Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Lino Pauliukėno, teisėjų Violetos Miliuvienės ir Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M. gynėjo R. Skėrio ir nuteistosios A. V. gynėjo I. Motužio apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. M. nuteista pagal BK 182 str. 2 d. 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 str. 3 d. 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda;

A. V. nuteista pagal BK 182 str. 2 d. 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 str. 3 d. 40 MGL (5 200Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 110 MGL (14 300 Lt) dydžio bauda.

Iš A. M. ir A. V. solidariai priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 84 751,65 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. ir A. V. nuteistos už tai, kad žinodamos, jog A. V. (M.) yra nėščia, tačiau nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to neturi bei ateityje neturės teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, veikdamos bendrininkų grupe, A. M. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), vienintele akcininke ir nuo 2008-11-07 įsidarbinusi direktorės pareigose, laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2008 m. gegužės pradžios, tiksli data nenustatyta, susitarė su A. V. (M.), kad ją fiktyviai įdarbins UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkio dalies vedėjos pareigose ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui pateiks žinomai neteisingus duomenis apie tariamai gautą darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl to A. V. (M.) bus mokamos motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpos pagal žymiai padidintas draudžiamąsias pajamas.

Tęsdamos nusikalstamą veiką, vykdydamos bendrą nusikalstamą sumanymą – A. V. (M.) naudai įgyti teisę į žymiai ir nepagrįstai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas ir jas užvaldyti, veikiant pagal išankstinį susitarimą su A. V. (M.), žinant, kad pastaroji yra nėščia, nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu, neturi bei ateityje neturės teisės gauti motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų ir realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbs, 2008 m. gegužės pradžioje tiksli diena nenustatyta, A. M. nurodžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei R. R., nežinojusiai apie jų bendrą nusikalstamą sumanymą, kad A. V. (M.) realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbs, parengti ir R. R. parengus darbo sutartį su A. V. (M.), 2008-05-06 A. M. nurodžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei A. J., nežinojusiai apie jų bendrą nusikalstamą sumanymą, kad A. V. (M.) realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbs, ir A. J. kaip darbdaviui pasirašius sutartyje bei patvirtinus ją bendrovės antspaudu, A. V. (M.) pasirašius minėtoje darbo sutartyje kaip darbuotojai, priimamai į darbą, taip 2008-05-06 darbo sutarties Nr. 09 pagrindu fiktyviai įdarbino A. V. (M.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkio dalies vedėjos pareigose ir nustatė jai mokėti 4500 Lt dydžio atlyginimą.

Tęsdama nusikalstamą veiką, A. M., žinodama, kad A. V. (M.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinta fiktyviai, realiai bendrovėje nedirba ir ji neturi teisės gauti iš VSDF biudžeto pašalpų, 2008 m. gegužės-spalio mėnesiais, tikslios datos nenustatytos, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie A. V. (M.) bendrovėje dirbtą dienų skaičių ir laiką per mėnesį bei nurodė užpildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir mokėjimo žiniaraščius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei R. R., nežinojusiai apie jų bendrą nusikalstamą sumanymą, kad A. V. (M.) realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo ir jai darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklauso, kuri užpildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir mokėjimo žiniaraščius, juos patvirtindama savo parašu, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. J., nežinojusi apie jų bendrą nusikalstamą sumanymą, kad A. V. (M.) realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo ir jai darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklauso, patvirtino darbo laiko apskaitos ir mokėjimo žiniaraščius savo parašu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu.

Tęsdama nusikalstamą veiką, A. M., žinodama, kad A. V. (M.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinta fiktyviai, realiai bendrovėje nedirba ir ji neturi teisės gauti iš VSDF biudžeto pašalpų, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei R. R., nežinojusiai apie jų bendrą nusikalstamą sumanymą, kad A. V. (M.)realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, užpildyti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui, esančiam Paprūdžio g. 20, Plungė, 2008-05-06 pranešimą Nr.06, apie A. V. (M.) valstybinio socialinio draudimo pradžią (forma 1-SD) su jame įtvirtintais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad A. V. (M.) nuo 2008-05-06 priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu, kuris tą pačią dieną pateiktas VSDF Plungės skyriui, 2008-07-11 pranešimą Nr. 15 apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį (forma SAM su priedais), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. V. (M.) ataskaitiniu laikotarpiu tariamai gavo 9000,00 Lt pajamų, nuo kurių apskaičiuota 3058,20 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 2008-07-14 pateiktas VSDF Plungės skyriui, 2008-10-07 pranešimą Nr.21 apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį (forma SAM su priedais), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. V.“ (M.) ataskaitiniu laikotarpiu tariamai gavo 11475,00 Lt pajamų, nuo kurių apskaičiuota 3899,20 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, kuris tą pačią dieną pateiktas VSDF Plungės skyriui, 2009-01-09 pranešimą Nr.24 apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 m. IV ketvirtį (forma SAM su priedais), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. V. (M.) ataskaitiniu laikotarpiu tariamai gavo 782,60 Lt pajamų, nuo kurių apskaičiuota 265,93 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, kuris 2009-01-13 pateiktas VSDF Plungės skyriui.

Tęsdama nusikalstamą veiką, A. V. (M.), tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą, suprasdama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji įdarbinta fiktyviai, realiai bendrovėje nedirba ir neturi teisės gauti iš VSDF biudžeto pašalpų, žinodama, kad VSDF Plungės skyriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės A. M. nurodymu pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaičiuotą darbo užmokestį 2008 m. II ir III ketvirčiais, 2008-10-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui pateikė prašymą Nr. 913 skirti motinystės pašalpą kartu pateikdama nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija (duomenys neskelbtini), prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, 2008-10-09 ir 2008-10-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, pagal kuriuos vyriausioji specialistė (pašalpoms) G. Š., A. V. (M.) ir A. M. apgaulės įtakoje, manydama, kad A. V. (M.) turi teisę gauti motinystės pašalpą, 2010-10-28 priėmė sprendimą (duomenys neskelbtini) „Dėl A. V. motinystės pašalpos“ už laikotarpį nuo 2008-10-07 iki 2009-02-09 skirti A. V. (M.) 12483,76 Lt dydžio motinystės pašalpą, pervedant į A. V. (M.) asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB (Hansabank), 9641,25 Lt, kuriuos 2008-10-29 VSDF Plungės skyrius pervedė į A. V. (M.) nurodytą banko sąskaitą.

Tęsdama nusikalstamą veiką, A. M., žinodama, kad A. V. (M.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinta fiktyviai, realiai bendrovėje nedirba ir neturi teisės į vaiko priežiūros atostogas, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės vienintele akcininke ir dirbdama direktorės pareigose, 2009-02-02 priėmė įsakymą Nr.1 „Dėl vaiko priežiūros atostogų“, kuriuo nuo 2009-02-10 iki 2011-123-08 suteikė A. V. (M.) motinystės atostogas vaikui prižiūrėti ir užpildė, pasirašė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui, esančiam adresu Paprūdžio 20, Plungė, 2009-02-02 pranešimą Nr. 1 apie motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) arba vaiko globėjui suteiktas (atšauktas) atostogas vaikui prižiūrėti (forma 9-SD), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad A. V. (M.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kuris 2009-02-09 buvo pateiktas VSDF Plungės skyriui.

Tęsdama nusikalstamą veiką A. V. (M.), tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą, suprasdama, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinta fiktyviai, realiai bendrovėje nedirba ir neturi teisės gauti iš VSDF biudžeto pašalpų, žinodama, kad VSDF Plungės skyriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės ir direktorės A. M. nurodymu pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaičiuotą darbo užmokestį 2008 m. II , III, IV ketvirčiais, 2009-02-11 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) skirti motinystės (tėvystės) pašalpą kartu pateikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. M. 2009-02-02 įsakymą Nr. 1 „Dėl vaiko priežiūros atostogų“, kuriuo jai suteiktos vaiko priežiūros atostogos nuo 2009-02-10 iki 2011-12-08, gimimo liudijimo kopiją, prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-02-09 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, pagal kuriuos vyriausioji specialistė (pašalpoms) G. Š., A. V. (M.) ir A. M. apgaulės įtakoje, manydama, kad A. V. (M.) turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2009-02-24 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. V.) teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ už laikotarpį nuo 2009-02-10 iki 2011-12-08 skirti A. V. (M.) 74354,59 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, pervedantį A. V. (M.) asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB (Hansabank) 58965,89 Lt. VSDF Plungės skyriui 2009-02-17 perskaičiavimo sprendimu Nr.PR1-67 „Dėl A. V. motinystės pašalpos“, 2010-01-25 gyventojų pajamų mokesčio ir sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo sprendimu Nr. PR1-22 „Dėl A. V. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo“ ir 2010-07-27 perskaičiavimo sprendimu Nr. PP1-91 „Dėl A. V. motinystės pašalpos mokėjimo“ perskaičiavus priskaičiuotų pašalpų ir išmokų dydžius, laikotarpiu nuo 2009 m. vasario mėnesio iki 2011 m. sausio mėnesio VSDF Plungės skyrius pervedė 57332,11 Lt į A. V. (M.) nurodytą banko sąskaitą.

Tokiu būdu A. M., veikdama kartu su A. V. (M.) apgaule A. V. (M.) naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės 86838,35 Lt dydžio svetimą turtą, t.y. 12483,76 Lt motinystės pašalpą ir 74 354, 59 motinystės (tėvystės) pašalpą ir apgaule A. V. (M.) naudai įgijo 66973,36 Lt dydžio svetimą turtą-jai nepriklausančias Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas-9641,25 Lt motinystės ir 57332,11 Lt motinystės (tėvystės) pašalpas, dėl to Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui padaryta 84751,65 Lt (įskaitant pajamų mokestį) dydžio turtinė žala.

