Tauragės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą antstoliui Kęstučiui Košiui, suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis K. Košys 2019 m. gegužės 20 d. patvarkymu Nr. S-19-118-15143 atsisakė tenkinti pareiškėjo E. S. skundą ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0118/19/00690 perdavė nagrinėti teismui. Patvarkyme yra nurodoma, kad raginimą jis išsiuntė kaip ir numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XLVI skyriuje (655 - 661 straipsniai). Raginime jis nurodė, kad jei veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinis išieškojimas. Be to, raginimu nebuvo taikomi jokie lėšų apribojimai, todėl skundas nėra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundas atmestinas.

Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0118/19/00690 medžiagos nustatyta, kad antstoliui Kęstučiui Košiui 2019 m. balandžio 25 d. pateiktas vykdyti 2019 m. vasario 12 d. Marijampolės apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-1948-670/2019 dėl 4051,91 Eur skolos išieškojimo Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos iš skolininkų E. S., O. K. ir O. J. solidariai (vykd. b. l. 3). Antstolis 2019 m. balandžio 25 d. patvarkymu Nr. S-19-118-13466 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. b. l. 7). Patvarkyme antstolis nurodė, jog patikrino ir patvirtina, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, taip pat pradėjo vykdymo veiksmus: išsiuntė skolininkui 2019 m. balandžio 26 d. raginimą įvykdyti sprendimą (vykd. b. l. 8) ir 2019 m. balandžio 26 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą (vykd. b. l. 9).

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų įpareigoja antstolį savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad jam pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, nenustatyta akivaizdžių kliūčių, dėl kurių antstolis būtų turėjęs nepriimti vykdomojo dokumento vykdyti. Be to, ir pats pareiškėjas neginčija vykdomojo rašto priėmimo vykdyti, teisėtumo.

Dėl raginimo

Priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, yra pradedami įstatyme numatyti procesiniai vykdymo veiksmai, vienas jų – raginimas įvykdyti sprendimą. CPK 655 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Raginimo įvykdyti sprendimą turinio reikalavimai nurodyti CPK 656 straipsnyje. Jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos (CPK 659 straipsnio 1 dalis). Taigi, šiuo atveju vykdomajame dokumente nenustačius procesinio sprendimo įvykdymo termino, antstolės nustatytas 10 dienų terminas procesiniam sprendimui įvykdyti laikytinas atitinkančiu įstatymo keliamus reikalavimus. Todėl minėtais aspektais antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas jokių motyvų, kodėl jo nuomone raginimas yra priimtas nepagrįstai, nepateikė. Teismas sutinka su antstolio išdėstyta pozicija, kad jis pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį raštą, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti antstolio 2019 m. balandžio 26 d. raginimą Nr. S-19-118-13593 įvykdyti sprendimą.

Dėl disponavimo 1 MMA

Skolininkas neginčija vykdomojo rašto pagrįstumo ar išieškomos skolos dydžio. Nors skolininkas skundžia raginimą įvykdyti sprendimą, tačiau skolininko skundo esmė yra ta, kad jo nuomone antstolis trukdys jam laisvai disponuoti turimomis lėšomis, kurios neviršija 1 MMA, kas šiuo metus sudaro 555 Eur.

Nors antstolis skundžiamu raginimu ir neapribojo skolininko teisės disponuoti turimomis lėšomis, teismas atsižvelgdamas į skunde išdėstytas aplinkybes, pasisako ir dėl šios skundo dalies.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenines sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą. Kolegija taip pat išaiškino, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolis, atlikdamas ( ar neatlikdamas) pareiškėjo skundžiamus vykdymo veiksmus, pažeidė antstolio veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, teismas

nutaria:

Skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.