daikto sukūrimo kaštus, nepateikiant jokių duomenų kokios būklės ir vertės Turtas buvo iki apgadinimo.

17. Apelianto nuomone, ieškovo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad buvo patirta nuostolių. Nėra aišku, kokia buvo ginčo Turto būklė iki tariamo pažeidimo ir po jo, neįrodytas Turto ekonominės vertės sumažėjimas. Byloje pateikta UAB „LYDERA“ sąmata-pasiūlymas, tačiau teismo posėdžio metu paaiškinimus davusi Turto bendrasavininkė N. L. patvirtino Ieškovo įrodinėjamą aplinkybę, kad šiai dienai jokia žala neegzistuoja. N. L. teigimu, tariama žala buvo pašalinta savo jėgomis ir toliau nebus šalinama. Taigi, teismas priteisė žalą, kai tokia sprendimo priėmimo dienai net neegzistavo ir nebuvo jokių įrodymų apie objekto (Turto) ekonominės vertės sumažėjimą. Teismas sprendime rėmėsi ne viešo registro duomenimis, kad Turtas sukurtas dar 2015 metais ir aiškiai galėjo būti susidėvėjęs ir/ar sugadintas, o spėjimu (prielaida), kad Turtas iki tariamo pažeidimo nebuvo susidėvėjęs/sugadintas.

18. Antra, kategoriškai nesutiktina su teismo sprendime nurodytais argumentais, kad atsakovas nepaneigė UAB „LYDERA“ sąmatoje-pasiūlyme nurodytų duomenų, kadangi atsakovas įrodė, kad jokia žala neegzistuoja ir kad nėra ko šalinti. Atsakovas byloje neįrodinėjo, kad žala yra mažesnė nei 337,50 Eur, o įrodinėjo, kad žala nėra padaryta. Šią poziciją pagrindė fotonuotraukomis ir pačios Turto savininkės pripažintomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių atsakovui nebereikia įrodinėti. Todėl lieka neaišku, kokius dar įrodymus atsakovas galėtų pateikti.

19. Byloje yra UAB „Smart claims“ apžiūros aktas (ieškinio priedas Nr. 4), tačiau apžiūroje Atsakovas nedalyvavo, į ją nebuvo kviestas. Apžiūros akte pateikta akto rengėjų nuomonė tam tikrais klausimais, tačiau tokia nuomonė nepagrįsta jokiais įrodymais ar duomenimis apie tai, kad minėti asmenys turėtų kvalifikaciją spręsti dėl apžiūros akte nurodomų aplinkybių. Vertinant tokią nuomonę reikšminga, jog ji yra subjektyvi – pasamdyta bendrovė turi finansinį suinteresuotumą pateikti Ieškovui palankias išvadas, kadangi užsakovas yra Ieškovas, teikiantis didelį kiekį analogiškų užsakymų. UAB „Smart claims“ yra Ieškovo verslo struktūros dalis, Ieškovo užsakymu teikianti išvadas ir dėl to UAB „Smart claims“ yra priklausoma nuo Ieškovo, nėra objektyvus ekspertas ar specialistas.

20. Ieškovo teikiamų įrodymų apie žalos dydį patikimumą paneigia vien tai, kad nėra įvertintas pageidaujamų keisti daiktų nusidėvėjimas, kadangi senus daiktus (trinkeles ir kt.) norima keisti naujais, t.y. siekiama be pagrindo pagerinti galimai nukentėjusio asmens padėtį, o ne atkurti buvusiąją iki tariamo pažeidimo. Nei Ieškovo, nei jo partnerio UAB „Smart claims“ nėra ištirtos aplinkybės dėl draudėjo kaltės užblokuojant vandens pratekėjimo kanalą ir nesiimant jokių priemonių žalai išvengti, nors gyvenamasis namas apsuptas žemės paskirties sklypų ir yra kalvotoje vietovėje, pakalnėje.

21. Atsakovo vertinimu, teismas selektyviai rėmėsi tik tais įrodymais, kurie yra palankūs ieškiniui patvirtinti, bet teismas visiškai neįvertino atsakovo akcentuojamo įrodymų trūkumo žalai ir jos dydžiui, Turto nusidėvėjimui patvirtinti; teismas nevertino atsakovo argumentų dėl draudėjų neveikimo ir neteisėto veikimo; teismas akcentavo tik tas N. L. paaiškinimų vietas, kurios leidžia pagrįsti ieškinį, tačiau ignoravo tas, kurios ieškinį paneigia. Negana to, teismas netenkino atsakovo prašymo apklausti atsakovo liudytoją (kaimyninio sklypo savininkę), todėl kryptingai rinko tik ieškiniui patvirtinti reikalingus duomenis.