A. M., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintele akcininke ir nuo 2008-11-07 įsidarbinusi direktorės pareigose, veikdama bendrininkų grupe su A. V., iš anksto susitarusios apgaule A. V. (M.) naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, pastarąją fiktyviai įdarbinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl to suklastojusi tikrus dokumentus ir juos panaudojusi, dėl to buvo įtvirtinti ir VSDF Plungės skyriui pateikti žinomai melagingi duomenys apie A. V. (M.) tariamai gautą darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. V. (M.) suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, taip padarant didelę žalą, nes dėl A. V. (M.) ir A. M. bendrų nusikalstamų veiksmų A. V. (M.), apgaule įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą - iš VSDF biudžeto mokamas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, priskaičiuotas pagal tariamai gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudžiamąsias pajamas ir dalį šių pašalpų užvaldė, t.y. A. V. (M.) ir A. M., vykdydamos bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą, iš anksto žinant, kad A. V. realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbs, turint tikslą, kad A. V. (M.) taptų apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir gautų žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai gautas draudžiamąsias pajamas 2008-05-06 Plungės rajone, tiksli vieta nenustatyta, A. V. ranka parašė prašymą priimti ją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkio dalies vedėjos pareigas ir šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino savo parašu, o A. M. šį prašymą panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir buhalterinėje apskaitoje, po to A. M., 2008 m. gegužės mėnesio pradžioje, tiksli diena nenustatyta, pasitelkė ir nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei R. R., nežinojusiai apie jų bendrą nusikalstamą sumanymą, kad A. V. (M.) realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbs, parengti darbo sutartį Nr.09, joje įrašant tikrovėje neatitinkančius duomenis, kad A. V. (M.) įdarbinama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkio dalies vedėjos pareigose, nustatant 4500 Lt dydžio atlyginimą, po to R. R. parengus darbo sutartį, 2008-05-06 pasitelkė ir nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei A. J., nežinojusiai apie jų bendrą nusikalstamą sumanymą, kad A. V. (M.) realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbs, kaip darbdaviui pasirašyti sutartyje ir patvirtinti ją įmonės antspaudu, A. V. (M.) pasirašius minėtoje darbo sutartyje kaip darbuotojai, priimamai į darbą, tokiu būdu A. M. ir A. V. suklastojo tikrą dokumentą bei A. M. panaudojo šį dokumentą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir buhalterinėje apskaitoje.

Tęsdamos nusikalstamą veiką, A. V. (M.) ir A. M., vykdydamos bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą, iš anksto žinant, kad A. V. realiai UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ nedirbs, turint tikslą, kad A. V. (M.) taptų apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir gautų žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)‘ tariamai gautas draudžiamąsias pajamas2008 m. gegužės-spalio mėnesiais, tikslios datos nenustatytos, A. M. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie A. V. (M.) darbo laiką vyr. buhalterei R. R., nežinant apie jų bendrą nusikalstamą sumanymą, kad A. V. (M.) realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo ir jai darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklauso, kuri užpildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir mokėjimo žiniaraščius, juos patvirtindama savo parašu, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. J., nežinanti apie jų bendrą nusikalstamą sumanymą, kad A. V. (M.) realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo ir jai darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklauso, patvirtino darbo laiko apskaitos ir mokėjimo žiniaraščius savo parašu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ anspaudu, t.y. 2008-05-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, kuriame nurodyta, kad A. V. (M.) dirbo 20 dienų, iš viso 160 val; UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo žiniaraštyje Nr.06 už 2008 m. gegužės mėnesį, kuriame nurodyta, kad A. V. (M.), išmokėta 3361,80 Lt darbo užmokesčio už tariamai atliktą darbą; 2008 -06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, kuriame nurodyta, kad A. V. (M.) dirbo 20 dienų, iš viso 159 val.; mokėjimo žiniaraštyje Nr. 10 už 2008 m. birželio mėnesį, kuriame nurodyta, kad A. V. (M.) išmokėta 3361,80 Lt darbo užmokesčio už tariamai atliktą darbą; 2008-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, kuriame nurodyta, kad A. V. (M.) dirbo 22 dienų, iš viso 176 val.; mokėjimo žiniaraštyje Nr.11 už 2008 m. liepos mėnesį, kuriame nurodyta, kad A. V. (M.) dirbo 22 dienas, iš viso 176 val.; mokėjimo žiniaraštyje Nr.11 už 2008 m. liepos mėnesį, kuriame nurodyta, kad A. V. (M.), išmokėta 3361,80 Lt darbo užmokesčio už tariamai atliktą darbą; 2008-08-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, kuriame nurodyta, kad A. V. (M.) dirbo 11 dienų, iš viso 88 val.; mokėjimo žiniaraštyje Nr.14 už 2008 m. rugpjūčio mėnesį, kuriame nurodyta, kad A. V. (M.), išmokėta 1883,55 Lt darbo užmokesčio už tariamai atliktą darbą; 2008-09-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, kuriame nurodyta, kad A. V. (M.) dirbo 22 dienas, iš viso 176 val.; mokėjimo žiniaraštyje Nr.16 už 2008 m. rugsėjo mėnesį, kuriame nurodyta, kad A. V. (M.) išmokėta 3361,80 Lt darbo užmokesčio už tariamai atliktą darbą; 2008-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, kuriame nurodyta, kad A. V. (M.“ dirbo 4 dienas, iš viso 32 val.; mokėjimo žiniaraštyje Nr.15 už 2008 m. spalio mėnesį, kuriame nurodyta, kad A. V. (M.) išmokėta 648,10 Lt darbo užmokesčio už tariamai atliktą darbą.

Tęsdamos nusikalstamą veiką, A. M., 2008 m. birželio-spalio mėnesiais, tikslios datos nenustatytos, Plungės rajono teritorijoje, tiksliai nenustatytose vietose, pateikė nurodytus mokėjimo žiniaraščius Nr.06 už 2008 m. gegužės mėnesį, Nr.10 už 2008 m. birželio mėnesį, Nr. 11 už 2008 m. liepos mėnesį, Nr.14 už 2008 m. rugpjūčio mėnesį, Nr. 16 už 2008 m. rugsėjo mėnesį, Nr. 15 už 2008 m. spalio mėnesį A. V. (M.) pasirašyti kaip pinigus gavusiam asmeniui, A. V. pasirašius, taip patvirtinant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamą atlyginimo išmokėjimą, tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus, o A. M. šiuos dokumentus panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir buhalterinėje apskaitoje.

Tęsdama nusikalstamą veiką, A. M. žinodama, kad A. V. „M.“ įdarbinta fiktyviai, realiai bendrovėje nedirba ir ji neturi teisės gauti iš VSDF biudžeto pašalpų, A. M. nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei R. R., nežinojusiai apie jų bendrą nusikalstamą sumanymą, kad A. V. (M.) realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, užpildyti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui, esančiam Paprūdžio 20, Plungė, 2008-05-06 pranešimą Nr.06, apie A. V. (M.) valstybinio socialinio draudimo pradžią (forma 1-SD) su jame įtvirtintais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad A. V.(M.) nuo 2008-05-06 priimtą į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu VSDF Plungės skyriui, 2008-07-11 pranešimą Nr.15 apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį (formaSAM su priedais), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. V. (M.) ataskaitiniu laikotarpiu tariamai gavo 9000,00 Lt pajamų, nuo kurių apskaičiuota 3058,20 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 2008-10-07 pranešimą Nr.21 apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį (forma SAM su priedais) kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. V. (M.) ataskaitiniu laikotarpiu tariamai gavo 11475,00 Lt pajamų, nuo kurių apskaičiuota 3899,20 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 2009-01-09 pranešimą Nr.24 apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 m. IV ketvirtį (forma SAM su priedais), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. V. (M.) ataskaitiniu laikotarpiu tariamai gavo 782,60 Lt pajamų, nuo kurių apskaičiuota 265,93 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus bei panaudojo juos pateikdama VSDF Plungės skyriui.

Tęsdama nusikalstamą veiką A. V., veikdama pagal išankstinį susitarimą su A. M., žinodama, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbs, turėdama tikslą tapti apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir gauti žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai gautas draudžiamąsias pajamas, 2008-10-14 VSDF Plungės skyriaus patalpose Paprūdžio 20, Plungė, ranka užpildė ir pasirašė prašymą Nr.913 skirti motinystės pašalpą, nurodydama, kad jos darbovietė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, ir 2008-10-14 šį prašymą pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui, Paprūdžio 20, Plungė, tokiu būdu A. V. (M.) suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo pateikiant VSDF Plungės skyriui.

Tęsdama nusikalstamą veiką, A. V., veikdama pagal išankstinį susitarimą su A. M., žinodama, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbs, turėdama tikslą tapti apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir gauti žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai gautas draudžiamąsias pajamas, 2009-02-11 VSDF Plungės skyriaus patalpose Paprūdžio 20, Plungė, ranka užpildė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, nurodydama, kad jos darbovietė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, ir 2009-02-11 šį prašymą pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui Paprūdžio 20, Plungė, tokiu būdu A. V. (M.) suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo pateikiant VSDF Plungės skyriui.

Tęsdama nusikalstamą veiką, A. M., žinodama, kad A. V. (M.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinta fiktyviai, realiai bendrovėje nedirba ir neturi teisės į vaiko priežiūros atostogas, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės vienintele akcininke ir dirbdama direktorės pareigose, 2009-02-02 priėmė įsakymą Nr.1 „Dėl vaiko priežiūros atostogų“, kuriuo nuo 2009-02-10 iki 2011-12-08 suteikė A. V. (M.) motinystės atostogas vaikui prižiūrėti ir užpildė, pasirašė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui Paprūdžio 20, Plungė, 2009-02-02 pranešimą Nr.1 apie motinai(įmotei), tėvui (įtėviui) arba vaiko globėjui suteiktas (atšauktas) atostogas vaikui prižiūrėti (forma 9-SD), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad A. V. (M.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, taip suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo 2009-02-09 pateikdama VSDFV Plungės skyriui, tokiu būdu, remiantis A. V. (M.) suklastotais ir panaudotais dokumentais bei A. M. ar jos nurodymu įgaliotų asmenų, nežinojusių apie jų bendrą nusikalstamą sumanymą, užpildytais, pasirašytais ir VSDFV Plungės skyriui pateiktais bei bendrovės veikloje ir buhalterinėje apskaitoje panaudotais dokumentais, kuriuose įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, VSDFV Plungės skyrius 2010-10-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. V. motinystės pašalpos“ ir 2009-02-24 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. V. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ skyrė A. V. (M.) 12483,76 Lt dydžio motinystės pašalpą ir 74354,59 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, priskaičiuotas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai turėtas draudžiamąsias pajamas, tokiu būdu A. V. (M.) naudai apgaule įgijo didelės vertės 66973,36 Lt svetimą turtą-Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas ir padarė didelę žalą VSDFV biudžetui.

