- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-21
- Bylos Nr.
- 2YT-19935-996/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14523-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Pareiškėjas
- individualios įmonės Rinkodaros
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos individualios įmonės Rinkodaros ir finansų valdymo centro skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Inga Karalienė, uždaroji akcinė bendrovė „Rudalita“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
individuali įmonė Rinkodaros ir finansų valdymo centras (toliau – pareiškėja, IĮ Rinkodaros ir finansų valdymo centras) kreipėsi su skundu dėl antstolės Ingos Karalienės (toliau – antstolė) veiksmų, kuriuo yra prašoma pripažinti neteisėtu antstolės 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimą nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. atnaujinti uždarajai akcinei bendrovei „Rudalita“ (toliau – UAB „Rudalita) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. pastato-sargo namelio (unikalus Nr. 1097-8021-3012) ir susisiekimo komunikacijos-automobilių saugojimo aikštelės (unikalus Nr. 1097-8021-3023) (toliau – nekilnojamasis turtas, statiniai), griovimo darbus, įformintą 2023 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. S-23-139-18460 „Dėl griovimo darbų atnaujinimo“ (toliau – raštas), įpareigoti antstolę sustabdyti visus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0139/19/01382 (toliau – vykdomoji byla) iki Šiaulių apylinkės teismo išduoto 2023 m. vasario 8 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-3206-674/2023 visiško įvykdymo ir antstolio Sauliaus Mulevičiaus vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0170/23/00596 užbaigimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu (visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde paaiškino, kad vykdomojoje byloje yra priimtas antstolės sprendimas, kuriuo yra nuspręsta nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. atnaujinti buvusius sustabdytus UAB „Rudalita“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto griovimo darbus. Nurodė, kad vykdomojoje byloje yra vykdomas 2019 m. rugpjūčio 20 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) išduotas vykdomojo rašto Nr. 2-353-18/2004 dublikatas, išduotas pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004 (teismo sprendimas įsiteisėjo 2004 m. birželio 18 d.) (toliau – teismo sprendimas), kuriame yra numatytas įpareigojimas UAB „Rudalita“ per 2 mėnesius savo lėšomis likviduoti žemės sklype, esančiame adresu Minties g. 1B, Vilniuje, esantį nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad antstolio Sauliaus Mulevičiaus administruojamoje vykdomoje byloje Nr. 0170/23/00596 dėl skolos išieškojimo iš UAB „Rudalita“ pareiškėja yra išieškotoja ir vykdomas 72 723,28 Eur skolos išieškojimas pareiškėjos naudai. 2023 m. kovo 1 d. ir 2023 m. balandžio 19 d. antstolio surašytais turto arešto aktais buvo areštuotos UAB „Rudalita“ piniginės lėšos ir visas nekilnojamasis turtas. UAB „Rudalita“ neturi pakankamai lėšų tam, kad galėtų iš karto atsiskaityti su pareiškėja, o statiniai, esantys žemės sklype, šiai dienai yra vienintelis UAB „Rudalita“ nuosavybės teise turimas nekilnojamas turtas. UAB „Rudalita“ statiniuose ir žemės sklype vykdo vienintelę savo ūkinę komercinę veiklą, t. y. teikia transporto priemonių saugojimo asmenims paslaugas už atlygį. Nurodė, kad statiniai yra vienintelis UAB „Rudalita“ pajamų ir pelno šaltinis.
