Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.2.2.8.2.; 3.2.6.1.; 3.4.3.9.3.; 3.4.3.14.

2019 m. kovo 14 d.

nedalyvaujant bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TGM.LT“ bankroto administratorės mažosios bendrijos „Įmonės pabaiga“ įgaliotam asmeniui, kreditoriams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TGM.LT“ veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi UAB „TGM.LT“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Įmonės pabaiga“. 2016 m. lapkričio 8 d. patvirtintas įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuris 2017 m. sausio 31 d., 2017 m. gegužės 24 d., 2018 m. balandžio 13 d. nutartimis buvo patikslintas. 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Kreditoriams apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešė bankroto administratorė ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Kreditoriai iki posėdžio dienos jokių prašymų teismui nėra pareiškę, į posėdį nei vienas jų neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalis numato, kad po to, kai bankroto administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Iš bylos duomenų ir bankroto administratorės ataskaitos nustatyta, kad administratorei buvo perduoti įmonės dokumentai. BUAB „TGM.LT“ bankrotą iš esmės nulėmė patirti veiklos nuostoliai, kurie viršijo gaunamas pajamas.

Bankroto administratorė kreipėsi į teismą dėl BUAB „TGM.LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi teismas tokio prašymo netenkino. Be to, bankroto administratorė pateikė pareiškimą Kriminalinės policijos finansinių nusikaltimų tyrimo valdybai dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo buvusiam įmonės vadovui T. G. dėl svetimo turto pasisavinimo, tačiau policijos įstaiga šiuo klausimu priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačiusi nusikalstamos veikos požymių. Taip pat administratorė patikrinusi perduotus įmonės dokumentus nenustatė sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais.

Byloje taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-9325-615/2018 priteisė priteisė ieškovei BUAB „TGM.LT“ iš atsakovo T. G. 28 053,85 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (28 053,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimo teisė į iš T. G. priteistą žalos atlyginimą buvo parduota už 300 Eur (2019 m. vasario 7 d. nutartis, 2019 m. vasario 28 d. Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 019-02/28). Bankroto procese taip pat išieškoti 760 Eur iš įmonės debitorių.

Bankroto bylos iškėlimo dieną įmonėje darbuotojų nebuvo, įmonė veiklos nevykdė. Registrų duomenimis įmonė nekilnojamųjų daiktų neturėjo. Teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartyje, kuria netenkintas administratorės prašymas dėl BUAB „TGM.LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nustatyta, jog visos bendrovės turėtos transporto priemonės buvo parduotos dar iki bankroto bylos iškėlimo. Iš viso bankroto proceso metu buvo gauta 1 060 Eur, iš kurių buvo dalinai padengtos administravimo išlaidos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad byloje liko nepatenkinti 24 308,17 Eur dydžio finansiniai kreditorių reikalavimai.

Bankroto administratorės pateikta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos 2019 m. sausio 3 d. pažyma Nr. (12.4)-AD5-21 patvirtina, kad BUAB „TGM.LT“ su aplinkos apsaugos departamentu yra atsiskaičiusi.

Kreditoriai iki šios dienos nėra pateikę teismui jokių argumentų ar įrodymų, jog bankroto procedūra negali būti baigiama ir yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama.

Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazę nustatyta, jog bylų, kuriose BUAB „TGM.LT“ dalyvautų proceso šalimi, nėra.

Sprendžiant dėl įmonės pabaigos teismas privalo patikrinti ar yra tiek formalusis, tiek materialusis pagrindas tokiam sprendimui priimti. Šiuo atveju matyti, jog formalusis pagrindas yra. Sprendžiant dėl materialiojo pagrindo buvimo spręstina, jog teismas gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013, ir kt.). Konkrečiai tai reiškia, jog teismas turi įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Šiuo atveju, teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, jog įmonė turėtų daugiau turto ar kad būtų sandorių, kuriuos nuginčijus to turto daugiau atsirastų. Todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes spręstina, jog yra ir materialusis pagrindas pripažinti įmonę pasibaigusia.

Be to pažymėtina, jog vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų dėl egzistavimo realios galimybės tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007).

Taigi esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog administratorė atliko visus procedūrinius veiksmus, būtinus užbaigti bankroto procedūrą ĮBĮ 32 straipsnyje nustatytu pagrindu ir pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia, o byloje esantys ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bankroto procedūrą būtų tikslinga tęsti. Todėl priimtinas sprendimas dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149, 259, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TGM.LT“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto.

Įpareigoti bankroto administratorę atlikti veiksmus, numatytus Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje.

Įpareigoti bankroto administratorę sprendimo kopiją įteikti kreditoriams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.