- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-22
- Bylos Nr.
- 2A-417/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00801-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Alė Bukavinienė, Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- J. M.
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-961-660/2013 pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovei V. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. M. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės V. B. 196 000 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad nuo 2010 m. vasario mėn. iki 2011 m. vasario mėnesio sudarė su atsakove V. B. paskolos sutartis, pagal kurias iš viso atsakovei paskolino 196 000 Lt sumą. Rašytinių paskolos sutarčių jie nepasirašė, tačiau paskolų suteikimo faktus patvirtina pinigų pervedimai į atsakovės sąskaitas banke. Kadangi atsakovė paskolų negrąžina, prašė priteisti skolą ir palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovė V. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Ji nurodė, kad iš ieškovo pinigų nesiskolino, pinigai buvo skirti V. B..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui J. M. iš atsakovės V. B. 196 000 Lt skolos, 5 % metines palūkanas už priteistą 196 000 Lt sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius ieškovo atliktus pavedimus į atsakovės įvairias sąskaitas bankuose iš viso 196 000 Lt sumai, nurodant mokėjimo paskirtyje „paskolos“, tokiu būdu aiškiai išreiškiant valią skolinti pinigus atsakovei, įvertindamas tai, kad ieškovas nepripažįsta atsakovės nurodytos aplinkybės, kad pinigus į atsakovės sąskaitą jis pervesdavo ne suteikdamas paskolas atsakovei, o suteikdamas paskolas V. B., atsakovė nepateikė jos atsikirtimus patvirtinančių įrodymų, konstatavo, kad nėra pagrindo laikyti, kad paskoliniai santykiai susidarė ne tarp ieškovo ir atsakovės, o tarp ieškovo ir V. B.. Todėl padarė išvadą, kad atsakovė privalo grąžinti ieškovui iš šio kaip paskolas gautą 196 000 Lt sumą (CK 6.871 str. 1 d., CPK 185 str.).
Atsakovė, būdama apdairi ir elgdamasi protingai, privalėjo pasirūpinti tinkamais įrodymais, kad į jos sąskaitą pervedami pinigai yra skirti ne jai, reikalauti, kad pavedime būtų nurodyta tikroji pinigų pervedimo paskirtis. Ji, gavusi, kaip kad pati teigia atsakyme į pretenziją, be jos sutikimo į sąskaitą pervedamus pinigus, kaip apdairus asmuo privalėjo jų nepriimti, grąžinti juos ieškovui. To nepadarius, teismas laikė, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, kuriomis ji grindžia savo atsikirtimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė V. B. prašo skundžiamą Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad sprendžiant, ar tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai, būtina įvertinti faktų, leidžiančių spręsti apie šalis siejančių santykių pobūdį, visumą. Byloje esantys įrodymai apie pinigų pervedimą gali patvirtinti, kad santykiai kildinami ne tik iš paskolos teisinių santykių, bet ir iš kitokių santykių, pvz. bendro verslo ar partnerystės, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovė kokia nors forma buvo įsipareigojusi ieškovui grąžinti ginčo mokėjimo nurodymais pervestus pinigus. Juose nurodyta mokėjimo paskirtis – paskola, tačiau šis įrašas padarytas ieškovo iniciatyva ir nepatvirtintas jokia rašytinės formos sutartimi, atsakovė neturėjo galimybės jam daryti įtaką. Taigi pats ieškovas, pervesdamas pinigus, nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu, kokia rašytine sutartimi jis vadovaujasi atlikdamas mokėjimo pavedimą. Nors ieškovas teigė, kad ne kartą atsakovės prašė grąžinti paskolą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Byloje esanti pretenzija dėl paskolos grąžinimo nėra pakankamas įrodymas, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė skolą pripažino, ją mokėjo ar kaip nors kitaip išreiškė valią grąžinti ieškovui į atsakovės sąskaitą pervestus 196 000 Lt. Atsakovė viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad pinigų iš ieškovo nesiskolino, jo nepažįsta, jokie sutartiniai teisiniai santykiai jų nesieja.
Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų D. B., V. B., A. B., E. S. parodymais dėl tos priežasties, esą šie asmenys nedalyvavo ieškovui su atsakove tariantis dėl pinigų paskolinimo, o vadovavosi ieškovo atstovų paaiškinimais, kurie taip pat nedalyvavo nurodytame procese, ieškovo dalyvavimo nepripažindamas būtinu, nors tokį prašymą atsakovė buvo išreiškusi. Akivaizdu, kad liudytojais apklaustų asmenų parodymai turėjo didesnę įrodomąją galią, kadangi duoti byloje prisiekus sakyti tiesą, lyginant su ieškovo atstovų paaiškinimais.