Antstolė 2023 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu Nr. S-23-139-19433 vykdomojoje byloje atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir jį kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Patvarkyme antstolė nurodė, kad vykdomojoje byloje yra vykdomas įpareigojimas nugriauti pastatus, esančius adresu Minties g. 1B, Vilnius. Šie pastatai Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) įregistruoti skolininkės UAB „Rudalita“ vardu, tačiau nuo 2005 m. gegužės 24 d. NTR įregistruotas juridinis faktas: įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas dėl įpareigojimo likviduoti sargo namelį bei automobilių saugojimo aikštelę. Antstolei 2019 m. rugsėjo 4 d. vykdymui pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. išduotas vykdomojo rašto Nr. 2-353-18/2004 dublikatas dėl įpareigojimo UAB „Rudalita“ nugriauti savo lėšomis pastatus, esančius adresu Minties g. 1B, Vilnius, išieškotoja – NŽT. 2019 m. rugsėjo 4 d. priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-139-12098 ir užvesta vykdomoji byla. 2023 m. rugsėjo 14 d. antstolių kontoroje gautas IĮ Rinkodaros ir finansų valdymo centro skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame prašoma pripažinti neteisėtu antstolės sprendimą nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. atnaujinti UAB „Rudalita“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto griovimo darbus. Antstolė skundo netenkino ir nurodė, kad pareiškėja antstolio Sauliaus Mulevičiaus administruojamoje vykdomojoje byloje Nr. 0170/23/00596 dėl skolos išieškojimo iš UAB „Rudalita“ yra išieškotoja, nes minėtas antstolis vykdo pinginį išieškojimą iš skolininkės UAB „Rudalita“ pareiškėjos naudai. Tačiau vykdomojoje byloje, kurioje vykdomas teismo sprendimas dėl UAB „Rudalita“ priklausančio statinio nugriovimo, pareiškėja gali būti laikoma suinteresuotu asmeniu tik iki statinių nugriovimo momento, kadangi įvykdžius teismo sprendimą dėl statinių nugriovimo, šis turto vienetas NTR bus išregistruotas. Pažymėjo, kad antstolio Sauliaus Mulevičiaus taikytas areštas neturi įtakos teismo sprendimo dėl statinio griovimo vykdymui, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Vilniaus miesto valdyba 1995 m. balandžio 6 d. potvarkiu Nr. 908V „Dėl nuomojamų žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo“ be kita ko nustatė automobilių saugojimo aikštelės eksploatavimui skirto žemės sklypo, esančios Minties g. 1B, 7 283,67 kv. m plotą ir ribas, pažymėtas miesto plano ištraukoje. Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities valdytojo administracija 1996 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 64-01 „Dėl žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo akcinei bendrovei „Rudalita“ nusprendė išnuomoti UAB „Rudalita“ 7 284 kv. m ploto žemės sklypą, nustatyti, kad žemės sklypas naudojamas automobilių saugojimo aikštelės eksploatavimui, parengti valstybinės žemės nuomos sutartį trijų metų terminui. Minėto įsakymo pagrindu sudaryta 1996 m. sausio 22 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 20 N01/96-9785, kuria Vilniaus apskrities valdytojas išnuomojo 7 284 kv. m ploto žemės sklypą 3 metams automobilių saugojimo aikštelės eksploatavimui UAB „Rudalita“, skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo dienos arba kol bus pateiktas žemės sklypo užstatymo, keičiant paskirtį, projektas. Vilniaus apskrities viršininkas 2002 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1031-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia“, atsižvelgdamas į tai, kad suėjo žemės sklypo nuomos terminas, nuo 2001 m. sausio 5 d. pripažino pasibaigusia žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą 1999 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004 m. kovo 18 d. sprendimu, priimtu išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-353-18/2004 pagal ieškovės Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovei UAB „Rudalita“, (toliau – sprendimas), ieškinį patenkino iš dalies ir įpareigojo UAB „Rudalita“ per 2 mėnesius savo lėšomis likviduoti žemės sklype esančius statinius: sargo namelį (unikalus Nr. 10/978-0213-01-2), automobilių saugojimo aikštelę (unikalus Nr. 10/978-0213-02-3). Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs minėtą bylą apeliacinio proceso tvarka, 2004 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-50-558/2003, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Vykdant sprendimą, NŽT Vilniaus miesto skyrius kreipėsi į antstolius Vitalį Milevičių, Robertą Vasiliauską, Jurgitą Bareikienę, Brigitą Palavinskienę, tačiau visi antstoliai atsisakė priimti vykdymui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-353-18/2004, nurodydami atsisakymo priežastis – pagal CPK 636 straipsnį ir 65 straipsnį antstolis nusišalina arba atsisako priimti vykdomąjį raštą, kadangi NŽT prašo atleisti nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo, vykdomąjį dokumentą vykdymui priėmė antstolė Inga Karalienė, kuri 2022 m. lapkričio 16 d. pranešimu Nr. S-22-139-22886 informavo UAB „Rudalita“, kad vykdant sprendimą, 2022 m. gruodžio 7 d. bus pradėti statinių griovimo darbai, tačiau dėl vykusių teisminių ginčų šie darbai buvo sustabdyti, o nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. atnaujinti. Pažymėjo, kad dėl UAB „Rudalita“ turto, t. y. statinių, esančių žemės sklype, 2004 m. yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas bei išduotas vykdomasis raštas, tad įpareigojimas nugriauti ginčo statinius vis dar nėra išnykęs, o pareiškėjos siekis išsiieškoti skolą iš UAB „Rudalita“ priklausančių statinių, kurie privalo būti nugriauti, nėra kliūtis, kad būtų įvykdytas įsiteisėjęs teismo sprendimas; be to, iš UAB „Rudalita“ neteisėtų veiksmų, t. y. beveik 20 metų nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo UAB „Rudalita“ įpareigota likviduoti sargo namelį ir automobilių stovėjimo aikštelę, jokie pareiškėjos teisėti lūkesčiai negali susiformuoti.
