Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodine proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnį (2018 m. lapkričio 3 d. veika) arešto 45 paroms bausme; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2018 m. lapkričio 3 d. veika) laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir skirta R. R. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams; pagal BK 243 straipsnį (2018 m. lapkričio 14 d. veika) arešto 45 paroms bausme; pagal BK 165 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausme; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2018 m. lapkričio 14 d. veika) laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausme; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimo 1 metams 10 mėnesių bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 10 mėnesių bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 6 dalimis, minėtos subendrintos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir skirta subendrinta galutinė laisvės atėmimo 2 metams 5 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityta laikinojo sulaikymo para ir suėmimo laikas nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. žinodamas, kad jam Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2017 m. lapkričio 28 d., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas bendrauti ir ieškoti ryšių su tėvu Z. R., lankytis jo namuose (duomenys neskelbtini) ir kitose vietose, kuriose būna nukentėjusysis, 2 metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, 2018 m. lapkričio 3 d., apie 15.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjo į savo tėvo namus, esančius (duomenys neskelbtini) r., daužė į langus, grasino jį nužudyti ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas bei kilusi reali grėsmė nukentėjusiojo Z. R. sveikatai ir gyvybei;

1.2. žinodamas, kad jam Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiuoju 2017 m. lapkričio 28 d., skirtas draudimas bendrauti ir ieškoti ryšių su tėvu Z. R., lankytis jo namuose (duomenys neskelbtini) ir kitose vietose, kuriose būna nukentėjusysis, 2 metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, 2018 m. lapkričio 14 d., apie 2.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjo į savo tėvo namus, esančius (duomenys neskelbtini) r. ir su juo bendravo, beldė į lauko duris, išspyrė jas, prieš nukentėjusiojo Z. R. valią įsibrovė į jo gyvenamojo namo patalpas, grasino Z. R. jį nužudyti ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas bei kilusi reali grėsmė nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, metaline rūbų džiovykle sudavė Z. R. ne mažiau dviejų smūgių į nugarą, po to vieną kartą kumščiu trenkė Z. R. į galvą, o šiam praradus sąmonę ir pargriuvus ant grindų - trenkė į pilvą, padarydamas Z. R. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas dešinio užausio srityje, nugaros, pilvo srityje ir dešinio peties sąnario srityje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir vertinimas

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

4.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka, jog grasino tėvui, be to, ryšium su sveikatos negalavimais, prašo laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, todėl teisėjų kolegija baudžiamąją bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

4.2.1. Apeliantas neigia grasinęs tėvui motyvuodamas tuo, kad tik pasiteiravo apie jo nurodytą melą policijai, be to, tuo metu tėvas jau buvo nualpęs, o aplink viskas buvo išvartyta, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių bei išanalizuotų įrodymų visuma patvirtina apylinkės teismo išvadą, kad nusikalstamų veikų padarymo metu nukentėjusysis, dėl jau ankstesnių apelianto smurtavimo prieš jį atvejų bei tarpusavio ilgamečio konflikto, turėjo realų pagrindą bijoti sūnaus ir tikėti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti.

