Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovei I. M. dėl kompensuotos žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

5. Byloje sprendžiama dėl nukentėjusiojo asmens pareigos grąžinti jam valstybės išmokėtą kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo įstatymą (ne) buvimo, kai žalą padaręs asmuo atlygina nukentėjusiam žalą po to, kai asmuo gauna kompensaciją iš valstybės.

6. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė 2016 m. liepos 19 d. pateikė Teisingumo ministerijai prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, kuriame nurodė, kad jai yra padarytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas (nesunkus sveikatos sutrikdymas), dėl ko jai buvo padaryta 980,80 Eur turtinė žala ir 20 000,00 Eur neturtinė žala. Teisingumo ministerija 2016 m. rugsėjo 5 d. priėmė sprendimą Nr. (1.34.)7R-6928 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu, kuriuo nutarė išmokėti atsakovei 1 520,00 Eur kompensaciją žalai atlyginti. Iš byloje esančios 2019 m. spalio 23 d. pažymos dėl sprendimo įvykdymo nustatyta, kad 1 520,00 Eur kompensacija atsakovei sumokėta 2016 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 24011. Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovei buvo išmokėta 1 520,00 Eur kompensacija žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).

7. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-186-908/2017 D. V. pripažintas kaltu padaręs BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir jam skirtas laisvės apribojimas 1 metams. Tuo pačiu nuosprendžiu I. M. iš D. V. priteista 300,00 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1 200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-480-626/2017 pirmos instancijos nuosprendis pakeistas iš dalies, tačiau D. V. skirta bausmė ir nuosprendžio dalis dėl žalos I. M. priteisimo paliktos nepakeistos.

8. Iš LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3521-466/2020 atmestas ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, ieškinys D. V. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Šiame sprendime teismas konstatavo, kad ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo D. V. 1 520,00 Eur išmokėtą kompensaciją avansu, kadangi nebuvo visų sąlygų visumos išmokėti tą kompensaciją nukentėjusiajai – trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų I. M., kaip tą nustato Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, t. y. nebuvo sąlygos, kad už žalą atsakingas asmuo savanoriškai neatlygino turtinės žalos. (...) atsakovui, kaip kaltinamajam baudžiamojoje byloje, nebuvo pagrindo vykdyti priimto 2017 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kadangi jis visa apimtimi buvo apskųstas kaltinamojo (atsakovo) D. V., ir nukentėjusiosios (trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų) I. M.. Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus apeliacinius skundus, ir priėmus nutartį, kuri įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 2 d., kaltinamasis (atsakovas) D. V. 2017 m. lapkričio 13 d. įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nuosprendį, t. y. savanoriškai atlygino priteistą sumą. (...) ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, sumokėjus kompensaciją avansu, ir atsakovui D. V., atlyginus priteistą žalą, atsakovui neturi būti perkeliama pareiga reikalauti iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų grąžinti neteisėtai gautą sumą, kadangi nėra atsakovo atsakomybės dėl susiklosčiusios situacijos. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. birželio 11 d.

9. Pažymėtina, kad aplinkybę, kad D. V. sumokėjo atsakovei 1 500,00 Eur žalai atlyginti patvirtina ir byloje esantis 2017 m. lapkričio 17 d. mokėjimo nurodymas.

10. Vadovaujantis Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 dalimi, žala šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojama avansu, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad smurtinį nusikaltimą padarė nepakaltinamas, ribotai pakaltinamas asmuo ar asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, arba nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 4 ar 7 punkte, 31 straipsnio 1 dalyje arba 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė; 2) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; 3) už žalą atsakingo asmens atlygintos, iš už žalą atsakingo asmens išieškotos, iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, užsienio valstybių kompetentingų institucijų ar kitų asmenų kompensuotos žalos bendra suma nesiekia šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio; 4) prašymas avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo smurtinio nusikaltimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleisto šiame punkte nurodyto termino atnaujinimo klausimą sprendžia teismas CPK nustatyta tvarka

11. Pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, valstybė, atstovaujama Fondo programos vykdytojo, turi teisę iš asmenų, kuriems pagal šį įstatymą kompensuota smurtiniais nusikaltimais padaryta žala arba avansu kompensuota smurtiniais nusikaltimais padaryta žala, išreikalauti jiems sumokėtas kompensacijas, jeigu paaiškėja, kad asmuo neturėjo teisės į žalos kompensavimą arba žala buvo padaryta ne smurtiniu nusikaltimu.

12. Nagrinėjamu atveju kompensacijos mokėjimo metu žala atsakovei nebuvo atlyginta, todėl atsakovė kreipimosi metu turėjo teisę į kompensaciją pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo įstatymą. Pažymėtina, kad Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo įstatymas nereglamentuoja atvejų, kai kaltininkas atlygina nukentėjusiam asmeniui žalą po to, kai nukentėjęs asmuo gauna kompensaciją iš valstybės, todėl taikytinos CK normos.

13. Ieškovė prašymą priteisti iš atsakovės kompensaciją grindžia CK 6.237-6.242 straipsniais, reglamentuojančiais nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimais, teigia, kad nėra pagrindo ieškiniui dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkinti, kadangi nagrinėjamu atveju nėra vienos iš kasacinio teismo suformuotos prielaidos – atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo.

14. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

15. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuotos prielaidos, būtinos ieškiniui dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkinti. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Kaip matyti, pagal bendrą taisyklę, negali būti tenkintas ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo, jei atsakovo praturtėjimui egzistuoja teisinis pagrindas (2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017)

16. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad aiškinant CK 6.237 straipsnio normų taikymo prielaidas, nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-214-611/2019).

17. Nagrinėjamu atveju nepaisant to, kad kompensacijos išmokėjimo metu žalą sukėlęs D. V. nebuvo atlyginęs atsakovei žalos, vėliau šis asmuo sumokėjo atsakovei teismo priteistą sumą žalai atlyginti ir dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra (CPK 187 straipsnis). Žalą sukėlusiam asmeniui sumokėjus atsakovei 1 500,00 Eur žalai atlyginti, atsakovė iš viso gavo 3 020,00 Eur, t. y. 1 500,00 Eur iš žalą padariusio asmens ir 1 520,00 Eur iš valstybės pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą. Tai reiškia, kad atsakovė gavo dvigubai daugiau lėšų žalai atlyginti, nei jai buvo priteista teismo nuosprendžiu. Teismo vertinimu, atsakovė negalėjo nežinoti, kad jos gauta suma yra dvigubai didesnė, nei suma, kurią jai priteisė teismas. Šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo, gavusi kompensaciją ir iš valstybės, ir iš žalą sukėlusio asmens. Nuo to momento, kai žalą padaręs asmuo atlygino atsakovei žalą, atsakovei atsirado pareiga grąžinti valstybei šios išmokėtą kompensaciją. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 520,00 Eur be pagrindo gautų lėšų tenkintinas.

18. Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 520,00 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo – 2020 m. birželio 18 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus priteistino 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, j. a. k. 188604955, iš atsakovės I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 520,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt Eur 00 ct) be pagrindo gautų lėšų ir 5 procentų dydžio metines procesines metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 520,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.