22. Ieškovas ieškinį kildino iš žemės sklypo savininko pareigos tinkamai naudotis savo nuosavybę, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas yra tik žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas. Nėra aišku, ieškinyje nepagrįsta ir byloje neįrodyta kodėl reikalavimas pareikštas tik vienam savininkui, kodėl kitas bendrasavininkas neįtrauktas į bylą ir byla išnagrinėta jam to nežinant.

Atsiliepimas

23. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė atsiliepimą ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

24. Nurodo, kad ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė tiek dėl aplinkybių, susijusių su Turto sugadinimais, tiek dėl paties nuostolio dydžio. Ieškovė nurodo, kad byloje esančiame VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta 2015-11-04 data yra gyvenamojo namo deklaracijos apie statybos užbaigimą data, tačiau tai nėra data, susijusi su Turto įrengimu. Turtas – trinkelės, trinkelių bortas, nėra registruojamas VĮ „Registrų centras“ statinys. Apie Turto įrengimo datą ir jo būklę iki įvykio galima spręsti iš liudytojos (Turto savininkės) N. L. liudijimo byloje – liudytoja nurodė, kad Turtas buvo įrengtas likus maždaug 2 metams iki ginčo įvykio (2023-05-25 teismo posėdžio garso įrašas nuo 53 min. 20 sek. iki 53 min. 40 sek.). Taip pat apie Turto būklę galima spręsti iš ieškovo į bylą pateiktų fotonuotraukų, vaizdo įrašo.

25. Byloje pateiktos Turto nuotraukos (I tomas, 41-75 bylos lapai) ir vaizdo įrašas liudija apie tai, kad Turto išplovimas yra šviežias – t.y. trinkelių danga buvo išplauta būtent ginčo įvykio metu. Tarp trinkelių susidarę tarpai nėra apaugę sąmanomis, žole. Nurodytas aplinkybes liudija ir 2022-06-30 antstolio A. Naujokaičio sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (I tomas, 138 bylos lapas). Antstolis konstatavo, kad Turtas yra padengtas šviesiu gruntu, nuplautu nuo atsakovui priklausančio sklypo, tokiu pat gruntu šviežiai padengti ir apdraustame sklype augantys augalai.

Šalies argumentai

26. Ieškovė nurodo, kad Turto atstatymui po ginčo įvykio nebuvo numatytas trinkelių dangos keitimas, kai Turte įrengtos trinkelės būtų keičiamos naujomis/kitomis trinkelėmis. Taigi Apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad iš Atsakovo Sprendimu buvo priteista suma, reikalinga naujo daikto sukūrimui, yra neteisingas. Žala buvo atlyginta įvertinus, kad trinkelės, įvykio metu nebuvo sugadintos, buvo išplautas tik jų pagrindas (1 kvadratinis metras), todėl draudimo išmoka išmokėta numačius, jog trinkelių pagrindo keitimas kainuoja 110,00 Eur (be PVM ir kitų susijusių mokesčių ir išlaidų), taip pat buvo išplautas ir trinkelių siūlių užpildas (20 kvadratinių metrų) (užpildo įrengimo kaina 130,00 Eur), taip pat buvo išplautas ir vejos bortas (I tomas, 74 bylos lapas), kuris buvo įbetonuotas Turto įrengimo metu. Dėl didelio vandens kiekio išplovus gruntą, vejos bortas pasviro, pakeitė buvimo vietą ir dėl nurodyto nebeatliko savo funkcijos – pagrįstai nustatyta, kad buvo reikalingas šio borto keitimas kitu (97,50 Eur).

27. Nei iš Turto fotonuotraukų, nei kitų įrodymų byloje negalima spręsti, kad Turtas iki ginčo įvykio buvo nusidėvėjęs ar būtų buvęs prastos būklės, dėl kurios galėtų būti mažinamas padarytos žalos dydis. Atsakovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, į bylą nepateikė nei vieno įrodymo ar skaičiavimų, kurie leistų spręsti, kad ieškovo į bylą pateiktas žalos dydžio skaičiavimas yra nepagrįstas.