4.2.2. Analizuojamu atveju apeliantas iš esmės neneigė, jog būdamas neblaivus ir įpykęs, abejais atvejais (2018 m. lapkričio 3 d. ir 2018 m. lapkričio 14 d. veikos) siekė patekti į tėvų namus, vienu atveju pro langą, kitu - išlaužus namo duris, nes norėjo pasikalbėti. Be to, vaikščiojo pas motiną, o ne pas tėvą. Tėvo nemušė, jam negrasino. Pirmu atveju tėvas pats išlipo pro langą ir pabėgo, nes jo bijojo, antru - tik džiovykle padaužė į grindis. Tokie apelianto teiginiai, aptariamų nusikalstamų veikų kontekste, laikytini nepaneigiančiais jo kaltės, kadangi, kaip jau minėta, grasinimus užmušti tėvą apeliantas ne tik išsakė jam tiesiogiai, tačiau vėliau dar ir aktyviais tyčiniais veiksmais – mušdamas jį džiovykle, suduodamas smūgius rankomis, kas dar labiau tik sustiprino išsakytų grasinimų realumą (2018 m. lapkričio 14 d. veika). Kaltinime nurodytas aplinkybes bei faktą, kad apelianto veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina specialisto išvadoje jam konstatuotų sužalojimų pobūdis, jų lokalizacija bei tai, kad nukentėjusysis negalėjo susižaloti pats griūdamas ar kur atsitrenkdamas. Be to, tai, kad apeliantas ginčijosi su tėvu, kuris vėliau nugriuvo, patvirtina iš dalies apelianto motinos parodymai, jog ji girdėjo patį konfliktą bei nukentėjusiojo nugriuvimą ir kt. Galiausia, tai, kad abu tėvai buvo labai išsigandę dėl sūnaus elgesio patvirtina ne tik liudytojų, atvykusių į įvykio vietą policijos pareigūnų V. K. ir L. A. parodymai, tačiau ir garso įrašai, skambinant į bendrąjį pagalbos centrą (2018 m. lapkričio 3 d. veika), kurie vienareikšmiškai patvirtina stresinės situacijos buvimą bei nukentėjusiojo realų išgąstį ir baimę dėl sūnaus veiksmų ir grasinimų realumo. Taigi, visų šių, nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma, kuri išsamiai detalizuota skundžiamame nuosprendyje, neginčijamai patvirtina, kad dėl minėtų nuteistojo veiksmų nukentėjusysis jautė realią grėsmę ir suvokė, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti. Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad apeliantas ne kartą pripažintas kaltu dėl smurtavimo prieš tėvą, tad ir ši aplinkybė neabejotinai įtakojo nukentėjusiojo suvokimą, jog grasinimai jį nužudyti gali būti realiai įgyvendinti. Taigi, atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija neabejoja apelianto kalte padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje.

4.3.1. Skundu apeliantas prašo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba, kaip galima suprasti, atleisti nuo bausmės atlikimo dėl jo sveikatos būklės - širdies ligos - būtinos širdies vožtuvo operacijos, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, toks prašymas negali būti tenkinamas. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas ar dėl ligos nuteistajam gali būti per sunku atlikti paskirtą bausmę, įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui ir kt. Taip pat į tai, kada paaiškėjo ligos požymiai. Teismų praktikoje pažymėta, kad jei sunkia liga nuteistasis sirgo jau nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veiką, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2012, 2K-257/2013, 2K-264/2013).

4.3.2. Nagrinėjamu aspektu apeliantas pripažintas kaltu padaręs šešias tyčines veikas, kai dvi iš jų – baudžiamieji nusižengimai, keturios – nesunkūs nusikaltimai. Be to, kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas anksčiau net tris kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš savo tėvą, teistumas nėra išnykęs (t. 2., b. l. 20-27). Iš baudžiamosios bylos duomenų galima spręsti, kad apeliantui nustatytas 35 procentų darbingumo lygis dėl širdies veiklos sutrikimų, tačiau jam taip pat diagnozuoti ir psichikos bei elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (t. 2., b. l. 35-39, 54). Taigi, nors byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog apeliantui yra diagnozuoti įvairūs sutrikimai, tame tarpe ir minimi širdies veiklos, tačiau vis tik byloje nėra jokių medicininių dokumentų, objektyviai patvirtinančių apelianto teiginius apie sunkią jo sveikatos būklę, būtiną ir skubią širdies vožtuvo operaciją, numatytą suplanuotos operacijos datą ir pan. Be to, tokius jo teiginius pagrindžiančių duomenų jis nepateikė nei kartu su apeliaciniu skundu, nei teismo posėdyje apeliacinėje instancijoje. Klausimą dėl atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės dėl sunkios ligos apskritai apeliantas iškėlė tik bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Taigi, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių apelianto teiginius apie sunkią jo sveikatos būklę ir numatytą planinę širdies operaciją, dėl ko jis negali atlikti teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teigti, jog tai sudaro pagrindą atleisti apeliantą nuo minėtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nėra jokio pagrindo. Kita vertus, akivaizdu, jog minėti širdies veiklos sutrikimai bei turimas neįgalumas, nesutrukdė apeliantui nepaisyti įstatymų ir įvykdyti jam inkriminuotus baudžiamuosius nusižengimus ir nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas baudžiamuosius nusižengimus ir nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kurio vartojimas, sergant širdies ligomis, yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių tokio pobūdžio ligų paūmėjimui, tačiau jis nesiėmė jokių savikontrolės veiksmų, kas taip pat pagrįstai leidžia abejoti jo teiginiais apie ypač sunkią jo sveikatos būklę.

