Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-05-13 · Civilinė byla Nr. e2S-1430-275/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-03-05Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-05-13Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2021-09-30Vilniaus apygardos teismas
  4. KasacijaNutartis · 2022-11-16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-04-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2023-10-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-13
Bylos Nr.
e2S-1430-275/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26179-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
I. T., M. F.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1430-275/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26179-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams I. T. ir M. F. dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neteisėto asmens atvaizdo naudojimo ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. S. (toliau – ir ieškovas) pateikė ieškinį atsakovams I. T. ir M. F. dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neteisėto asmens atvaizdo naudojimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

2. Atsakovas M. F. (toliau – ir atsakovas) remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 794 straipsnio 1 dalimi pateikė prašymą įpareigoti ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 5 000,00 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Prašymą grindė tuo, jog ieškovas neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, todėl, ieškinį atmetus, būtų apsunkintos galimybės iš ieškovo išsiieškoti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 22 d. nutartimi nustatė ieškovui dešimties dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos sumokėti 5 000,00 Eur užstatą į Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir pateikti teismui užstato sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

4. Teismas nustatė, kad ieškovas yra Rusijos Federacijos pilietis. Nurodė, kad duomenų, patvirtinančių ieškovo nuosavybės teise turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje, byloje nėra. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad ieškovas, Lietuvos Respublikoje neturėdamas jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, gali piktnaudžiauti procesu tolimesnėje bylos nagrinėjimo eigoje, taip nesąžiningai siekdamas išvengti galimos prievolės atsakovui įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

5. Įvertinęs galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas sprendė, jog atsakovo prašymas yra pagrįstas, todėl jį tenkino ir ieškovui nustatė terminą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 5 000,00 Eur dydžio užstatą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas A. S. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartį kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, jog draudimas taikyti užstatą, įtvirtintas 1954 m. kovo 1 d. priimtos Hagos konvencijos dėl civilinio proceso 17 straipsnyje, kuris draudžia iš Konvencijos dalyvių piliečių, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, reikalauti sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti, jeigu jie yra dalyvaujantys byloje asmenys, kurie reiškia savarankiškus reikalavimus kitoje Konvenciją ratifikavusioje valstybėje narėje. Be to, analogišką draudimą nustato ir 1980 m. spalio 25 d. priimtos Hagos konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą 14 straipsnis. Tiek Lietuvos Respublika, tiek Ukraina yra šių abiejų Hagos konvencijų dalyvės, todėl teismas, įvertinęs, kad užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo neturėjo tenkinti.

8. Nurodė, kad turi prieglobstį ir leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, kad ieškovas turi Lietuvos Respublikoje turto, ką patvirtina AB SEB banko sąskaitos išrašas, kuriame matyti, kad ieškovas turi net 21 682,70 Eur.

9. Teigė, kad atsakovo prašymas turėjo būti reiškiamas ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu. Tokie prašymai jau buvo reikšti kitose su ieškovu ir atsakovu susijusiose civilinėse bylose ir buvo atmesti.

10. Atsakovas M. F. atsiliepimu prašė atmesti ieškovo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, o jei skundas būtų patenkintas, nustačius, kad ieškovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą Ukrainoje, prašė civilinę bylą atsakovo M. F. atžvilgiu nutraukti kaip neteismingą Lietuvos teismams.

11. Nurodė, kad Ukraina nėra 1980 m. spalio 25 d. priimtos Hagos konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą dalyvė, todėl šios Konvencijos nuostatos nėra taikytinos ieškovui, kuris yra Ukrainos pilietis.

12. Pažymėjo, kad 1954 m. kovo 1 d. priimtos Hagos konvencijos dėl civilinio proceso 17 straipsnyje įtvirtintinas draudimas nėra taikytinas ieškovui, kuris neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Ukrainoje, nors tai yra būtina sąlyga, kad bylos šalis galėtų pasiremti šios Konvencijos 17 straipsniu.