28. Spręsdami analogiškus klausimus dėl žalos dydžio nustatymo teismai formuoja praktiką, kad būtent atsakovas, siekdamas paneigti priteistinos žalos dydį, turėtų teikti teismui įrodymus, kurie patvirtintų atsakovo atsikirtimus, susijusius su žalos dydžio nepagrįstumu.

29. Sprendžiant dėl įvykio metu padarytos ir iš atsakovo priteistinos žalos dydžio vertintina ir ta aplinkybė, kad atsakovas Turto savininkų buvo informuotas apie Turtui daromą žalą – turėjo galimybę pats apžiūrėti apgadintą turtą ir, atitinkamai, spręsti dėl padarytos žalos dydžio (2023-05-25 teismo posėdžio garso įrašas nuo 56 min. 05 sek. iki 57 min. 50 sek.), tačiau Turtui daroma žala atsakovas nesidomėjo, apgadinto Turto neapžiūrėjo, nors buvo kviečiamas tai padaryti.

30. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Atsakovas jam priklausantį sklypą naudojo ne tik pagal jo tiesioginę paskirtį, bet ir keitė sklypo reljefą. Šią aplinkybę patvirtina 2022-06-30 antstolio A. Naujokaičio sudarytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame matyti tiek natūralaus reljefo, tiek Atsakovo suformuoto reljefo fragmentai (I tomas, 141-143 bylos lapai). Tai, kad Atsakovo sklypas buvo „žeminamas“ patvirtino ir pats Atsakovas 2023-05-25 teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 21 min. 52 sek iki 22 min. 06 sek.). Taigi Atsakovas, žemės sklype ne sodino augalus ir daržoves, bet su sunkiąja technika koregavo natūralų sklypo reljefą, atitinkamai, pakeisdamas ir natūraliai susiformavusį kritulių nutekėjimo kelią.

31. Atsakovas, žinodamas, kad jo sklypas yra kalvotoje vietovėje, taip pat žinodamas, kad žemiau jo sklypo esančiame žemės sklype yra pastatytas gyvenamasis namas, sutvarkytas gerbūvis, Turto savininkų niekaip neinformavo apie ketinamus atlikti reljefo formavimo darbus, Atsakovas ir pats atlikdamas šiuos darbus nesiėmė jokių atsargumo priemonių, susijusių su lietaus vandens nubėgimu. Nurodyta patvirtina, kad Atsakovas, atlikdamas darbus jam priklausančiame sklype nesiėmė jokių atsargumo priemonių, kad nebūtų pažeistos greta esančių sklypų savininkų teisės ir teisėti interesai. Apdrausto Turto savininkų neinformavimas apie ketinamus atlikti reljefo keitimo darbus, užkirto kelią Turto savininkams kokiu nors būdu pasirengti galimoms tokių pakeitimų pasekmėms.

32. Ieškovo įsitikinimu, byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, koks ir kam priklausantis vamzdis yra fiksuotas Atsakovo nurodytoje nuotraukoje. Kaip matyti iš Atsakovo pateiktos nuotraukos, vamzdis nėra įrengtas Ieškovo apdraustame sklype ir nėra jokių duomenų, kad Turto savininkai būtų atlikę kokius nors veiksmus su nurodytu vamzdžiu.

Šalies argumentai

33. Apeliantas nurodė, kad nėra aišku, kodėl byloje atsakovu buvo pasirinktas būtent jis, nors žemės sklypas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausė atsakovui ir jo sutuoktinei. Ieškovas nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina ir pats atsakovas 2023-05-25 teismo posėdžio metu patvirtino, kad būtent jis organizavo žemės sklypo reljefo formavimo darbus, t.y. žala buvo padaryta būtent šio asmens atliktais veiksmais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo sutuoktinė jokia apimtimi neprisidėjo prie žalos Turtui atsiradimo. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, ir į bylą neteikė nei įrodymų, kurie patvirtintų, kad neteisėtus veiksmus kokia nors apimtimi buvo atlikusi atsakovo sutuoktinė, taip pat atsakovas šio asmens byloje neprašė įtraukti trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

35. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

36. Byloje nustatyta, kad ieškovė Gyventojų turto draudimu laikotarpiu nuo 2021-09-27 iki 2022-09-26 apdraudė nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini ) (e. bylos 1t., b. l. 26). Iš 2022-06-30 turto apžiūros akto Nr. 22/220-03104 matyti, jog dėl 2022-06-29 įvykio fiksuoti vejos trinkelių pažeidimai, nukentėjo veja (išplautas juodžemiu, užnešta molingomis gelsvos spalvos nuosėdomis), paplautas trinkelių tako užbaigimo betono bortas (e. bylos 1t., b. l. 97 ). Pagal UAB „Lydera“ Lokalinę sąmatą-pasiūlymą turto atstatymo darbai sudaro 337,50 Eur (b. l. 1t., b. l. 22). Ieškovė 2022-08-05 mokėjimo nurodymu Nr. CL22-36128 ir 2022-07-25 mokėjimo nurodymu Nr. CL22-34208 draudėjui išmokėjo 337,50 Eur dydžio draudimo išmoką (e. bylos 1t., b. l. 21,98). Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini ) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovui E. Č. ir jo sutuoktinei J. Č. (e. bylos 1t. b. l. 23,24). Ieškovės draudėjo žemės sklypo būklė fiksuota 2020-06-30 antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (e. bylos 1t., b. l. 138- 154).

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

37. Pagal CK 6.1015 straipsnio į dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

38. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

39. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CPK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pažeidžia, arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos : neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246- 6.249 straipsniai). Visas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl jo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kaltę, kuri yra preziumuojama. Tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis).

40. Vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, konstatavus visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl tenkintinas pilnai.

41. Susipažinus su apeliacinio skundo turiniu, nustatyta, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą įrodinėja tuo, jog teismas neįvertino atsakovo akcentuojamo įrodymų trūkumo žalai ir jos dydžiui, turto nusidėvėjimui patvirtinti, teismas taip pat nevertino atsakovo argumentų dėl draudėjų neveikimo ir neteisėto veikimo.

42. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti“ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais, kadangi aplinkybė, jog byloje yra pateiktas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodyta, jog 2015 m. lapkričio 4 d. gyvenamojo namo statyba buvo užbaigta, nereiškia, kad žala buvo sąlygota turto (trinkelių ir borto, kas, atkreipiant dėmesį, nėra įprastai greitai susidėvintis daiktas) nusidėvėjimu. Minėtas išrašas nepatvirtina, kada tiksliai aptariami daiktai buvo sukurti, tačiau, pagal byloje esančias nuotraukas, tai, kad nekilnojamame turte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), esantys sukurti daiktai yra nauji, jais yra aiškiai rūpinamasi, spręsti, kad turto žala galėjo būti sąlygota turto nusidėvėjimu, o ne atsakovo veiksmais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kuris, įvertinęs byloje esančius duomenis, konkrečiai UAB „Smart Claims“ Turto apžiūros aktą, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei jo metu darytą vaizdo įrašą, konstatavo, jog atsakovo atliekamas žemės sklypo reljefo keitimas, nukasant gruntą, buvo nuostolių atsiradimo priežastis. Apelianto argumentas, kad nuostolių apskritai nebuvo padaryta, yra nepagrįstas ir atmestinas.

44. Apeliantas taip pat kelia abejones dėl byloje pateikto UAB „Smart claims“ apžiūros akto, kurį sudarant, atsakovas nebuvo kviečiamas. Apeliantas nurodo, kad UAB „Smart claims“ nuomonė yra subjektyvi, kadangi pasamdyta bendrovė turi finansinį suinteresuotumą pateikti ieškovui palankias išvadas, kadangi užsakovas yra ieškovas, teikiantis didelį kiekį analogiškų užsakymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia atsakovo nuomonė stokoja faktinio pagrįstumo, iš esmės yra grindžiama spėlionėmis, be to, jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų sąlygoti, jog akto turinys neatitinka tikrovės, byloje nėra pateikta, paaiškinimų nėra nurodyta. Be to, kaip teigia pats atsakovas, pastarasis įrodinėja, kad žala apskritai atsakovo veiksmais nebuvo padaryta (kas yra paneigiama byloje esančiais įrodymais), atsakovas iš esmės neginčija žalos masto ar konkrečių apžiūros akte nurodomų duomenų, taigi, vertinti šį apžiūros aktą kaip neobjektyvų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