Dalyvaujantys byloje asmenys apie teismo posėdį informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Šiuo atveju teismas nevertina, ar vykdomasis dokumentas (vykdomasis raštas) išduotas pagrįstai, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje teismas sprendžia, ar antstolė teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą dėl griovimo darbų atnaujinimo, kurį įformino raštu. Pareiškėja skundą iš esmės grindžia tuo, kad kitoje vykdomojoje byloje yra vykdomas skolos išieškojimas jos naudai iš skolininkės UAB „Rudalita“, o statiniai yra vienintelis UAB „Rudalita“ nuosavybės teise turimas nekilnojamasis turtas ir pajamų šaltinis, todėl vykdymo veiksmai ir sprendimas griauti statinius pažeidžia jos, kaip kreditorės, teises ir interesą atgauti teismo įsakymu priteistas pinigines lėšas.
Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas bei kiti vykdymo proceso dalyviai privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
Pabrėžtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021). Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, dar turi res judicata (išspręstos bylos, galutinio teismo sprendimo) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pakartotinai reiškiamą tapatų ieškinį teismas privalo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo – civilinę bylą pagal tapatų ieškinį nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823-2019). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas ir šio sprendimo res judicata (išspręstas dalykas) galia nėra tapačios sampratos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). CPK 18 straipsnio norma nustatyta bendroji nuostata, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti jokie asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-584-378/2015). Taigi, kitaip nei įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstas dalykas) galia, kuri taikoma byloje dalyvavusiems asmenims, teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas saisto visus teisės subjektus, tarp jų ir teismus, kurie, nagrinėdami bylas ir priimdami jose procesinius sprendimus, negali nepaisyti įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinės galios ir priimti jam prieštaraujančių procesinių sprendimų.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, jei pareigą vykdyti teismo sprendimą turintis asmuo to neatlieka savanoriškai, teismo sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo ir kitais principais. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus.
Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2004 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004 ieškovės Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovei UAB „Rudalita“ patenkino ir įpareigojo UAB „Rudalita“ per 2 mėnesius savo lėšomis likviduoti žemės sklype esančius statinius. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacinio proceso tvarka, 2004 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-50-558/2003, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą, todėl šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomas šalims. Tačiau skolininkė UAB „Rudalita“ jo geranoriškai neįvykdė.
