Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas 2018-02-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 7 d., paskirta bausmė 50 MGL dydžio bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį Volkswagen Touran, v/n (duomenys neskelbtini)

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. grasino sunkiai sutrukdyti žmogaus sveikatą, o būtent: 2018-09-23, apie 14.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.1 promilių girtumas), buitinio konflikto su S. K. metu, namo (duomenys neskelbtini), lauke, virtuviniu peiliu pradūręs dvi dešinės pusės padangas S. K. automobilio „SRAT ALTEA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei išgirdęs, kad bus kviečiama policija, pradėjo eiti link jos nukreipęs peilį ir sakydamas “jei iškviesi policiją blogai baigsis“, tai nukentėjusioji S. K. suprato kaip pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, gali būti sunkiai sutrikdyta jos sveikata.

Kaltinamasis R. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad sutinka su kaltinimais. 2018-09-23 būdamas namie, adresu (duomenys neskelbtini), peiliu pradūrė jų šeimos automobilio padangas, dėl ko taip pasielgė paaiškinti negali. Po to ėjo namo ir išgirdęs, kad bus kviečiama policija, galėjo pagrasinti žmonai S. Nežino ar žmona išsigando. Tuo metu buvo su peiliu, neblaivus, išgėręs apie 200 g degtinės. Ką tiksliai sakė žmonai neatsimena. Dėl savo veiksmų gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2018-09-23 apklausta kaip liudytoja S. K. parodė, kad 2018-09-23, apie 14.15 val., sugrįžo namo (duomenys neskelbtini), neblaivus jos vyras R. K., gim., (duomenys neskelbtini)., ir paprašė duoti telefoną, o kadangi jis jau ne pirmą kartą jos telefoną paima ir negrąžina jai, tai ji jam jo nedavė. Tada jis nuėjo į virtuvę, pasiėmė nuo stalo peilį, išėjo į lauką ir pradėjo badyti jos automobilio "SEAT ALTEA ", v/n (duomenys neskelbtini) padangas, pradūrė dvi dešinės pusės padangas. Kadangi sūnus T. K., gim. (duomenys neskelbtini)., būdamas antrame aukšte jam sušuko, kad jis iškvies policiją, tada vyras tai išgirdęs ėjo link jos su nukreiptu peiliu ir pasakė, kad jei iškvies policiją, tai baigsis blogai. Supratusi, kad jis ją gali ją peiliu sužaloti, išbėgo pro kitas duris į lauką. Vyras, supratęs, kad sūnus iškvies policiją numetė peilį virtuvėje ant stalo ir išėjo. Išeidamas iš namo kiemo jis paėmė lauke gulėjusį betono gabalą, metė jį į jos automobilio galinį stiklą ir jį sudaužęs pasišalino. Atvykus policijai, jo namuose jau nebuvo. Kai policija išvyko, R. sugrįžo po 15 min, nuėjo į savo kambarį ir užsidarė. Jis pakartotinai vėl iškvietė policiją ir ji jį sulaikė. Ji prašė dėl jo imtis priemonių, nes jis kai girtas, tai būna neprognozuojamas ir gali ką nors jai ir jų sūnui padaryti. Sūnus pačio įvykio nematė, buvo antrame namo aukšte. Minėtas automobilis yra bendras šeimos turtas. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Prie protokolo pridėtos foto nuotraukos (b.l. 20-31)

2018-09-24 papildomai apklausta kaip liudytoja S. K. parodė, kad R. K. yra jos vyras. Jie kartu gyvena jau 22 metus. Turi du vaikus, t. y. K. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei T. K., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvena name (duomenys neskelbtini). Šis namas priklauso jų dukrai. Ji dirba, o jos vyras nuo 2016 m. niekur oficialiai nedirba ir Darbo biržoje nėra registruotas. Jis yra labai priklausomas nuo azartinių žaidimų, nes 2017 metais jis pralošė 40 000 Eur, kuriuos gavo už parduotą jų butą, (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko ji nusprendė paduoti į teismą dėl skyrybų. Jau parašė pareiškimą ir jos advokatė turi pareiškimą dėl skyrybų paduoti į teismą. Ji yra šeimoje pagrindinis pinigų šaltinis, moka ir už namą ir už maisto produktus. Jos vyras nėra alkoholikas, tačiau jis yra mėgėjas vartoti alkoholinius gėrimus, t. y. 2-3 kartus per savaite jis geria alkoholinius gėrimus. Jis nebuvo gydytas nuo alkoholizmo. Jis nėra narkomanas. Vyras yra neblogas žmogus, bet kai išgeria, jam kažkas užeina, jis tampa agresyvus. 2018-09-23, apie 14.15 val., žodinio konflikto metu jos vyras, būdamas girtas, namo (duomenys neskelbtini), lauke, virtuviniu peiliu pradūrė automobilio „SRAT ALTEA " v/n (duomenys neskelbtini) dvi dešinės pusės padangas ir išgirdęs, kad ji iškvietė policiją, pradėjo eiti į jos pusę, į ją nukreipęs peilį, sakydamas “jei iškviesi policiją blogai baigsis “. Ji tuos išsakytus žodžius suprato kaip grasinimą sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Ji dėl to labai išsigando. Ji nukentėjo morališkai, civilinio ieškinio ji nereikš. Kai vyras ėjo įjos pusę su peiliu, kuris buvo nukreiptas į ją, atstumas tarp jų buvo apie 3 m. (b.l. 36-38)

Daiktų apžiūros protokole užfiksuotas apžiūrėtas peilis (b.l. 15-17)

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 145 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taigi taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią BK normą, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, , 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016 ir kt). Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamasis P. P. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Grasinimas kaip teisinė sąvoka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-238-699/2016). Grasinimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu, tam tikru bauginančiu elgesiu, gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis ar viešus pasisakymus. Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai. Taigi pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-553-942/2015).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamasis R. K. padarė BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. jis, būdamas neblaivus ir naudodamas peilį, grasino sunkiai sutrukdyti savo sutuoktinės sveikatą.

Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: paties kaltinamojo duotais parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios parodymais, įvykio vietos ir peilio apžiūros protokolais bei kita bylos medžiaga. Teismas sprendžia, kad R. K. veiksmai, kai jis su peiliu pradūrė automobilio padangas, po to, būdamas neblaivus, rankoje laikydamas peilį artėjo prie nukentėjusiosios ir jai grasino, kad bus blogai, vertinami kaip realus grasinimas sunkiai sutrikdyti sveikatą. Teismo vertinimu tokie kaltinamojo veiksmai gali sudaryti pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įgyvendintas. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skirdamas R. K. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo asmenybę – nedirbantis, anksčiau 1 kartą teistas, teistumas neišnykęs, nedirbantis, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 74-80), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, žemesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-09-23 15.52 val. iki 2018-09-25 15.50 val. (b.l. 41, 45), todėl šis laikotarpis (2 paros), vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įskaitytinas į skirtinos bausmės laiką.

Kaltinamajam R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu dirbti ar registruotis darbo biržoje; uždraudžiant įgyti, turėti ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti R. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-09-23 15.52 val. iki 2018-09-25 15.50 val. (2 paras).

Išaiškinti R. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.