- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-03
- Bylos Nr.
- e2-12762-1077/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08299-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Ranceva
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- G. B.
- Advokatai
- Vilma Gečaitė, Reda Matuliū
- Kategorijos
- 2.1.6.3Civilinių teisių gynimas
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. patikslintą ieškinį atsakovui G. B. dėl palikimo priėmimo (netiesioginis ieškinys), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, notarė Jūratė Mockuvienė, antstolis Dalius Traigys, S. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti visus reikiamus veiksmus priimti palikimą po palikėjos A. B. mirties, t. y. pateikti prašymą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą Vilniaus miesto 41-ajam notarų biurui, pateikti prašymą turto apyrašo sudarymui bei pateikti turto apyrašą Vilniaus miesto 41-ajam notarų biurui, kreiptis į Vilniaus miesto 41-ajį notarų biurą pateikiant prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į paveldėtą turtą bei atlikti visus kitus su paveldėjimo priėmimu ir registravimu susijusius veiksmus; 2) atsakovui neįgyvendinus per nustatytą terminą teismo įpareigojimo atlikti visus reikiamus veiksmus priimti palikimą po palikėjos A. B. mirties, suteikti teisę ieškovui be atskiro atsakovo sutikimo atlikti visus su palikimo priėmimu susijusius veiksmus, t. y. pateikti prašymą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą Vilniaus miesto 41-ajam notarų biurui, pateikti prašymą turto apyrašo sudarymui bei pateikti turto apyrašą Vilniaus miesto 41-ajam notarų biurui, kreiptis į Vilniaus miesto 41-ąjį notarų biurą pateikiant prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į paveldėtą turtą bei atlikti visus kitus su paveldėjimo priėmimu ir registravimu susijusius veiksmus.
2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovas G. B. 2014 m. lapkričio 10 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovui E. B. 9 000 Eur dydžio sumai. Skolininkui G. B. vengiant atsiskaityti su kreditoriumi E. B., ieškovas 2015 m. sausio 19 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notarą M. K. dėl vekselio apmokėjimo ir vykdomojo įrašo atlikimo. Notaras M. K. 2015 m. vasario 3 d. atliko vykdomąjį įrašą, reikalaujant iš skolininko G. B. išieškoti 9 000 Eur dydžio sumą. Notaro M. K. atliktas vykdomasis įrašas 2015 m. vasario 10 d. buvo atiduotas antstoliui Daliui Traigiui vykdyti. Nepaisant to, atsakovas G. B. iki šiol nėra padengęs įsiskolinimo ir šiuo metu yra skolingas ieškovui E. B. iš viso 11 763,52 Eur dydžio sumą. Pažymėtina, jog 2022 m. sausio 10 d. mirė atsakovo motina A. B.. Vadovaujantis Vilniaus miesto 41-ojo notaro biuro 2022 m. vasario 22 d. duomenimis, palikėja nebuvo sudariusi testamento, todėl atsirado paveldėjimo teisė pagal įstatymą. Nors terminas pareiškimams dėl palikėjos palikimo priėmimo sueina tik 2022 m. balandžio 10 d., tačiau pagal Testamentų registro duomenis matyti, jog 2022 m. vasario 24 d. palikėjos palikimą priėmė palikėjos sūnus S. B. (toliau – trečiasis asmuo). Taigi, palikėjos palikimą priėmė palikėjos sūnus S. B., tačiau ne atsakovas G. B.. Vertinant tai, darytina neabejotina išvada, jog atsakovas tyčia, vengdamas atsiskaityti su kreditoriumi, neįgyvendina savo teisės priimti palikėjos palikimo. Ieškovo turimais duomenimis, palikėjai asmenine nuosavybe priklausė šis turtas: atsiskaitomosios sąskaitos lėšos; nekilnojamasis turtas – butas/patalpa, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog antstolis Dalius Traigys areštavo turtines teises į po skolininko G. B. motinos A. B. mirties likusį visą mirusiosios turtą (pinigines lėšas, nekilnojamąjį turtą). Ginčijamas turtas buvo areštuotas antstolio vedamoje vykdomojoje byloje Nr. 0241/15/00248-2 išieškojimo iš atsakovo, kaip skolininko, vykdymo tikslais. Galiausiai svarbu atkreipti dėmesį, jog