- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-27
- Bylos Nr.
- e2KT-78-790/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05171-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Advokatai
- Galina Morozova
- Kategorijos
susipažinęs su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-10803-793/2024,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydami išspręsti civilinės bylos Nr. e2-10803-793/2024 teismingumo klausimą.
2. Nutartyje nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-21391-1080/2024 pagal 2024 m. rugpjūčio 6 d. gautą ieškovės L. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltisches Haus“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje. Ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 396,02 Eur turtinę žalą ir 3 000 Eur neturtinę žalą. 2024 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės atstovės advokatės Galinos Morozovos prašymas dėl bylos perdavimo pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 30 straipsnio 5 dalies pagrindu, kadangi ieškinys pateiktas apylinkės teismui pagal ieškovės gyvenamąją vietą ir žalos padarymo vietą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi ieškovės ieškinį priėmė ir civilinę bylą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teigimu, kadangi nagrinėjama byla priskiriama civilinių bylų, kuriose reiškiami ieškiniai dėl pinigų sumų, neviršijančių 5 tūkst. Eur, priteisimo kategorijai, pagal nustatytą teisinį reguliavimą, nekeičiant bylos teismingumo CPK nustatyta tvarka ji buvo paskirta nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui. CPK 62² straipsnyje nustatyta, kad bendrai visiems apylinkės teismų teisėjams negali būti skiriamos civilinės bylos, kurioms taikomos išimtinio teismingumo taisyklės. Teismo teigimu, kadangi civilinei bylai išimtinio teismingumo taisyklės netaikomos, kyla abejonės dėl bylos teismingumo.
Žemesnės instancijos teismas
Prašymą išspręsti klausimą dėl civilinės bylos teismingumo atsisakoma priimti
4. Pagal CPK 34 straipsnio 3 dalį, jeigu nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo rūmuose arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą, klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui arba kitiems teismo rūmams išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – šio teismo pirmininkas. Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų prašymas dėl bylos teismingumo nustatymo nepatenka į CPK 34 straipsnio 3 dalies taikymo sritį, kurios pagrindu Lietuvos apeliacinio teismo arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali spręsti bylų perdavimo kitam teismui klausimą. CPK 34 straipsnio 3 dalis taikoma tik tuomet, kai nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar jiems nusišalinus, apylinkės teisme, teismo rūmuose ar apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Nagrinėjamu atveju prašymas dėl teismingumo nustatymo nėra grindžiamas tuo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto teismo rūmuose nebėra teisėjų, galinčių nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-10803-793/2024, o prašymas teiktas motyvuojant kilus abejonėms dėl teismingumo. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikomasi ir kitose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-53-790/2024, 2024 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-63-790/2024). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartis dėl ieškinio priėmimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui, yra įsiteisėjusi, o vadovaujantis CPK 35 straipsnio 1 dalimi, ginčai tarp teismų dėl įsiteisėjusia nutartimi perduotos bylos išnagrinėjimo neleidžiami, atitinkamai, jie negali būti sprendžiami pasinaudojant CPK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bylos perdavimo tvarka, nesant šioje dalyje nustatytų sąlygų.
6. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje išdėstytą prašymą dėl civilinės bylos teismingumo atsisakoma priimti.
7. Vadovaujantis nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojusia CPK 62² straipsnio 1 dalimi, bylos, kurios šio kodekso nustatytais atvejais apylinkės teismuose gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir kurioms netaikomos išimtinio teismingumo taisyklės, paskirstomos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis, apylinkių teismams arba jų rūmams, atsižvelgiant į jų darbo krūvį ir vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo taisyklėmis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, naudojantis kompiuterine programa paskirstytų bylų teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu.
8. Pagal nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojusius Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2), (toliau – Tvarkos aprašas) 191.2, 191.3 papunkčius, bylos, Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) elektroninės bylos kortelėse turinčios priskirtą požymį dėl jų skirstymo CPK 62² straipsnio nustatyta tvarka, priskiriamos bendrai skirstomoms byloms ir jų skirstymas LITEKO vyksta automatiniu būdu. LITEKO Bylų skirstymo modulis, nustatydamas CPK 62² straipsnio įtvirtinta tvarka skirstytinos bylos paskyrimą teisėjui, pagal Tvarkos apraše nustatytus kriterijus sudaro šią bylą galinčių nagrinėti visuose apylinkių teismuose (jų rūmuose) dirbančių teisėjų eilę.
9. Nagrinėjamu atveju iš LITEKO esančių duomenų matyti, kad ieškovės L. R. ieškinys atsakovei UAB „Baltisches Haus“ elektroninėmis ryšių priemonėmis paduotas Klaipėdos apylinkės teismui, tačiau byla, kaip turinti priskirtą požymį „Bylos automatiniu būdu“, LITEKO Bylų skirstymo moduliu paskirta nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai Dovilei Baradinskienei, o bylai suteiktas Nr. e2-21391-1080/2024. Informacija dėl bylos paskirstymo automatiniu būdu gauta iš viešos bylų paskirstymo protokolų paieškos https://liteko.teismai.lt/protokolai/paieska.aspx?m=1. Taigi, civilinė byla, nors ir yra teisminga Klaipėdos apylinkės teismui, ji CPK 62² straipsnio pagrindu buvo paskirta nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme, tačiau pastarojo teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, remiantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu, perduota nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, nepaisant to, kad bylą paskyrus nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme, jos teismingumas nebuvo pakitęs, t. y. civilinė byla Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo paskirta nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vardu (CPK 62² straipsnio 2 dalis).
10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas atkreipia teismų dėmesį į tai, kad tokio pobūdžio procesinė situacija, kokia susiklostė nagrinėjamu atveju, yra ydinga. Civilinės bylos, teismingos atitinkamam apylinkės teismui, tačiau CPK 62² straipsnio pagrindu paskirtos nagrinėti kito teismo teisėjui (teisėjų kolegijai), teismingumas nesikeičia ir kito apylinkės teismo teisėjas (teisėjų kolegija) šią bylą turi nagrinėti teismo, kuriam byla teisminga, vardu (CPK 62² straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai nurodytą bylą teismas nusprendžia nagrinėti žodinio proceso tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų teisės užtikrinamos bylą nagrinėjant CPK 175² straipsnyje nustatyta tvarka naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Jei bent viena šalis motyvuotai prašo nagrinėti bylą tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdyje, nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, ir teismas šį prašymą pripažįsta pagrįstu arba teismas savo iniciatyva pripažįsta, kad būtina bylą nagrinėti tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdyje, nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, bylos nagrinėjimas turėtų vykti tame apylinkės teisme arba tuose teismo rūmuose, kuriems byla teisminga (CPK 62² straipsnio 3 dalis). CPK 34 straipsnyje įtvirtinti pagrindai dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno teismo kitam, neturėtų būti taikomi formaliai, neatsižvelgiant į aptartą įstatyminį reguliavimą, civilinės bylos nagrinėjimo nuoseklumą ir poreikį užtikrinti nekintamą teismo sudėtį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje išdėstytą prašymą išspręsti klausimą dėl civilinės bylos Nr. e2-10803-793/2024 teismingumo atsisakyti priimti.