- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-17
- Bylos Nr.
- TS-92-369/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Nuteistasis
- E. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. RV-25-2902, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. A. buvo nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 227¹ straipsnio 2 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus, 187 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 3 punktą, 9 dalį 20 metų laisvės atėmimo bausme.
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateiktais duomenimis, E. A. paskirtos bausmės vykdymo pradžia –2008 m. gruodžio 19 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. gruodžio 19 d.. E. A. 2/3 bausmės atliko 2022 m. balandžio 19 d.; neatliktos bausmės dalis - 5 metai 3 mėnesiai ir 19 dienų laisvės atėmimo (asmens bylos 3 t. 1 d. b.l.).
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau –Komisija) 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. RV-25-2902 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam E. A.. Komisija sprendimą motyvavo tuo, kad E. A. lygtinio paleidimo svarstymui teikiamas ketvirtą kartą, E. A. vykdė Lygtinio paleidimo komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. 58-11812 nustatytas rekomendacijas: tęsia darbinę veiklą, dalyvavo studentės organizuotame užsiėmime „Veiksniai, turintys įtakos įsitraukimui į organizuotą nusikalstamumą“; 2023 m. kovo 15 d. dalyvavo studentės organizuotame užsiėmime „Nusikaltimų elektroninėje erdvėje specifika“, užsiėmimuose dalyvavo aktyviai, įsitraukė į diskusijas; artimųjų pagalba dengia turimus įsiskolinimus; dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse. Komisija vienbalsiai nutarė netaikyti E. A. lygtinio paleidimo priėjusi išvadą, kad nors šiuo metu ir stebimas nusikalstamo rizikos įverčio tam tikrose srityse mažėjimas, tačiau dar nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis padarė reikšmingą pažangą, valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Tokia išvada grindžiama argumentais, jog nors bausmės atlikimo eigoje buvo stebėta nuteistojo nuostatų darbinės veiklos atžvilgiu teigiama dinamika (įsitraukė į įstaigos aplinkotvarkos darbų atlikimą, kreipėsi į įstaigos administraciją dėl teisės be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų suteikimo, išreiškė poziciją, kad jis sutiktų dirbti bet kokį darbą, nuo 2022 m. balandžio 7 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“), tačiau iki tol nuteistasis ilgą laiką vengė realizuoti save darbinėje veikloje įkalinimo įstaigoje. Atsižvelgta į aplinkybę, kad nuteistojo gyvenimo būdas laisvėje pasižymėjo kriminalinėmis apraiškomis, teigiamomis nuostatomis kriminalinio elgesio atžvilgiu, būdamas pakankamai jauno amžiaus, susidūrė su teisėsaugos problemomis, praeityje buvo du kartus teistas, tačiau jo elgesys teigiama linkme nesikeitė, bet priešingai pasižymėjo sunkėjančia dinamika, nemažą savo gyvenimo dalį E. A. palaikė glaudžius ryšius su asmenimis, kurie buvo linkę elgtis nusikalstamai. Pažymima, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu taip pat buvo stebimas nuteistojo nepakankamas gebėjimas išvengti galimų rizikingų situacijų bei realizuoti save priimtinais būdais bei priemonėmis. Nuteistasis buvo 4 kartus pažeidęs nustatytas taisykles bei apribojimus, kuomet dėmesį sutelkė į asmeninių poreikių patenkinimą. Tačiau pastaruoju metu jo elgesys yra vertinamas teigiamai. Savo galimybes laikytis įpareigojimų bei taisyklių mažiau struktūruotoje aplinkoje E. A. vertina palankiai, nemano galintis susidurti su trikdžiais, kurie skatintų pažeidimų įvykdymą. Šiuo metu nėra stebimas nuteistojo agresyvus elgesys, tačiau nuteistojo elgesyje išlieka situacijos kontrolė bei kryptingumas, visgi, dažniau taikant konstruktyvesnius būdus bei priemones nei iki dabartinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertinimo metu pastebima, kad vertindamas savo gyvenimo situaciją, E. A. išlieka labiau susikoncentravęs ties savimi, savo poreikiais bei artimų žmonių ratu. Savo elgesiu sukeltas itin negatyvias pasekmes nukentėjusiesiems ar visuomenei apskritai vengia analizuoti bei sureikšminti. E. A. nusikalstamas elgesys suponuoja prielaidas apie nuteistojo jautrumo socialinėms normoms stoką bei tam tikras asocialias nuostatas. Nors šiuo metu E. A. nėra linkęs pabrėžti poreikio priklausyti nuteistųjų bendruomenei, vadovautis kriminalinės subkultūros nuostatomis, pastebima, kad jis išlaiko tam tikrą autoritetingą vaidmenį ir dabartinėje nuteistųjų bendruomenėje. E. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pastaruoju metu stebimos tam tikro lygmens nuteistojo pastangos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių raišką. Nuteistasis aktyviai dalyvauja bei parodo iniciatyvą tam tikrose srityse (dalyvauja Veikliųjų asmenų organizacijoje, lanko psichologo konsultacijas, dalyvauja organizuojamuose užsiėmimuose), atliekant bausmę specializuoto atviro tipo bausmės atlikimo vietoje nuteistasis laikosi taisyklių, bendrauja mandagiai. Galima pastebėti tam tikras nuteistojo pastangas realizuoti save prosocialiose veiklose, pvz., išsilavinimo siekimas, šeimos kūrimas, tam tikros legalios darbinės veiklos ir pan. (asmens bylos I d. 3 t. b.l. 158-160).
Šalies argumentai
Nuteistasis E. A. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nurodė, kad jis jau nuo 2021 m. balandžio 22 d. du su puse metų dirba mieste, įstaigos patalpose tik miega, kiekvieną savaitgalį vyksta namo, tris kartus buvo suteiktos atostogos namuose. Per tą laiką jis nebuvo pažeidęs jam nustatyto režimo. Jis yra išklausęs visas psichologines, reabilitacines programas. (duomenys neskelbtini) turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, su kuria palaiko glaudžius ryšius. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ techniku sandėlininku. Prašo teismo persvarstyti komisijos išvadą ir priimti jam palankų sprendimą (b.l. 1).
Atsiliepimų į šį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Pažymėtina ir tai, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-247-926/2023; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-318-1053/2023). Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo E. A. asmens bylą, daro išvadą, kad nuteistajam pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
E. A. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus. E. A. paskirtos ir neatliktos bausmės likutis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 5 metai 3 mėnesiai 12 dienų laisvės atėmimo. Nuteistasis 2022 m. balandžio 19 d. atliko 2/3 dalies paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Laisvės atėmimo vietų įstaigų netaikymo pagrindų, numatytų BVK 83 straipsnyje, nėra. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ne mažiau svarbus ir materialusis kriterijus – pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. E. A. asmens byloje sukaupti duomenys, socialinio tyrimo išvada neleidžia daryti išvados, kad ši pažanga yra akivaizdi ir reikšminga, sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.
E. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas svarstomas ketvirtą kartą. 2022 m. sausio 6 d., 2022 m. gegužės 11 d., 2022 m. lapkričio 3 d. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimais jam netaikytas lygtinis paleidimas, paskutiniu nutarimu Nr. 58-11812 pateiktos rekomendacijos - vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
Formuojant įsitikinimą dėl nuteistojo E. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo galimybės, įvertintina aplinkybių visuma. Nors nusikalstamos veikos pobūdis, sunkumas, kaltinamojo elgesys baudžiamojo proceso metu bei jo požiūris dėl įvykdytos nusikalstamos veikos jau buvo įvertinti teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau tiek paminėtos aplinkybės, tiek ir neatliktos bausmės dydis negali būti visiškai sumenkinami. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje.
Socialinio tyrimo išvadoje E. A. charakterizuojamas patenkinamai: jis anksčiau teistas 2 kartus (pirmą kartą už išžaginimą, antrą kartą už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą). Laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, anksčiau lygtinis paleidimas ar bausmės vykdymo atidėjimas netaikytas. Pirmą kartą susidūrė su teisėsauga 19 metų, nusikalstamų veikų pobūdis akivaizdžiai sunkėjo, šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę ir už labai sunkių nusikaltimų padarymą – nužudymus kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ar sprogstamosiomis medžiagomis, veikoje, beje šiame susivienijime turėjo vieną iš vadovaujamų vaidmenų, buvo vienas jo įkūrėjų. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad E. A. palaikė glaudžius ryšius su asmenimis, kurie buvo linkę elgtis nusikalstamai. Siekimas išlaikyti aukštesnį socialinį statusą, autoritetą tuometinėje kriminalinėje aplinkoje, pabrėžiant jį materialinio gerbūvio užsitikrinimu, turimi artimi ryšiai su kriminaliniais asmenimis skatino nuteistąjį užsiimti nelegaliomis veiklomis. Nagrinėjamu laikotarpiu nusikalstama veikla taip pat buvo jo gyvenimo būdas. Psichologiniame nuteistojo portrete pabrėžiami tokie jo būdo bruožai kaip aukšta savivertė, savikontrolė, kad E. A. nėra linkęs elgtis spontaniškai bei neapgalvotai, jo veiksmai dažniausiai yra planuoti bei tikslingi, jis geba išlikti pakankamai kryptingas bei ramus net ir susidurdamas su frustruojančiomis situacijomis bei tikslingai siekiantis tolesnių savo tikslų. Šios savybės atsiskleidė ir neteisėtoje veikloje- nuteistojo smurtinio pobūdžio veiksmams taip pat yra būdingas ne impulsyvus reagavimas į aplinkos stimuliaciją, bet tikslingas veikimas, naudojant agresyvius veiksmus kaip priemonę pirminiams tikslams pasiekti. Minėtos aplinkybės neabejotinai liudija didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą, rodo, kad nusikaltimai, už kuriuos jis atlieka bausmę, nebuvo atsitiktiniai, tai sąmoningai pasirinktas gyvenimo būdas, siekiant materialinės gerovės ir pripažinimo kriminalinėje aplinkoje.
E. A. skunde pabrėžia, kad dabartinis jo gyvenimo būdas atitinka socialines visuomenės normas: jis turi nuolatinį darbą, yra sukūręs šeimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jau dabar daug laiko praleidžia laisvėje – atlikdamas darbines funkcijas, savaitgaliais, atostogų metu vykdamas namo pas šeimą, nei karto nepažeidė jam taikomo režimo reikalavimų, lankė ir baigė visas siūlomas reabilitacines ir prevencines programas. Jo asmens bylos duomenys patvirtina, kad E. A. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane Nr. 5/2-219 numatytas priemones: dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, reabilitacinėse, motyvacinėse, psichoedukacinėse, elgesio pataisos programose, seminaruose: „Padėk sau“, „Stresas. Jo valdymo būdai“, „Elgesys – Pokalbis- Pasikeitimas“, „Krizių psichologija“, „Agresijos ir autoagresijos valdymas“, „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“, „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“, „Tik tu ir aš“, pozityvaus užimtumo priemonėse: renginyje „Joninės“, tinklinio turnyre, protmūšiuose ir pan., bausmės atlikimo metu įgijo dvi profesines kvalifikacijas: staliaus, apdailininko, patobulino turimą kūriko kvalifikaciją. Kita vertus bausmės atlikimo metu nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių bei rėžimo reikalavimus yra pažeidęs keturis kartus: pirmus du kartus pas jį rasta uždrausta nuteistiesiems turėti elektroninė įranga, paskutinius du kartus nustatyti neblaivumo atvejai, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų nėra, skatintas 16 kartų. Teismas vertina šias aplinkybes teigiamai, tačiau jos negali būti laikomos išskirtinėmis ir nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pirmiau paminėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti pakankamos išvados, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, gali visą laiką laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, nors nuteistojo asmens byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau, kaip minėta, tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Kita vertus, pastebima, kad nuteistasis E. A. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas, atliekantis bausmę, asmuo, tačiau šiuo atveju nepakanka patvirtinti Komisijos nutarimo ir taikyti E. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nors nuteistasis skunde deklaruoja siekį dirbti ir būti naudingu visuomenei nariu, pažymėtina, kad labai ilgą laisvės atėmimo bausmės dalį jis vengė realizuoti save darbinėje veikloje įkalinimo įstaigoje. Krinta į akis, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Nutarime minima nuteistojo nuostatų darbinės veiklos atžvilgiu teigiama dinamika prasidėjo tik 2021 m., t.y, tais metais, kai atsirado galimybė pradėti taikyti lygtinio paleidimo institutą. Teismo vertinimu minėta aplinkybė rodo ne tiek teigiamą darbinę motyvaciją, o kryptingą planavimą priemonių pasiekti lygtinio paleidimo rezultatą. Pažymėtina ir tai, kad ir iki bausmės atlikimo E. A. buvo įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, turėjo kūriko specialybę, dirbo sandėlyje, (duomenys neskelbtini) spaustuvėje, dirbo kūriku, (duomenys neskelbtini) viršininku, vėliau įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir joje dirbo vadybininku iki pat suėmimo. Nors E. A. buvo įgijęs profesinę kvalifikaciją ir nevengė savęs realizuoti tam tikrose darbinėse veiklose laisvėje, tačiau tai netapo prevenciniu veiksniu, apsaugančiu nuo nusikalstamų veikų vykdymo. Nuteistasis neslėpė, kad pagrindinis jo materialinis šaltinis buvo ne pajamos iš darbinių santykių, o lėšos iš neteisėtos nusikalstamo susivienijimo veiklos. Todėl teismo vertinimu, legalaus darbo faktas nėra absoliutus garantas, kad būdamas laisvėje E. A. materialinę gerovę kurs tik legaliais būdais. Tokiu garantu gali tapti tik vidinės nuostatos atsiriboti nuo kriminalinės aplinkos, savo padarytų veikų pasekmių suvokimas ir numatymas.
