Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismui išsiųstas 2014 m. lapkričio 27 d. (vokas, I t., b. l. 6), todėl reikalavimai dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2010-04-02 iki 2011-11-27 pareikšti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.

Išdėstytų aplinkybių kontekste pripažintina, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku realizuoti teisę į teisminę gynybą. Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo tinkamai ginti savo galimai pažeistų teisių.

Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose į skunda suformuluotą reikalavimą taikyti ieškinio senatį, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimui priteisti jam nuo 2010-04-02 iki 2011-11-27 galimai padarytą neturtinę žalą taikytina ieškinio senatis ir pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikytas periodiškai. Laikotarpiu, kuriam netaikomas ieškinio senaties terminas, pareiškėjas į Lukiškių TI-K pirmą kartą atvyko 2012-02-03, nuo 2011-11-27 iki 2012-02-02 (įskaitytinai) buvo kitose tardymo įstaigose, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nagrinėjamas už laikotarpį nuo 2012-02-03 iki 2013-08-28 (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas 2012 m. pirmą kartą į Lukiškių TI-K atvyko vasario 3 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, kurios plotas - 7,49 kv. m. (5 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas laikytas iki 2012-02-06 (2012-02-04 kameroje ryte laikyti 5 asmenys, vakare 1 asmuo, kitomis dienomis kameroje buvo 1 asmuo). 2012-02-07 pareiškėjas išvyko į Alytaus pataisos namus.

2012-02-22 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, kurios plotas -7,31 kv. m. (1 asmuo kameroje). Tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 274, jos plotas - 7,84 kv. m. (4 asmenys kameroje). 2012-02-23 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.

2012-03-02 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, plotas - 7,45 kv. m. (5 asmenys kameroje). 2012-03-03 perkeltas į kamerą Nr. 399, kurios plotas - 31,61 kv. m. (ryte - 5, vakare - 10 asmenų kameroje). Kameroje Nr. 399 pareiškėjas laikytas iki 2012-03-05 (10 asmenų kameroje). 2012-03-06 išvyko į Alytaus pataisos namus.

2012-04-17 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, jos plotas - 7,45 kv. m. (4 asmenys kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 404, kurios plotas - 17,02 kv. m. (vakare - 4 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas laikytas ir 2012-04-18 (ryte - 2, vakare - 6 asmenys kameroje). 2012-04-19 išvyko į Telšių areštinę.

2012-04-25 atvyko iš Telšių areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, kurios plotas - 7,38 kv. m. (5 asmenys kameroje). 2012-04-26 perkeltas į kamerą Nr. 400, jos plotas - 40,40 kv. m. (1 asmuo kameroje). 212-04-27 perkeltas į kamerą Nr. 111, plotas - 7,45 kv. m. (ryte 2, vakare - 4 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2012-04-29 (kameroje laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2012-04-30 išvyko į Alytaus areštinę.

2012-06-05 atvyko iš Alytaus areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, jos plotas - 7,38 kv. m. (6 asmenys kameroje). 2012-06-06 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.

2012-08-28 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, jos plotas - 7,45 kv. m. (6 asmenys kameroje). 2012-08-29 perkeltas į kamerą Nr. 400, kurios plotas - 40,40 kv. m. (ryte - 1, vakare - 7 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2012-09-03 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 4 iki 11). 2012-09-04 perkeltas į kamerą Nr. 391, jos plotas - 34,27 kv. m. (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje). 2012-09-05 perkeltas į kamerą Nr. 400, plotas - 40,40 kv. m. (ryte - 1, vakare - 6 asmenys kameroje). 2012-09-06 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.

2012-09-14 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, plotas - 7,49 kv. m. (6 asmenys kameroje). 2012-09-15 perkeltas į kamerą Nr. 400, plotas - 40,40 kv. m. (ryte - 6, vakare - 12 asmenų kameroje). Kameroje Nr. 400 pareiškėjas laikytas iki 2012-09-18 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 10 iki 12). 2012-09-18 išvyko į Alytaus pataisos namus.