Be to, teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad V. B. pripažino skolinęsis pinigus iš ieškovo J. M., kurie buvo pervesti į atsakovės sąskaitą, kuria naudojosi būtent V. B., nes jo vardu atidarytos sąskaitos buvo ir yra areštuotos antstolių patvarkymais. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad prieš pervedant 2011-02-08 pavedimu Nr. 71 150 000 Lt, V. B. skrido į Milaną, kur tuo metu buvo ieškovas, tartis dėl paskolos sąlygų, o bilietą jam nupirko ieškovo sesuo ir atstovė šioje byloje J. M.. Ši aplinkybė reikšminga nagrinėjamam ginčui. Be to, teismas nepagrįstai atsisakė vertinti atsakovo pateiktą į bylą elektroniniu paštu ieškovo siųstą laišką ieškovo seseriai ir atstovei, iš kurio matyti, kad paskoliniai santykiai buvo susiklostę tarp ieškovo ir V. B..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kadangi teismas priėmė skundžiamą sprendimą visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs bylos medžiagą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Apeliantė pateikė prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir tokį prašymą pateikusi atsakovė, nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus ji išsamiai išdėstė paduotame apeliaciniame skunde, todėl prašymas netenkintinas (CPK 322 str.).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Byloje kilo ginčas dėl tinkamo faktinių aplinkybių vertinimo sprendžiant, ar šalis siejo paskolos teisiniai santykiai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2010-02-05, 2010-09-21, 2010-10-07 ir 2011-02-08 atliko pinigų, iš viso 196 000 Lt, pavedimus į atsakovės įvairias sąskaitas bankuose, nurodydamas, kad pervedamos „paskolos“ (b. l. 9-12). Remdamasis šiais įrodymais ieškovas grindė savo reikalavimą priteisti iš atsakovės nurodyto dydžio skolą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šie įrodymai pagrindžia ieškovo valią paskolinti atsakovei pinigus, taip pat, kad paskolos teisiniai santykiai susiklostė būtent tarp ieškovo ir atsakovės, o ne tarp ieškovo ir V. B., kaip bandė įrodinėti atsakovė.
Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Nors apeliantė skunde nurodo, jog paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka, kadangi esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą, o, pasak jos, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovė kokia nors forma buvo įsipareigojusi grąžinti ieškovui jai pervestus pinigus, teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne; šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. Paskolos sutarties formą reglamentuoja CK 6.871 straipsnio 1 dalis, pagal kurią fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2 000 Lt. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. A. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. M. v. A. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-368/2011; kt.).
Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties, taip pat, kad į atsakovės sąskaitą buvo pervesta iš viso 196 000 Lt suma, nurodant paskirtį „paskola“. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė, neigdama paskolos teisinių santykių su ieškovu buvimą, nepateikė įrodymų, kad į jos sąskaitas (ne vieną kartą ir analogiškai nurodant pavedimo paskirtį) pervestus pinigus kaip paskolą ji kokia nors forma būtų atsisakiusi priimti ar nepripažinusi pinigų pervedimo paskirties. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė teismui banko sąskaitų, į kurias buvo pervesti nurodyti pinigai, todėl nėra galimybės nustatyti, kad atsakovė šiais pinigais nesinaudojo. Atsakovės į bylą pateiktas V. B. patvirtinimas (b. l. 84), kad jis skolinosi iš ieškovo pinigus 196 000 Lt sumai, kurie buvo pervesti į atsakovės sąskaitas bankuose, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia to fakto, kad ieškovo valią atitiko pinigų skolinimas būtent atsakovei. Tai, kad V. B. ji buvo suteikusi galimybę naudotis jos sąskaitomis bankuose, tik patvirtina, kad atsakovė prisiėmė riziką, susijusią su jai priklausančių banko sąskaitų naudojimusi, kadangi į bylą nėra pateikta įrodymų, kad šiomis banko sąskaitomis galėjo naudotis tiek atsakovė, tiek V. B.. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė, būdama apdairi ir elgdamasi rūpestingai, privalėjo nepriimti pinigų ir grąžinti juos ieškovui, jeigu, jos manymu, šie pinigai į jos sąskaitą buvo pervesti be pagrindo. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išaiškindamas, kad protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą, o tuo pačiu įsipareigoja juos grąžinti paskolos davėjui, nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą (2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2013).
Taigi nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nurodytus pinigus atsakovė priėmė kaip paskolą ir tuo pačiu įsipareigojo juos grąžinti paskolos davėjui net ir nesant raštu atskirai išreikšto tokio jos įsipareigojimo, kadangi kitokio lėšų pervedimo teisinio pagrindo ji neįrodė (CPK 178 str., 185 str.).
Tai, kad teismas nesivadovavo atsakovės liudytojų parodymais, kurie, pasak teismo, nedalyvavo ieškovui su atsakove tariantis dėl pinigų skolinimo, tačiau vadovavosi ieškovo atstovų, kurie taip pat nedalyvavo šiame procese, paaiškinimais, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.), kadangi atstovai civiliniame procese jų atstovaujamųjų vardu atlieka visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems, išskyrus įstatymų numatytas išimtis (CPK 54 str. 1 d.), todėl jų paaiškinimai vertinami kaip duoti ieškovo vardu. Nesutiktina su apeliante, kad teismas nepagrįstai atsisakė vertinti atsakovės į bylą pateiktą elektroniniu paštu ieškovo siųstą laišką (b. l. 33), kadangi teismas nustatė, kad šis įrodymas negali būti pripažintinas tinkamu, nes laiškas yra surinktas kompiuteriu ir tekstas atspausdintas, o jo turinio ieškovo atstovai nepripažįsta (CPK 177 str. 1 d.), tuo pačiu apeliantė nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo pinigų suma, pervesta į jos sąskaitas, buvo skirta ne jai, o kitam asmeniui.
Prie apeliacinio skundo pateiktus papildomus įrodymus atsisakytina priimti, kadangi apeliantė nepagrindė, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Netenkinus apeliacinio skundo, atlygintinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė 1 250 Lt išlaidų (b. l. 145-146), todėl šios išlaidos atlygintinos jam iš atsakovės visa apimtimi, kaip atitinkančios CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 250 Lt bylinėjimosi išlaidų.