Byloje nustatyta, kad skolininkė UAB „Rudalita“ teismo sprendimo geranoriškai neįvykdė, todėl NŽT su 2019 m. rugpjūčio 20 d. vykdomuoju dokumentu kreipėsi į antstolę Ingą Karalienę dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, kuri 2019 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-139-12098 patikrino ir patvirtino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, ir priėmė vykdyti išieškotojos pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą. Antstolė 2019 m. rugsėjo 18 d. pranešimu Nr. S-19-139-12484 pasiūlė NŽT parinkti asmenį, kuris vykdys statinių likvidavimo žemės sklype darbus ir prašė pateikti preliminarią statinių griovimo ir statybvietės sutvarkymo sąmatą. Antstolė 2021 m. gruodžio 23 d. raštu „Dėl statinių griovimo“ Nr. S-21-139-25297 pakartotinai išieškotojos paprašė parinkti asmenį, kuris vykdys minėtus darbus ir pateikti preliminarią statinių griovimo ir statybvietės sutvarkymo sąmatą. NŽT su rangovu uždarąja akcine bendrove „Vilniaus BDT“ sudarė sutartį Nr. 1DPS-4272-(4.27E.), kurios pagrindu UAB „Vilniaus BDT“ vykdys statinių, esančių žemės sklype griovimo darbus, apie tai informavo antstolę. Antstolė 2022 m. lapkričio 16 d. pranešimu apie griovimo darbų pradžią Nr. S-22-139-22886 informavo skolininkę UAB „Rudalita“, kad vykdant sprendimą, 2022 m. gruodžio 7 d. 9.00 val. bus pradėti minėtų statinių griovimo darbai, tačiau dėl vykusių teisminių ginčų šie darbai buvo sustabdyti. UAB „Rudalita“ pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama pripažinti neteisėtu antstolės 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą nuo 2022 m. gruodžio 7 d. pradėti vykdyti nekilnojamojo turto griovimo darbus ir įpareigoti antstolę vykdomojoje byloje Nr. 0139/19/01382 išspręsti išieškotojo pakeitimo klausimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-764-855-2023 pareiškėjos atskirąjį skundą atmėtė ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartį, nutartis įsiteisėjo tą pačią dieną. Antstolės Ingos Karalienės kontoroje gautas UAB „Rudalita“ skundas, kuriuo prašė priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0139-19-01382 nutraukimo, grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojai NŽT ir panaikinti visus taikomus apribojimus UAB „Rudalita“ priklausančiam nekilnojamam turtui, nes suėjo senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-7902-994/2023 skundą atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi, išnagrinėjęs UAB „Rudalita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties, paliko šią nutartį nepakeistą ir pareiškėjos atskirąjį skundą atmėtė. Teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 29 d.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įsiteisėjus visoms teismų nutartimis pagal skundus dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų, antstolė Inga Karalienė nusprendė atnaujinti statinių griovimo darbus, įformindama sprendimą raštu. Antstolei 2019 m. rugsėjo 4 d. yra pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. išduotas vykdomojo rašto Nr. 2-353-18/2004 dublikatas dėl įpareigojimo UAB „Rudalita“ nugriauti savo lėšomis pastatus, esančius adresu Minties g. 1B, Vilnius, kurį antstolė turi vykdyti. Teismas pažymi, kad negali būti pateisinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo ir jo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento nevykdymas aplinkybėmis, kurias nurodo pareiškėja. Tai, kad kitoje vykdomojoje byloje dėl skolos išieškojimo iš UAB „Rudalita“ pareiškėja yra išieškotoja ir jos naudai antstolis vykdo piniginių lėšų išieškojimą nesudaro pagrindo nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nenugriauti statinių. Tuo labiau, kaip teisingai nurodė NŽT, iš UAB „Rudalita“ neteisėtų veiksmų, t. y. beveik 20 metų nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo UAB „Rudalita“ įpareigota likviduoti sargo namelį ir automobilių stovėjimo aikštelę, jokie pareiškėjos teisėti lūkesčiai negali susiformuoti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad antstolės Ingos Karalienės sprendimas atnaujinti statinių griovimo darbus yra teisėtas ir pagrįstas, ir nėra pagrindų jį naikinti.
Įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, nustatytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismas sprendžia, kad antstolė sprendimą priėmė pagrįstai ir pripažinti neteisėtu antstolės sprendimą nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. atnaujinti UAB „Rudalita“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – statinių griovimo darbus ir įpareigoti antstolę sustabdyti visus vykdomo veiksmus iki 2023 m. vasario 8 d. teismo įsakymo visiško įvykdymo ir vykdomosios bylos Nr. 0170/23/00596 visiško užbaigimo nėra pagrindo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad antstolė nepažeidė CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų dėl sprendimo: antstolė teisėtai ir pagrįstai, laikydamasi CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų, nusprendė atnaujinti statinių griovimo darbus, pagrindų jį panaikinti nėra, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 513 straipsniu teismas
nutaria:
pareiškėjos individualios įmonės Rinkodaros ir finansų valdymo centro skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.