Nuteistosios A. M. gynėjas apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, jog nuosprendis yra nepagrįstas, paremtas prielaidomis, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Gynėjo manymu, teismas, pripažindamas A. M. kalta padarius BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d. numatytas nusikalstamas veikas, padarė baudžiamojo proceso teisės pažeidimą, kadangi A. M. pagal šiuos straipsnius pripažinta kalta, nesant jos veiksmuose visų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Pažymėtina, kad ji negalėjo būti nusikaltimo subjektas nei pagal BK 182 str. 2 d. nei pagal BK 300 str. 3 d., kadangi tuo metu, kai A. V. buvo įdarbinta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkio dalies vedėjos pareigose, A. M. nebuvo įmonės direktorė, o buvo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke. Šioje įmonėje direktorės pareigas ėjo A. J., kuri ir priėmė į darbą A. V. (M.) bei nustatė jai 4 500 Lt algą. A. M. įmonės direktorės A. J. tik paprašė įvertinti A. V. (M.) įdarbinimo galimybes ir nustatyti jai algą. Sprendimą priimti į darbą, nustatyti algos dydį, darbo valandų skaičių priėmė A. J.. Ji pasirašė ir darbo sutartį su A. V.. Todėl A. M., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke, nebūdama susijusi su šia įmone darbo santykiais, niekaip negalėjo įdarbinti A. V. (M.). Be to, būtent direktorė pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuos savo parašu patvirtino kaip atitinkančius tikrovę ir tikrovėje išdirbtą A. V. (M.) valandų skaičių, būtent direktorė tvirtino ir atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius, kuriuose nurodytos A. V. (M.) išmokėtos pinigų sumos. Jeigu A. V. (M.) įmonėje realiai nebūtų dirbusi, kaip tvirtina liudytoja A. J., tai kyla pagrįstas klausimas kodėl ji pasirašė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose nurodyta, kad A. V. (M.) dirba. A. J. kaip įmonės direktorė privalėjo atleisti nedirbantį asmenį, kadangi įmonės direktorius yra besąlygiškai atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, tame tarpe ir darbuotojų įdarbinimą, jų atliekamų funkcijų nustatymą, vykdymo kontrolę, darbuotojai yra atskaitingi įmonės vadovui, o ne akcininkui, todėl A. M., būdama tik akcininke ir nebūdama susijusi su įmone darbo santykiais, negalėjo nei įdarbinti A. V. (M.), nei reikalauti tai padaryti, nei pildyti kokių nors dokumentų ar juose pasirašyti. Visais atvejais tik įmonės vadovas gali būti šio nusikaltimo subjektas, o ne akcininkas.

Gynėjo manymu, A. M. negalėjo būti ir BK 300 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos – dokumentų suklastojimo – subjektas, kadangi ne ji, o būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. J. pasirašė darbo sutartį su A. V. (M.), pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuos savo parašu patvirtino kaip atitinkančius tikrovę ir tikrovėje išdirbtą A. V. (M.) valandų skaičių, būtent direktorė tvirtino ir atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius, kuriuose nurodyta A. V. (M.) išmokėta suma. A. M., tik vėliau tapusi įmonės direktore ir sužinojusi apie A. V. nėštumą ir ketinimą išeiti nėštumo ir gimdymo bei motinystės atostogų, pasirašė visus būtinus jos atostogų išleidimui dokumentus ir juos pateikė VSDF. Šie jos užpildyti ir pateikti dokumentai negali būti laikomi dokumentų suklastojimu, kadangi ji juos užpildė tik vėliau, tapusi direktore. Pažymi ir tai, kad nei kaltinamajame akte, nei teismo nuosprendyje visiškai nenurodyta, kokiais nusikalstamais veiksmais pasireiškė dokumentų klastojimas, t. y. nėra nurodyta, ar pagamintas netikras dokumentas, ar suklastotas tikras dokumentas. Dokumentų suklastojimo būdas nenurodytas, o jis laikomas esminiu. Todėl, gynėjo manymu, A. M., nebūdama įmonės direktore, tiesiogiai negalėjo padaryti nusikalstamų veikų ir negali būti nusikalstamų veikų vykdytoja ar bendravykdytoja. Jeigu teismas nustatytų, kad A. V. įmonėje realiai nedirbo, A. M. veiksmai galėtų būti vertinami tik kaip bendrininkavimas padarant jau minėtas nusikalstamas veikas (padėjimas, kurstymas ir pan.) Tačiau kaltinamajame akte ir teismo nuosprendyje nurodyta priešingai, kadangi A. M. teismo nuosprendžiu laikoma šio nusikaltimo vykdytoja.

Teismas padarė išvadą, kad A. V. (M.) realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo, o buvo tik fiktyviai A. M. įdarbinta, norint įgyti teisę į žymiai ir nepagrįstai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas ir jas užvaldyti. Šiuo atveju teismas tokią išvadą padarė, iš esmės remdamasis tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. J. ir buhalterės R. R. parodymais, kuriuose abi liudininkės teigė, kad A. V. (M.) jokių darbų neatliko, ir kad darbe niekada jos nematė. Teismas pagrindu priimti apkaltinamąjį nuosprendį priėmė tai, kad A. V. buvo mokama per didelė alga, o įmonė tam neturėjo piniginių lėšų. Tačiau teismas visiškai nesiaiškino priežasčių, kodėl jai buvo mokama didesnė alga. Mano, kad teismas, padarydamas tokias išvadas, pažeidė BK 20 str. 5 d., reikalaujančią teismui įvertinti visus byloje esančius įrodymus. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas visiškai nevertino kitos bylos medžiagos, kitų liudytojų parodymų bei rašytinių įrodymų ir nenurodė, kodėl jais nesiremia, juos atmeta kaip nepagrįstus. Gynėjo manymu, šie teismo nevertinti ir neanalizuoti įrodymai patvirtina, jog A. V. (M.) realiai dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, jog teismas neįvertino to fakto, kad pačios direktorės A. J. parodymai gali būti melagingi, ir ji galėjo apšnekėti A. M. dėl jos pačios galimo nesąžiningumo ir padarytų teisės aktų pažeidimų, o liudytoja buhalterė R. R. taip pat gali būti su tuo susijusi. Teismui buvo pateikti duomenys dėl paslaugų užsakymo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, rodančių, kad įmonė, būdama neva sunkioje finansinėje būklėje, užsakinėjo didelės vertės nebūtinas paslaugas, buhalteriškai nesutampa piniginės sumos. Pažymi, jog nors direktorė ir kita liudytoja L. G. teigė niekada nemačiusios A. V., tačiau iš pastarosios parodymų matyti, kad ji pagal savo darbo grafiką galėjo ir nematyti A. V., kuri skalbinius atvykdavo pasiimti tik vakarais. Direktorė A. J. vakarais darbe taip pat nebūdavo, todėl taip pat galėjo nematyti A. V.. Visi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai bei atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiai rodo, kad A. V. įmonėje dirbo ir gavo už tai nustatytą darbo užmokestį. Gynėjo manymu, jei A. J., kaip ji teigia savo parodymuose, niekada nieko nesprendė dėl A. V. (M.) įdarbinimo, o vykdė tik akcininkės nurodymus bei niekada nematė A. V. (M.) dirbančios įmonėje, tai kodėl tuomet ji, būdama vienintelis įmonėje asmuo, turintis aukštąjį ekonominį išsilavinimą, pasirašinėjo ant A. V. (M.) darbo laiko apskaitos žiniaraščių, tvirtino ir atlyginimų išmokėjimo važtaraščius, kuriuose nurodyta A. V. (M.) išmokėta suma. Mano, jog jeigu A. J., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, matė, kad įmonėje yra įdarbintas asmuo, kuris realiai nedirba, ji turėjo imtis priemonių, t. y. atleisti tokį žmogų. Tačiau šiuo atveju A. J. jokių priemonių nesiėmė, o tai patvirtina aplinkybę, kad A. V. (M.) realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir jokių abejonių dėl to niekam nekilo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog bylos faktinės aplinkybės rodo, kad A. V. buvo nustatytas 4500 Lt darbo užmokestis, kuris buvo ženkliai didesnis už kitų darbuotojų. Tačiau pažymi, jog į jos darbo užmokestį įėjo ne tik atlyginimas, bet ir visos su jos tiesioginiu darbu susijusios išlaidos: kelionės išlaidos vakarais atvykti paimti skalbinius, skalbimo priemonių pirkimas, vandens suvartojimo, elektros skalbimui, lyginimui suvartojimo kaštai. Dėl šios priežasties ir buvo nustatytas didesnis darbo užmokestis. Mano, jog pirmos instancijos teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, jog A. V. (M.) atlyginimo realiai gaudavo apie 2 000 Lt, kadangi į darbo sutartyje nurodytą 4 500 Lt atlyginimą, kaip buvo minėta, įėjo ir transporto išlaidos, skalbimas, lyginimas, elektra, skalbimo milteliai, vanduo. Taigi šiuo atveju tiek įmonės direktorė A. J., nustačiusi tokį darbo užmokestį, tiek įmonės vyr. buhalterė R. R., neteisingai apskaičiusi ūkines operacijas, kuriose nebuvo atskirai išskirtos darbo užmokesčio ir kitoms sąnaudoms skirtos išlaidos, padarė buhalterinį pažeidimą. Dėl šios priežasties tiek buhalterės R. R., tiek direktorės A. J. padaryti buhalterinių teisės aktų pažeidimai ir atsakomybės už tai baimė galėjo būti priežastis apšnekėti akcininkę, kad A. V. realiai nedirbo. Be to, gynėjo manymu, pats faktas, kad šiuo atveju 4 500 Lt atlyginimo mokėjimas A. V. (M.), kai visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai gaudavo minimalų atlyginimą, dar savaime neįrodo jokio sukčiavimo fakto, kadangi Lietuvos A. T. suformuotoje praktikoje yra nustatyta, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas; net tais atvejais, kai darbo užmokestis galėtų būti vertinamas kaip per didelis, nėra pagrindo išvadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai yra neįmanomas; sukčiavimu darbuotojo ir darbdavio veiksmai gali būti pripažinti, pavyzdžiui, įrodžius, jog darbuotojas nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo ar panašias aplinkybes; vien tai, kad bendrovei trūkstant apyvartinių lėšų darbdavys kredituoja įmonę, nėra pagrindas manyti, jog įmonės finansinė padėtis yra tiek sunki, kad jai grėstų bankrotas, ir kad santykinai didelio atlyginimo nustatymas vienam iš darbuotojų turėtu būti vertinamas kaip sukčiavimas (Lietuvos A. T. 2011-06-28 Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331/2011).

Apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas visiškai neatsižvelgė į liudytojų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų R. M. ir V. K. parodymus, jog šie asmenys matydavo kažkokią merginą, kuri vakarais atvykdavo į įmonės teritoriją, nešė ryšulius į rūsį, kitus susikraudavo iš rūsio į mašiną ir išsiveždavo. V. K., dirbęs įmonėje ūkio darbus nurodė, kad A. V. jam yra tikrai matyta, ir ją jis matė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Be to, teismas visiškai neįvertino A. V. (M.) vyro tėvo S. V. parodymų, kuriuose jis nurodė, kad A. V. (M.) 2008 m. gegužę gavusi darbą, prašė jo panaudoti jam priklausantį, bet negyvenamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), skalbiniams, gaunamiems iš darbo, skalbti. Taip pat teismas šiuo atveju visiškai neįvertino ir atmetė A. V. (M.) pateiktą teismui minėto buto atsiskaitymo knygelę, kuri patvirtina, jog tais mėnesiais, kuomet A. V. (M.) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl skalbimo buvo išnaudota ženkliai daugiau vandens ir elektros nei įprasta, kadangi komunaliniai mokesčiai už šias paslaugas smarkiai išaugo. Nurodo, jog tuos darbus, kuriuos atliko įmonėje A. V., ankščiau atliko akcininkė A. M., kuri pati veždavo skalbinius skalbti namo. Tik vėliau, sunkiai apsirgus jos vyrui, to ji daryti nebegalėjo, nes turėjo slaugyti savo sergantį vyrą. Tačiau teismas neįvertino ir šių jos parodymų. Gynėjo manymu, svarbi aplinkybė yra ta, kad įmonė turėjo problemų dėl gręžinio, padarytas gręžinys buvo nekokybiškas, nuolat trūko vandens, tai patvirtino tiek liudytojai, tiek rašytinė bylos medžiaga. Šios aplinkybės vėlgi parodo, kad įmonėje, kurioje dažnai vyko banketai ir buvo teikiamos nakvynės paslaugos, kažkam reikėjo vežtis skalbinius namo, juos išplauti, išlyginti ir vėl atvežti.

Todėl, gynėjo manymu, pirmos instancijos teismas, pripažindamas A. M. kalta padarius nusikalstamas veikas, remdamasis tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. J. ir vyr. buhalterės R. R. parodymais, buvo neobjektyvus ir šališkas, kadangi visiškai nevertino ir atmetė A. M. ir A. V. parodymus, kitų liudytojų parodymus bei kitą rašytinę bylos medžiagą, todėl neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą asmeniui, kuri apskritai negali būti nusikaltimo subjektas, be to, teismas dalies įrodymų iš viso nevertino arba vertino neteisingai, kas lėmė teismo išvadų neatitikimą bylos faktinėms aplinkybėms.

Nuteistosios A. V. gynėjas apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Mano, kad Plungės rajono apylinkės teismas, nuosprendyje tik išdėstydamas apklaustų asmenų parodymus ir kai kuriuos kitus bylos duomenis, beveik neatliko jokios bylos duomenų, patvirtinančių A. V. poziciją, analizės. Teismas nuosprendyje nutylėjo kai kuriuos objektyvius bylos duomenis, kurie paneigia liudytojų parodymus, ignoravo esminius prieštaravimus liudytojų parodymuose, duotuose teismui ir ikiteisminio tyrimo metu, ir todėl nepagrįstai rėmėsi šių asmenų parodymais, priimdamas A. V. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl minėtų BPK 20 str. 5 d., 305 str. 1 d. 2 p. nuostatų pažeidimų Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo A. V. pripažinta kalta, negali būti laikomas pagrįstu. Nurodo, jog teismas, pripažindamas kalta A. V. dėl abiejų veikų, iš esmės rėmėsi liudytojų A. J., R. R. ir L. G. parodymais, Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimo centro 2011-02-04 specialisto išvada, AB ,,Lesto“ 2013-09-09 informacija apie elektros suvartojimą bute, esančiame A. V. g. 5-30, Plungėje, šio buto atsiskaitymo už mokesčius knygelės duomenimis. Tačiau teismas, vertindamas šiuos duomenis kaip pakankamus A. V. kaltei pagrįsti, iš esmės jų neišanalizavo kitų bylos duomenų kontekste, nevertino minėtų liudytojų patikimumo ir jų parodymų raidos baudžiamojo proceso metu, ignoravo ir nepasisakė dėl to, kodėl atmetami A. V. poziciją dėl jai pareikštų kaltinimų patvirtinantys duomenys, be to, netgi neteisingai kai kuriuos jų interpretavo, dėl ko padarė bylos duomenų viseto neatitinkančias išvadas, neva A. V. iki įsidarbinimo žinojo, jog yra nėščia, dėl to, kad įsidarbinimas buvo fiktyvus (realiai nebuvo dirbama), ir tokiu būdu klastojo su įsidarbinimu ir išmokų gavimu susijusius dokumentus bei apgaulės būdu užvaldė jai negalėjusį teisėtai priklausyti svetimą – VSDFV didelės vertės turtą.

Gynėjo manymu, pats faktas, kad 4500 Lt atlyginimo mokėjimas A. V., kai visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai gaudavo minimalų atlyginimą, dar savaime neįrodo jokio sukčiavimo fakto, kadangi Lietuvos A. T. suformuotoje praktikoje yra nustatyta, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas, ir net tais atvejais, kai darbo užmokestis galėtų būti vertinamas kaip per didelis, nėra pagrindo išvadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai yra neįmanomas; sukčiavimu darbuotojo ir darbdavio veiksmai gali būti pripažinti, pavyzdžiui, įrodžius, jog darbuotojas nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo ar panašias aplinkybes; vien tai, kad bendrovei trūkstant apyvartinių lėšų darbdavys kredituoja įmonę, nėra pagrindas manyti, jog įmonės finansinė padėtis yra tiek sunki, kad jai grėstų bankrotas, ir kad santykinai didelio atlyginimo nustatymas vienam iš darbuotojų turėtų būti vertinamas kaip sukčiavimas (Lietuvos A. T. 2011-06-28 Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331/2011).

