Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-03-25 · Byla Nr. 2KT-17/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-25
Bylos Nr.
2KT-17/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Donatas Šernas, Alvydas Poškus, Lietuvos Respublikos, Lietuva Respublika Vyriausybė
Ieškovas
Kazimiero J
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, UAB „Valeksa“, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Kauno miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Kategorijos
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-17/2014Procesinio sprendimo kategorija 98.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su ieškovo (apelianto) Kazimiero J. J. pareiškimu dėl teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų Dalios Kačinskienės (pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Alvydo Poškaus, nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-493/2014 pagal apelianto Kazimiero J. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kazimiero J. J. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, UAB „Valeksa“, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Kauno miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-493/2014 apeliantas pateikė nušalinimo pareiškimą, kuriuo prašo nušalinti nuo šios bylos nagrinėjimo teisėjų kolegiją, susidedančią iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Donato Šerno (pareiškime nurodyta teisėjo pavardė D. Čarnas laikytina aiškia rašymo apsirikimo klaida) ir Alvydo Poškaus. Nušalinimo pareiškime nurodoma, kad pareiškėjui tapo žinoma, jog civilinės bylos nagrinėjimas paskirtas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į teismo posėdį bylos dalyvių, nors jis buvo pateikęs prašymą skirti žodinį teismo posėdį. Žodinio teismo posėdžio nepaskyrimas pareiškėjui kelia abejonių teismo nešališkumu. Be to, teisėjų kolegijos narys A. Poškus 2005 m. vasario 10 d. priėmė nutartį šioje byloje pirmosios instancijos teisme, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. gegužės 5 d. nutartimi panaikino. Taip pat teisėjas A. Poškus galimai yra susijęs su S. Poškumi, t. y. buvusiu administratoriaus UAB „Valeksa“ generaliniu direktoriumi, kurio atstovas dalyvauja šioje byloje atsakovu. Šioje byloje turi būti nagrinėjami svarbūs klausimai, susiję su sąlygų nuslėpti grupinį nusikaltimą žmoniškumui sudarymu, su persekiojimu politiniais pagrindais, ypatingai stambaus masto Lietuvos gyventojų apgavyste, o tokių klausimų sprendimas rašytinio proceso tvarka akivaizdžiai įrodo teisėjų kolegijos išankstinį nusistatymą ir šališkumą byloje, todėl keistina visa teisėjų kolegijos sudėtis. Nušalinimo pareiškime teigiama, kad yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl šios teisėjų kolegijos nešališkumo. Pareiškėjui akivaizdu, kad jo atžvilgiu valstybės tarnyboje dirbę ir tebedirbantys asmenys galimai įvykdė grupinį nusikaltimą žmoniškumui ir genocidą. Byloje taip pat turės būti vertinami Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmai, o kadangi teisėjų kolegijos nariai yra dirbę Vilniaus apygardos teisme kartu su tais teisėjais, tai kelia papildomų abejonių teisėjų kolegijos nešališkumu. Be to, teisėja D. Kačinskienė yra išreiškusi nepasitenkinimą pareiškėjo atžvilgiu Vilniaus apygardos teisme, kuomet pareiškėjas dalyvaudavo žiūrovu ir klausytoju šiai teisėjai nagrinėjant kitą civilinę bylą, nors jokio preteksto teisėjos nepasitenkinimui nebuvo.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos.

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas.

Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. Castillo Algar v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reiškia nušalinimą bylą nagrinėti paskirtai teisėjų kolegijai būdamas įsitikinęs išankstiniu teisėjų suinteresuotumu bylos baigtimi. Pareiškėjo nuomone, teisėja D. Kačinskienė asmeniškai nusiteikusi prieš pareiškėją, o teisėjas A. Poškus galimai yra susijęs su S. Poškumi – buvusiu UAB “Valeksa” generaliniu direktoriumi, be to, jis yra priėmęs pareiškėjui nepalankų procesinį sprendimą šioje byloje, kuris buvo panaikintas aukštesnės instancijos teisme. Pažymėtina, kad apie teisėjų kolegijos nario teisėjo D. Šerno šališkumą pareiškėjas nepateikia apskritai jokių duomenų. Kaip minėta, teismas, priimdamas procesinius sprendimus, vadovaujasi tik įrodymais patvirtintais, o ne subjektyvia byloje dalyvaujančio asmens nuomone grindžiamais argumentais.

Dėl argumento, kad byla Nr. 2A-493/2014 paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nors pareiškėjas prašė žodinio teismo posėdžio, pareiškėjui išaiškintina, kad civilinės bylos apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teisme pagal bendrą taisyklę nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę prašyti teismo skirti bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje, tačiau toks prašymas teismo nesaisto (CPK 321 str. 1 d., 322 str., 336 str. 1 d.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog aplinkybė, kad šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Taigi, aplinkybė, kad teisėjų kolegija netenkino pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje, nesuponuoja šių teisėjų šališkumo. Be to pažymėtina, kad žodinis teismo posėdis neprivalo būti paskirtas iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacine tvarka pradžios, todėl neatmestina, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka eigoje, jeigu teismas pripažins tokią būtinybę, dar bus paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas.

Nagrinėjant šį teisėjų kolegijos nušalinimo pareiškimą, paaiškėjo, jog teisėjai D. Kačinskienė bei A. Poškus nusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo. Nusišalinimas, be kita ko, grindžiamas aplinkybe, kad šie teisėjai anksčiau dirbo Vilniaus apygardos teisme, o bylą nagrinėjant iš esmės turi būti vertinami Vilniaus apygardos teismo kai kurių teisėjų veiksmai. Paaiškėjus teisėjų nusišalinimo faktui, nebėra pagrindo spręsti klausimą dėl visų trijų teisėjų kolegijos narių nušalinimo pagrįstumo. Todėl šia nutartimi sprendžiama tik dėl nenusišalinusio teisėjo D. Šerno. Nušalinimo pareiškime apie teisėjo D. Šerno šališkumą nėra jokių argumentų, todėl konstatuojama, kad teisėjo nešališkumo prezumpcija nepaneigta ir nėra pagrindo nušalinti šį teisėją nuo bylos nagrinėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. T-35 patvirtintomis Bylų paskirstymo Lietuvos apeliaciniame teisme taisyklėmis (79, 80 p.), keičiama teisėjų kolegijos sudėtis į ją neskiriant teisėjų, dirbusių Vilniaus apygardos teisme: vietoj teisėjos D. Kačinskienės į teisėjų kolegiją skiriant teisėją D. Martinavičienę, vietoj teisėjo A. Poškaus – E. Tamošiūnienę, o teisėją D. Šerną skiriant kolegijos pirmininku ir pranešėju.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio 1 dalimi, 319 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo Kazimiero J. J. pareiškimo dėl teisėjo D. Šerno nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-493/2014 nagrinėjimo.

Pakeisti teisėjų kolegiją civilinėje byloje Nr. 2A-493/2014, kolegijos pirmininku ir pranešėju skiriant teisėją D. Šerną, o kolegijos nariais – teisėją D. Martinavičienę ir teisėją E. Tamošiūnienę.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas