- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-30
- Bylos Nr.
- N1-2925-1100/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27555-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- M. Š.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,
sekretoriaujant Vytautei Svetlauskaitei,
dalyvaujant prokurorėms Ingridai Gureckienei, Renatai Augutavičienei,
kaltinamajam M. Š. (M. Š.),
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi paskirta 45 parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta 55 parų arešto bausmė. Pritaikius BK 92 straipsnio 1 dalį, paskirtos 55 parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
M. Š., veikdamas bendrininkų grupe su A. B. (A. B.), dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, 2023 m. birželio 12 d. apie 19.57 val. prekybos centro „Akropolio“, esančio Vilniuje, Ozo g. 25, automobilių stovėjimo aikštelėje, A. B. atidarius neužrakintas vairuotojo pusės dureles, įsibrovė į M. B. priklausantį 650 Eur vertės automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), M. Š. automobilyje rastais rakteliais jį užvedė ir juo abu išvažiavo iki Vilniuje, Balsių g. 5, kur minėtą automobilį, šiam užstrigus, paliko, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas su A. B., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, 2023 m. birželio 14 d. apie 18.30 val. grįžo prie Vilniuje, Balsių g. 5, stovėjusio pagrobto automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir transporto priemonės pagalba ištempė automobilį, M. Š. turimu raktu užvedė jį ir juo kartu su A. B. išvažiavo, taip pagrobė svetimą M. B. priklausantį 650 Eur vertės turtą.
M. Š. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Be to, M. Š. 2023 m. liepos 23 d. apie 21.59 val. Vilniuje, Pelesos g. 9, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 21 289,46 Eur vertės „Citybee“ automobilį Jeep valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) registracijos numeris), registruotą (duomenys neskelbtini) bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jį užvedė ir išvažiavo, taip pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės 21 289,46 Eur vertės turtą.
M. Š. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis M. Š. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Dėl automobilio VW Passat vagystės parodė, kad bylai reikšmingu laiku buvo su A. B., ėjo link požeminės perėjos ir pamatė stovintį automobilį, kurio vairuotojo pusės durys buvo neužrakintos, rakteliai buvo daiktadėžėje. Įsibrauti į automobilį pasiūlė A. B., po to vairavo jis (kaltinamasis). Norėjo tik pasivažinėti, automobilį planavo grąžinti. Važiavo į Balsius, nes ten mažiausiai policijos būna, bet užstrigo. Bandė išvažiuoti, bet neišėjo, todėl namo išvažiavo autobusu. Po kelių dienų grįžo prie automobilio, jame taip pat buvo palikęs savo mobilųjį telefoną. Tada jau pavyko ištraukti automobilį ir nuvažiavo pavažinėt link Juodšilių, ten juo sustabdė policijos pareigūnai. A. B. atlygino žalą nukentėjusiajam.
Dėl automobilio Jeep vagystės parodė, kad automobilis Vilniuje, Pelesos g., stovėjo neužrakintas. Jis eidamas pamatė, kad automobilio durelės buvo atidarytos, norėjo pasivažinėti, todėl atsisėdo ir išvažiavo. Automobilio spynelės nelaužė, džipas užsivedė mygtuku – reikėjo paspausti „start–stop“ mygtuką. Norėjau pasivažinėti automobiliu ir jį pastatyt atgal į vietą, bet nespėjo, nes Vilniuje, Žvejų g. sustabdė policijos pareigūnai.
Taip nutiko, kad pastebėdavo neužrakintus automobilius, specialiai jų netikrino ir neieškojo. Nusikalstamas veikas darė, nes jaunas, iki (duomenys neskelbtini) metų buvo „karšto kraujo“. Blogai vertina savo veiksmus. Nenori atlikti laisvės atėmimo bausmę. Anksčiau baustas administracine tvarka. Padarė atitinkamas išvadas, daugiau taip nesielgs, nori pasikeisti. Šiuo metu nedirba, nes buvusi darbovietė parsikėlė į kitą vietą, jam per toli, bet netrukus pradės dirbti kitoje darbovietėje. Darbą susirado pats. Taip pat mokinasi. Gyvena su tėvu, jis padeda materialiai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos (2023 m. birželio 12 d.)
Liudytojas A. B., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad M. Š. pažįsta (duomenys neskelbtini) metų. 2023 m. birželio 12 d. dienos metu prekybos centre „Akropolis“ susitiko su M. Š. ir jo broliu R. Š. (R. Š.). Susitiko, kažkiek laiko praleido kartu prekybos centre, ir vakare, apie 20 val., eidami link stotelės pro prekybos centro automobilių aikštelę, M. Š. pastebėjo, kad vienas iš ten paliktų automobilių yra netvarkingas, surūdijęs. Kai jie priėjo arčiau, pamatė, kad automobilio durelių atidarymo mygtukai yra pakelti, iš to suprato, kad automobilis yra atidarytas. Prisimena, kad automobilis buvo mėlynos spalvos VW Passat. M. Š. atsisėdo į vairuotojo vietą, jis atsisėdo į priekinę keleivio vietą. Suprato, kad atsisėdo į svetimą automobilį. M. Š. ėmė tikrinti automobilio daiktadėžę ir ten rado raktus, po to jais bandė užkurti automobilio variklį ir jam iš trečio karto pavyko tai padaryti. Tuo metu R. Š. buvo toliau ir ėjo link prekybos centro. M. Š. pasiūlė pasivažinėti, o jis sutiko. Kai išvažiavo iš „Akropolio“ automobilių aikštelės, jam skambino R. Š. ir sakė, kad apsauginiai pastebėjo automobilio dingimą, savininkas pasigedo automobilio, sakė, kad bus iškviesta policija. Tačiau M. Š. pasakė, kad pasivažinės ir tada automobilį grąžins. Atvažiavo prie Žaliųjų ežerų. Kai išvažiavo iš Žaliųjų ežerų, M. Š. nuvairavo automobilį į tą vietą, kur jis anksčiau nėra buvęs. Ten važiuojant pieva, M. Š. užvažiavo ant nedidelio kalniuko ir užstrigo, M. Š. nepavyko toliau važiuoti, tada užgesino automobilį ir bandė spręsti, kaip tą automobilį išjudinti iš tos vietos, bet nepavyko. Vienu metu M. Š. jam pasakė, kad maždaug pusės kilometro atstumu važiuoja policijos automobilis. Jie pasileido bėgti miškelio pusėn slėptis. Tai galėjo būti apie 22 val. Abu įsėdo į autobusą ir važiavo namo. Jis turėjo su savimi telefoną, bet jis buvo išsikrovęs, todėl negalėjo paskambinti policijai, jį pakrovė tik grįžęs į namus. Policijai neskambino dar ir todėl, kad to prašė M. Š.. 2023 m. birželio 14 d. susitiko su M. Š. ir R. Š.. M. Š. pasakė, kad prie automobilio pametė savo telefoną. Visi kartu nuvažiavo ir miškelyje ir prie automobilio ieškojo M. Š. telefono, kurį šis po paieškų rado automobilio viduje, po vairuotojo sėdyne. Radus telefoną, buvo surastas žmogus, kuris padėjo ištraukti automobilį. Tuomet R. Š. grįžo į stotelę ir išvažiavo, o jis su M. Š. išvažiavo važiavo prie tvenkinio Juodšiliuose. Einant nuo tvenkinio pamatė atvažiuojantį policijos automobilį. Iš minėto automobilio išbėgęs vienas iš pareigūnų pribėgo prie jų ir juos sulaikė, po to parvedė prie vogto automobilio ir pasakė, kad jie abu padėtų rankas ant kapoto, jiems buvo uždėti antrankiai. Raktai nuo vogto automobilio buvo rasti pas M. Š.. Pareigūnai žodžiu juos apklausė, aiškinosi įvykio aplinkybes. Jis nemoka vairuoti automobilio, vogto automobilio nei 2023 m. birželio 12 d., nei 2023 m. birželio 14 d. nevairavo, vairo nelietė (2 t., b. l. 121–125, 136–139).
2024 m. liepos 5 d. akistatos protokole nurodyta, kad akistatos tarp įtariamųjų A. B. ir M. Š. metu, A. B. ir M. Š. nesutarė, kuris iš jų pirmas pamatė automobilį VW Passat, kuris pirmas prie jo priėjo ir atidarė vairuotojo pusės duris. A. B. ir M. Š. į kitus klausimus atsakė vienodai, nurodė, kad konkretaus pasiūlymo pavogti automobilį nebuvo, kartu nusprendė pasivažinėti automobiliu ir po to jį grąžinti. Automobilio raktus rado, jį užvedė ir vairavo M. Š.. Po to kai automobilis užstrigo Balsiuose, M. Š. užrakino automobilį ir pasiėmė raktelius. M. Š. pasiūlė sugrįžti prie automobilio, kadangi kažkur prie automobilio pametė savo telefoną. 2023 m. birželio 14 d. M. Š. kartu su A. B. bandė ištraukti automobilį, bet jiems nepavyko, tada paprašė nepažįstamo žmogaus, kurį surado kitoje gatvėje, kad jis padėtų ištraukti VW Passat automobilį su savo automobiliu. Kai ištraukė automobilį, važiavo pasivažinėti, vairavo M. Š. (2 t., b. l. 142–145).
Nepilnametis liudytojas R. Š., apklausiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad A. B. pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metus. Anksčiau brolis su A. B. bendravo, trise bendravo, kas jis broliui – nežino. 2023 m. birželio 12 d. su M. Š., A. B. ir seserimi išėjo iš prekybos centro „Akropolio“. Visi kartu palydėjo seserį iki stotelės, ji išvažiavo namo. M. Š. automobilių aikštelėje pamatė automobilį VW Passat, A. B. patikrino ar jis užrakintas. Automobilis buvo atrakintas, A. B. atidarė dureles, raktai buvo daiktadėžėje. M. Š. užvedė automobilį, jie siūlė jam važiuoti kartu, bet jis atsisakė. Jie vienu metu įlipo į automobilį. A. B. atsisėdo vairuotojo pusėje, M. Š. šalia, bet A. B. nenorėjo vairuoti, todėl jie persėdo. Jis jiems sakė neliesti automobilio, bet jo neklausė. Jam nepatinka, kai vagia automobilius, jis „iš principo“ nevažiavo. Jie išvažiavo pasivažinėti, sakė, kad važiuoja į centrą, vėliau pasakė, kad automobilis užstrigo Balsiuose. Po dviejų dienų 2023 m. birželio 14 d. M. Š. pasiūlė važiuoti kartu prie automobilio, o A. B. sakė, kad reikia automobilį ištraukti. Apie 13–14 val. jie autobusu nuvažiavo prie automobilio paieškoti M. Š. telefono, taip pat bandė ištraukti automobilį, kaimynas ištraukė. Telefoną rado po sėdyne. Jie įsėdo į automobilį, vairavo M. Š.. Jį išleido prie Žaliųjų ežerų ir išvažiavo, vėliau juos sugavo policija (1 t., b. l. 130–133).
Liudytojas M. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, jį nuomoja kaip individualus asmuo. Paskutinį kartą automobilį buvo išnuomojęs maždaug prieš mėnesį. Asmenys, kurie nuomodavo automobilį, po naudojimosi jį pristatydavo sutartu adresu. Nebuvo atvejų, kad automobilį paliktų neužrakintą. 2023 m. birželio 5 d. apie 17 val. automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į prekybos centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelę Vilniuje, Ozo g. 25. Automobilį (jei gerai prisimena) paliko 2 eilėje, kuri pažymėta obuolio ženklu. Palikęs automobilį paskambino savo pažįstamui A. (A.) (pavardės nežino) ir pasakė, kad automobilis neturi traukos, kad reikia patikrinti. A. tą pačią dieną apie 18.42 val. atvykęs į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę, kur buvo paliktas automobilis pakeitė kažkokią „šlangelę“ (tiksliai nežino ką jis pakeitė). Pakeitęs „šlangelę“, jis jam paskambino ir informavo, kad automobilis veikia. Aplinkybės ar jis A. perdavė automobilio raktelius, ar raktelius buvo palikęs automobilio viduje – jis neprisimena, tačiau jis su A. buvo sutaręs, kad po automobilio „šlangelės“ pakeitimo A. automobilio užvedimo raktelius paliks automobilio viduje – daiktadėžėje. Jis automobilyje yra įrengęs sekimo sistemą, todėl savo mobiliajame telefone gali matyti automobilio buvimo vietą, judėjimą, laiką, kada automobilis pajudėjo ir judėjimo kryptį, gali matyti ir ankstesnius automobilio judėjimus. 2023 m. birželio 5 d., laiko neprisimena, savo mobiliame telefone patikrino automobilio buvimo vietą ir pamatė, kad automobilis pajudėjo – apvažiavo ratą aplink prekybos centrą „Akropolis“. Automobilio judėjimo laikas buvo 18.42 val. Tuo metu automobiliu pravažiavo jo draugas A., kad patikrintų ar automobilis važiuoja tvarkingai. 2023 m. birželio 5 d. vakare (tikslaus laiko nurodyti negali), įdėjo skelbimą į skelbimų portalą, kad parduoda automobilį. Automobilis visą šį laiką nuo 2023 m. birželio 5 d. apie 18.42 val. iki 2023 m. birželio 12 d. apie 19.57 val. stovėjo prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje. Savo telefone vis patikrindavo ar automobilis stovi, automobilio buvimo vieta nesikeitė. 2023 m. birželio 12 d. apie 19.56 val. įsijungęs telefone esančią automobilio buvimo vietos sekimo programėlę, pamatė, kad automobilio buvimo vieta pasikeitė, automobilis juda Vilniuje, Žaliųjų ežerų g. Tai pamatęs paskambino savo sūnui J. B. ir paklausė ar jis naudojasi automobiliu. Sūnus informavo, kad automobiliu nesinaudoja. Pabaigęs pokalbį, paskambino savo pažįstamam A., kurio paklausė ar jis nesinaudoja automobiliu, bet jis atsakė neigiamai. Gavęs informaciją, kad jo minėti asmenys nesinaudoja automobiliu, suprato, kad automobilis yra pagrobtas ir apie įvykį pranešė policijai. Automobilis yra mėlynos spalvos VW Passat, gamybos metai – 2005 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vertė 650 Eur. Susisiekus su policijos pareigūnais, buvo informuotas, kad jei automobilis iš paskutinės stovėjimo vietos pajudės – skambintų ir informuotų, kad automobilis pajudėjo. Bendraujant su policijos pareigūnais jis jiems telefonu diktavo kur juda automobilis. Pokalbio metu su policijos pareigūnais, pareigūnai jį informavo, kad automobilis buvo rastas. Automobilis buvo rastas pievoje, Vilniuje, Balsių g. 5. Atvykus, jis rado savo automobilį. Turtinės žalos nepatyrė, nes automobilį atgavo. Atvykus policijos pareigūnams, po jų apžiūros, jis taip pat apžiūrėjo automobilį – iš automobilio vidaus nieko nebuvo pagrobta, nieko nedingo. Automobilis išoriškai nebuvo apgadintas. Automobilis po apžiūros buvo perduotas jam, automobilis iš įvykio vietos bus išgabentas tralo pagalba (2 t., b. l. 73–76).
Liudytojas J. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis M. B. sūnus, kartais padeda tėvui su darbais įmonėje. 2023 m. birželio 12 d. apie 19.57 val. jam paskambino tėvas ir paklausė ar jis yra kažkur išvažiavęs, tačiau jis tuo metu buvo prekybos centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelėje Vilniuje, Ozo g. 25, todėl jo tėvas paprašė pažiūrėti ar aikštelėje nemato ten palikto jo tėvui priklausančio automobilio VW Passat. Jis apsižvalgė ir pastebėjo, kad automobilio stovėjimo aikštelėje nėra. Neradęs automobilio, jis nuėjo į kitą tėvo darbinį automobilį (dėl kurio į prekybos centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelę ir atvažiavo) ir pabaigė darbą, o tik po to nuvažiavo adresu Vilniuje, Balsių g. 5, kai per programėlę „Ruhavik“ pamatė, kad automobilis sustojo minėtu adresu. Jis žinojo, kad automobilyje yra įrengta sekimo įranga ir per programėlę „Ruhavik“ galima matyti automobilio judėjimo kryptį. „Ruhavik“ programėlę turi jis ir jo tėvas. Jo žiniomis, šis automobilis buvo paliktas toje automobilių stovėjimo aikštelėje, nes tėvas ruošėsi jį parduoti. Jis asmeniškai nežinojo, kad to automobilio daiktadėžėje yra palikti rakteliai nuo, sužinojo tik šiandien. Ar kas žinojo apie raktelius automobilio daiktadėžėje, išskyrus tėvą, jis nežino. Kai tėvas pamatė, kad automobilis pajudėjo, iškarto paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Tėvas pats nesekė automobilio, atvažiavo tik tada kai per programėlę pamatė, kad automobilis sustojo ir nejudėjo. Jis irgi nebandė sekti judančio automobilio, nes jam tėvas pasakė nesivyti ir kad apie įvykį jau yra pranešta policijai. Jis nežino kas galėjo pagrobti automobilį (2 t., b. l. 94–95).
Liudytojas P. B. (P. B.), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. birželio 14 d. apie 18.46 val. dirbo kartu su specialistu A. S., iš budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėjo teigimu kažkas pavogė jo automobilį VW Passat, kuris šiuo metu juda link Salininkų. Pranešėjas telefonu pranešė, kad yra užsikirtęs vairas ir greičių dėžė, nežino kaip asmenys pateko į vidų ar gavo raktus. Pranešėjas pagal programėlę mato automobilio judėjimą. Papildomai buvo gauta informacija, kad automobilis miške, prie Juodšilių tvenkinių. Nuvyko nurodytu adresu ir pamatė stovintį automobilį, viduje asmenų nebuvo. Po kurio laiko iš miškelio išėjo du asmenys, kaip vėliau paaiškėjo M. Š. ir A. B.. Pamanė, kad nurodyti asmenys gali būti susiję su nurodyto automobilio vagyste, todėl nusprendė juos sulaikyti. Sulaikius asmenis, M. Š. paaiškino, kad nurodytą automobilį jis kartu su savo draugu A. B. užvakar rado miške Balsiuose, automobilis buvo užklimpęs. Pro atidarytus šoninius langus atidarė automobilio dureles iš vidaus, daiktų dėtuvėje rado automobilio raktelius ir nusprendė juo pasivažinėti. Neatsimena ar M. Š. paaiškino kas kokius veiksmus atliko, neatsimena ar A. B. ką nors aiškino. M. Š. paaiškino, kad vakar jie automobilį paliko prie Žaliųjų ežerų ir šiandien, t. y. 2023 m. birželio 14 d., važiuojant autobusu, pamatė, tą patį automobilį stovintį kitoje vietoje prie parduotuvės. Automobilis buvo užrakintas, tačiau langai buvo atidaryti, jie vėl atidarė automobilio duris iš vidaus, raktą rado daiktų dėtuvėje ir nusprendė pasivažinėti. Pas M. Š. šortų kišenėse, buvo rastas automobilio raktas. Į įvykio vietą buvo iškviestas kitas ekipažas. Panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai. Automobilio raktas ir sulaikyti asmenys buvo perduoti į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams. Nurodyto įvykio visų aplinkybių ir smulkmenų neatsimena, viską surašė savo tarnybiniame pranešime (2 t., b. l. 97–100).
2023 m. birželio 14 d. P. B. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės tokios pačios aplinkybės, kokias P. B. nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 56).
2023 m. birželio 12 d. M. B. protokole – pareiškime nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 5 d. apie 18.42 val. iki 2023 m. birželio 12 d. apie 19.57 val. Vilniuje, Ozo g. 25, iš prekybos centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelės buvo pagrobtas jam priklausantis mėlynos spalvos automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (gamybos metai 2005 m.), VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vertė 650 Eur. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (2 t., b. l. 1–4).
AB „Regitra“ duomenimis, automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra M. B. (2 t., b. l. 7).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio VW Passat, 2005 m., vidutinė kaina Lietuvoje be PVM – 1 627,40 Eur, su PVM – 2 060 Eur (2 t., b. l. 8).
2023 m. rugsėjo 20 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) 2023 m. birželio 12 d. skambučio įrašai, kuriuose užfiksuotas M. B. pranešimas apie pagrobtą automobilį ir jo judėjimo kryptį (2 t., b. l. 15–17). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiame garso įraše (2 t., b. l. 14).
2023 m. birželio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota kad įvykio vietos – prekybos centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje, Ozo g. 25. Priešais stovėjimo aikštelę yra pastatas – prekybos centras „Akropolis“. Aikštelė nėra aptverta ar saugojama. Apžiūrima aikštelės eilė pažymėta ženklu su skaičiumi „2“ ir paženklinta obuolio simboliu. Automobilių stovėjimo aikštelė yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (2 t., b. l. 18–19, 20–22).
2023 m. birželio 12 d. J. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. birželio 12 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. I., iš budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Ozo g. 25, 18.45 val. prekybos centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pavogtas pranešėjo automobilis VW Passat, daiktadėžėje buvo rakteliai, nepažįstami asmenys sėdo ir nuvažiavo. Automobilyje yra sekimo įranga, pranešėjas mato, kur šiuo metu yra automobilis. Susisiekus telefonu su pranešėju M. B., jis paaiškino, kad per automobilio sekimo įrangą mato kaip juda automobilis ir kur jis yra. Nuo „Balsių“ stotelės pasuko į dešinę pusę link miško ir pajudėjo keliuku apie 200 m, prie miško pastebėjo stovintį mėlynos spalvos automobilį VW Passat. Automobilis buvo užrakintas, jis buvo paliktas viduryje kelio ant nedidelio kalniuko. Automobilio priekiniai keleivio ir vairuotojo pusėje esantys langai buvo pradaryti apie 15 cm. Už priekinio vairuotojo pusėje esančio rato buvo paliktos dvi plytos (2 t., b. l. 29).
2023 m. birželio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota mėlynos spalvos automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio įvykio vietoje – laukymėje ant žvyruoto pėsčiųjų tako, artimiausias adresas Vilniuje, Balsių g. 5, apžiūra. Automobilis priekine dalimi nukreiptas į miško pusę, automobilio dugnas pakibęs ant žemės pakylėjimo. Ant automobilio variklio dangčio, dulkėto paviršiaus, aptikti rankų pėdsakai, kurie asmens identifikacijai netinkami. Ant automobilio galinės dalies (bagažinės dangčio) kairės pusės ir dalinai ant žibinto dulkėto paviršiaus aptiktas rankos pėdsakas, kuris nukopijuotas ant vienos daktiloskopinės plokštelės. Apžiūros metu automobilis užrakintas, kairės pusės (vairuotojo) ir dešinės pusės (keleivio) priekinių durelių langų stiklai yra dalinai atidaryti. Per vairuotojo dalinai atidaryta langą buvo įkišta ranka ir atidarytos durelės (kitos automobilio durelės neatidarė, atidarius vairuotojo dureles suveikė signalizacija). Automobilio užvedimo spynelė be matomų išorinių pažeidimų (raktų nėra). Siekiant surasti nusikaltimo metu paliktus kontaktinius pėdsakus, automobilio salone vietos, ant kurių galėjo atsirasti kontaktiniai pėdsakai, buvo apžiūrimi vizualiai, naudojamas 2xdidinimo lęšis bei papildomas apšvietimas, nematomiems arba silpnai matomiems pėdsakams išryškinti buvo naudojami baltos ir juodos spalvos daktiloskopiniai milteliai (2 t., b. l. 33–36, 37–40).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. liepos 20 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1980327-23 nurodyta, kad rankos pėdsakas ant daktiloskopinės plokštelės, paimtas 2023 m. birželio 12 d. Vilniuje, Balsių g. 5, automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, tinkamas asmeniui identifikuoti. Taip pat ant tyrimui pateiktos daktiloskopinės plokštelės yra rankų pėdsakai, kurie netinkami asmeniui identifikuoti (2 t., b. l. 46–47).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. liepos 21 d. pranešime nurodyta, kad tikrinant rankos pėdsaką Daktiloskopinių duomenų registre, buvo nustatyta, kad rankos pėdsakas (žr. nuotrauką Nr. 1, 2023 m. liepos 20 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1980327-23), sutampa su rankos atspaudu, esančiu daktiloskopinėje kortelėje, kurioje yra nurodyti šie anketiniai duomenys – M. Š. (2 t., b. l. 48).
2023 m. birželio 14 d. V. V. (V. V.) tarnybiniame pranešime be kita ko nurodyta, kad buvo nustatyta, jog pranešėjas M. B., dėl automobilio vagystės kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjui buvo atiduotas (pagal pakvitavimą) jam priklausantis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jam atgavus automobilį, M. B. į jį įdėjo vietos stebėjimo įrenginį ir šiandien pastebėjo, kad jam priklausantis automobilis juda Vilniaus miesto gatvėmis. Kaip telefonu nurodė M. B., nuo automobilio raktų jis neturėjo ir jie yra pradingę nuo tada, kai pirmą kartą buvo pavogtas automobilis. Pavyko rasti automobilį, kuris buvo gatvėje prie ežero pakrantes. Šalia buvo sulaikyti M. Š. ir A. B., pas M. Š. buvo rastas automobilio raktas. Susisiekus su pranešėju jam buvo paaiškinta situacija, bet jis nurodė, kad automobilis vertas apie 600 Eur ir jis neturi pretenzijų bei laiko, tiesiog norėjo atgauti savo automobilį. Atsisakė atvykti į įvykio vietą bei nurodė, kad atvyks tralas, paprašė perduoti tralo vairuotojui automobilio raktus (2 t., b. l. 57).
2023 m. spalio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas BPC skambučio įrašas, kuriame užfiksuota, kad pranešėjas (vietos gyventojas) pranešė apie laukuose Balsiuose, esantį automobilį, nurodo, kad automobilis galbūt pavogtas, galbūt jo kažkas ieško, prašo pažiūrėti ir patikrinti informaciją (2 t., b. l. 62–64). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiame garso įraše (2 t., b. l. 61).
2024 m. sausio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas iš mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie policijos pareigūno uniformos – kūno kameros („Bodycam“), kuriame užfiksuotos 2023 m. birželio 12 d. įvykio vieta, automobilio radimo aplinkybės (2 t., b. l. 65–67). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiame vaizdo įraše (2 t., b. l. 25, 61).
2024 m. sausio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai iš mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie policijos pareigūno uniformos – kūno kameros („Bodycam“), kuriuose užfiksuotos 2023 m. birželio 14 d. įvykio vieta, automobilio radimo aplinkybės, M. Š. ir A. B. įvykio vietoje (2 t., b. l. 68–70). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiuose vaizdo įrašuose (2 t., b. l. 25, 61).
2024 m. rugpjūčio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas įtariamojo M. Š. pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad filmuojamas važiuojančio automobilio salonas, iš salono vaizdo automobilio identifikuojančių požymių nustatyti nėra galimybės. Automobilyje važiuoja M. Š., kuris vairuoja automobilį ir A. B., kuris daro vaizdo įrašą (2 t., b. l. 103–105). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiame vaizdo įraše (2 t., b. l. 102).
Dėl BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos (2023 m. liepos 23 d.)
Nepilnametis liudytojas R. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. vasarą, laiko tiksliai neatsimena, vakare, jis su savo broliu ėjo pasivaikščioti ir einant Naujininkų mikrorajone, adreso tiksliai neatsimena, pamatė prie kelio stovintį „CityBee“ automobilį Jeep. Jame buvo atidarytos vairuotojo durelės ir salone įjungta šviesa. M. Š. nuėjo prie automobilio, atsisėdo į automobilio saloną. Jis stovėjo šalia, į automobilį įlipęs nebuvo. M. Š. pasiūlė jam nuvažiuoti pasivažinėti, tačiau jis atsisakė. Matė, kad M. Š. užvedė automobilį paspaudus mygtuką, tada jis išėjo. Nematė kaip M. Š. išvažiavo. M. Š. nesakė ką jis planuoja daryti su automobiliu (1 t., b. l. 104).
Nepilnametis liudytojas R. Š., apklausiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, be kita ko parodė, kad 2023 m. liepos 23 d. apie 22 val. jis, jo brolis M. Š. ir D. B. (D. B.) ėjo Naujininkų mikrorajone. M. Š. prie geležinkelio pamatė automobilį, kurio viduje degė šviesa ir buvo praviros durelės. Tada jis į jį atsisėdo ir pasakė, kad nori pasivažinėti, siūlė kartu, bet jie atsisakė ir nuėjo pas draugus, o M. Š. paspaudė mygtuką ir užsidegė lempos, M. Š. išvažiavo. M. Š. „CityBee“ programėle nesinaudoja, vairuotojo pažymėjimo taip pat neturi. M. Š. pasakojo, kad privažiavo prie Žaliojo tilto ir jį sustabdė policijos pareigūnai (1 t., b. l. 130–133).
Nepilnametis liudytojas D. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad M. Š. ir R. Š. pažįsta, tačiau šiuo metu su jais nebendrauja. Atsimena kaip 2023 m. liepos mėn. jis su M. Š. ir R. Š. ėjo Pelesos g. ir pamatė stovintį automobilį „CityBee“, spalvos neatsimena, jame buvo įjungti žibintai, salone šviesa nedegė. Iš pradžių pagalvojo, kad automobilyje kažkas yra. Jie ėjo su R. Š. ir kalbėjosi, pamatė kad nėra M. Š.. Pamatė, kad M. Š. jau sėdi „CityBee“ automobilyje ir mirksi žibintais. Jis nematė, kaip M. Š. atidarė automobilio dureles, kadangi tuo metu kalbėjo su R. Š.. Jis nežino, ar durelės buvo atidarytos. Jis su R. Š. buvo gana toli nuo automobilio, koks tiksliai buvo atstumas nurodyti negali. M. Š. įsėdo į automobilį ir pasiūlė jiems važiuoti kartu, tačiau jie atsisakė ir pasakė kad eis pėsčiomis. Jis nematė kaip M. Š. užvedė automobilį ir išvažiavo, nes jie užėjo už kampo ir nieko nebematė. Galvojo, kad M. Š. važiuos su jais, tačiau jis dingo. Vėliau M. Š. papasakojo kad važiavo jų ieškoti, bet jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis su R. Š. nuėjo iki link parduotuvės (1 t., b. l. 145–148).
Liudytojas R. P. (R. P.), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užima transporto priežiūros specialisto pareigas. Jų įmonė verčiasi automobilių nuomos paslaugomis, įmonės prekinis ženklas vadinasi „CityBee“. Įmonė automobilius nuomoja Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje. 2023 m. liepos 23 d. apie 22.11 val. jo kolega D. T. per specialią įmonės sistemą pamatė, kad jų įmonei priklausantis automobilis Jeep Compas (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais Nr. (duomenys neskelbtini) važinėja Vilniaus mieste su neatlikta automobilio rezervacija. Pagal sistemą, kol asmuo specialia programėle neatlieka automobilio rezervacijos, tol automobilis neatsirakina, lygiai taip pat, kol nenutrauki automobilio registracijos jis neužsirakina. Kolegai patikrinus sistemos duomenis, ji parodė, kad 2023 m. liepos 23 d. 21.59 val. buvo atidarytos minėto automobilio durys ir iškart buvo įjungtas automobilio degimas, po keleto minučių automobilis užsivedė ir pradėjo važiuoti. Automobilis tuo metu stovėjo Vilniuje, Pelesos g. 9. Jų darbuotojai įtarė, kad automobilis yra pavogtas, nes paskutinė automobilio rezervacija buvo baigta 2023 m. liepos 23 d. 19.11 val., automobilis tuo metu, t. y. pasibaigus paskutinei rezervacijai, buvo paliktas stovėti Vilniuje, Pelesos g. 9, iš kur vagystę įvykdęs asmuo jį ir pasiėmė. Taigi, įtarus, kad kažkas į automobilį įsibrovė ir juo naudojasi be jokios rezervacijos, įmonės skambučių administravimo centro darbuotojai apie tai pranešė paskambinę bendruoju pagalbos numeriu 112 ir visą laiką telefonu bendravo su policijos pareigūnais, jiems sakė kokiomis gatvėmis važiuoja pavogtas automobilis. Automobiliui nuvažiavus 19 kilometrų, jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų Vilniuje, Žvejų g., todėl jis, kaip įmonės atstovas, taip pat atvyko į įvykio vietą, ten policijos pareigūnai jau buvo sulaikę vagystę padariusį asmenį. Jis apžiūrėjo jų įmonei priklausantį minėtą automobilį Jeep iš vidaus bei iš išorės ir jokių pažeidimų ar apgadinimų nenustatė. Automobilis stovėjo leistinoje vietoje, tad jis jį užrakino ir paliko stovėti. Pažymi, kad negali būti, jog paskutinis asmuo naudojęsis automobiliu jo neužrakino, nes jeigu taip nutiktų, jam kauptųsi sąskaita už automobilio naudojimąsi (nebūtų užbaigta rezervacija), ko šiuo atveju jų sistema nerodo. Paskutinis automobiliu besinaudojęs asmuo teisingai atliko visus rezervacijos užbaigimo veiksmus ir automobilį uždarė bei užrakino. Kiek jam yra žinoma, skambučių administravimo centro darbuotojai skambino paskutiniam automobiliu besinaudojusiam asmeniui, kuris patvirtino, kad jis paskutinį kartą automobiliu naudojosi 19.11 val., tada kai užbaigė rezervaciją programėlėje. Jo kolega D. T. patikrinęs sistemą pamatė, kad 2023 m. liepos 23 d. 19.08 val. buvo pradėta paskutinė kelionė minėtu automobiliu ir 2023 m. liepos 23 d. 19.11 val. ji buvo baigta. Sistema rodo, kad automobilis buvo rezervuotas vos 3 minutes, ir jis niekur nevažiavo, buvo tik atrakintas, buvo įjungtas jo degimas ir jis vėl buvo užrakintas. Galimai klientui nepavyko automobilio užvesti. Paskutinis klientas naudojęsis automobiliu yra S. V.. Kokiu būdu vagystę įvykdęs asmuo galėjo atrakinti automobilį ir jį užvesti nežino, nes jam tai darant neatlikus rezervacijos „CityBee“ programėlėje sistema turėjo visus jo atliekamus veiksmus blokuoti. Pavogto automobilio vertė yra ne mažiau kaip 25 000 Eur ir ne daugiau kaip 45 000 Eur. Tiksli vertė bus patikslinta tyrimo eigoje, nes ji priklauso nuo esamos automobilio komplektacijos, ją patikslins įgaliotas įmonės asmuo pateikdamas oficialų pareiškimą (1 t., b. l. 86–89).
Liudytoja S. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. liepos 23 d. 19.07 per „CityBee“ programėlę rezervavo automobilį, stovėjusį Vilniuje, Pelesos g. Atlikusi rezervaciją, telefonu per programėlę atrakino automobilį. Atsisėdo į automobilį, paspaudus užvedimo mygtuką užvedė automobilį, tačiau automobilis iš vietos nepajudėjo. Automobilio užvedimo rakto neieškojo ir nematė, kadangi automobilis užsiveda paspaudus mygtuką. Nurodytu automobiliu važiuoti negalėjo, todėl ji išlipo iš automobilio ir baigė kelionę, telefonu per programėlę automobilį užrakino. Išgirdo automobilio užrakinimo garsą. Šalia automobilio nieko įtartino nepastebėjo. Po to rezervavo kitą „CityBee“ automobilį. Programėlė jai neleistų rezervuoti kito automobilio, jeigu nurodytas automobilis liktų neužrakintas ir kelionė nebūtų baigta (1 t., b. l. 91).