Mano, jog šioje baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai rodo, jog A. V. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistoji A. V. parodė, jog ji 2008 m. ištekėjo, tęsė studijas ir norėjo susirasti darbą, suderinamą su studijomis. Uošvė I. V. jai pažadėjo paieškoti darbo ir sužinojo, kad yra galimybė įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi šiai įmonei reikalingas žmogus, galintis skalbti staltieses, servetėles, patalynę. Darbo sąlygas L. V. aptarė su įmonės direktore, buhaltere, akcininke. Darbas jai tiko, nes galėjo skalbti namuose. Skalbė skalbimo mašina uošvio bute, (duomenys neskelbtini), nes jame niekas negyveno. Švarius skalbinius pristatydavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, skalbinius į butą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiveždavo ir nuveždavo atgal savo vyro vairuojamu automobiliu. Buvo sutarta, kad jai mokės 2000 Lt, jei bus daugiau skalbimo, mokės daugiau. Susitarė, kad reikės pirkti skalbimo miltelius, mokėti už vandenį, kurą automobiliui. Už pinigus, kurie buvo mokami kaip atlyginimas, ji apmokėdavo visas su skalbimu susijusias išlaidas. Kai gaudavo atlyginimą, pasirašydavo, kartais gaudavo daugiau negu 2000 Lt. Apie tai, kad laukiasi, sužinojo tik birželio mėnesį, kai jau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su ja už darbą atsiskaitydavo grynais pinigais direktorė A. J., kuri pateikdavo pasirašyti atlyginimų mokėjimo žiniaraščius. Gynėjo manymu, tokius A. V. parodymus dėl įsidarbinimo aplinkybių patvirtina ne tik nuteistosios A. M., tačiau ir liudytojo M. V. parodymai, o parodymus apie tai, jog A. V. realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina ne tik nuteistosios A. M. ir liudytojo M. V., tačiau ir liudytojų V. K., R. M., S. V. parodymai, dėl kurių vertinimo teismas visiškai nepasisakė, be to ir rašytiniai duomenys, kuriuos teismas nuosprendyje neteisingai interpretavo. Būtent, liudytoja R. M. parodė, jog ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ virėja, dirbo 2008 m. iki rugpjūčio mėn., vykdavo pokyliai, būdavo 50-60 svečių, buvo teikiamos nakvynės svečiams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skalbinius 2008 m. skalbė direktorė, vėliau direktorė sakė, kad skalbinius išsiveža skalbti kažkokia mergina. Įmonėje buvo vandens trūkumas, dėl to ir buvo skalbiama kitur. Matydavo, kad skalbinių ryšuliai buvo nešami į namo rūsį. Liudytojas V. K. teisme kategoriškai atpažino nuteistąją A. V. ir patvirtino, jog būtent A. V. jis matydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, patvirtino, kad skalbiniai būdavo kraunami namo, kuriame veikia UAB „(duomenys neskelbtini)“, rūsyje. Liudytojas M. V. parodė, kad jo žmonos A. V. darbas buvo skalbti staltieses, patalynę, juos tinkamai suruošti ir atvežti. Skalbimo darbai buvo atliekami jo tėvo S. V. bute, už patarnavimus jie mokėjo patys, žmona atiduodavo pinigus jo tėvui. Kiek išnaudodavo vandens, nežino. Skalbinių buvo daug, dideliais ryšuliais. Jis važiuodavo kartu su žmona parvežti skalbinių vakare 1-2 kartus per savaitę, juos paimdavo iš kiemo pusės. Kartais važiuodavo vienas. Kad žmona laukiasi, sužinojo gal po mėnesio po įsidarbinimo. Atlyginimo išeidavo apie 2000 Lt, atmetus išlaidas už vandenį, elektrą. Liudytojas S. V. parodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė jam, tuo metu butas buvo tuščias. Jo sūnus M. V. ir marti A. V. sakė, kad gavo darbą ir nori panaudoti kambarius skalbimui. Bute buvo tik vieną kartą, matė bute skalbimo mašiną, buvo skalbinių. Patarnavimus už butą mokėjo pats, už A. V. jam duodamus pinigus, patvirtino, kad buvo sunaudota daug elektros ir vandens. Pažymi, kad priešingai, nei tvirtina teismas, nuteistosios A. V., liudytojų M. V. ir S. V. parodymus apie skalbimo vietą ir su skalbimu susijusias vandens, elektros sąnaudas būtent ir patvirtina prokuroro teismui pateikta AB ,,Lesto“ pažyma bei atsiskaitymų už komunalines paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), knygelės duomenys. Iš teismo apžiūrėtos atsiskaitymo knygelės įrašų matyti, jog keletą mėnesių prieš A. V. įsidarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už komunalines paslaugas (vandenį, elektrą) butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nebuvo daromi mokėjimai, tačiau 2008-08-25 buvo sumokėta 300 Lt už 910 kWh elektros bei 84,80 Lt už 20 m3 šalto vandens, o 2008-10-30 sumokėta už 43 m3 šalto vandens 182,32 Lt bei 54, 45 Lt už elektrą. Todėl, gynėjo advokato manymu, tai yra objektyvūs duomenys apie tai, jog per 6 mėn. laikotarpį, kurį A. V. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, minėtame bute buvo sunaudota net 63 m3 šalto vandens, o taip pat per pirmus tris A. V. darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėnesius buvo sunaudota 910 kWh elektros energijos. Teismas minėtus duomenis apie šalto vandens sunaudojimą visiškai ignoravo, o pasisakydamas dėl to, kad objektyvūs duomenys apie elektros energijos sunaudojimą neatitinka A. V. parodymų, teismas juos vertino atsietai nuo nuteistosios A. V. ir liudytojo S. V. parodymų, susijusių su 2008 m. spalio mėn. mokėjimu už sunaudotą elektrą, o būtent, jog šiedu asmenys parodė, jog pinigų mokėjimui spalio mėn. buvo duota taip pat kaip ir rugpjūčio mėn. - apie 500 Lt, o sunaudotos elektros energijos kiekis atliekant spalio mėn. mokėjimą buvo nurodytas mažesnis, nei realiai, per klaidą. Mano, jog minėtų parodymų teismas niekaip nepaneigė.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, remdamasis iš esmės vien liudytojų A. J., R. R. ir L. G. parodymais, neatsižvelgė į duomenis, rodančius, jog šios liudytojos gali turėti suinteresuotumą šioje byloje duoti būtent nuteistąsias kaltinančius parodymus. Liudytoja A. J. nuteistosios A. V. įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu dirbo šios įmonės direktore, o liudytoja R. R. – tos pačios įmonės buhaltere. Byloje nustatyta, jog A. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinta nuteistajai A. M. to paprašius direktorės A. J.. Liudytoja A. J., kuri, kaip įmonės direktorė, sudarė su A. V. darbo sutartį, baudžiamojo proceso metu laikėsi pozicijos, jog realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos direktoriavimo metu vadovavo nuteistoji A. M., tad ji tik įvykdė jos nurodymą dėl A. V. įdarbinimo, o darbo sutarties sąlygas (atlyginimą) nustatė ne ji, o A. M., be to, laikėsi pozicijos, jog ji net nežinojo, ar A. V. realiai dirbo kokį nors darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią A. J. poziciją palaikė ir liudytoja R. R.. Tačiau teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį tiek A. V., tiek A. M. atžvilgiu, rėmėsi šių liudytojų parodymais neatsižvelgdamas į tai, jog šios liudytojos turėjo motyvą pateikti būtent tokią poziciją dėl A. V. įdarbinimo aplinkybių. Yra akivaizdu, jog minėta liudytojų A. J. ir R. R. pozicija šioms liudytojoms suvokiant, jog A. V. atlyginimas buvo aiškiai didesnis, nei kitų įmonės darbuotojų, suvokiant, jog dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas ir joms pačioms gali grėsti baudžiamoji atsakomybė dėl galimai nepagrįstai didelio darbo užmokesčio mokėjimo A. V., galėjo būti pateikta siekiant pačioms išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl dokumentų klastojimo, bendrininkavimo sukčiaujant. Iš A. V., A. M. bei jų parodymus patvirtinančių minėtų liudytojų parodymų seka, jog A. J., nustatydama atlyginimą A. V., į jį įtraukė numatomas išlaidas, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)s“ veiklai naudojamo inventoriaus skalbimu (skalbinių gabenimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) į butą Plungėje, kur vyko skalbimas, skalbimo priemonių įsigijimu, vandens ir elektros, sunaudojamo skalbimui, pirkimo apmokėjimu), t. y. faktiškai nevykdė buhalterinės apskaitos įstatymų nustatyta tvarka, be to, iš A. V. parodymų seka, kad ji realiai gaudavo mažesnį atlyginimą už nurodytą jos darbo sutartyje. Dėl minėtų priežasčių liudytojos A. J. ir R. R. turėjo tikslą baudžiamojo proceso metu pasirinkti poziciją, jog A. V. realiai įdarbino įmonėje A. M., kuri ir turėtų pagrįsti būtent tokio dydžio atlyginimo nustatymą A. V.. Taigi, esant duomenims apie galimą šių liudytojų suinteresuotumą ir neobjektyvumą, teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, ar šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, tačiau to neatliko. Pažymėtina, kad liudytojų A. J. ir R. R. parodymai, kiek tai susiję su A. V. įdarbinimo aplinkybėmis, baudžiamojo proceso metu iš esmės kito. Liudytoja A. J. apklausta teisme parodė, kad A. M. nurodymu ji atvyko į Plungės r. savivaldybės patalpas, kur ji, nedalyvaujant įdarbinamam asmeniui – A. V. (M.), su buhaltere pasirašė ant darbo sutarties, o apie tai, kokio dydžio darbo užmokestis nustatytas A. V. (M.), sužinojo žymiai vėliau – tik iš atlyginimų mokėjimo žiniaraščio. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu A. J., du kartus apklausta dėl A. V. (M.) įdarbinimo (darbo sutarties sudarymo) aplinkybių davė parodymus, kurie neatitinka teismui duotų jos parodymų, be to, netgi skiriasi tarpusavyje. 2011-07-26 apklausos metu, dar apklausiama įtariamąja A. J. parodė, kad A. M. jai 2008-05-06 atnešė pasirašyti A. M. darbo sutartį, ir ji iš karto pamatė, kad A. M. nustatytas 4500 Lt atlyginimas, ką iš karto mėgino aptarti su A. M., vėliau, ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. J. parodė, kad 2008-05-06 A. M. nurodymu atvyko į Plungės r. savivaldybę, kur sutiko A. M., ten taip pat atėjo ir buhalterė R. R., visos trys moterys nuėjo į kažkokį kabinetą, kur A. M. jai padavė 2008-05-06 surašytą darbo sutartį, sudarytą su A. M., kurią davė jai pasirašyti ir patvirtinti bendrovės antspaudu, ir dar savivaldybėje pasirašant ant darbo sutarties ji suprato, kad A. V. (M.) yra įdarbinama nustatant jai 4500 Lt darbo užmokestį, mėgino diskutuoti su A. M. apie tai. Liudytojos R. R. teismui duoti parodymai dėl darbo sutarties su A. V. (M.) forminimo aplinkybių buvo prieštaringi – ši liudytoja pradžioje apklausos, palaikydama liudytojos A. J. poziciją, ėmė tvirtinti, jog apie tai, koks A. V. (M.) buvo nustatytas atlyginimas, sužinojo kitą dieną po jos, A. M. ir A. J. susitikimo savivaldybėje A. V. (M.) įdarbinimo tikslu, o apie tai, kokį atlyginimą A. V. nustatyti, jai nurodė A. M., tačiau tos pačios apklausos metu, atsakydama į teismo, gynybos klausimus, pradėjo keisti parodymus teigdama, jog atlyginimas sutartyje buvo įrašytas dar tą pačią dieną savivaldybėje. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja buvo parodžiusi, kad dar prieš parengiant darbo sutartį su A. V. (M.), t. y. iki susitikimo Plungės r. savivaldybėje, jai A. M. buvo nurodžiusi A. V. (M.) asmens duomenis, pareigybes, į kurias skiria ją dirbti ir 4500 Lt dydžio atlyginimą, ji, turėdama šiuos duomenis, surašė darbo sutartį ir atidavė ją A. M.. Akistatos su A. M. metu ši liudytoja parodė, kad A. V. (M.) darbo sutartį ji parengė kartu su A. M. ir I. V. Plungės r. savivaldybėje, po ko ten atvyko A. J. ir tą sutartį patvirtino savo antspaudu ir parašu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors A. J. tvirtino, jog ji netgi nedisponavo lėšomis, skirtomis mokėti darbuotojų atlyginimams, o atlyginimus mokėdavusi pati akcininkė A. M., tačiau jos parodymai paneigti ne tik objektyviais duomenimis (atlyginimų mokėjimų žiniaraščiais), tačiau ir liudytojų parodymais. Liudytoja L. G. patvirtino, jog atlyginimus mokėdavo būtent direktorė, o ne A. M., A. M. po to, kai tapo direktore, atidavė jai darbo užmokestį, kurio nebuvo sumokėjusi A. J..

Pažymi, jog teismui buvo pateikti duomenys dėl paslaugų užsakymo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, rodančių, kad įmonė, būdama neva sunkioje finansinėje būklėje, užsakinėjo didelės vertės nebūtinas paslaugas, buhalteriškai nesutampa piniginės sumos. Visi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai bei atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiai rodo, kad A. V. įmonėje dirbo ir gavo už tai nustatytą darbo užmokestį. Jeigu liudytoja A. J., kaip ji teigia savo parodymuose, niekada nieko nesprendė dėl A. V. įdarbinimo, o vykdė tik akcininkės nurodymus bei niekada nematė A. V. dirbančios įmonėje, tai logiškai nepaaiškinama, kodėl tuomet ji būdama direktore, turinti aukštąjį išsilavinimą, pasirašinėjo ant A. V. darbo laiko apskaitos žiniaraščių, tvirtino ir atlyginimų išmokėjimo važtaraščius, kuriuose nurodyta A. V. išmokėta darbo užmokesčio suma.

Gynėjo manymu, teismas pernelyg sureikšmino ir liudytojos L. G. parodymus. Nors liudytoja L. G. teigė niekada nemačiusi A. V., tačiau iš A. V. parodymų matyti, kad ši liudytoja pagal savo darbo grafiką galėjo ir nematyti A. V., kuri skalbinius pasiimdavo ir atveždavo vakarais, be to, jos apsilankymai UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdavo reti ir trumpalaikiai – tik tiek, kiek reikėjo skalbiniams pasiimti ar padėti rūsyje. Be to, teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, jog liudytoja L. G. faktiškai pripažino, jog yra mėginusi savavališkai pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)s“ kad ir nedidelės vertės turtą, kas tuojau tapo žinoma A. M., todėl ši liudytoja taip pat gali turėti suinteresuotumą duoti A. M., tuo pačiu ir A. V., nepalankius parodymus.

Be to, gynėjo manymu, svarbi aplinkybė, patvirtinanti A. V. ir kitų asmenų parodymus apie jos darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pobūdį yra duomenys apie tai, kad įmonė turėjo problemų dėl gręžinio ir vandens trūkumo. Padarytas gręžinys buvo nekokybiškas, nuolat trūko vandens, tai patvirtino tiek liudytojai, tiek rašytinė bylos medžiaga, kas patvirtina buvus būtinybę skalbti ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, o kitur.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismo išvada, kad A. V. iki darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo žinojo, jog yra nėščia, yra tik prielaida, neatitinkanti bylos aplinkybių. Kaip matyti iš nuosprendžio, teismas laikė, jog aplinkybę, kad iki priimant A. V. į darbą, ji žinojo, jog yra nėščia, įrodo A. V. vaiko – P. V., gimusio 2008-12-08, gimimo liudijimo kopijos duomenys, iš kurių seka, kad A. V. sudarant darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nėščia du mėnesius. Pažymėtina, kad vien fakto, jog darbo sutarties sudarymo metu A. V. buvo du mėnesius nėščia, nepakanka išvadai, jog nėštumo faktas buvo žinomas pačiai A. V.. Per dviejų mėnesių nėštumo terminą moters organizme nebūtinai turi įvykti akivaizdžių pakitimų, kurie nėščiajai sudarytų sąlygas spręsti apie jos nėštumą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. V. iki darbo sutarties sudarymo būtų nustatytas nėštumas sveikatos priežiūros įstaigos specialisto, be to, nėra ir jokių kitų duomenų apie tai, kad A. V. būtų žinojusi esanti nėščia. Pati A. V. parodė, kad jos menstruacijų ciklas ir iki nėštumo būdavęs nereguliarus, be to, tai buvęs pirmasis jos nėštumas, todėl ji nėštumo ankstyvame jo etape ir nepastebėjusi.

Gynėjo manymu, visuma išdėstytų duomenų rodo, jog A. V. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežinodama, jog yra nėščia, realiai dirbo minėtoje įmonėje, už darbą gavo užmokestį, o visi dokumentai, už kurių suklastojimą ir panaudojimą ji nuteista, savo turiniu atspindėjo realiai buvusius faktus ir nebuvo suklastoti. Dėl to nuosprendis, kuriuo A. V. pripažinta kalta pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d., turi būti panaikintas, o A. V. išteisinta, jai nepadarius šių nusikalstamų veikų, o išteisinus A. V., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinis ieškinys turi būti atmestas.

Teismo posėdyje gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliantai nesutinka su teismo išvadomis dėl faktinių BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d. numatytų nusikalstamų veikų požymius sudarančių aplinkybių nustatymu bei vertinimu, teigia, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. V. buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai, todėl jokios apgaulės nebuvo, ir apeliaciniuose skunduose iš esmės pateikia analogiškus argumentus. Nuteistosios A. M. gynėjas apeliaciniame skunde papildomai nurodo, jog jo ginamoji apskritai negali būti BK 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 3 d. nurodytų nusikalstamų veikų subjektu, kadangi nusikalstamų veikų padarymo metu buvo tik UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir nevykdė jokių direktorės pareigų.

BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolas ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Visos bylos aplinkybės ištirtos ir įvertintos. Abiejuose apeliaciniuose skunduose deklaratyviai teigiama, kad teismas pažeidė BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus. Tuo aspektu pažymėtina, kad pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas A. M. ir A. V. kaltumą ir surašydamas nuosprendį, įstatymo nuostatas taikė teisingai. Teismas pagrįstai nuteisė A. M. ir A. V. už sukčiavimą ir tikrų dokumentų suklastojimą. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 str. reikalavimų ir šioje baudžiamojoje byloje pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Būtina paminėti, kad apylinkės teismas ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus atskirai bei kiekvieno jų patikimumą vertino įrodymų viseto kontekste.

Pažymėtina, kad pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą ar įgyti turtinę teisę, taip pat išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti.

Nuteistosios A. M. gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, jog jo ginamoji nėra BK 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 3 d. numatytų nusikaltimų subjektas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie apeliacinio skundo argumentai neatitinka įstatymo nuostatų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį vykdytojas yra ne tik asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats, bet ir pasitelkęs asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Nors A. M. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktorė ir pati buhalterinės apskaitos netvarkė, tačiau iš byloje esančių duomenų ir liudytojų parodymų matyti, jog būdama vienintele šios bendrovės akcininke, realiai valdė įmonę, faktiškai vadovavo tiek direktorės pareigas tuo metu ėjusiai A. J., tiek buhaltere dirbusiai R. R., kurios, nežinodamos apie A. M. ir A. V. bendrą nusikalstamą sumanymą, kad A. V. (M.) realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbs, A. M. paliepimu parengė A. V. įdarbinimo sutartį ir ant jos pasirašė bei patvirtino bendrovės antspaudu, vėliau pagal A. M. pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis apie A. V. (M.) bendrovėje dirbtą dienų skaičių ir laiką per mėnesį, A. M. nurodymu pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir mokėjimo žiniaraščius, juos patvirtindavo savo parašais ir bendrovės antspaudu. Tačiau byloje nėra duomenų apie A. J. ir R. R. bendrininkavimą su nuteistosiomis A. M. ir A. V., todėl A. M. teisingai pripažinta sukčiavimo ir dokumentų klastojimo bendravykdytoja.

Apeliaciniuose skunduose, ginčijant nuteisimo pagal BK 182 str. 2 d. pagrįstumą, gynėjai remiasi kasacine praktika, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas, ir net tais atvejais, kai darbo užmokestis galėtų būti vertinamas kaip per didelis, nėra pagrindo išvadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai yra neįmanomas. Dėl to, gynėjų nuomone, apgaulės panaudojimo faktas įgyjant turtinę teisę ir didelės vertės svetimą turtą nustatytas nepagrįstai. Nuteisimą pagal BK 182 str. 2 d. apeliantai ginčija ir dėl to, kad A. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo realiai, o ne fiktyviai. Apeliantų manymu, šią aplinkybę patvirtina liudytojų A. M., M. V., V. K., R. M., S. V. parodymai ir rašytinė bylos medžiaga – atsiskaitymo knygelės duomenys už buto, esančio A. V. (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas (vandenį, elektrą).

Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka konstatuoja, jog šie apeliantų argumentai yra nepagrįsti. Kolegija laiko, jog A. M. ir A. V. pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d. nuteistos pagrįstai už tai, kad veikdamos bendrininkų grupe, 2008-05-06 sudarydamos darbo sutartį Nr. 09 dėl A. V. įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įrašydamos į sutartį tikrovės neatitinkančios duomenis, suklastojo šį dokumentą, įrašant neteisingus duomenis apie A. V. įdarbinimą bei nustatant jai 4500 Lt mėnesinį atlyginimą, nustatant 40 val. trukmės darbo savaitę. Šios sutarties pagrindu A. M. ir A. V. suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, A. V. (M.) įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas – motinystės (9 641,25 Lt) ir motinystės (tėvystės) (57 332,11 Lt) pašalpas, kurios paskaičiuotos pagal tariamai gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudžiamąsias pajamas ir dalį jų užvaldė, tuo padarydamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui 84 751,65 Lt (įskaitant pajamų mokestį) dydžio turtinę žalą.

Kolegijos nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistųjų apgaulė pasireiškė fiktyviu A. V. įdarbinimu realiai A. M. vadovaujamoje bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei surašymu ir pateikimu VSDFV Klaipėdos skyriui tikrovės neatitinkančius duomenis apie A. V. 2008 m. gegužės – spalio mėnesiais gaunamas draudžiamąsias pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios suteikė A. V. turtinę teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą.

Kaip jau minėta anksčiau, abiejuose apeliaciniuose skunduose, ginčijant nuteisimo pagal BK 182 str. 2 d. pagrįstumą, nurodomas argumentas, jog pagal Lietuvos A. T. suformuotą praktiką atlyginimas už darbą yra šalių susitarimo dalykas, ir darbo užmokesčio mokėjimas už realiai atliktą darbą nėra kriminalizuotas ir pats savaime nesudaro sukčiavimo sudėties. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais skundo teiginiais, kadangi normalioje situacijoje nei darbdaviui, nei darbuotojui negali būti inkriminuojamas per didelio atlyginimo už darbą nustatydamas, jei įmonės finansinė padėtis tai leidžia. Tačiau, vertinant šalių susitarimą baudžiamosios teisės požiūriu, reikia vadovautis ne tik formaliu susitarimo laisvės principu, bet vertinti susitarimą vadovaujantis dar ir protingumo principu, atsižvelgiant į visų byloje nustatytų aplinkybių visetą ir ypač darbo sutarties su asmeniu sudarymą sąlygojančias aplinkybes.

Pagal teismų praktiką, kaltinant asmenį apgaule neteisėtai siekus gauti ar padidinti motinystės (tėvystės) pašalpą, būtina nustatyti jo darbo santykių fiktyvumo faktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-606/2010, 2K-503/2011, 2K-243/2012). Tokiais atvejais bylose tikrinama ir vertinama tai, ar asmuo realiai dirbo nurodytą darbą ir gavo atitinkamo dydžio darbo užmokestį, ar jį įdarbinusi įmonė vykdė ūkinę-komercinę veiklą ir turėjo pakankamai lėšų atlyginimui išmokėti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2011, 2K-123/2012), ar darbo sutartis buvo sudaryta joje nurodytiems ir iš jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti ir ar tokius santykius sukūrė, ar tik buvo kaip priemonė, sudaryta kitam tikslui – siekti neteisėtai gauti iš Valstybės socialinio draudimo fondo motinystės pašalpas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2012).

Lietuvos A. T. kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-448/2010, 2K-606/2010, 2K-331/2011 pabrėžta, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas; vien tai, kad motinystės (tėvystės) pašalpai gauti reikšmingu laikotarpiu asmeniui nustatomas palyginti didelis darbo užmokestis, nelaikytina apgaule BK 182 straipsnio prasme; tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios nuostatos taikytinos realiems, o ne fiktyviems darbo santykiams.

Vertinant šalių susitarimą dėl atlyginimo dydžio teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą įgijimo apgaule kontekste, negalima vadovautis vien tik formaliu susitarimo laisvės principu, bet būtina paisyti ir protingumo principo, atsižvelgti į byloje nustatytų aplinkybių visumą ir ypač darbo sutarties su asmeniu sudarymą lemiančias aplinkybes, taip pat įvertinti darbuotojo ir darbdavio sulygtas sąlygas dėl konkrečių darbų atlikimo, ar jie pagal apimtį, kiekybę, kokybę, gautus rezultatus, remiantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais, atitiko sulygtą darbo užmokestį pagal ekonomikai ir verslo logikai įprastus standartus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-614/2012, 2K-101/2013). Nors darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas, tačiau jis turi būti proporcingas asmens atliekamam darbui ir negali būti nuostolingas įmonei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2013). Neadekvatus atliktam darbui darbo užmokesčio dydis gali būti kaip viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama vertinant, pvz., kokių tikslų buvo siekiama – teisėtų, mokant įdarbintam asmeniui darbo užmokestį už atliekamą darbą, ar neteisėtų – formaliai sudarytų dokumentų pagrindu siekiant apgaule gauti kitokias išmokas, kylančias ne iš darbo teisinių santykių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2012). Itin atidžiai darbo sutarties sudarymas ir jos vykdymas turi būti vertinami tais atvejais, kai darbo sutartis sudaroma su darbuotoja, kuri yra žinomai nėščia. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl sukčiavimo nusikaltimo sudėties tenka vertinti ir priėmimo į darbą aplinkybes bei tikslą, tokio darbuotojo reikalingumą įmonei, pareigybės buvimą iki darbuotojo priėmimo į darbą, ankščiau dirbusių ar analogišką darbą įmonėje dirbančių darbuotojų atlyginimą, atliekamo darbo pobūdį, darbo laiką, atlikto darbo kokybę ir kiekybę, darbo rezultatus ir naudą įmonei. Juk sutartas darbas gali būti neatliekamas ar atliekamas tik formaliai, kad būtų užmaskuotas darbo sutarties fiktyvumas, o atlyginimas gali neatitikti sutarto darbo pobūdžio, jo apimties, kiekybės, kokybės bei rezultatų. Šių aplinkybių nustatymas ir vertinimas yra svarbus ta prasme, kad prisidengiant darbo sutartimi gali būti siekiama nusikalstamų tikslų – ateityje gauti iš valstybės išmokų, kurios nepagrįstos realiu darbo įnašu. O tai jau kelia klausimą dėl nusikalstamo susitarimo tarp darbdavio ir darbuotojo buvimo.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą, ar nuteistosios A. M ir A. V. veikė apgaule, teisiškai reikšminga yra tai, ar darbo sutartis tarp realiai A. M. vadovaujamos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovėje ūkio dalies vedėjos pareigose įdarbintosios A. V. atitiko tikrovę, ar nebuvo fiktyvi. Nustatant, ar darbo sutartis buvo teisėta, svarbu atsakyti į klausimą, ar sutartis buvo sudaryta joje nurodytiems ir iš jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti ir ar tokius santykius sukūrė, ar sutartis buvo kaip priemonė, sudaryta kitam tikslui – siekiant neteisėtai gauti iš valstybės socialinio draudimo motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. Formalūs dokumentai – darbo sutartis, darbo laiko apskaitos ir kiti dokumentai apie A. V. darbą bendrovėje nebūtinai liudija realius faktus, t. y. tokius, kokie nurodyti atitinkamuose dokumentuose.

