Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. R., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, gyv. (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyv. vieta ten pat), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. R. vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas virš 1,51 promilės neblaivumas, o būtent: ji 2020-07-26 apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo V. L. priklausantį automobilį „Opel Astra Station Wagon“, v/n (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 3,37 promilių neblaivumas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji L. R. kaltę pripažino visiškai, ji kaltinama dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, prašė tik juos išvardinti. Su tuo sutiko prokurorė ir gynėja, todėl įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji L. R. savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2020-07-24 po darbo nuvažiavo pailsėti į (duomenys neskelbtini), nes ten yra jos tėvų butas. Važiavo jos sugyventiniui V. L. priklausančiu automobiliu "Opel Astra Station Wagon", v/n (duomenys neskelbtini) Vairuotojo pažymėjimą turi nuo (duomenys neskelbtini) Automobiliu ji naudojasi bendrai su sugyventiniu. 2020-07-26 ji išgėrė brendžio ir alaus. Susipyko su sūnumi ir apie 17 val. sėdo į automobilį, kadangi nutarė grįžti į (duomenys neskelbtini). Pavažiavusi link (duomenys neskelbtini) apie 500 m, ji nesuvaldė automobilio, nuvažiavo į dešinėje pusėje esantį griovį ir sustojo, nes negalėjo išvažiuoti. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie jai nustatė virš 3 promilių neblaivumą. Dar po kažkurio laiko atvyko sugyventinis V. L., kuris išvairavo automobilį iš griovio. Atvažiavęs autovežis automobilį nugabeno į Varėnos rajono policijos komisariatą. Automobilio, kiek prisimena, ji neapgadino. Ji važiavo viena, niekas jos važiuoti nevertė. Ji žinojo, kad, pavartojus alkoholio, vairuoti automobilio negalima, tiesiog taip gavosi. Dėl savo tokio elgesio ji gailisi.

Liudytojo Justino Kavaliausko, dirbančio Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu parodymais, kad 2020 m. liepos 26 d. jis dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu Vilmantu Skopecku, kai 17 val. 41 min. į Bendrąjį pagalbos centrą buvo gautas telefoninis pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), neblaivi moteris nuvažiavo nuo kelio su automobiliu "Opel", v/n (duomenys neskelbtini) Apie 18 val. 09 min. nuvykę į įvykio vietą, jie rado griovyje stovintį automobilį "Opel Astra Station Wagon", v/n (duomenys neskelbtini) kuriame vairuotojo vietoje sėdėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo L. R.. Pasiteiravus, kas nutiko, moteris paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) name, savo tėviškėje, visą dieną ji gėrė alkoholinius gėrimus, alų, po to, nusprendė važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Ji nurodė, kad išvažiavusi iš kiemo, ji pasuko į kairę ir, pavažiavusi apie 200 m , kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, šis nuvažiavo į griovį. L. R. pateikė transporto priemonės registracijos liudijimą, tačiau nepateikė techninės apžiūros rezultatų kortelės, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, vairuotojo pažymėjimo. L. R. pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo su savimi neturi, nes šį yra palikusi namuose. Automobiliu L. R. važiavo viena. Bendraujant su L. R., nuo šios sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl buvo nuspręsta įvertinti bendrą asmens būklę. L. R. negalėjo eiti tiesia linija pėda po pėdos, taip pat negalėjo stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą, atsimerkusi ir užsimerkusi. L. R. buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą, paaiškinta atsisakymo tikrintis teisiniai padariniai. Prieš patikrinant neblaivumą, L. R. buvo pasiteirauta, prieš kiek laiko ji vartojo alkoholį. L. R. sakė, kad 2020-07-26 nuo ankstaus ryto iki maždaug 17 val. gėrė alų. Kokį alų gėrė ir kiek, ji nurodyti negalėjo. L. R. 2020-07-26 18 val. 16 min. alkotesteriu pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 3,37 promilių neblaivumas, 18 val. 43 min. atlikus antrąjį tikrinimą, nustatytas 3,90 promilių neblaivumas. L. R. su tikrinimo rezultatais sutiko, tą pažymėjo neblaivumo nustatymo akte. L. R. buvo nušalinta nuo tolimesnio transporto priemonės vairavimo ir sulaikyta, atlikus įvykio vietoje būtinus pirminius procesinius veiksmus, atvežta į Varėnos rajono policijos komisariatą. ( b. l. 50 - 52)