Nuteistojo požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką, teigiamus pokyčius jo mąstyme geriausiai atskleidžia veiksmai, kurie parodo, kiek jis prisiima atsakomybę už savo padarytą nusikaltimą ir juo sukeltas pasekmes. E. A. bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino. Šiuo metu nelinkęs neigti kaltės dėl savo nusikalstamų veiksmų. Teismas pažymi, kad jis nepakankamai suvokia ir gilinasi į tai, kokią žalą visuomenei ar atskiriems jos vienetams yra padarę jo nusikalstami veiksmai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad interviu metu E. A. teigia, kad paskirta ilgametė laisvės atėmimo bausmė jam padėjo peržiūrėti prioritetus savo gyvenime bei suprasti, kad pagrindiniai jo ateities tikslai yra susiję su ankstesniu išėjimu iš kalėjimo, santykių su šeimos nariais puoselėjimu, rūpinimusi sveikata bei noru likusią gyvenimo dalį praleisti ramiai. Įvertinimo metu pastebima, kad vertindamas savo gyvenimo situaciją, E. A. išlieka labiau susikoncentravęs ties savimi, savo poreikiais bei artimų žmonių ratu. Savo elgesiu sukeltas itin negatyvias pasekmes nukentėjusiesiems ar visuomenei apskritai vengia analizuoti bei sureikšminti. Tokios tendencijos verčia teismą abejoti, ar ateityje siekdamas materialinės gerovės nuteistasis neiškels asmeninių interesų aukščiau kitų visuomenės narių interesų, kad jo mąstyme įvyko teigiami ir tvirti pokyčiai nusikalstamų veikų darymo atžvilgiu.
Pažymėtina, jog atsakomybės už savo nusikalstamas veikas prisiėmimas sietinas ne tik su deklaratyviu savo kaltės pripažinimu, bet apima ir pastangas pašalinti savo veiksmais padarytą žalą konkretiems nukentėjusiesiems. Šiuo atveju nusikalstama veika buvo sukelti itin skaudūs padariniai – kitų žmonių gyvybės atėmimas, jie negrįžtami. Nukentėjusiesiems padarytos didelės turtinės ir neturtinės žalos, tačiau asmens byloje nėra duomenų, kad E. A. imtųsi veiksmų jas reikšmingai atlyginti. Pagal 2013 m. birželio 14 d. teismo nuosprendį iš E. A. ir kitų nusikaltimo bendrininkų priteista solidariai atlyginti 24 000 litų, apie 450 000 litų neturtinės žalos, taip pat 509,47 litų proceso išlaidų valstybei. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad išieškojimą vykdantiems antstoliams žalos atlyginimą moka E. A. šeimos nariai (dukra ir žmona)– maždaug 120 Eur per mėnesį. Neminima, kad šiuo tikslu E. A. naudotų savo asmenines lėšas iš darbinių pajamų. Jis nurodo, kad planuoja išmokėti priteistas sumas ateityje, pardavus nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad tokią priemonę atsiskaityti su nukentėjusiaisiais jis galėjo įvykdyti jau 15 metų, tačiau to nedarė. Minėta aplinkybė patvirtina, kad asmeninės materialinės atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus E. A. nelinkęs prisiimti, adekvati nuostata į padarytas veikas nėra susiformavusi, jis dėjo tik minimalias pastangas žalai atlyginti. Jo nekritiškas požiūris į savo padarytas nusikalstamas veikas, nepilnas atsakomybės suvokimas, didina nusikalstamo elgesio riziką ateityje, verčia abejoti ar yra suformuota kategoriška vidinė nuostata ateityje nesiimti nusikalstamų veiksmų.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog nuteistojo E. A. atžvilgiu nenustatyta įstatyme numatyta sąlyga, būtina lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui- o būtent akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šios teismo išvados nepaneigė nuteistojo skundo argumentai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog atliekant E. A. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, taikant OASys metodiką, laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2023 m. kaskart buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Buvo nustatomi dinaminių rizikos veiksnių įverčių sumažėjimai, vertinant nuteistojo gyvenimo sąlygų ir išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti sritis. Pastaruoju metu stebimos tam tikro lygmens nuteistojo pastangos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių raišką. Nuteistasis aktyviai dalyvauja bei parodo iniciatyvą tam tikrose srityse (dalyvauja Veikliųjų asmenų organizacijoje, lanko psichologo konsultacijas, dalyvauja organizuojamuose užsiėmimuose), atlikdamas bausmę specializuoto atviro tipo bausmės atlikimo vietoje nuteistasis laikosi taisyklių, bendrauja mandagiai. Nepaisant to, kad E. A. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, minimaliai dengia ieškinius, nebedaro drausmės pažeidimų, dirba, to nepakako, kad jo nusikalstamo elgesio rizika pasikeistų iš vidutinės į žemą. Įvertinęs visą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su Komisijos vertinimu, kad negalima daryti išvados, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nors nuteistasis padarė nemažą pažangą keisdamas savo elgesį, tačiau dar išlieka rimti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio: turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, būdingas agresyvus/ kontroliuojantis elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, kriminalinių nuostatų palaikymas, priežiūros/apribojimų pažeidimai, savivokos stoka, negatyvios nuostatos, buvimas destabilizuojančioje aplinkoje. Tuo tarpu apsauginiai veiksniai – galimybė gyventi pasirinktu gyvenamosios vietos adresu, kaupiama darbo patirtis laisvėje, palaikomi ryšiai su šeimos nariais, nuteistojo gyvenime buvo visuomet, bet nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė ir netapo faktoriumi, skatinusiu nuteistąjį savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Komisija, spręsdama klausimą dėl E. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistojo mąstymą bei elgesį, nuostatas, emocinę gerovę. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dar turi kriminogeninių poreikių ar savybių, kurie turėtų būti koreguotini: tai finansiniai sunkumai dėl priteistų ieškinių (tikslingi veiksmai, dengiant turimus įsipareigojimus), gyvenimo stilius laisvėje ir ryšiai su kriminaliniais asmenimis, poreikis išlaikyti autoritetą ir aukštą socialinį statusą jį supančioje aplinkoje, tam tikri mąstymo ir elgesio ypatumai, glaudžiai siejami su nusikalstamo elgesio raiška: kontroliuojantis elgesys, orientavimasis į asmeninės gerovės siekimą, konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka, vengimas įvertinti savo elgesio galimas pasekmes aplinkiniams ir pan. Taigi neabejotinai šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę bei kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio riziką ir įtikintų Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo. Teismas sprendžia, kad nuteistojo motyvacija spręsti nusikalstamo elgesio problemas nebuvo nuosekli, jis dar turi neigiamų savybių, kurios jo paties veiksmais gali būti koreguojamos. Teismas sutinka su nuteistuoju, kad byloje yra teigiamai E. A. charakterizuojančių aplinkybių – jis palaiko ryšius su savo šeima (žmona ir vaikais), turi gyvenamąją vietą, išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, įgijo dvi naujas specialybes, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Kita vertus, šios aplinkybės, įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, nepaneigia nuteistojo pavojingumo bei jo indėlio į nusikalstamų struktūrų kūrimą ir nesudaro pagrindo teigti, jog, išėjęs į laisvę, jis pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad aptarti nuteistojo mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumai dar leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Nusikaltimai, už kuriuos nuteistas E. A., yra itin pavojingi visuomenei, todėl lygtinio paleidimo taikymas turi derėti su nubaudimo principu. Nuteistojo bei jo šeimos narių interesai neatsveria žalos padarytos jo nusikalstamomis veikomis visuomenei. Nuteistojo paleidimas į laisvę atlikus tik du trečdalius bausmės šiuo konkrečiu atveju neatitiktų visuomenės intereso, kad apysunkius ir labai sunkius nusikaltimus padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus, kad nuteistasis nepriima pilnos atsakomybės už savo veiksmus, jo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, šiuo konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad dar neatlikta pakankamai žymi bausmės dalis, teismas laiko, kad atliktos bausmės laikas yra per trumpas, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir įgyvendinti teisingumo principą. Komisijos narių nuomonė dėl E. A. lygtinio paleidimo buvo vieninga.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimas Nr. RV-25-2902 yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išnagrinėjus visas aplinkybes, kurios turi reikšmės klausimo sprendimui, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Netenkinti nuteistojo E. A. skundo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. RV-25-2902 panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.