13. Atkreipė dėmesį, kad užstatas ieškovui buvo skirtas ne tik dėl ieškovo pilietybės, bet ir dėl ieškovo turtinės padėties, nustačius, kad ieškovas neturi jokio turto Lietuvos Respublikoje ir todėl gali piktnaudžiauti, vengdamas atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 1954 m. kovo 1 d. priimtos Hagos konvencijos dėl civilinio proceso 17 straipsnyje įtvirtintinas draudimas nėra taikytinas ieškovui ir šiuo pagrindu, nes užstatas ieškovui skirtas ne vien tik dėl ieškovo pilietybės, bet ir dėl turtinės padėties, todėl šiuo atveju ieškovui nėra taikomas Konvencijos 17 straipsnis, numatantis apsaugą nuo užstato tik tuo atveju, jei užstatas yra skiriamas tik dėl pilietybės, o ne kitais pagrindas (pvz., dėl galimo piktnaudžiavimo prisidengaint skurdu).

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė ieškovui terminą sumokėti užstatą.

16. CPK 794 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo šio Kodekso nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga netaikoma: 1) jeigu ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti; 2) neturtinio pobūdžio šeimos bylose, bylose pagal pareikštą priešieškinį bei bylose, kuriose prašoma išduoti teismo įsakymą; 3) bylose, kuriose šalys susitarė dėl to, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose; 4) jeigu užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareikalauti užtikrinti galimas bylinėjimosi išlaidas atsakovas turi teisę ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu. Reikalavimas gali būti pareiškiamas ir vėliau, jeigu jau bylos nagrinėjimo metu buvo sužinota, kad ieškovas yra kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo.

17. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad ieškovas yra Ukrainos pilietis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad ieškovas yra Rusijos Federacijos pilietis.

18. Sprendžiant dėl prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo pagrįstumo, būtina įvertinti, ar neegzistuoja paminėti CPK 794 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant negalima reikalauti iš ieškovo užsienio valstybės fizinio asmens sumokėti užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Šiuo atveju apeliantas atskirajame skunde remiasi minėto straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuriame įtvirtinta, kad pareiga užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netaikoma tuo atveju, jeigu užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo aspektu, kaip teisingai pažymėjo nagrinėjamu atveju ir apeliantas, Lietuvos apeliacinis teismas jau yra suformavęs praktiką, jog draudimas taikyti užstatą, įtvirtintas 1954 m. kovo 1 d. priimtos Hagos konvencijos dėl civilinio proceso 17 straipsnyje, draudžia iš Konvencijos dalyvių piliečių, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, reikalauti sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti, jeigu jie yra dalyvaujantys byloje asmenys, kurie reiškia savarankiškus reikalavimus kitoje Konvenciją ratifikavusioje valstybėje narėje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-943/2011; 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-734/2012; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1212/2012, 2014 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-881/2014, 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1520/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-460-302/2016).

20. Tiek Lietuvos Respublika, tiek Ukraina yra šios Hagos konvencijos dalyvė (https://www.hcch.net/en/states/hcch-members/details1/?sid=134), todėl laikytini pagrįstais ir įrodytais ieškovo atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, pažeisdamas tarptautinės ir nacionalinės teisės nuostatas, nepagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

21. Nustačius, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta išimtis, neleidžianti ieškovo atžvilgiu taikyti užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti instituto, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 794 straipsnio nuostatas, todėl yra teisinis pagrindas ieškovo atskirąjį skundą tenkinti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

22. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato suteiktas teisines paslaugas, t. y. atskirojo skundo parengimą. Teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, kai yra vertinamas teismo priimtų tarpinių nutarčių pagrįstumas bei teisėtumas. Šis klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, kurios šalies naudai priimtas teismo sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl to ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo M. F. prašymą įpareigoti ieškovą A. S. sumokėti užstatą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

Teisėja Danutė Kutrienė