4.3.3. Apygardos teismo įsitikinimu, atsižvelgus į tai kas jau aptarta, spręsti, kad apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su širdies susirgimais, sudaro pagrindą keisti skundžiamą nuosprendį ir taikyti BK 76 straipsnio nuostatas, nėra jokio pagrindo. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismo nutartimi nėra užkertamas kelias apelianto atleidimo nuo bausmės dėl ligos galimybei, jeigu toks klausimas iškiltų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Tuo atveju, jei bausmės atlikimo metu apelianto sveikatos būklė blogėtų (dėl sunkios nepagydomos ligos, kuri įtraukta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto sunkių nepagydomų ligų sąrašą) ir įkalinimo įstaigoje nebūtų galimybės apeliantui užtikrinti tinkamo gydymo, bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos išvada, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl apelianto atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo (BK 76 straipsnis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 177, 178 straipsniai).

4.3.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo apeliantui taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaip jau minėta, anksčiau jau įvertinti bylos duomenys visiškai pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas, paskirdamas apeliantui galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 2 metams 5 mėnesiams, vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 63 straipsnyje numatytais bausmės bendrinimo principais, ir baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

4.3.5. Be to, kas paminėta 4.3.2. punkte, pažymėtina, kad teismas, skirdamas galutinę bausmę apeliantui, atsižvelgė ir į tai, kad jo atsakomybę sunkina ne tik tos aplinkybės, kad apeliantas visas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau ir tai, kad nusikalstamas veikas (BK 145 straipsnio 1 dalis 140 straipsnio 2 dalis, 165 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas recidyvistu. Taip pat teismas įvertino ir apelianto turimą neįgalumo lygį, jo piktnaudžiavimą alkoholiu, kas apeliantui sukelia kitus elgesio ir psichikos sutrikimus bei tai, kad apeliantas yra gana ūmaus būdo, kad nusikalstamų veiksmų, dėl ilgamečių nesutarimų su tėvu, nevertina kritiškai, bei kad praeityje skirtos bausmės nepasiekė numatytų tikslų. Apelianto skundą nagrinėjančio teismo nuomone, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog apelianto elgesys rodo visišką nesigailėjimą dėl nusikalstamų veikų, kas akivaizdžiai rodo nesikeičiančius jo nusikalstamus polinkius ir nenorą keistis. Apylinkės teismas, skirdamas apeliantui bausmes tiek už atskirus baudžiamuosius nusižengimus, tiek už nusikaltimus, taip pat jas subendrindamas ir paskirdamas galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę net nesvarstė galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, su kuo apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka. Apelianto skundo argumentas, kad jis, būdamas laisvėje, darysis tyrimus dėl širdies veiklos sutrikimų ir sieks, kad būtų atlikta širdies vožtuvo operacija, nelaikytinas sudarančiu pagrindą klausimo dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo atidėjimo svarstymui, nes apelianto gyvenimo būdas bei nuostatos neduoda pagrindo tikėti, kad apeliantas prioritetą skirs savo gyvenimo kokybės gerinimui (sveikatos būklės gerinimui). Jau anksčiau turėdamas tokią galimybę, bei žinodamas savo sveikatos būklės situaciją, apeliantas nesiėmė jokių veiksmų savo sveikatos gerinimui. Kita vertus, visų aptartų aplinkybių visuma neduoda visiškai jokio pagrindo tikėti ir tuo, kad apelianto elgesys yra kardinaliai pakitęs, o bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant jam su laisvės atėmimu susijusios bausmės.

4.3.6. Taigi, įvertinus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį apelianto apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. R. apeliacinį skundą atmesti.