Liudytojo V. L. parodymais, kad jis su L. R. kartu gyvena kaip sugyventiniai apie 7 metus, veda bendrą ūkį. 2020-07-22 jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur yra L. R. butas. 2020-07-24 į (duomenys neskelbtini) atvažiavo ir L. R. su jo automobiliu "Opel Astra Station Wagon", v/n (duomenys neskelbtini) 2020-07-26 apie 12 val. jis su savo automobiliu "Ford Galaxy" išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Išvažiuodamas neatkreipė dėmesio, ar L. R. neblaivi, nematė, kad ji tą dieną būtų gėrusi alkoholinius gėrimus. Vakare, jis neprisimena, kelintą valandą, jam kažkas paskambino ir pranešė, kad L. R. netoli (duomenys neskelbtini) pamatė griovyje savo automobilį. Automobilio nežymiai buvo apgadintas priekinis bamperis. Tai buvo pirmas kartas, kad L. R. vairavo neblaivi. ( b. l. 38-40)

Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Justino Kavaliausko 2020-07-26 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2020-07-26 apie 17.41 val. buvo gautas pranešimas, kad neblaivi vairuotoja (duomenys neskelbtini), važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) Varėnos rajone, nuvažiavo nuo kelio. Nuvykus į įvykio vietą pamatė griovyje automobilį Opel Astra Station Wagon, v.nr.(duomenys neskelbtini) o vairuotojo vietoje sėdėjo L. R..Jai buvo nustatytas neblaivumas 3.37 promilės. Vairuotoja pripažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus ir neblaivi vairavo automobilį. ( b. l. 7-8)

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kai 2020-07-26 buvo apžiūrėta vieta (duomenys neskelbtini) pusės, kur rastas įvažiavęs į griovį lengvasis automobilis „Opel Astra Station Wagon“, v/n (duomenys neskelbtini) ( b. l. 11- 23)

Automobilio "Opel Astra Station Wagon", v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas ( b. l. 28-31). Automobilio "Opel Astra Station Wagon", v/n (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad automobilio savininku-valdytoju nurodytas V. L. ( b. l. 27). VšĮ "Emprekis" informacija, kad pagal pateiktus duomenis automobilio vidutinė kaina be PVM yra 2141 euras, su PVM kaina - 2590 eurų. ( b. l. 55)

Neblaivumo nustatymo 2020-07-26 aktas Nr. 0120000398739, kuriame nurodyta, kad alkotesteriu "Alcotest 6810" Nr. ARFM 0251 L. R. 2020-07-26 18.16 val. nustatytas 3,37 promilių neblaivumas, 18.43 val. nustatytas 3,90 promilių neblaivumas. ( b. l. 32,33)