2012-09-25 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, jos plotas -

7, 38 kv. m. (6 asmenys kameroje). 2012-09-26 perkeltas į kamerą Nr. 389, kurios plotas - 26,63 kv. m. (ryte - 1, vakare - 4 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2012-09-30 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2012-10-01 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.

2012-10-10 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, plotas - 7,45 kv. m. (3 asmenys kameroje). 2012-10-11 perkeltas į kamerą Nr. 400, plotas - 40,40 kv. m. (ryte - 3, vakare - 5 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 400 pareiškėjas laikytas iki 2012-10-15 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 5 iki 12). 2012-10-16 išvyko į Alytaus pataisos namus.

2012-11-20 atvyko iš Alytaus areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, plotas - 7,45 kv. m. (1 asmuo kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 398, kurios plotas - 32,33 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 398 laikytas iki 2012-11-26 (1 asmuo kameroje). 2012-11-27 išvyko į Alytaus areštinę.

2012-12-04 atvyko iš Alytaus areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, plotas - 7,31 kv. m. (3 asmenys kameroje). 2012-12-05 perkeltas į kamerą Nr. 310, jos plotas - 7,77 kv. m. (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). Toje pačioje kameroje pareiškėjas laikytas iki 2012-12-10 (kameroje laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2012-12-11 išvyko į Alytaus pataisos namus.

2013-01-02 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, plotas - 7,45 kv. m., (3 asmenys kameroje). 2013-01-03 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.

2013-01-23 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 117, jos plotas - 7,31 kv. m. (6 asmenys kameroje). 2013-01-24 perkeltas į kamerą Nr. 262, jos plotas - 7,86 kv. m. (ryte - 1, vakare - 4 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikyta iki 2013-02-12 (kameroje laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2013-02-13 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.

2013-02-19 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, jos plotas – 7,45 kv. m. (4 asmenys kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 311, kurios plotas - 7,75 kv. m. (3 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 311 laikytas iki 2013-02-25 (4 asmenys kameroje). 2013-02-26 išvyko į Alytaus areštinę.

2013-03-12 atvyko iš Alytaus areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, jos plotas - 7,28 kv. m. (6 asmenys kameroje). 2013-03-13 perkeltas į kamerą Nr. 263, plotas - 7,83 kv. m. (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2013-03-17 (4 asmenys kameroje). 2013-03-18 perkeltas į kamerą Nr. 314, plotas - 7,58 kv. m. (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje), kurioje laikytas iki 2013-03-27 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2013-03-28 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.

2013-04-03 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, plotas - 7,38 kv. m. (4 asmenys kameroje). 2013-04-04 perkeltas į kamerą Nr. 262, jos plotas - 7,86 kv. m., kurioje laikytas iki 2013-04-08 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2013-04-09 perkeltas į kamerą Nr. 268, plotas - 7,30 kv. m. (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2013-04-11 (4 asmenys kameroje). 2013-04-12 perkeltas į kamerą Nr. 379, jos plotas - 6,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2013-04-22 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2013-04-23 išvyko į Alytaus areštinę.

2013-05-10 atvyko iš Alytaus areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 397, jos plotas - 20,14 kv. m., (3 asmenys kameroje), kurioje laikytas iki 2013-05-15 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2013-05-16 išvyko Kauno tardymo izoliatorių.

2013-06-11 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, plotas - 7,45 kv. m., (2 asmenys kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 398, jos plotas - 32,33 kv. m., (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2013-06-17 (2013-06-12, 2013-06-13 ir 2013-06-14 (ryte) kameroje buvo 2 asmenys, kitomis dienomis laikytų asmenų skaičius kito nuo 5 iki 6). 2013-06-18 išvyko į Alytaus pataisos namus.

2013-07-09 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 113, kurios plotas - 6,43 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2013-07-10 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.

2013-07-17 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, plotas - 7,38 kv. m. (4 asmenys kameroje). 2013-07-18 perkeltas į kamerą Nr. 356, jos plotas - 8,31 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2013-07-19 perkeltas į kamerą Nr. 388, jos plotas - 26,96 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 388 laikytas iki 2013-07-23 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2013-07-23 išvyko į Alytaus pataisos namus.

2013-08-27 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 206, jos plotas - 6,90 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2013-08-28 išvyko į Mažeikių areštinę.

Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio požiūriu (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1222/2013).

Nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. EŽTT praktikoje ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą (žr., pvz. LVAT 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015, 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-520/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, o šis reikalavimas nustatytas Įsakyme, todėl nacionaliniai teismai remiasi būtent šiuo standartu (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-442/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2012-02-03 iki 2013-08-28, t. y. 572 dienos) pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvykęs 25 kartus (toliau – periodai) ir šioje tardymo izoliatoriuje praleido 152 dienas (1 periodas nuo 2012-02-03 iki 2012-02-07 (4 dienos); 2 periodas nuo 2012-02-22 iki 2012-02-23 (1 diena); 3 periodas 2012-03-02 iki 2012-03-06 (4 dienos); 4 periodas nuo 2012-03-27 iki 2012-03-29 (2 dienos); 5 periodas nuo 2012-04-17 iki 2012-04-19 (2 dienos); 6 periodas nuo 2012-04-25 iki 2012-04-30 (5 dienos); 7 periodas nuo 2012-06-05 iki 2012-06-06 (1 diena); 8 periodas nuo 2012-07-17 iki 2012-07-24 (7 dienos); 9 periodas nuo 2012-08-21 iki 2012-08-22 (1 diena); 10 periodas nuo 2012-08-28 iki 2012-09-06 (9 dienos); 11 periodas nuo 2012-09-14 iki 2012-09-18 (4 dienos); 12 periodas nuo 2012-09-25 iki 2012-10-01 (6 dienos); 13 periodas nuo 2012-10-10 iki 2012-10-16 (6 dienos); 14 periodas nuo 2012-11-20 iki 2012-11-27 (7 dienos); 15 periodas nuo 2012-12-04 iki 2012-12-11 (7 dienos); 16 periodas 2013-01-02 iki 2013-01-03 (1 diena); 17 periodas nuo 2013-01-23 iki 2013-02-13 (21 diena); 18 periodas nuo 2013-02-19 iki 2013-02-26 (7 dienos); 19 periodas nuo 2013-03-12 iki 2013-03-28 (16 dienų); 20 periodas nuo 2013-04-03 iki 2013-04-23 (20 dienų); 21 periodas nuo 2013-05-10 iki 2013-05-16 (6 dienos); 22 periodas nuo 2013-06-11 iki 2013-06-18 (7 dienos); 23 periodas nuo 2013-07-09 iki 2013-07-10 (1 diena); 24 periodas nuo 2013-07-17 iki 2013-07-23 (6 dienos); 25 periodas nuo 2013-08-27 iki 2013-08-28 (1 diena); (4+1+4+2+2+5+1+7+1+9+4+6+6+7+7+1+21+7+16+20+6+7+1+6+1 = 152). Kitomis ginčo laikotarpio dienomis pareiškėjas buvo išvykęs į kitas laisvės atėmimo (tardymo įstaigas).

Ginčui aktualiu laikotarpiu minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui atitiko 53,5 dienas (1 periodu atitiko 2,5 dienas, t. y. 2012-02-04 dalį dienos (skaičiuojama 0,5), 2012-02-05, 2012-02-06; 2 periodu atitiko 0,5 dienos 2012-02-22; 3 periodu atitiko 0,5 dienos 2012-03-03; 4 periodu atitiko 1,5 dienos, t. y. 2012-03-27 ir 2013-03-28 dalį dienos; 5 periodu atitiko 1 dieną, t. y. 2014-04-17 ir 2014-04-18 po dalį dienos; 6 periodu atitiko 1,5 dienos, t. y. 2014-04-26 ir 2012-04-27 dalį dienos; 7 periodu atitiko 0; 8 periodu atitiko 0,5 dienos 2012-07-17; 9 periodu atitiko 0; 10 periodu atitiko 8 dienos, t. y. nuo 2012-08-29 iki 2012-09-05; 11 periodu atitiko 1,5 dienos, t. y. dalį dienos 2012-09-15 ir 2012-09-17 (visą dieną); 12 periodu atitiko 5 dienas, t. y. nuo 2012-09-26 iki 2012-09-30; 13 periodu atitiko 3 dienas, t. y. 2012-10-11, 2012-10-12, 2012-10-13 dalį dienos, 2012-10-15 dalį dienos; 14 periodu atitiko 7 dienas, t. y. nuo 2012-11-20 iki 2012-11-26; 15 ir 16 periodais atitiko 0 dienų; 17 periodu atitiko 0,5 dienos 2013-01-24; 18 ir 19 periodu atitiko 0 dienų; 20 periodu atitiko 0,5 dienos 2013-04-09; 21 periodu atitiko 6 dienas, t. y. nuo 2013-05-10 iki 2013-05-15; 22 periodu atitiko 7 dienas, t. y. nuo 2013-06-11 iki 2013-06-17; 23 periodu atitiko 1 dieną, t. y. 2013-07-09; 24 periodu atitiko 5 dienas, t. y. nuo 2013-07-18 iki 2013-07-22; 25 periodu atitiko 1 dieną 2013-08-27). Kitas 98,5 dienas vienam asmeniui tenkanti ploto norma buvo pažeista (152-53,5= 98,5), pareiškėjui teko 1,49 – 3,47 kv. m. kameros ploto.

Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, sanitarine įranga, higiena, ir kt. Daugelį šių klausimų ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010).

Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Kamerose turi būti įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (Higienos norma HN 76:2010 22 punktas). Laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) vietų gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro santykinę drėgmę ir oro judėjimo greitį nustato Higienos normos HN 76:2010 26 punktas. Pagal šio punkto nuostatas, santykinė oro drėgmė šiltuoju metu laiku turėtų būti 35-65 proc., oro judėjimo greitis 0,15-0,25 proc., šaltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė neturi viršyti – 35-60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05 -0,15 proc. Kameros temperatūra šiltuoju metų laiku turėtų būti 18-28 ?C, šaltuoju metų periodu - 18-22 ?C. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta - 200 lx (Higienos norma HN 76:2010 22 punktas). Higienos normos HN 76:2010 56, 60 punktai įpareigoja, laisvės atėmimo įstaigas užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir kitų buitinių parazitų, ant kamerų sienų ir lubų nebūtų pelėsio. Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs (Higienos norma HN 76:2010 28, 54 punktai).

Iš byloje esančių patikrinimo aktų (pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K ar jam artimais laikotarpiais nuo 2012 metų), matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras, kamerose kuriose buvo laikytas pareiškėjas, nustatė apšvietimo, drėgmės ir temperatūros rodiklių pažeidimų (I t., b. l. 62-63, 67-70, 74-77, 103-111, 116-118, 119-121, 158-161, II t., b. l. 8-13; 27-28, 47-48). Patikrinimų metu taip pat nustatyta pelėsio požymių (I t.. b. l., 162-164, 169-171), švaros neužtikrinimo ir remonto reikalingumo atvejų (I t., b. l. 100-102, 169-172, 194-195, 198, II t., b. l. 14-15, 19-21, 53-55), vienoje iš kamerų buvo išimtas stiklas (I t., 103-111). Gyvenamosios patalpos pritaikytos natūraliam vėdinimui per langą (I t., b. l. 67-70, 91-92, 93-95,116-115, 119-121, 163, 175-177, 181-184, II t., b. l. 49-50). Patikrinimų metu buitinių parazitų nenustatyta (I t., b. l. 93-94, 158-159).

Atsižvelgiant nurodytas aplinkybes, ginčui aktuliu laikotarpiu nustatytų higienos pažeidimų visumą ir jų pobūdį, pripažintina, kad pareiškėjo laikymo sąlygos ne visada atitiko higienos normų reikalavimų (nustatyti Higienos normos HN 76:2010 22, 26, 28, 54, 56, 60 punktų pažeidimai).

Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo neužtikrinamas uždaras tualetas.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 16.5 punkte nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 -metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Atsakovės atstovas paaiškino, kad tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus (II t., b. l. 160-162). Tačiau dalinis tualeto atskyrimas, kai pareiškėjas toje pačioje kameroje buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, teismo vertinimu, pažeidė jo teisę į privatumą, žemino orumą, neabejotinai kėlė diskomfortą ir kitus neigiamus potyrius. Pažymėtina, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką, nacionalinės institucijos turi pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. Tik iš dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40119/09; 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją 81, 82, 90 punktai, pareiškimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13).

