- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-07
- Bylos Nr.
- TS-45-610/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10923-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Nuteistasis
- A. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. B. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-416,
susipažinęs su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro atsiliepimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apylinkės teisme gautas nuteistojo A. B. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2019 m. gegužės 30 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad Komisijos argumentai nepagrįsti. Komisija nenurodė nei vieno motyvo, sudarančio pagrindą manyti, kad A. B. nesilaikys įstatymų ir nenusikals. Komisija visiškai neatsižvelgė į tai, kad jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 23 balais, o tai padaryti pavyksta ne kiekvienam nuteistajam, į tai, jog jis mokosi, dirba, 3 kartus skatintas. Komisija nurodė, kad jis 2 kartus baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, tačiau nepažymėjo, jog nuobaudos nebegaliojančios ir buvo panaikintos anksčiau laiko. Be to, Komisija net nepažymėjo, jog jis dengia ieškinį iš gaunamo darbo užmokesčio. Neatkreipė dėmesio ir į tai, kad jis susirado darbą. Mano, kad jo atžvilgiu Komisija buvo šališka ir priėmė netinkamą sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo. Pažymi, kad vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pakyčius bei teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokia praktika formuota Kauno apygardos teismo bylose Nr. 1S-534-813/2016, Nr. 1S-604-397/2016, 1S-796-658/2012, Nr. 1S-672-383/20126.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo netenkinti nuteistojo skundo. Prokuroras nurodo, jog pritaria komisijos nutarime nurodytiems faktams, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 70 balų, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Tokiu atveju asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis. Kaip matyti A. B. pataisos įstaigoje iš esmės charakterizuojamas teigiamai, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiose pataisos programose, bausmės atlikimo metu, vidaus tvarkos taisykles pažeidė 2 kartus, už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, skatintas 3 kartus. Tačiau šios aplinkybės bendrame nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste dar nėra pakankamos spręsti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuota nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Priešingai skundo teiginiams, Komisija pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo teistumą, kadangi esminės aplinkybės vertinant, ar bausmės tikslai jau yra pasiekti, ar jie galės būti pasiekti nuteistajam taikant probaciją, kuri yra savo pobūdžiu žymiai švelnesnė alternatyva laisvės atėmimo bausmei, yra susiję būtent su pačio nuteistojo požiūriu į savo ankstesnį nusikalstamą elgesį ir tvirtu pasiryžimu daugiau nenusikalsti bei laikytis nustatytų įpareigojimų. Šiuo klausimu Komisija pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas net 7 kartus, yra ne kartą atlikęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai jam teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau vykdė nusikaltimus, kas neabejotinai atskleidžia A. B. neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir pagrįstai leidžia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Mano, kad nustatytų aplinkybių nepakanka teigiamai išvadai, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai bei, kad galima tikėtis nuteistojo įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Nustatyta, kad A. B. teistas 2018-12-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. 1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. subendrinti su 2017-10-11 nuosprendžiu ir galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 11 mėnesių ii 2 dienos
2019 m. gegužės 30 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-416 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, 5 Komisijos nariams balsavus „prieš“, 1 – „už“ nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog nuteistasis A. B. bausmės atlikimo laikotarpiu pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus 2 kartus, nors nuobaudos negaliojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas: 70 balų.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 7 kartus. Padaryti nusikaltimai, ankstesnių teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Be to, nuteistasis nesugebėjo laikytis nustatytų taisyklių ir pataisos namuose (2 kartus baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus), nors nuobaudos negalioja, tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad išlieka svarbus kriminogeninis veiksnys – tikimybė lankyti vietose, kurios lemia problemų atsiradimą, bei tikimybė bendrauti su neigiamą įtaką darančiais draugais. Gyvenimo stiliaus ir draugų problemos susijusios su nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimus, neįvertina ankstesnio patyrimo. Nors nuteistasis savo skunde nurodo, jog Komisija net nepažymėjo, kad jis dengia ieškinį iš gaunamo darbo užmokesčio, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pagal Marijampolės pataisos namų turto valdymo skyriaus pateiktą pažymą nuteistasis turi priteistą 2581,05 eurų ieškinį, iš kurio šiuo metu atlyginta suma yra 22,61 eurai. Pripažintina, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, mokosi, dirba, 3 kartus skatintas. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, jog Komisija neatsižvelgė į tai, kad jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo net 23 balais, kas pavyksta ne kiekvienam nuteistajam. Teismas pažymi, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Nors jo nusikalstamo elgesio rizika ir sumažėjo 23 balais, tačiau ji išliko vidutinė – 70 balų. Be to, kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo sąlygos, lėšų tvarkymas, gyvenimo stilius ir draugai visiškai nepakito.
A. B. skunde nurodo, kad vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pakyčius bei teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokia praktika formuota Kauno apygardos teismo bylose Nr. 1S-534-813/2016, Nr. 1S-604-397/2016, 1S-796-658/2012, Nr. 1S-672-383/20126. Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, yra individualiai vertinama situacija ir nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, tokiu būdu, net ir esant analogiško pobūdžio teismų sprendimams, jie negali būti taikomi tiesiogiai, nes kiekvienu atveju nuteisto asmens situacija yra vertinama individualiai.
Nors nuteistasis teigia, kad Komisijos priimtas nutarimas nepagrįstas, tačiau tokiai išvadai padaryti nėra jokio pagrindo, komisijos nutarimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas ir nekeliantis jokių abejonių.
Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bei tai jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, nustatyta vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, negalima teigti.
Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį, nėra pagrindo tenkinti skundo dėl jame nurodytų argumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,
nutaria:
Nuteistojo A. B. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 81/04-416 panaikinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.