Liudytoja G. A., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. liepos 23 d. dirbo su specialistu D. J., iš budėtojo gavo pranešimą, kad pavogtas baltos spalvos „CityBee“ automobilis Jeep, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), važiuoja link Pamėnkalnio g. Važiuojant pastebėjo nurodytą automobilį, kuris suko į Žvejų g. Tada sustabdė automobilį. Automobilis iš karto sustojo. Automobilio vairuotojas prisistatė kaip M. Š. ir paaiškino, kad automobilį pastebėjo Pelesos g., prie gatvės, automobilio durys buvo praviros ir salone degė šviesa, todėl jis iš smalsumo nusprendė pasivažinėti automobiliu. Patikrinus asmens blaivumą alkotesteriu, pirmu pūtimu buvo nustatytas 0,22 promilių neblaivumas, antru pūtimu 0,18 promilių neblaivumas. Į įvykio vietą atvyko „CityBee“ atstovas R. (R.), kuris paaiškino, kad minėtas automobilis tikrai negalėjo būti atrakintas. Automobilis buvo paimtas apie 21.59 val. Vilniuje, Ulvydo g., pravažiavo 19 km. M. Š. buvo sulaikytas (1 t., b. l. 93–94).
2023 m. liepos 23 d. G. A. tarnybiniame pranešime dėl turtinės veikos nurodytos iš esmės tokias pačias aplinkybes, kokias nurodė G. A., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 79).
Liudytojas D. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kokias nurodė G. A., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 96–97).
2023 m. liepos 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad nežinomas asmuo naudojo įmonės automobilį be išankstinės rezervacijos, dėl to bendrovė patyrė materialinius nuostolius, susijusius su nepradėta automobilio nuomos procedūra. Bendrovė laiko, kad jos patirti materialiniai nuostoliai yra 10,83 Eur. Patirtų nuostolių dydis buvo pagrįstas asmens kelionės kaina, apskaičiuota naudojant jų įmonės internetinės kelionės skaičiuoklės įrankį, kurį galima rasti jų svetainėje. Be materialinių nuostolių, kuriuos galima tiksliai apskaičiuoti, dėl šio incidento jų bendrovė taip pat patyrė žalos reputacijai, kurios vertė neįvertinama. Atsižvelgdami į šio įvykio padarinių mastą ir šalis bei jų galimybes, nuspręsta, kad patirti nuostoliai yra per maži, kad teiktų civilinį ieškinį dėl kompensacijos. Paskutinį kartą rezervavo ir naudojosi minėtu automobiliu S. V.. Asmuo automobilį rezervavo 2023 m. liepos 23 d. 19.07 val., naudojosi automobiliu iki 2023 m. liepos 23 d. 19.11 val. Prie nurodyto rašto be kita ko pridėta automobilio Jeep, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos dokumento kopija, iš kurio matyti, kad automobilis registruotas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), automobilio savininkas (duomenys neskelbtini) bendrovė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, o atsakingas naudotojas (duomenys neskelbtini) bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio vertė 2023 m. liepos 23 d. 21 289,46 Eur (1 t., b. l. 34–35, 36–44).
2023 m. liepos 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vietos – gatvės atkarpos, esančios Vilniuje, Pelesos g., ties pastatu pažymėtu Nr. 9, apžiūra (1 t., b. l. 54–56, 57–62).
2023 m. liepos 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vietos – atviros vietovės, esančios Vilniuje, Žvejų g. 1, kurioje stovi automobilis Jeep, (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 63–66, 67–76).
2023 m. gruodžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai iš mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie policijos pareigūno uniformos – kūno kameros („Bodycam“), kuriuose užfiksuotos 2023 m. liepos 23 d. įvykio vieta, automobilio radimo aplinkybės, M. Š. sulaikymas (1 t., b. l. 82–83). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiuose vaizdo įrašuose (1 t., b. l. 81).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako, be kita ko, ir tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą.
Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, didelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumos, nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Taigi, pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvokų išaiškinimą, atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kyla pagrobus svetimą turtą, kurio vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos.
Teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-303/2018). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-511/2019).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai svetimą turtą (automobilį), norėdamas juo pasinaudoti ir neturėdamas tikslo pasisavinti, tačiau būdamas abejingas jo likimui (gali jį išmesti, atiduoti, palikti bet kur ir pan.) be turto savininko sutikimo ar jam nežinant, užvaldo asmuo, kurio su turto savininku nesieja jokie šeimos, darbo, sutartiniai ar panašūs santykiai, ir tarp kurių nėra (nebuvo) nusistovėjusi praktika, leidžianti naudotis svetimu turtu savininkui sutikus, tokia veika kvalifikuotina kaip vagystė pagal BK 178 straipsnį. Tačiau tokiu atveju į asmens tikslo pasisavinti svetimą daiktą neturėjimą gali būti atsižvelgiama sprendžiant baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo klausimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-511/2023, 2K-212-511/2023).
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos (2023 m. birželio 12 d.)
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis M. Š. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2023 m. birželio 12 d. buvo su draugais prekybos centre, eidami iš jo, automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė neužrakintą automobilį VW Passat, kuriuo užsimanė pasivažinėti. Specialiai automobilio neieškojo, jį pamatė netyčia ir pasinaudojo susidariusia situacija. Jis automobilio daiktadėžėje rado raktelius, užvedė automobilį ir kartu su A. B. išvažiavo pasivažinėti, o jo brolis R. Š. kartu nevažiavo. Bevažinėjant neasfaltuotu keliu, automobilis užstrigo, todėl jį paliko, o po dviejų dienų su A. B. grįžo prie automobilio ir jį ištraukė. Tada vėl važinėjosi, kol juos sustabdė policijos pareigūnai. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo kartu su juo buvusių liudytojų A. B. ir R. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jie nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, kokias parodė kaltinamasis. Liudytojai M. B. ir J. B., apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, išdėstė M. B. priklausančio automobilio pagrobimo detales. Liudytojas P. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė ieškomo automobilio suradimo aplinkybes. Teismas nenustatė priežasčių netikėti minėtų liudytojų parodymais ir abejoti jų objektyvumu. Taigi, įvertinus kaltinamojo ir liudytojų duotus parodymus, kurie patvirtinti kitais objektyviais įrodymais – vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota kaip A. B. sėdi keleivio vietoje ir filmuoja, o M. Š. tuo metu vairuoja automobilį, akivaizdu, kad kaltinamasis pagrobė svetimą turtą – vairavo automobilį be savininko leidimo. Be to, nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys rašytiniai įrodymai: vaizdo ir garso įrašai, 2024 m. liepos 5 d. akistatos protokolas, 2023 m. birželio 14 d. P. B. tarnybinis pranešimas, 2023 m. birželio 12 d. M. B. protokolas–pareiškimas, AB „Regitra“ duomenys, VšĮ „Emprekis“ pažyma, 2023 m. rugsėjo 20 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2023 m. birželio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelė, 2023 m. birželio 12 d. J. V. tarnybinis pranešimas, 2023 m. birželio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelė, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. liepos 20 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1980327-23 ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. liepos 21 d. pranešimas, kuriame nurodyta, kad rankos pėdsakas sutampa su M. Š. rankos atspaudu, 2023 m. birželio 14 d. V. V. (V. V.) tarnybinis pranešimas, 2023 m. spalio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2024 m. sausio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolai, 2024 m. rugpjūčio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolas. Minėtas 2023 m. birželio 12 d. M. B. protokolas–pareiškimas taip pat įrodo ir pagrobto automobilio vertę.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad M. Š. suprato, kad pagrobė svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaip jau buvo minėta anksčiau, aplinkybė, kad kaltinamasis nenorėjo pasisavinti automobilį, o norėjo laikinai juo pasinaudoti – pasivažinėti ir pastatyti atgal – nereikšminga veikos kvalifikavimui. Patraukti kaltinamąjį baudžiamojon atsakomybėn už automobilio pagrobimą pakanka to, kad M. Š. vairavo svetimą automobilį be automobilio savininko leidimo ir suprato, kad automobilis jam nepriklauso, kad jis apriboja automobilio savininkui teisę naudotis jam priklausančiu automobiliu. Nėra jokio pagrindo manyti, kad kaltinamasis galėjo galvoti, kad jam leidžiama vairuoti svetimą automobilį. Šiame kontekste pasakyta ir tai, kad kaltinamasis gana ilgai neteisėtai disponavo automobiliu, t. y. 2023 m. birželio 12 d. nuvažiavo iki gyvenvietės, esančios Vilniuje, Balsių g., transporto priemonei įstrigus –po kelių dienų (2023 m. birželio 14 d.) grįžo prie automobilio, kad šis būtų ištemptas. Taigi akivaizdu, kad M. Š. elgėsi su automobiliu kaip su jam priklausančiu.