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamosios L. R. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamoji L. R. vartojo alkoholinius gėrimus, kaip nurodė brendį ir alų, todėl suprato ar turėjo suprasti, kad išgėrus jos nurodytą kiekį alkoholio, ji yra neblaivus ir nesant būtinojo reikalingumo vairavo transporto priemonę.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu (Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 89 dalyje numatyta, jog viešasis eismas yra žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose. Tai, kad kaltinamajai nustatytas neblaivumas virš 1.51 promilės, patvirtina Neblaivumo nustatymo akto duomenys, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenys, kaltinamosios L. R. paaiškinimai, liudytojo Justino Kavaliausko parodymai. Kaltinamoji pilnai pripažino kaltę, patvirtindama, kad vartojo alkoholinius gėrimus, po to vairavo transporto priemonę iš (duomenys neskelbtini). Su nustatytu neblaivumo rezultatu sutiko.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Kaltinamoji L. R. ir laiduotojas V. L. pateikė teismui prašymus atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sugyventinio (partnerio) V. L. atsakomybėn.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad L. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką L. R. padarė pirmą kartą, anksčiau ji nėra teista (b. l. 83) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamoji L. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, dėl L. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviai, nebuvo padaryta žala. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytinos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. R. įgijusi aukštąjį išsilavinimą, anksčiau neteista, bausta už nešiurkštų administracinį nusižengimą (b.l. 67), dirbanti (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta viena L. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu ji savo elgesį vertino kaip netinkamą ir nepateisinamą poelgį. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamoji savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji L. R. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teisiamajame posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Nagrinėjamu atveju atleisti L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jos sugyventinis (partneris). V. L. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kartu su L. R. gyvena apie aštuonerius metus, turi bendrą turtą ir buitį, juos sieja šeimyniniai santykiai. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. L. neteistas (b. l. 138), dirbantis (duomenys neskelbtini) ir darbdavio charakterizuojamas kaip drausmingas darbuotojas, profesionaliai ir nepriekaištingai vykdantis tarnybą (b.l. 132-133). Pats V. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jo santykiai su L. R. yra labai geri, jie kartu gyvena, artimai bendrauja ir jis turės galimybę daryti teigiamą įtaką L. R., bandys kalbėtis su ja, paaiškinti jos netinkamą, nusikalstamą elgesį.

Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas V. L. yra vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė itin teigiama, jis kritiškas kaltinamosios elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis tiesiogiai ir nuolatos gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, nes yra artimas jos aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Atsižvelgiant į laiduotojo V. L. turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas pragyvenimui, artimas minimaliam mėnesiniam atlyginimui ( b.l. 137), neskirtinas užstatas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo kaltinamajai L. R., pažymėtina, kad ji nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamoji L. R. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, važiavo rajoninės reikšmės keliu, siekdama patekti ir važiuoti krašto keliu, kai jos kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3.37 promilių etilo alkoholio, t. y. sunkus girtumo laipsnis. Taigi ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nesukėlė skaudesnių padarinių. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant L. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį, už kurį kartu su nuobauda skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamosios gynėja prašo už nusikalstamos veikos padarymą jai skirti kuo mažesnę specialiosios teisės atėmimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad L. R. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, taip pat įvertinus tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, praeityje nėra teista, bausta tik už nešiurkštų nusižengimą, spręstina, kad kaltinamajai skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise artimas numatytos sankcijos vidurkiui. L. R. uždraudimas naudotis minėta teise ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui sukels per didelius suvaržymus, šiuo atveju nėra išskirtinės ir leidžiančios spręsti apie šios baudžiamojo poveikio priemonės neproporcingumą. Kasdienį gyvenimą dėl veikos padarymo apsunkinančias aplinkybes L. R. galėjo ir turėjo numatyti darydama nusikalstamą veiką, tokios padaryto nusikaltimo ir iš to kylančių suvaržymų pasekmės yra standartinės daugeliui nusikaltimus darančių asmenų ir nėra neatkuriamos.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam L. R. pažymėtina, jog, kaip jau minėta, ji įvykio metu, būdama neblaivi, kai kraujyje nustatytas 3.37 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį „Opel Astra Station Wagon“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio savininku-valdytoju pagal VĮ Regitros duomenis nurodytas V. L..