Pareiškėjas taip pat skundžiasi tuo, kad kamerose trūksta vietos sėdėti prie stalo, todėl turėjo valgyti atšalusį maistą.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad asmens apžiūros (kratos) daromos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir pan.). Kartos atlikimo tvarką iki 2014-09-13 reglamentavo Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – Instrukcija), patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130.

Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama (Instrukcijos 143 punktas). Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo (Instrukcijos 144 punktas). Suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos (Instrukcijos 145.1 punktas). Visa asmens krata atliekama specialioje patalpoje. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjui atvykstant ir išvykstant iš Lukiškių TI-K pareigūnai privalėjo atlikti visą (išrengiant) kratą. Asmens ir daiktų patikrinimo metu pareiškėjas A. Č. jokių pretenzijų nereiškė. Šią aplinkybę patvirtina Lukiškių TI-K kaltinamojo (nuteistojo) kratų, atliktų pareiškėjui ginčo laikotarpiu, protokolai (III t. b. l. 116-163). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad krata buvo atliekama pažeidžiant Instrukcijoje nustatytą tvarką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus pareiškėjo argumentai dėl netinkamo kartų atlikimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad galimybė tik vieną valandą per dieną pasivaikščioti lauke prieštarauja Europos komiteto prie kankinimą ir kitokį žiaurų elgesį išaiškinimui, kuriame nurodyta, kad suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip aštuonias valandas praleisti lauke. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pranešime, 8 valandų ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimui lauke, o jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose. Pareiškėjas pripažįsta, kad jam buvo suteikta teisė kasdien būti gryname ore ne mažiau nei vieną valandą, todėl pažeidimas nenustatytas.

Byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti pareiškėjo abstrakčiai nurodytas aplinkybes dėl tyčinių Lukiškių TI-K pareigūnų konfliktinių situacijų provokacijų ir kito galimai netinkamo elgesio su pareiškėju. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamo pareigūnų elgesio nesikreipė (II t., b. l. 163-175).

Grįsdamas neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K pablogėjo regėjimas, tačiau asmens sveikatos istorijoje duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų dėl to kreipęsi į gydytojus nėra (II t., b. l. 178-20, III t., b. l. 1-75).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., 2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95). Atsižvelgdamas į nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, konstatuotina, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tokiu atveju turi būti atsižvelgiama ir į kitas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti reikšmingas aplinkybes, t. y. kalinimo netinkamomis sąlygomis trukmę, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentėjusiojo lytį, amžių bei jo sveikatos būklę. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Nr. A822-1427/2013, Nr. A822-1395/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikytas 152 dienas, iš jų 98,5 dienas jam nebuvo užtikrintinas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas. Būnant Lukiškių TI-K pareiškėjui teko naudotis tualetu kitų asmenų akivaizdoje, nustatyta higienos normų pažeidimų, būnant perpildytose kamerose tikėtinai trūko tam tikro kietojo inventoriaus. Teismo vertinimu, vien asmeninės erdvės trūkumas ir aplinkybė, kad pareiškėjas būdamas kameroje su kitais asmenimis turėjo naudotis iš dalies atskirtu tualetu, yra pakankami, jog sukeltų diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiškąjį orumą. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad priimtinų sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

Atsižvelgiant į visas pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygas, įvertinus pažeidimo trukmę, nustatytų pažeidimų pobūdį ir mastą, pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus, atsižvelgus į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 10 136,70 EUR (35 000 Lt) suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatytų pažeidimų atveju, atsižvelgiant į laikymą nepriimtinomis sąlygomis trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, pareiškėjo sveikatos būklę (II t., b. l. 94, 184-188), kuri galėjo lemti intensyvesnius dvasinius išgyvenimus, darytina išvada, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų mastui priteistina suma būtų 750 EUR.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija iki 2016-07-01) 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. Č. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 750 EUR (septinis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.