- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-08
- Bylos Nr.
- 2S-1014-945/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30588-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Pareiškėjas
- A. U.
- Kreditorius
- V. U.
- Advokatai
- Mindaugas Vasiliauskas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8315-359/2018 pagal pareiškėjo A. U. atstovo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolė B. Č., išieškotoja V. U.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas skundu (b. l. 4–6) prašo panaikinti antstolės B. Č. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsisakymo tenkinti prašymą ir pareiškėjo prašymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo tenkinti, įpareigoti antstolę pažymėti vykdomajame dokumente apie bylos visišką įvykdymą ir patvarkymu konstatuoti vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5080/2004 užbaigimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, panaikinti taikomas priverstinio išieškojimo priemones. Skunde nurodoma, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 14 d. sprendimu patvirtintą vaiko išlaikymo sumą iki dukros pilnametystės pareiškėjas yra sumokėjęs. 2006 m. rugpjūčio 31 d. V. U. surašė pareiškimą, kuriuo ji patvirtina, kad šalių bendru susitarimu buvo susitarta dėl nepilnametės dukros išlaikymo formos pakeitimo ir 2006 m. rugpjūčio 5 d. A. U. sumokėjo, o V. U. gavo 35 100 Lt (10 165,66 Eur) nepilnametės dukros išlaikymui iki pilnametystės. V. U. patvirtinus, kad vaiko išlaikymo pinigus gavo, pretenzijų neturi ir ateityje nereikš, antstolė privalėjo priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Antstolė 2017 m. liepos 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomosios b. l. 2) atsisakė tenkinti prašymą užbaigti vykdomąją bylą, nutarė tęsti išlaikymo skolos išieškojimą, nes ne visuose pareiškėjo pateiktuose mokėjimo dokumentuose nurodyta, kad mokamas išlaikymas vaikui, o išlaikymo skola sudaro 5 522,03 Eur.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. kovo 13 d. nutartimi (b. l. 110–112) pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pareigos įvykdymą grindžia 2006 m. rugpjūčio 31 d. V. U. rašytiniu pareiškimu apie prievolės įvykdymą, kuriame V. U. patvirtina, jog šalių bendru sutarimu 2006 m. liepos 19 d. buvo susitarta dėl nepilnametės dukros išlaikymo formos pakeitimo ir 2006 m. rugpjūčio 5 d. A. U. sumokėjo, o V. U. gavo iš A. U. 35 100 Lt (10 165,66 Eur) nepilnametės dukros išlaikymui iki jos pilnametystės. Teismas nurodė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi konstatavo, jog A. U. ir V. U. 2012 m. susitarimu sutarė 2006 m. susitarimą dėl išlaikymo prievolės nepilnametei įvykdymo laikyti negaliojančiu ir naujai suderino konkrečias vykdant 2004 m. teismo sprendimą sumokėtas ir likusias mokėti sumas. Minėta nutartimi antstolė įpareigota tęsti vykdymo veiksmus. Nors, pareiškėjo tvirtinimu, 2012 m. kovo 8 d. susitarimo su V. U. jis nepasirašė ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ajame skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nukentėjusiojo A. U. pareiškimą V. U. atžvilgiu dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas pats savaime teismo neįgalina byloje esančių duomenų ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinti kitaip. Teismas pažymėjo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis apeliacine tvarka nebuvo apskųsta, yra įsiteisėjusi, todėl turi būti vykdoma. Teismas nustatė, kad po 2012 m. kovo 8 d. susitarimo pareiškėjas dukrai tik 2016 m. rugpjūčio 23 d. ir 2016 m. spalio 23 d. pervedė po 150 Eur paramą studijoms, o 2016 m. lapkričio 22 d. pervedė 100 Eur Kalėdoms. Dėl to teismas padarė išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2004 m. gegužės 14 d. sprendimas nebuvo įvykdytas, todėl vykdomoji byla negalėjo būti užbaigta. Teismas sutiko su antstolės 2017 m. liepos 10 d. patvarkyme nurodytais argumentais, kad susipažinęs su pateiktais duomenimis antstolis gali įvertinti ir užskaityti kaip vaiko išlaikymą tik tas lėšas, kurios buvo nurodytos kaip mokamos ir pervedamos vaiko išlaikymui. Teismas antstolės atsisakymą 2017 m. liepos 10 d. patvarkymu užbaigti vykdomąją bylą pripažino teisėtu ir dėl to pareiškėjo prašymą priteisti iš antstolės 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidas atmetė.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu (b. l. 115–118) pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartį ir jo skundą dėl antstolės patvarkymo panaikinimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatyti faktai negali būti laikomi prejudiciniais nagrinėjamoje byloje, nes buvo tiriamos kitos aplinkybės.Teismas nepagrįstai vertino 2012 m. kovo 8 d. išieškotojos pateiktą susitarimą, kurio apeliantas negalėjo pasirašyti, nes buvo išvykęs dirbti į užsienį. 2012 m. kovo 8 d. netikrame susitarime nurodyta išlaikymo vaikui suma yra neteisinga ir prieštarauja pareiškėjo pateiktiems įrodymams apie sumokėtas lėšas, o dėl galimai nusikalstamais veiksmais pagaminto susitarimo vyksta ikiteisminis tyrimas.Byloje nebuvo tirti jokie įrodymai apie apelianto sumokėtas pinigines lėšas vaiko išlaikymui. Teismas nepagrįstai iš pateiktų 2012–2016 m. bankinių pavedimų išskyrė pavedimus „parama studijoms“, „Kalėdoms“, tačiau kitų pavedimų, kuriuose nurodyta „alimentai“, teismas nepriskyrė prie išlaikymo vaikui. Piniginės perlaidos 2004–2005 m. iš JAV buvo skirtos vaiko išlaikymui, bet ne V. U., iš viso sumokėta 10 083,21 Eur, tačiau teismas netyrė šių piniginių lėšų paskirties. Apeliantas vaiko išlaikymui sumokėjo pavedimais 17 778,97 Eur, o grynais pinigais – 5 821,36 Eur (20 100 Lt), iš viso 23 600,33 Eur.Suinteresuotasis asmuo išieškotoja V. U. atsiliepimu (b. l. 127– 130) prašo pareiškėjo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad 2016 m. gegužės 3 d. pareiškėjas pateikė antstolei negaliojantį 2006 m. rugpjūčio 31 d. išieškotojos pareiškimą, kuriame ji nurodo, jog 35 000 Lt (10 136,70 Eur) suma jai sumokėta išlaikymui ir pretenzijų dėl to ji nereikš. Antstolė nutraukė vykdomąją bylą, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, patenkino išieškotojos skundą, įpareigojo antstolę tęsti vykdymo veiksmus. Dėl to pareiškėjas negali iš naujo teisme reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu. Išieškotoja nurodo, kad ikiteisminiame tyrime jai nėra pareikšti įtarimai. Skunde teigiama, neva išlaikymo prievolę pareiškėjas įvykdė 2004–2005 m. piniginėmis perlaidomis iš Bruklino (dokumentai byloje pateikti ne valstybine kalba), tačiau šis pareiškėjo argumentas visiškai prieštarauja kitiems byloje esantiems pareiškėjo 2006 m. banko sąskaitos išrašams, iš kurių matyti, kad pareiškėjas prievolę teikti išlaikymą dukrai vykdė vėliau nei pareiškėjo nurodytos pinigų perlaidos. Dėl to nelogiška, kad pareiškėjas, jo teigimu, tariamai 2004–2005 m. visiškai įvykdęs išlaikymo vaikui prievolę, po 2 metų 2006 m., o taip pat 2012–2016 m. prievolę būtų vykdęs iš naujo, bei 2016 m. el. paštu suderinęs su pareiškėja alimentų įsiskolinimo dydį. Išieškotoja atkreipia dėmesį į pareiškėjo argumentus, kad jis neva perlaidomis iš JAV sumokėjo 10 083,21 Eur alimentų, o kartu su piniginėmis perlaidomis į banką 2006 m., 2008 m. sumokėjo 17 778,97 Eur, taip pat neva sumokėjo 20 100 Lt (5 821,36 Eur) grynaisiais pinigais. Tokiu atveju neaišku, kodėl pareiškėjas ginčija 2012 m. kovo 8 d. susitarimą, kaip neatitinkantį tikrovės, nors jame nurodytą sumą 20 100 Lt (5 821,36 Eur) laiko teisinga ir sumokėta neva grynaisiais pinigais išieškotojai.Antstolė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.Byloje ginčas kilo dėl to, ar antstolė teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą užbaigti vykdomąją bylą.