atsakovo G. B. atžvilgiu šiuo metu yra vykdomos 8 vykdomosios bylos ir bendras atsakovo G. B. įsiskolinimas kreditoriams siekia net 48 008,75 Eur dydžio sumą. Suma yra lygi visų atsakovo G. B. atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų sumai. Vertinant tai, jog atsakovas tyčia neįgyvendina savo teisės priimti palikimą po palikėjos mirties ir iki šiol nėra atsiskaitęs su kreditoriumi E. B., ieškovas, gindamas savo, kaip kreditoriaus teises, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.68 straipsnio pagrindu atsakovo naudai teikia netiesioginį ieškinį dėl palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, taip pat prašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad 2022 m. sausio 10 d. mirė atsakovo motina A. B.. Motina A. B. iki jos mirties rūpinosi, ją išlaikė ir prižiūrėjo trečiasis asmuo S. B.. Pagal motinos A. B. iki mirties išreikštą norą ir valią, visą jos turtą turi paveldėti tik jos sūnus S. B.. Atsakovas gerbia savo motinos norą ir valią, todėl dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Taip pat nurodo, kad netiesioginį ieškinį turi teisę pareikšti už skolininką jo kreditorius trečiajam asmeniui, kurio atžvilgiu skolininkas turi reikalavimo teisę, tačiau jos neįgyvendina. Ginčo atveju ieškovas reikalavimą reiškia atsakovui (pačiam skolininkui), o ne trečiajam asmeniui, kurį su atsakovu sietų tam tikra prievolė, todėl teismas neturi teisės taikyti netiesioginį ieškinį reglamentuojančių teisės normų. Pagrindinė netiesioginio ieškinio ypatybė yra ta, kad teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą, todėl ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Palikimo priėmimas (kartu su palikėjo skolomis) arba atsisakymas – tai asmens teisė, o ne pareiga, todėl nėra teisinio mechanizmo priversti asmenį pasinaudoti šia teise. Įstatymas draudžia versti kitą asmenį sudaryti bet kokį sandorį prieš jo valią. Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, kad byloje nėra nustatytos visos būtinos sąlygos, reikalingos netiesioginiam ieškiniui pareikšti, taip pat netiesioginis ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.
5. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, notarė Jūratė Mockuvienė, antstolis Dalius Traigys, S. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Antstolis Dalius Traigys prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
6. Teismas 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi nustatė, kad pasirengimas nagrinėti bylą vyks paruošiamųjų dokumentų būdu.
Šalies argumentai
7. Ieškovas pateikė teismui dubliką, kuriame prašo ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas dublike nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas G. B. neginčija šių netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų, jog: 1) kreditorius E. B. turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą G. B.; 2) atsakovas G. B. šiuo metu turi galiojančią, neįgyvendintą paveldėjimo teisę; 3) skolininko G. B. neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus, t. y. E. B., interesai. Kita vertus, atsakovas G. B. ginčija ieškovo E. B. teisę reikšti netiesioginį reikalavimą atsakovui, t. y. atsakovas atsiliepimu nurodo, kad ieškovas turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį tik trečiajam asmeniui, kurį su atsakovu sietų tam tikra prievolė. Kasacinis teismas aiškiai nurodo, jog skolininko kreditorius, šiuo konkrečiu atveju ieškovas E. B., turi teisę teikti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas, t. y. atsakovas G. B., savo turimos turtinės teisės tyčia neįgyvendina ir taip pažeidžia kreditoriaus interesus. Akivaizdu, jog atsakovas ilgą laiką nerealizuodamas savo paveldėjimo teisių, pažeidžia ieškovo turtines teises ir teisėtus interesus, užkirsdamas kelią vykdymo procese išsiieškoti priteistą skolą iš atsakovo paveldėto turto. Esant situacijai, kuomet atsakovas tyčia vengia įgyvendinti