Kaltinamoji L. R. paaiškino, kad šį automobilį įsigijo kartu su V. L., kai kartu gyveno, pusę pinigų sumos įsigyjant ji sumokėjo ir jeigu jau reikės, tai atiduos ir kitą pinigų sumą. Ji laiko, kad nurodytas automobilis yra jos nuosavybė, pageidauja, kad būtų konfiskuotas šis automobilis, o ne priteistina konfiskuotino automobilio vertė.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi L. R. naudotas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus faktą, kad šiuo nuosprendžiu L. R. atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) bei atsižvelgus į BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas turi teisę apsispręsti, ar konfiskuoti minėtą transporto priemonę, ar to nedaryti. Teismas pažymi, kad siekiant teisingos pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, būtina įvertinti turto konfiskavimo taikymą proporcingumo ir teisingumo principų aspektu. Šiame kontekste pažymėtina, kad L. R. šiuo nuosprendžiu atleidžiama nuo baudžiamosios pagal laidavimą ir jokios kitos turtinio pobūdžio priemonės jai netaikomos, t. y. jai neskiriama bauda, ar įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertė šiuo atveju yra 2590 Eur su PVM (b. l. 55), kai tuo tarpu už nesunkų nusikaltimą, tarp jų ir įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda – gali būti skiriama jos dydį nustatant nuo 50 iki 2 000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), t. y. baudos minimumas šiuo metu yra 2 500 Eur. Nors atleidžiant L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą padaryta išvada, kad jos asmenybė nėra pavojinga, tačiau pažymėtina, kad pati jos padaryta nusikalstama veika itin pavojinga, kadangi ji vairavo neblaivi, apie šią jos veiką pranešė kiti pašaliniai asmenys. Su transporto priemonės konfiskavimu sutinka ir pati kaltinamoji, ir jos gynėja, o V. L. prieštaravimų neišreiškė.

Dėl paskirtų ir taikomų kardomųjų priemonių, laikino nuosavybės teisių apribojimo, laikino sulaikymo, civilinio ieškinio pareiškimo ir procesinių išlaidų priteisimo

Kaltinamajam L. R. ikiteisminio tyrimo metu skirtos ir taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti; specialiosios teisės sustabdymas; dokumento - vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimas (b.l. 99-104). Nuosprendžiui įsiteisėjus, šios kardomosios priemonės naikintinos, specialiosios teisės sustabdymo terminas įskaitytinas į paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminą.

Kaltinamajai L. R. nebuvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Automobilis „Opel Astra Station Wagon“, v/n (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės registracijos liudijimas perduotas saugoti V. L., konfiskuojant transporto priemonę valstybės naudai, perduotini institucijai, vykdančiai turto konfiskavimą.

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) - saugomas byloje voke prie bylos, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu (daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. L. R. buvo laikinai BPK 140 straipsnio tvarka sulaikyta: sulaikyta 2020-07-26 18.44 val., o paleista – 2020-07-27 13.40 val. (b.l. 90-91, 107-108).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad priverstinio automobilio nuvežimo išlaidos – 60.50 Eur, Alytaus AVPK yra atlygintos L. R. (b.l. 70-71).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 297, 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 6 dalimis, 307 straipsnio 3 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

nutaria:

L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti vienerių (1) metų laidavimo terminą. Laiduotoju paskirti V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), netaikant užstato.

Paskirti L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems (2) metams šešiems (6) mėnesiams uždrausti jai naudotis teise vairuoti transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymą skaičiuoti nuo 2020 m. liepos 27 d. (nuo specialiosios teisės sustabdymo pradžios).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 6 dalimis, paskirti L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jai priklausantį turtą – automobilį „Opel Astra Station Wagon“, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2007-11-15, 2590 Eur (su PVM) vertės, įregistruotą V. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, saugomą V. L., (duomenys neskelbtini), įpareigojant turto konfiskavimą vykdančiai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – perduoti konfiskuojamą transporto priemonę ir konfiskuojamos transporto priemonės registracijos liudijimą.

L. R. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

L. R. kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo paėmimą Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinti.

L. R. kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

jeigu laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

jis, būdamas laiduotojas, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).