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Iš byloje ir vykdomojoje byloje esančių dokumentų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 18 d. išdavė vykdomojo rašto dublikatą civilinėje byloje Nr. 2-5080/2004 dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 14 d. sprendimo, kurio teismas nusprendė, jog A. U. įsipareigoja teikti V. U. lėšas nepilnametės dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis po 86,87 Eur (300 Lt) kas mėnesį iki dukros pilnametystės. 2017 m. liepos 4 d. pareiškėjo (skolininko) A. U. vardu jo atstovas kreipėsi į antstolę dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimo, nes A. U. yra sumokėjęs visą vaiko išlaikymo sumą. Antstolė 2017 m. liepos 10 d. patvarkymu atsisakė tenkinti prašymą užbaigti vykdomąją bylą ir nutarė tęsti išlaikymo skolos išieškojimą. Skundžiamame patvarkyme nurodyta, kad išlaikymo skola sudaro 5 522,03 Eur.Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas proceso teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų ir kitų vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės, interesai ir teisėti lūkesčiai. CPK 632 straipsnyje yra numatyti vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai. Vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Tam, kad vykdomoji byla būtų užbaigta šiuo pagrindu, antstoliui turi būti pateikti duomenys, jog vykdomasis dokumentas yra visiškai įvykdytas.Atskirajame skunde nurodoma, kad visiško atsiskaitymo faktą patvirtina 2006 m. liepos 19 d. susitarimas dėl išlaikymo formos pakeitimo ir išieškotojos patvirtinimas, kad visa išlaikymo suma yra sumokėta. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi, kuria šis susitarimas pripažintas negaliojančiu. Išieškotoja nurodo, kad ginčas jau išspręstas priėmus nutartį nurodytoje byloje, todėl pakartotinai to paties reikalavimo pareiškėjas negali reikšti.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimo vykdymas yra tęstinio pobūdžio procesas, skolininko teisė ginti savo interesus reiškiant reikalavimą dėl vykdomosios bylos užbaigimo įvykdžius vykdomąjį dokumentą įtvirtinta CPK 593 straipsnyje, 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte, todėl vien faktas, kad tokio pobūdžio skolininko prašymas kartą jau buvo atmestas, savaime neužkerta galimybės tokį prašymą reikšti pakartotinai. Kartu apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamos nutarties motyvu, kad, vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia pakartotinai įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudicinių faktų). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimą dėl vykdomosios bylos užbaigimo teikia antrą kartą, pirmą kartą teiktas reikalavimas taip pat buvo grindžiamas 2006 m. liepos 19 d. susitarimu, kurį teismas pripažino negaliojančiu. Teismo procesiniu sprendimu konstatuotos faktinės aplinkybės gali būti nuginčijamos tik instancine tvarka ginčijant teismo sprendimą arba inicijuojant proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnyje nurodytais pagrindais. Kitoje civilinėje byloje vertindamas tuos pačius šalių argumentus teismas negali nustatyti kitokių faktinių aplinkybių. Dėl nurodytų priežasčių spręsti, kad ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas galėjo tenkinti pareiškėjo reikalavimą savo poziciją grįsdamas 2006 m. liepos 19 d. susitarimu, nėra pagrindo (CPK 182 str. 2 p.).Kaip