45. Kita vertus, apeliantas išdėsto niekuo nepagrįstus teiginius, kad ieškovo teikiamų įrodymų apie žalos dydį patikimumą paneigia vien tai, kad nėra įvertintas pageidaujamų keisti daiktų nusidėvėjimas, kadangi senus daiktus (trinkeles ir kt.) norima keisti naujais, t.y. siekiama be pagrindo pagerinti galimai nukentėjusio asmens padėtį, o ne atkurti buvusiąją padėtį iki tariamo pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog trinkelės būtų keistos naujomis, tokie teiginiai yra nepagrįsti. Pagal UAB „Smart claims“ apžiūros aktą, nustatyta, kad žala, be kita ko, sudaro 1 m2 susmegusios trinkelės. Byloje pateiktoje UAB „Lydera“ lokalinėje sąmatoje – pasiūlyme nurodoma, kad betoninių trinkelių atstatymo darbų (su pagrindų įrengimu) 1 m2 kaina sudaro 110 Eur, vejos borto keitimo 1 vnt. kaina sudaro 97,50 Eur ir trinkelių siūlių užpildo įrengimo 20 m2 kaina sudaro 130 Eur. Taigi, bylos medžiaga nuosekliai patvirtina, kad trinkelių keitimui poreikio nebuvo ir jos nebuvo keistos, tvarkytinas tik jų išplautas pagrindas bei siūlių užpildas. UAB „Smart claims“ apžiūros akte taip pat nurodyta, kad paplautas trinkelių tako užbaigimo betono bortas, įtrūko, šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, taigi yra aišku, kad tokį betoninį bortą reikėjo pakeisti.

46. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nei ieškovo, nei jo partnerio UAB „Smart claims“ nėra ištirtos aplinkybės dėl draudėjo kaltės užblokuojant vandens pratekėjimo kanalą ir nesiimant jokių priemonių žalai išvengti. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikta nuotrauka, kurioje atvaizduotas tam tikras vamzdis, tačiau, kaip nurodo ieškovė, byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, koks ir kam priklausantis vamzdis yra fiksuotas atsakovo nurodytoje nuotraukoje, be to, vamzdis nėra įrengtas ieškovo apdraustame sklype. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad tokia atsakovo nuomonė yra nepagrįsta, tuo labiau, nėra tikėtina, kad draudiminio įvykio sklypo savininkai patys užblokavo vandens pratekėjimo kanalą suvokiant, kad toks užblokavimas galėtų sąlygoti žalą jiems patiems.

47. Nors apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovai turėjo patys imtis priemonių žalai išvengti, tačiau byloje nėra duomenų, kad draudiminio įvykio sklypo savininkai būtų informuoti apie atsakovo sklype ketinamus atlikti reljefo keitimo darbus. Svarbu tai, kad apelianto nurodomi argumentai taip pat nepaneigia būtinybės apeliantui vadovautis Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta žemės savininkų ir jų naudotojų pareiga juose vykdant ūkinę ar kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Taip pat ir CK 6.263 straipsniu, apibrėžiančiu, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad byloje esantys įrodymai bei jų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovas ekskavatoriumi nukasdamas savo žemės sklypo natūralų reljefą, pažeidė tiek nurodytą LR Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatą, tiek ir bendrąją pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

48. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip nepagrįstus vertina apelianto argumentus, jog ieškinyje nepagrįsta ir byloje neįrodyta kodėl reikalavimas pareikštas tik vienam savininkui, kodėl kitas bendrasavininkas neįtrauktas į bylą ir byla išnagrinėta jam to nežinant. Kaip teisingai pažymi ieškovė, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo sutuoktinė jokia apimtimi neprisidėjo prie žalos turtui atsiradimo. Apeliantas nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, ir į bylą neteikė nei įrodymų, kurie patvirtintų, kad neteisėtus veiksmus kokia nors apimtimi buvo atlikusi atsakovo sutuoktinė, taip pat atsakovas šio asmens byloje neprašė įtraukti trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje.

49. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo apklausti atsakovo liudytoją (kaimyninio sklypo savininkę), todėl kryptingai rinko tik ieškiniui patvirtinti reikalingus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus laiko visiškai nepagrįstais, kaip minėta, pagal bendrąją taisyklę, šalys, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, turi įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pagal kurią kiekviena privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12, 13 ir 178 straipsniai). Apeliantas šiuo atveju nepateikia jokių pagrįstų teiginių, kodėl prašymas apklausti liudytoją turėjo būti tenkintas, kokias bylai reikšmingas aplinkybes galėjo patvirtinti apelianto liudytoja.

Dėl procesinės bylos baigties

50. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, tinkamai vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika. Taigi, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto (atsakovo) E. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Asta Pikelienė