Byloje įrodyta, kad M. Š., veikdamas bendrininkų grupe su A. B. (A. B.), dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, 2023 m. birželio 12 d. apie 19.57 val. prekybos centro „Akropolio“, esančio Vilniuje, Ozo g. 25, automobilių stovėjimo aikštelėje, A. B. atidarius neužrakintas vairuotojo pusės dureles, įsibrovė į M. B. priklausantį 650 Eur vertės automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), M. Š. automobilyje rastais rakteliais jį užvedė ir juo abu išvažiavo iki Vilniuje, Balsių g. 5, kur minėtą automobilį, šiam užstrigus, paliko, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas su A. B., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, 2023 m. birželio 14 d. apie 18.30 val. grįžo prie Vilniuje, Balsių g. 5, stovėjusio pagrobto automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir transporto priemonės pagalba ištempė automobilį, M. Š. turimu raktu užvedė jį ir juo kartu su A. B. išvažiavo, taip pagrobė svetimą M. B. priklausantį 650 Eur vertės turtą.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, kad veika neturi kvalifikuojančių požymių, o turto vertė sudaro 650 Eur, t. y. viršija 10 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, darytina išvada, kad M. Š. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Dėl BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos (2023 m. liepos 23 d.)
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis M. Š. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2023 m. liepos 23 d. vakare, vaikščiodamas lauke, pamatė automobilį Jeep, kurio durys buvo praviros. Jis įsėdo į automobilį, paspaudė „start–stop“ mygtuką, užvedė automobilį ir vienas išvažiavo pasivažinėti. Liudytojai R. Š. ir D. B., apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, nurodė tokias pačias aplinkybes, kokias nurodė kaltinamasis. Liudytojai parodė, kad M. Š. kvietė ir juos važiuoti kartu, bet jie nevažiavo. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus taip pat įrodo liudytojo R. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė automobilio vagystės aplinkybes, paaiškino, kad neįmanoma užvesti automobilio be mobiliosios programėlės, taip pat nurodė paskutinį automobiliu važiavusį asmenį, kuris naudojosi programėle. Ikiteisminio tyrimo metu apklausus liudytoją S. V., ši nurodė, kad buvo rezervavusi automobilį, bet jis neužsivedė, todėl jį užrakino ir galiausiai važiavo kitu automobiliu. Yra įsitikinusi, kad užrakino automobilį Jeep, nes, neužrakinus automobilio, sistema neleistų rezervuoti kito. Liudytojai pareigūnai G. A. ir D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė automobilio suradimo ir kaltinamojo sulaikymo aplinkybes. Teismas nenustatė priežasčių netikėti minėtų liudytojų parodymais ir abejoti jų objektyvumu. Be liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys rašytiniai įrodymai: vaizdo ir garso įrašai, 2023 m. liepos 23 d. G. A. tarnybinis pranešimas, 2023 m. liepos 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas su priedais, 2023 m. liepos 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolai ir fotolentelės, 2023 m. gruodžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolas. Minėtas 2023 m. liepos 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas su priedais taip pat įrodo ir pagrobto automobilio Jeep vertę.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad M. Š. suprato, kad pagrobė svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaip jau buvo minėta anksčiau, aplinkybė, kad kaltinamasis nenorėjo pasisavinti automobilį, o norėjo laikinai juo pasinaudoti – pasivažinėti ir pastatyti atgal – nereikšminga veikos kvalifikavimui. Patraukti kaltinamąjį baudžiamojon atsakomybėn už automobilio pagrobimą, pakanka to, kad M. Š. vairavo svetimą automobilį be automobilio savininko leidimo ir suprato, kad automobilis jam nepriklauso, kad jis apriboja automobilio savininkui teisę naudotis jam priklausančiu automobiliu (nuomoti automobilį kitiems asmenims). Nėra jokio pagrindo manyti, kad kaltinamasis galėjo galvoti, kad jam leidžiama vairuoti svetimą automobilį.
Taigi byloje įrodyta, kad M. Š. 2023 m. liepos 23 d. apie 21.59 val. Vilniuje, Pelesos g. 9, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 21 289,46 Eur vertės „Citybee“ automobilį Jeep valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) registracijos numeris), registruotą (duomenys neskelbtini) bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jį užvedė ir išvažiavo, taip pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės 21 289,46 Eur vertės turtą.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, ir kad veika neturi kitų kvalifikuojančių požymių, o turto vertė sudaro 21 289,46 Eur, t. y. viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, darytina išvada, kad M. Š. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Be to, kadangi M. Š. nusikalto būdamas nepilnametis, bausmės skyrimui reikšmingos baudžiamojo įstatymo nuostatos, susijusios su nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais. BK 91 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Teismas, skirdamas bausmes M. Š., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. Š. padarė dvi baigtas tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, t. y. vieną iš jų – nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnio 1 dalis), pagrobto turto vertė – 650 Eur; kitą – apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 3 dalis), pagrobto turto vertė – 21 289,46 Eur.
M. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
M. Š. atsakomybę dėl nusikaltimo, nustatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, sunkina tai, kad jis padarė nusikaltimą bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes veikė kartu su A. B., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.
M. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl nusikaltimo, nustatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, nėra.
Iš bylos medžiagos matyti, kad M. Š. yra jauno amžiaus, nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis. Kaltinamasis anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn 2 kartus. Šiuo metu jis nebėra teistas, nes suėjo bausmės vykdymo atidėjimo terminas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendį. Nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu M. Š. apskritai nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn (3 t., b. l. 105–106). Jis daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, taip pat šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą ir kitus administracinius nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dalis paskirtų baudų yra nesumokėtos (3 t., b. l. 121–132). „Sodros“ duomenimis, šiuo metu M. Š. nedirba, tačiau kaltinamojo teigimu planuoja įsidarbinti. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra. Nepilnamečio individualaus vertinimo pažymoje nurodyta, kad M. Š. nuo (duomenys neskelbtini) yra pašalintas iš mokyklos, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų nuomone, jaunuolis neturi socialinių įgūdžių, nemoka valdyti savo emocijų, yra agresyvus, jo elgesys ir gyvenimo būdas kelia pavojų tiek jam pačiam, tiek kartu gyvenantiems vaikams (3 t., b. l. 99–101). Moksleivių registro išrašo duomenimis, kaltinamasis (duomenys neskelbtini) pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 102). (duomenys neskelbtini) charakteristikoje nurodyta, kad M. Š. paskirta vidutinė priežiūros priemonė, jo mokymosi motyvacija žema, su akademiniais pasiekimais jis savo ateities nesieja. Mokinys bendraujantis, taip pat demonstruojantis fizinę jėgą, geba būti mandagus kai to reikia, geba reaguoti į žodines pastangas. Koreguojant kaltinamojo elgesį, emocijų kontrolę, vaikui teikiama kompleksinė socialinio pedagogo, psichologo individuali ir grupinė pagalba (3 t., b. l. 104). M. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra pasiryžęs koreguoti savo elgesį, nedaro naujų nusikalstamų veikų, nori pasikeisti.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai ir BK 80 straipsnyje įtvirtinta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis bus įgyvendinta M. Š. paskyrus:
1) už nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (nesunkaus nusikaltimo padarymo metu nepilnametis M. Š. buvo neteistas, o pagal BK 55 straipsnį, asmeniui, pirmą kartą teisiamam, be kita ko, už tyčinį nesunkų nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę; be to, už tokio sunkumo nusikaltimą paskyrus prokurorės prašomą arešto bausmę, esant alternatyvių bausmių rūšių, tokia bausmė taip pat neatitiktų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties).
BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, 6 dalimi, M. Š. skirtini įpareigojimai:
– per 7 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje;
– visą bausmės atlikimo laikotarpį mokytis, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;
– visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
2) už nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (apysunkio nusikaltimo padarymo metu nepilnametis M. Š. buvo teistas; be to, ankstesnės M. Š. paskirtos bausmės yra susijusios su trumpalaikiu laisvės atėmimu (areštu), nors ir be realaus bausmės vykdymo, todėl skirti švelnesnę bausmės rūšį nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Anksčiau aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad dėl šios nusikalstamos veikos padarymo yra pagrindas skirti tik laisvės atėmimo bausmę).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, M. Š. paskirtas bausmės subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 6 mėnesius laisvės apribojimo – bausmės (pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį, 6 mėnesiai laisvės apribojimo bausmės atitinka 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės), ir M. Š. paskirti subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Toks pridėtinos švelnesnės bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju netaikomas bausmių apėmimo būdas, nes nusikaltimai priskiriami gretimoms – nesunkių (BK 178 straipsnio 1 dalis) ir apysunkių (BK 178 straipsnio 3 dalis) – kategorijoms ir jos labai nesiskiria pagal savo pavojingumą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, M. Š. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 92 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nagrinėjamu atveju, nors M. Š. padarė du nusikaltimus nuosavybei (vienas iš jų – nesunkus, kitas – apysunkis), tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis vieną iš dviejų nusikalstamų veikų padarė tuo metu, kai dėl jo dar nebuvo priimta apkaltinamųjų nuosprendžių. Nėra duomenų, kad po šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo jis vėl galimai nusikalto (nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, baudžiamųjų bylų). Kaltinamasis paskutiniu metu (2024 m.) baustas administracine tvarka tik už kelis nešiurkščius administracinius nusižengimus (važiavimą viešuoju transportu be bilieto). M. Š. nusikalto jauno amžiaus, šiuo metu mokosi, ieško darbo, kaltinamojo teigimu, ketina įsidarbinti. Nurodo, kad yra pasiryžęs koreguoti savo elgesį, nedaro naujų nusikalstamų veikų, nori pasikeisti. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą.
Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti M. Š. ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmių tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Pritaikius BK 92 straipsnio 2 dalį, M. Š. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 8 mėnesiams su įpareigojimais ir draudimais:
1) 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo dienos įpareigoti būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu arba gydymusi (BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas);
2) visą taikomo elgesio apribojimo laikotarpį mokytis ir tęsti mokslą arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas);
3) 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo dienos dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo priemonėse (BK 87 straipsnio 2 dalies 5 punktas);
4) visą taikomo elgesio apribojimo laikotarpį uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą (BK 87 straipsnio 3 dalies 5 punktas).
V. Kiti klausimai
M. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 80–85). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
M. Š. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. liepos 23 d. 23.40 val. iki 2023 m. liepos 24 d. 11.08 val. (viena diena) (3 t., b. l. 4–7, 23–24). Šis laikino sulaikymo taikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) devynis vokus su kompaktiniais diskais palikti prie bylos medžiagos;
2) voką su M. Š. daktiloskopine kortele palikti prie bylos medžiagos;
3) sunaikinti daktiloskopinę plokštelę su rankų pėdsakais nuo automobilio galinės dalies (bagažinės dangčio) kairės pusės ir iš dalies ant žibinto dulkėto paviršiaus, supakuotą į baltą voką Nr. 1, kuris 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimu perduotas saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (2 t., b. l. 49, 51);
4) sunaikinti odorologinį kvapo pėdsaką iš automobilio salono, supakuotą į stiklainį Nr. 2 (plombos Nr. 027997), ir odorologinį kvapo pėdsaką nuo vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies (priekinės kairės pusės), supakuotą į stiklainį Nr. 3 (plombos Nr. 027998), 2024 m. sausio 26 d. nutarimu perduotus saugoti į Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyrių (2 t., b. l. 52, 53);
5) sunaikinti mikrodalelių pavyzdį nuo vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies ir atlošo, supakuotą į voką Nr. 4, 2024 m. sausio 26 d. nutarimu perduotas saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (2 t., b. l. 50, 51).
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
M. Š. (M. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant:
1) įpareigojimą per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);
2) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį mokytis, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
3) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).
M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, M. Š. paskirtas bausmės subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 6 mėnesius laisvės apribojimo – bausmės (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį, 6 mėnesiai laisvės apribojimo bausmės atitinka 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės), ir M. Š. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Š. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalį, atidėti M. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams su įpareigojimais ir draudimu:
1) 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo dienos įpareigoti būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu arba gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas);
2) visą taikomo elgesio apribojimo laikotarpį mokytis ir tęsti mokslą arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas);
3) 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo dienos dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo priemonėse (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 5 punktas);
4) visą taikomo elgesio apribojimo laikotarpį uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 3 dalies 5 punktas).
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Jei M. Š. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. Š. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. liepos 23 d. 23.40 val. iki 2023 m. liepos 24 d. 11.08 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) devynis vokus su kompaktiniais diskais palikti prie bylos medžiagos;
2) voką su M. Š. daktiloskopine kortele palikti prie bylos medžiagos;
3) sunaikinti daktiloskopinę plokštelę su rankų pėdsakais nuo automobilio galinės dalies (bagažinės dangčio) kairės pusės ir dalinai ant žibinto dulkėto paviršiaus, supakuotą į baltą voką Nr. 1, kuris 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimu perduotas saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių;
4) sunaikinti odorologinį kvapo pėdsaką iš automobilio salono, supakuotą į stiklainį Nr. 2 (plombos Nr. 027997), ir odorologinį kvapo pėdsaką nuo vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies (priekinės kairės pusės), supakuotą į stiklainį Nr. 3 (plombos Nr. 027998), kurie 2024 m. sausio 26 d. nutarimu perduoti saugoti į Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyrių;
5) sunaikinti mikrodalelių pavyzdį nuo vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies ir atlošo, supakuotą į voką Nr. 4, kuris 2024 m. sausio 26 d. nutarimu perduotas saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių.
1. bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamieji privalo:
1) susisiekti su Probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt) per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos ir atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
2. probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalis).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.