nepagrįstą apeliacinės instancijos teismas atmeta ir atskirojo skundo argumentą, kad ginčijamos nutarties teisėtumą paneigia pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog išieškotojos antstolei pateiktas 2012 m. kovo 8 d. susitarimas, kuriuo remdamasis Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi konstatavo, kad išlaikymo pareiga nėra tinkamai įvykdyta, yra suklastotas, jog dėl dokumento suklastojimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pagrindu kitaip įvertinti faktines aplinkybes, kurios jau buvo įvertintos teismo procesiniu sprendimu, gali būti tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo nustatytas dokumento suklastojimas, dėl kurio priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas (CPK 366 str. 1 d. 3 p.). Vien aplinkybė, kad dėl galimo dokumento suklastojimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, pati savaime gali būti vertinama kaip atskleidžianti pareiškėjo poziciją dėl dokumento autentiškumo ir siekį įrodyti savo valios nebuvimą, tačiau negali būti vertinama kaip neginčijamai patvirtinanti pareiškėjo argumentą, jog antstolė, o vėliau ir teismas, šiuo dokumentu negalėjo vadovautis. Duomenų apie ikiteisminio tyrimo iniciavimą pateikimas antstolei negali tapti pakankamu pagrindu pripažinti, kad vykdomasis dokumentas yra įvykdytas ir tuo pagrindu užbaigti vykdymo procesą (CPK 632 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad priimdamas ginčijamą nutartį pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo nurodomas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo vykdytais mokėjimais. Pareiškėjo pozicijos nenuoseklumą patvirtina tai, kad, kaip konstatavo Kaišiadorių rajono apylinkės teismas įsiteisėjusioje 2017 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-650-925/2017, nurodęs, jog išlaikymo sumą jis sumokėjo 2004–2005 m. atliktais pavedimais iš JAV, vėliau pareiškėjas mokėjimus atliko net ir po 2006 m. liepos 19 d. susitarimo sudarymo. Be to, teismas pripažino, kad visi pareiškėjo atlikti mokėjimai į dukters sąskaitą yra nurodyti V. U. 2016 m. kovo 29 d. sudarytame išlaikymo suderinimo akte, kuris buvo išsiųstas pareiškėjui ir su kuriame nurodytomis sumomis jis sutiko, atsiųsdamas išieškotojai elektroniniu paštu savo patvirtinimą. Dar daugiau, teigdamas, kad jo prievolė teikti išlaikymą baigėsi 2006 m., pareiškėjas ne tik neginčija vėliau atlikęs išlaikymo mokėjimus, bet ir nurodo 5 821,36 Eur (20 100 Lt) sumą, kuri atitinka 2012 m. sudarytame susitarime įvardintą atsiskaitymo dydį, sumokėjęs grynaisiais, t. y., kaip teisingai nurodo išieškotoja, kartu ir ginčija susitarimą su išieškotoja dėl prievolės įvykdymo, ir tvirtina susitarime nurodytas aplinkybes (CPK 178 str.).Apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas, teikdamas antstolei pakartotinį prašymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, nenurodė jokių esminių, nagrinėjant ankstesnį prašymą nevertintų, aplinkybių, kurios būtų leidę antstolei pagrįstai spręsti, kad egzistuoja CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas vykdomosios bylos užbaigimo pagrindas. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolė, atsisakydama tenkinti reikalavimą dėl bylos užbaigimo, klausimą išsprendė tinkamai, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė turėjo 5,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atskirąjį skundą atmetus, valstybės turėtos išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 96 str.). Atskirąjį skundą atmetus, netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,11 Eur (penkis eurus 11 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, atlyginimo, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.