Taigi būtina nustatyti, ar tokių dokumentų turinys atitinka tikras faktines aplinkybes apie darbdavio, šiuo atveju atstovaujamo A. M., suteiktą A. V. darbą, jos darbinę veiklą, užmokesčio kaip atlygio už darbą gavimą. Siekdamas tai išsiaiškinti, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus bylos duomenis, galinčius paneigti ar patvirtinti aplinkybes, turinčias reikšmės įrodinėtinų faktų teisingam nustatymui. Teismas nustatė, kad A. V. darbo teisinių santykių įforminimas atitinkamuose dokumentuose buvo fiktyvus, ji UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ realiai nedirbo. Teismo išvada dėl darbo santykių fiktyvumo ir neįgyvendinamumo, jų imitavimo turint tikslą gauti motinystės (tėvystės) pašalpą iš VSDF biudžeto pagrįsta išsamia byloje esančių duomenų analize, logiškai motyvuota. Pirmosios instancijos teismas kruopščiai patikrino nuteistųjų versijas ir motyvuotai jas paneigė.

Teismas teisingai nustatė, jog A. V. laikotarpiu nuo 2008-05-06 iki 2008-10-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nedirbo, pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas nurodytų pajamų negavo, tokio dydžio atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. V. objektyviai mokėti negalėjo, nes tai buvo ekonomiškai nepagrįsta.

Kolegijos nuomone, tai kad A. V. A. M. vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo fiktyviai, patvirtina nuosprendyje aptarti įrodymai, kurie buvo įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Iš Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011-02-04 specialisto išvados matyti, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įmonės veikla – patalpų nuoma, maitinimas. 2008-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė 100 152 Lt pardavimo pajamų. 2008-05-06 darbo sutartimi Nr. 9 A. M. (2008-08-01 pakeista pavardė į V.) priimta dirbti ūkio dalies vedėja, mokant 4500 Lt algą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gegužės – spalio mėnesiais A. (M.) V. priskaičiavo 21 257,60 Lt darbo užmokesčio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis A. (M.) V. atitiko 2008 m. gegužės – spalio mėnesiais mokamą darbo užmokestį. Nurodyta, jog pagal Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo 2 str. 8 d. nustatytus reikalavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis būtų nemoki (įsipareigojimai (185 655 Lt) didesni už pusę balansinio turto vertės (68 487 Lt), jeigu nemokėjo skolų, neatliko iš anksto apmokėtų darbų. 2008 m. bendrovei trūko trumpalaikio turto trumpalaikėms skoloms padengti ir veiklai vykdyti, t. y. bendrovės trumpalaikis turtas mažesnis už trumpalaikius įsipareigojimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos 2008-12-31 buvo nepadengtos turtu, veikla nebuvo pelninga (2008 m. bendrovė patyrė 75 578 Lt nuostolį), bankuose ir kasoje turėjo 1 493 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gegužės – spalio mėnesiais darbuotojams (direktorei, administratorei, barmenei, virėjai) buvo mokama LR Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gegužės – spalio mėnesiais priskaičiavo A. (M.) V. 21 257,60 Lt darbo užmokesčio, iš jo išskaičiavo 4 418,98 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 637,73 Lt socialinio draudimo įmokų nuo darbuotojo darbo užmokesčio bei 6 585,60 Lt socialinio draudimo įmokų, mokamų darbdavio. Kadangi objektų tyrimui atlikti nepateikti apskaitos registrai su registruotu mokėtinu bei išmokėtu darbo užmokesčiu, gyventojų pajamų mokesčiu ir socialinio draudimo įmokomis bei šių sąskaitų likučiai laikotarpio pradžiai, specialistė neturi galimybių nustatyti, ar iš A. (M.) V. darbo užmokesčio priskaičiuotas socialinio draudimo mokestis buvo sumokėtas. Gyventojų pajamų mokestis (4 418,98 Lt), priskaičiuotas iš A. (M.) V. darbo užmokesčio, nesumokėtas (bendrovė 2008 m. gegužės – lapkričio mėnesiais sumokėjo 665,00 Lt gyventojų pajamų mokesčio). UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. (M.) V. 2008 m. gegužės – spalio mėnesiais išmokėjo 15 978,55 Lt darbo užmokesčio. 2008 m. gruodžio mėn. pelno (nuostolių) ataskaitoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkio dalies vedėjos A. (M.) V. atlyginimas turėjo įtakos veiklos rezultatams (b. l. 102-110, t. 1).

Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, jog A. V. įdarbinimas buvo ekonomiškai nepagrįstas, nes tik didino sąnaudas, neduodant jokių pajamų, ir prieštaravo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pelno siekiančios įmonės, interesams. Taigi nuteistajai A. V. nustatytas 4500 Lt mėnesinis atlyginimas už nekvalifikuoto pobūdžio darbą tik įrodo, kad nuteistosios turėjo tikslą gauti didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą ir taip siekė apgaule užvaldyti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas.

Todėl apeliacinių skundų motyvai dėl A. V. darbo užmokesčio dydžio pagrįstumo, jo atitikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinei būklei, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Kolegijos nuomone, aplinkybę, kad A. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo fiktyviai, neabejotinai patvirtina ir tai, kad A. V. nei karto bendrovės teritorijoje nematė nei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas einanti A. J., nei buhalterė R. R., nei darbuotoja L. G.. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniuose skunduose, liudytojai V. K. ir R. M. tik patvirtino, kad skalbinių maišai buvo kraunami rūsyje, kas juos veždavo ir kur juos skalbdavo, nei vienas pasakyti negalėjo, V. K. patvirtino, jog yra matęs A. V., tačiau ką ji dirbo, nežino, o tai reiškia, jog nei vienas įmonės darbuotojas, tuo metu dirbęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nei karto nematė A. V. atliekant darbo funkcijas. Nors apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad A. V. dirbo uošvio bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir darbo užmokestis jai buvo mokamas už išdirbtą laiką ir už atliktą konkretų darbą bei kitas jos turėtas išlaidas už transportą, skalbimo priemones, elektrą ir vandenį, tačiau teisėjų kolegija tokius nuteistųjų teiginius atmeta kaip akivaizdžiai prieštaraujančius aukščiau aptartai bylos medžiagai ir juos vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Akivaizdu, jog byloje surinkti įrodymai neduoda pakankamai pamatuoto pagrindo susieti buto (duomenys neskelbtini), komunalinių mokesčių dydį su apeliantų deklaruojama bute naudotų energetinių išteklių tiksline paskirtimi, kita vertus, A. V. deklaruojamos neva turėtos papildomos išlaidos darbinių funkcijų vykdymui akivaizdžiai neatitinka bent apytikslio skirtumo tarp A. V. nustatyto ir jos neva realiai gauto darbo užmokesčio. Aukščiau aptartų įrodymų visetas taip pat paneigia liudytojų M. V. ir S. V., kurie yra akivaizdžiai suinteresuoti bylos baigtimi A. V. naudai, parodymus.

Nuteistoji A. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu nors ir nurodė, kokius konkrečiai darbus ji atliko, t. y. skalbė ir lygino nešvarias staltieses, servetėles, patalynę, jas pasiimdavo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir išskalbusi bei išlyginusi pristatydavo atgal, tačiau teigė, jog nežinojo, kokio dydžio atlyginimą už šį darbą ji realiai gaudavo (b. l. 77-78, t. 3).

Teismo posėdžio metu A. M. teigė, jog iki A. V. priėmimo į darbą visą šį darbą atlikdavo ji pati (b. l. 75-77, t. 3). Tuo tarpu liudytoja apklausta buvusi bendrovės darbuotoja R. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog nešvarių skalbinių ryšulius nešdavo į rūsį, iš kurio kažkokia mergaitė juos pasiimdavo (b. l. 135, t. 3), liudytoju apklaustas bendrovės darbuotojas V. K. teisme parodė, jog nešvarius skalbinius iš rūsio veždavo A. M. ir mergina vardu A. (b. l. 135-136, t. 3), tuo tarpu liudytoja L. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ūkinius darbus bendrovėje dirbo kambarinė N. (b. l. 74-75, t. 3). Todėl apeliacinės instancijos teismo manymu, nėra pagrindo daryti išvadai, kad laikotarpiu nuo 2008-05-06 iki 2008-10-07 minėtus darbus atliko būtent A. V..

Be to, reikia įvertinti ir tai, kad A. V. iki fiktyvaus įsidarbinimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo bedarbė. Aplinkybė, kad nekvalifikuotam, sunkiam fiziniam darbui įsidarbina nėščia moteris, kuri anksčiau apskritai nedirbo ir vargu ar būtų realiai pajėgusi tiek dirbti būdama nėščia, nes laukiantis vaiko bei atsižvelgus į nėščios moters fiziologines ypatybes medicina rekomenduoja kaip tik riboti darbo, ypač fizinio, krūvį, taip pat netiesiogiai patvirtina apgaulės elementų buvimą nuteistųjų veiksmuose – valstybės apgaulės, siekiant iš valstybės nepagrįstai gauti daugiau socialinių išmokų. Apeliacinio skundo argumentai, neva įsidarbinimo metu A. V. nežinojo esanti nėščia, atsižvelgiant į jos pastojimo laiką ir A. V. amžių, išsilavinimą, socialinius ryšius bei gyvenimišką patirtį, neišlaiko elementarios kritikos.