savo turimą turtinę teisę į trečiojo asmens turtą, ieškovas įgyja tokią teisę įgyvendinti už jį, taip apsaugant teisėtus kreditorių interesus. Aplinkybė, jog atsakovas G. B. neturi tiesioginės reikalavimo teisės trečiajam asmeniui, nereiškia, jog atsakovas neturi galiojančios, neįgyvendintos turtinės teisės į trečiojo asmens turtą. Atsakovui G. B. įgyvendinus savo turimą paveldėjimo teisę į palikėjos palikimą, kreditoriai, įskaitant ir ieškovą, turės galimybę nukreipti išieškojimą į atsakovo paveldėtą turtą. Galiausiai, svarbu atkreipti dėmesį, jog nors nagrinėjamu atveju netiesioginio ieškinio pareiškimas trečiajam asmeniui, t. y. palikėjai, prieštarautų logikai. Visų pirma, palikėja 2022 m. sausio 10 d. mirė, todėl ji negali egzistuoti kaip teisnus ir veiksnus teisinis subjektas šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje. Antra, atsakovo G. B. turtinė teisė į palikėjos turimą turtą atsirado būtent nuo palikėjos mirties momento, t. y. nuo to momento, kada palikėja nebegalėjo egzistuoti kaip teisnus ir veiksnus teisinis subjektas. Taigi, nors nagrinėjamu atveju palikėja ir nėra atsakovo skolininkė, o netiesioginio ieškinio pareiškimas palikėjai nėra objektyviai įmanomas, tai nepanaikina faktinės aplinkybės, jog atsakovas turi galiojančią, neįgyvendintą turtinę teisę į palikėjos turtą. Atsakovo tyčinis vengimas priimti palikimą neabejotinai pažeidžia kreditorių teises, kas yra esminė ir pagrindinė sąlyga netiesioginio ieškinio pareiškimui. Nepaisant to, jog atsakovas G. B. atsiliepimu į ieškinį nurodo, jog palikimo priėmimas (kartu su palikėjo skolomis) arba atsisakymas – tai asmens teisė, o ne pareiga, su tokia pozicija ieškovas sutikti negali, kadangi atsakovas, neįgyvendindamas savo teisės priimti palikėjos palikimą, neabejotinai pažeidžia savo kreditorių teises.
Atsiliepimas
8. Atsakovas pateikė teismui tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas triplike nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 3K-3-320-969/2018 išaiškino, kad tais atvejais, kai palikimą priėmęs įpėdinis, siekdamas apsunkinti kreditorių reikalavimų vykdymo iš paveldėto turto procesą, vengia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kreditorius ar išieškojimą vykdantis antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl skolininko įpareigojimo per teismo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 straipsnis) ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu. Minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra neaktuali šios nagrinėjamos bylos kontekste, kadangi minėtoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, jog nuosavybės teisės į palikimą atsiranda nuo palikimo priėmimo, o ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtą registruotiną turtą įregistravimo, taigi kai įpėdinis priima palikimą ir vengia įregistruoti nuosavybę, kreditorius gali kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įregistruoti paveldėtą turtą, tačiau nagrinėjamos bylos atveju atsakovas nėra priėmęs palikimo. Palikimo priėmimas (kartu su palikėjo skolomis) arba atsisakymas – tai asmens teisė, o ne pareiga, todėl nėra teisinio mechanizmo priversti asmenį pasinaudoti šia teise. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas prašo ne tik įpareigoti atsakovą įregistruoti nuosavybės teisę, tačiau atlikti iš esmės su atsakovo asmeninėmis teisėmis (ne pareigomis) priklausančius veiksmus, kurie nėra vykdytini ar kažkuriam trečiajam asmeniui privalomi. Teisė paveldėti yra susijusi tik su įpėdiniu.
9. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinį ir jame išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad tuo metu, kai skolino atsakovui pinigus, ieškovui tai buvo reikšminga suma, tai labai neigiamai paveikė ieškovo perspektyvas ir to meto poziciją. Tuo metu atsakovas buvo viešas žmogus, tikėjausi, kad pinigus grąžins. Taikos derybose jokio atsakovo atsakymo dėl pasiūlymo negavome.
10. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė papildomai paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 10 d. išduotas vekselis 9 000 Eur, numatytos palūkanos už vėlavimą. Nevykdant įsipareigojimo, 2015 m. vasario 3 d. padarytas vykdomasis įrašas. Įsiskolinimo suma – virš 11 tūkst. Eur. Ginčo dėl skolos ar jos dydžio šioje byloje nėra. 2022 m. sausio 10 d. mirė atsakovo motina A. B.. Sužinojus iš antstolio, nusprendėme teikti teismui netiesioginį ieškinį. Akivaizdu, kad skola yra, pradėtas vykdymas. Antra, skolininkui priklauso turtinė teisė ir jis delsia ją įgyvendinti. Atsakovas delsia įgyvendinti teisę priimti palikimą po motinos mirties. Nesant testamento, pirma eile turi teisę paveldėti vaikai. Šiuo atveju yra du vaikai, vienas iš jų – atsakovas. Pažeidžiamos kreditoriaus teisės, skola neišieškota. Priimti palikimą yra ir teisė, ir pareiga. Mūsų minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. ir 2008 m. nutartys leidžia mums laikytis pozicijos, kad nepriimdamas palikimo atsakovas pažeidžia kreditoriaus teises. Palikimo (ne)priėmimas yra vienašalis sandoris, nepriimant palikimo kreditorių teisės pažeidžiamos. Tiek vienu, tiek kitu atveju (ar kreipėsi į notarą su pareiškimu priimti palikimą ir vėliau nesikreipia dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, ar apskritai nesikreipia dėl palikimo priėmimo) turėtų būti laikoma esant kreditoriaus teisių pažeidimą. Be kita ko, remiamės Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1633-555/2020, kreditoriaus reikalavimai buvo patenkinti.
11. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad skola ieškovui egzistuoja, atsakovas jos neginčija. Tačiau atsakovas nesutinka, kad jis turi pareigą priimti palikimą. Taikos derybose atsakovas sąžiningai pareiškė, kad tokios sumos neturi galimybės padengti. Ieškovas neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio. Šiuo atveju netiesioginis ieškinys reiškiamas pačiam skolininkui, o ne skolininko skolininkui. Visose ieškovo minimose bylose yra vienas skirtumas – įpėdinis jau būna išreiškęs valią priimti savo palikimą. Trečiasis asmuo finansiškai išlaikė ir prižiūrėjo motiną, atsakovas nenori priimti palikimo, nes jaučia skolą broliui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad negalima įpareigoti priimti asmenį palikimą. Šiandien ieškovo atstovės paminėtoje byloje ginčas buvo jau priėmus palikimą, prašė įpareigoti tik atlikti tam tikrus veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo
12. Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl kreditoriaus teisės savo skolininkui reikšti netiesioginį ieškinį, reikalaujant skolininką įpareigoti priimti palikimą.
13. Pagal byloje nustatytas aplinkybes atsakovas G. B. 2014 m. lapkričio 10 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovui E. B. 9 000 Eur dydžio sumai. Notaras 2015 m. vasario 3 d. atliko vykdomąjį įrašą, reikalaujant iš skolininko G. B. išieškoti 9 000 Eur dydžio sumą. Šis notaro vykdomasis įrašas buvo perduotas vykdyti antstoliui, tačiau atsakovas iki šiol nėra padengęs įsiskolinimo ieškovui. Byloje ginčo tarp šalių dėl skolos fakto ir dydžio nekilo. 2022 m. sausio 10 d. mirė atsakovo motina A. B., kuri nebuvo sudariusi testamento, todėl atsirado teisė paveldėti pagal įstatymą dviem jos sūnums – atsakovui G. B. ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. B.. Remiantis Testamentų registro 2022 m. liepos 4 d. išrašu, 2022 m. vasario 24 d. po A. B. mirties likusį palikimą priėmė trečiasis asmuo S. B., o atsakovas šio palikimo per įstatymų nustatytą terminą nepriėmė.
14. Atsižvelgiant į tai, ieškovas įsitikinęs, kad atsakovas tyčia, vengdamas atsiskaityti su ieškovu, neįgyvendina savo teisės priimti palikėjos palikimo, todėl ieškovas pareiškė teismui ieškinį, kurio reikalavimus patikslinęs, prašė įpareigoti atsakovą per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti visus reikiamus veiksmus priimti palikimą po palikėjos A. B. mirties, o atsakovui neįgyvendinus per nustatytą terminą teismo įpareigojimo atlikti visus reikiamus veiksmus priimti palikimą po palikėjos A. B. mirties, suteikti teisę ieškovui be atskiro atsakovo sutikimo atlikti visus su palikimo priėmimu susijusius veiksmus.
15. Ieškovas kaip savo reikalavimų teisinį pagrindą nurodo CK 6.68 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta: „Kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys)“. Pagal šią įstatymo normą, skirtingai nuo teisės pareikšti ieškinį tiesiogiai skolininkui, netiesioginiu ieškiniu kreditoriui suteikiama teisė pareikšti ieškinį asmeniui, su kuriuo jo nesieja kreditoriniai santykiai, t. y. skolininko skolininkui.
16. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynybos būdą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintina, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, todėl negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Priverstinis paveldėjimas nėra galimas (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1038-253/2019). Ieškovas nepagrindė, kodėl šiuo atveju turėtų būti nukrypstama nuo minėtų teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų.
17. Ieškovas, grįsdamas savo ieškinio reikalavimus, rėmėsi teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl galimybės kreditoriui reikšti netiesioginį ieškinį palikėjo įpėdiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008, 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1633-555/2020). Tačiau ieškovo nurodyta teismų praktika nagrinėjamu atveju negali būti taikoma kaip precedentas, nes šioje byloje yra susiklosčiusios kitos faktinės aplinkybės.
18. Šiuo atveju įstatymų nustatytas terminas priimti palikimą jau yra suėjęs ir atsakovas palikimo nėra priėmęs, o pagal teisines pasekmes tai yra prilyginama atsisakymui priimti palikimą (CK 5.60 straipsnio 2 dalis). Priešingai nei mano ieškovas, aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nėra išreiškęs valios priimti palikimą, yra esminė, dėl kurios nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma teismų praktika, kuomet įpėdinis jau yra išreiškęs valią priimti palikimą, tačiau neatlieka tam tikrų formalumų, kurie leistų išieškoti iš paveldėto turto (nesikreipia dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turto apyrašo sudarymo ir pan.). Taip pat nagrinėjamu atveju negali būti taikoma teismų praktika, kuomet, palikėjo įpėdiniui atsisakius priimti palikimą, buvo formuluojami kitokio pobūdžio ieškinio reikalavimai, kurių esmė – leisti nukreipti išieškojimą į paveldėtą turtą. Nagrinėjamu atveju, kaip jau teismo buvo pažymėta tiek taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, tiek sprendžiant ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas savo ieškinyje neformuluoja jokių reikalavimų, nukreiptų į palikimą sudarantį turtą.
19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus.
20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis – pvz., CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, 405, 417, 418 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016, 96 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas, kaip ginčą dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, taigi negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą ar nurodyti ieškovui, kaip turi būti surašomas ieškinys (CPK 21 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2007). Ieškovo netinkamo teisių gynimo būdo pasirinkimas sudaro teisinį pagrindą ieškovo reikalavimus atmesti, o ne įpareigoti ieškovą tikslinti ieškinio reikalavimus taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-1075/2022).
21. Pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą, kitokio pobūdžio reikalavimų nagrinėjamoje byloje ieškovas nebuvo suformulavęs. Vadovaujantis proceso įstatyme įtvirtintais rungimosi ir dispozityvumo principais, būtent ieškovas turėjo tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką (nurodydamas savo pasirinktą teisių gynybos būdą) ir pagrindą bei įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas yra privataus pobūdžio, šis ginčas kilo iš materialinių teisinių santykių, kurių subjektams galimybė laisvai disponuoti savo materialinėmis teisėmis ir pareigomis nėra ribojama ir kurio nagrinėjimas nepatenka į viešojo intereso apsaugos sritį. Todėl nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo paneigti proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principą ir išeiti už nagrinėjamo ginčo ribų. Konstatavus, jog ieškovas pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynybos būdą, teismas dėl kitų ieškinio argumentų nepasisako, nes vien ši aplinkybė sudaro pagrindą ieškinį atmesti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
22. Remiantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.
23. Atsižvelgiant į tai, ieškinį atmetus, ir šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarei Jūratei Mockuvienei tretiesiems asmenims išduoti po A. B. mirties likusio palikimo paveldėjimo teisės liudijimus, vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo tretiesiems asmenims, atlikti kitus su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu susijusius veiksmus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
24. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
25. Nagrinėjamu atveju atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam iš atsakovo nepriteistinos.
26. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (35,84 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 35,84 Eur (trisdešimt penkių eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidas. Išaiškinti, kad ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12762-1077/2022 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarei Jūratei Mockuvienei tretiesiems asmenims išduoti po A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties likusio palikimo paveldėjimo teisės liudijimus, vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo tretiesiems asmenims, atlikti kitus su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu susijusius veiksmus.
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti notarei Jūratei Mockuvienei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.