Esant ankščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl nuteistųjų A. M. ir A. V. kaltės apgaule A. V. naudai įgijus didelės vertės turtinę teisę į svetimą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto turtą, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas – motinystės (9641,25 Lt) ir motinystės (tėvystės) (57332,11Lt) pašalpas, kurios paskaičiuotos pagal tariamai gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudžiamąsias pajamas, kurios iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto piniginių lėšų buvo išmokėtos į nuteistosios A. V. sąskaitą banke.

Pažymėtina, kad pagal BPK 255 str. 1 d. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad liudytojos A. J. ir R. R. būtų padariusios kokias nors nusikalstamas veikas. A. J. ir R. R. taipogi parodė, kad A. V. jos nepažinojo ir jokių ryšių (asmeninių ar darbinių) su A. V. nepalaikė. A. M. ir pati neneigia buvusi A. V. įdarbinimo iniciatore, tarpininkaujant jos gerai pažįstamai I. V. (A. V. sutuoktinio motinai). Todėl apeliantų argumentai apie šių liudytojų galimai duotus melagingus parodymus, neva siekiant pačioms išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra visiškai nepagrįsti.

Apeliaciniuose skunduose nenurodoma kokių nors kitų argumentų, kodėl nei A. M., nei A. V. veiksmuose nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 3 d., požymių, tačiau iš apeliacinių skundų turinio galima suprasti, jog nuteistųjų gynėjai tai sieja su tuo, jog tiek į darbo sutartį, tiek ir darbo užmokesčio ir darbo laiko žiniaraščius, kasos apskaitos dokumentus buvo įrašyti teisingi duomenys. Dėl nuteistųjų kaltės, fiktyviai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinant A. V. ir taip siekiant neteisėtai gauti iš valstybės socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpas, o tuo pačiu ir įrašant žinomai neteisingus duomenis į atitinkamus dokumentus, kolegija jau pasisakė aukščiau, todėl papildomai nebesikartoja.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 str. 1 d. kyla tada, kai padaroma bent viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro arba netikro dokumento suklastojimas, 3) suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Teismų praktikoje tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005) ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). BK 300 str. 3 d. numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. Didelė žala yra vertinamasis požymis, kuris nustatinėjimas kiekvienu konkrečiu atveju, t. y. įvertinant atsiradusią turtinę ar neturtinę žalą ir kitas bylos aplinkybes.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 str. 3 d., būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad panaudoja suklastotą dokumentą, kuris gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti. Teisėjų kolegijai abejonių nekelia tai, kad A. M., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintele akcininke, o nuo 2008-11-07 direktore, 2008-05-06 sudarė darbo sutartį dėl A. V. priėmimo į Ūkio skyriaus vedėjos pareigas, kuriame nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad A. V. 2008-005-06 priimta į darbą bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, ūkio skyriaus vedėjos pareigose, darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojai 4500 Lt darbo užmokestį, nustato darbo dienos trukmę 40 val. per darbo savaitę. Nustatyta, kad šios sutarties pagrindu sutartas ir priskaičiuotas darbo užmokestis, t. y. draudžiamosios pajamos, turėjo įtakos socialinio draudimo įmokoms, t. y. motinystės (tėvystės) pašalpos dydžiui.

Taip pat bylos medžiaga liudija, kad A. M. ir A. V. suklastojo tikrus dokumentus: A. M., žinodama, kad A. V. (M.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinta fiktyviai, realiai bendrovėje nedirba ir ji neturi teisės gauti iš VSDF biudžeto pašalpų, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei R. R., nežinojusiai apie jų bendrą nusikalstamą sumanymą, kad A. V. (M.) realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, užpildyti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui, esančiam Paprūdžio g. 20, Plungė, 2008-05-06 pranešimą Nr. 06 apie A. V. (M.) valstybinio socialinio draudimo pradžią (forma 1-SD) su jame įtvirtintais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad A. V. (M.) nuo 2008-05-06 priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu, kuris tą pačią dieną pateiktas VSDF Plungės skyriui, 2008-07-11 pranešimą Nr. 15 apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį (forma SAM su priedais), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. V. (M.) ataskaitiniu laikotarpiu tariamai gavo 9000,00 Lt pajamų, nuo kurių apskaičiuota 3058,20 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 2008-07-14 pateiktas VSDF Plungės skyriui, 2008-10-07 pranešimą Nr. 21 apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį (forma SAM su priedais), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. V.“ (M.) ataskaitiniu laikotarpiu tariamai gavo 11475,00 Lt pajamų, nuo kurių apskaičiuota 3899,20 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, kuris tą pačią dieną pateiktas VSDF Plungės skyriui, 2009-01-09 pranešimą Nr. 24 apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 m. IV ketvirtį (forma SAM su priedais), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. V. (M.) ataskaitiniu laikotarpiu tariamai gavo 782,60 Lt pajamų, nuo kurių apskaičiuota 265,93 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, kuris 2009-01-13 pateiktas VSDF Plungės skyriui.

Tęsdama nusikalstamą veiką, A. V. (M.), tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą, suprasdama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji įdarbinta fiktyviai, realiai bendrovėje nedirba ir neturi teisės gauti iš VSDF biudžeto pašalpų, žinodama, kad VSDF Plungės skyriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės A. M. nurodymu pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaičiuotą darbo užmokestį 2008 m. II ir III ketvirčiais, 2008-10-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui pateikė prašymą Nr. 913 skirti motinystės pašalpą kartu pateikdama nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija (duomenys neskelbtini), prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, 2008-10-09 ir 2008-10-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, pagal kuriuos vyriausioji specialistė (pašalpoms) G. Š., A. V. (M.) ir A. M. apgaulės įtakoje, manydama, kad A. V. (M.) turi teisę gauti motinystės pašalpą, 2010-10-28 priėmė sprendimą Nr. SMTM-1325 „Dėl A. V. motinystės pašalpos“ už laikotarpį nuo 2008-10-07 iki 2009-02-09 skirti A. V. (M.) 12483,76 Lt dydžio motinystės pašalpą, pervedant į A. V. (M.) asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB (Hansabank), 9641,25 Lt, kuriuos 2008-10-29 VSDF Plungės skyrius pervedė į A. V. (M.) nurodytą banko sąskaitą.

Tęsdama nusikalstamą veiką, A. M., žinodama, kad A. V. (M.) UAB „(duomenys neskelbtini)) įdarbinta fiktyviai, realiai bendrovėje nedirba ir neturi teisės į vaiko priežiūros atostogas, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės vienintele akcininke ir dirbdama direktorės pareigose, 2009-02-02 priėmė įsakymą Nr.1 „Dėl vaiko priežiūros atostogų“, kuriuo nuo 2009-02-10 iki 2011-123-08 suteikė A. V. (M.) motinystės atostogas vaikui prižiūrėti ir užpildė, pasirašė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui, esančiam adresu Paprūdžio 20, Plungė, 2009-02-02 pranešimą Nr. 1 apie motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) arba vaiko globėjui suteiktas (atšauktas) atostogas vaikui prižiūrėti (forma) 9-SD), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad A. V. (M.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kuris 2009-02-09 buvo pateiktas VSDF Plungės skyriui.

Tęsdama nusikalstamą veiką A. V. (M.), tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą, suprasdama, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini) ‚ įdarbinta fiktyviai, realiai bendrovėje nedirba ir neturi teisės gauti iš VSDF biudžeto pašalpų, žinodama, kad VSDF Plungės skyriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės ir direktorės A. M. nurodymu pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaičiuotą darbo užmokestį 2008 m. II , III, IV ketvirčiais, 2009-02-11 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui pateikė prašymą Nr.(duomenys neskelbtini) (PMTM-11) skirti motinystės (tėvystės) pašalpą kartu pateikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. M. 2009-02-02 įsakymą Nr. 1 „Dėl vaiko priežiūros atostogų“, kuriuo jai suteiktos vaiko priežiūros atostogos nuo 2009-02-10 iki 2011-12-08, gimimo liudijimo kopiją, prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-02-09 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, pagal kuriuos vyriausioji specialistė (pašalpoms) G. Š., A. V. (M.) ir A. M. apgaulės įtakoje, manydama, kad A. V. (M.) turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2009-02-24 priėmė sprendimą Nr.(duomenys neskelbtini) „Dėl A. V.) teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ už laikotarpį nuo 2009-02-10 iki 2011-12-08 skirti A. V. (M.) 74354,59 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, pervedantį A. V. (M.) asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB (Hansabank) 58965,89 Lt. VSDF Plungės skyriui 2009-02-17 perskaičiavimo sprendimu Nr.PR1-67 „Dėl angelės V.) motinystės pašalpos“, 2010-01-25 gyventojų pajamų mokesčio ir sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo sprendimu Nr. PR1-22 „Dėl A. V. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo´ir 2010-07-27 perskaičiavimo sprendimu Nr. PP1-91 „Dėl A. V.“ motinystės pašalpos mokėjimo“, perskaičiavus priskaičiuotų pašalpų ir išmokų dydžius laikotarpiu nuo 2009 m. vasario mėnesio iki 2011 m. sausio mėnesio VSDF Plungės skyrius pervedė 57332,11 Lt į A. V. (M.) nurodytą banko sąskaitą.

Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes A. M. ir A. V. padarytos veikos (suklastojo tikrus dokumentus, suklastotus dokumentus panaudojo) atitinka BK 300 straipsnyje įtvirtintos dokumento suklastojimo nusikaltimo sudėties turinį. Taigi nuteistoji A. M., iš anksto susitarusi su A. V., siekdama, kad A. V. įgytų teisę neteisėtai gauti žymiai didesnę motinystės pašalpą, suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus, ir pateikė neteisingus duomenis apie A. V. priėmimą į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, todėl pagal šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus suklaidino draudėjo apskaitą tvarkančią įstaigą – VSDFV Plungės skyrių, dėl to nepagrįstai buvo apskaičiuota A. V. motinystės (tėvystės) pašalpa.

Aptartų įrodymų ir argumentų visuma patvirtina, jog A. M. ir A. V. veikė tiesiogine tyčia, jos suprato, kad dokumentuose (darbo sutartyje, pranešimuose SODRAI) įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti ir sukėlė teisines pasekmes, tai atliko sąmoningai, ir norėjo taip veikti.

Tuo būdu kolegija konstatuoja, jog apeliacinių skundų ribose nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios A. M. gynėjo R. Skėrio ir nuteistosios A. V. gynėjo I. Motužio apeliacinius skundus atmesti.