Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokslo darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2015 m. liepos 17 d., apie 20 val., jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bandančią iš kambario išeiti I. M. už plaukų partempė atgal į minėtą kambarį, taip pat sudavė nukentėjusiajai vieną kartą į dešinę veido pusę bei, norėdamas atimti iš jos mobiliojo ryšio telefoną, išsuko jai dešinės rankos pirštus, tokiais savo veiksmais padarė I. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Teismo posėdžio metu specialistas O. D. paaiškino, kad savo išvadą tvirtina. Išvada buvo pradėta tirti, remiantis Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos I. S. 2015-07-21 užduotimi. Su ja atvyko nukentėjusioji I. M., kuri buvo apžiūrėta liepos 22 d., pareikalauti papildomi medicininiai dokumentai. Dėl savo sužalojimų I. M. kreipėsi į gydymo įstaigas, kur jai buvo nustatyti kaulų lūžiai, nukentėjusioji buvo atvykusi su mobilizuota ranka. Dėl to buvo papildomai išreikalauti dokumentai iš kelių gydymo įstaigų. Gavus dokumentus ir kilus neaiškumams dėl radiologinių tyrimų įvertinimo, papildomai buvo nusiųsta pas kitą specialistą, gydytoją radiologą. Gavus gydytojos Čiobot išvadą, remiantis apžiūros, medicinos dokumentais buvo surašyta išvada. Sužalojimus įvertino kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą. Išvados 3 punkte yra išskirti sužalojimai. Apžiūra buvo atlikta 2015 m. liepos 22 d., o įvykis, pagal užduotį 2015 m. liepos 17 d., apie 18.00 val. Hematomos po nosikaulio lūžio skirtingai pasimato, vieniems gali matytis po kelių minučių, kitiems po paros. Įvairiai, priklausomai nuo lūžio apimties ir paties žmogaus fiziologinių savybių. Visada galima daryti prielaidą, kad asmuo nejuto lūžių. Pagal užduotį vyko kažkokios grumtinės, muštynės. Dažnai būna, kad žmonės stresinėje situacijoje nepajunta gerokai sunkesnių sužalojimų, nei šonkaulių lūžis. Tik atsigavus ir pailsėjus, kreipiasi į medinius. Šonkaulių lūžis sukelia diskomfortą. Vieno šonkaulių lūžis gali sukelti skausmą, diskomfortą tiek judant, tiek atliekant kažkokius aktyvius veiksmus. Jo žiniomis, dėl piršto sužalojimo nukentėjusioji kreipėsi į medikus 18 d., t. y. po paros. Gali būti, kad žmogus nesikreipia iš karto. Laikotarpis nedidelis, lūžis be jokios deformacijos, žmogus iškarto nepamatė. Galėjo įvairiai būti. Nuo visų konstatuotų sužalojimų uoslė negalėjo būti prarasta. Negali patvirtinti ar paneigti, kad dėl nosikaulio lūžio galėjo būti prarasta uoslė. Apžiūros metu jis bendravo su nukentėjusiąja. Ji skundėsi tik nosies ir dešinės plaštakos skausmais. Trumpalaikis uoslės praradimas po traumos visada yra įmanomas, nes ištinsta minkštieji audiniai, net ir kraujo krešuliai gali užkimšti kvėpavimo praėjimus. Dėl to tikėtina, kad šiai dienai yra prarasta uoslė, ar tai dėl traumos, ar dėl lūžio dispozicijos atliekant operaciją, pasakyti negali. Reikėtų atlikti išsamesnę ekspertizę. Iš praktikos žino, kad galimi tik trumpalaikiai sutrikimai. Jeigu žmogus būtų pasiskundęs apžiūros metu, tai būtų parašyta išvadoje. Dėl šonkaulių lūžio žmogus greičiausiai nesiskundė. Skausmas – subjektyvus dalykas, vienam skauda labiau ir į tą labiau atkreipia dėmesį, ir apie tai nurodo. Alkūnės kanalo sindromas, plaštakos hipotrofija - lėtinė liga. Viskas yra fiksuota prieš įvykį. Mano, kad neurologas atsakytų, ar ši liga išgydoma, bet taikant tam tikrą gydymą, mano, kad tikrai galima palengvinti. Kraujosruvas jis vertina kaip pasekmę trauminio poveikio į nosies sritį, dėl to buvo ir nosikaulio lūžis ir išsiliejo poodinės kraujosruvos. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Mažai tikėtina, kad jie buvo padaryti griuvimo metu. Hematomos lokalizacija nenurodo traumuojančio daikto šiuo atveju. Durų stakta yra kieto riboto kontakto paviršius, manytų, kad išvada tada būtų kitokia. Ar tai tikrai nebuvo durų stakta, pasakyti negali, nes užsifiksavo plačios priklausomybės žalojusio daikto, įrankio, t. y. kieto buko daikto požymiai. Konkretizuoti ar tai buvo durų stakta, ar kumštis, negali. Individualių požymių jokių neužsifiksavo, nekonkretizavo. Vienmomentinis griuvimas mažai tikėtinas. Kalbant apie dešinės plaštakos antro piršto pamatinio pirštakaulio lūžį, konkretizuojant jo padarymo mechanizmą, čia yra dėl piršto perlinkimo. Abejoja ar pats žmogus galėtų susižaloti, nebent griuvo ant vieno piršto. Pagal savo išvaizdą, tiek kiek matėsi išoriškai, sužalojimai neprieštarauja nurodytai įvykio datai. Galimai sužalojimai galėjo būti prieš 5-7 dienas iki apžiūros. Sužalojimai padaryti neilgai trukus vienas po kito, t. y. išoriškai juos vertinant, nesiskiria jų makromorfologinis vaizdas. Atsižvelgiant į tai, kad kūnas buvo vertinamas ir pateikti medicininiai dokumentai praėjus nemažam laiko tarpui, kategoriškai atmesti negali, kad sužalojimai buvo padaryti kelių dienų laikotarpyje. Mažiausiai vienas trauminis poveikis į nosies sritį, padarant poodines kraujosruvas ir nosikaulio lūžį. Mažiausiai vienas trauminis poveikis į kairės dilbio sritį, padarant poodines kraujosruvas. Mažiausiai vienas trauminis poveikis į kairės plaštakos sritį, irgi padarant poodinę kraujosruvą. Mažiausiai vienas trauminis poveikis į dešinės dilbio sritį. Mažiausiai vienas trauminis poveikis į dešinės plaštakos antro piršto sritį, padarant poodines kraujosruvas ir pirštakaulio lūžį. Mažiausiai vienas trauminis poveikis į krutinės ląstą, padarant odos nubrozdinimus, poodines kraujosruvas ir šonkaulio lūžius. Ir mažiausiai du trauminiai poveikiai į dešinę blauzdą. Viską sudėjus – mažiausiai aštuoni trauminiai poveikiai. Nei vienas jų nėra būdingas savęs žalojimui ar griuvimui. Žmonės žaloja save išskirtinais atvejais, tai dažniausiai – įpjovimai, dūriai, tyčiniai apsinuodijimai. Vienkartiniam griuvimui – nebūdinga, tačiau, jei kalbėti apie griuvinėjimą, tai yra kita kalba. Dėl neblaivumo, tai čia yra įrašai apie tai, kad sklido kvapas iš burnos, tai yra iš apžiūros lapo. Kalbama apie nerišlią kalbą. Bet tai yra klinikinė išraiška, tačiau duomenų, kiek promilių nėra. Kiekvieną žmogų tos promilės veikia skirtingai, todėl negali daryti sąsajų tarp girtumo ir griuvinėjimo. Aišku galėtų būti, bet kaip konkrečiai šiuo atveju, nežino. Paskutinis jo apžiūrėtas medicininis įrašas buvo 2015-09-04, t. y. ortopedo traumatologo konsultacija apie dešinės pėdos skausmus. Gydytojo konstatuojamas įrašas nesusijęs su nagrinėjamu įvykiu. Surašė tai, kas susiję su įvykiu ir gautomis traumomis. Aukščiau paminėta trauma nesusijusi su įvykiu, todėl jos nėra kaip vertinti, nes yra tik nukentėjusiosios nusiskundimai. Remiantis rentgenogramomis bei jų tarnybos specialistės išvada – lūžių nesimato. Iš kokios pusės buvo suduota į nosį, nepasakys. Nosikauliai yra labai ploni kaulai ir poveikis iš bet kurios pusės, vien tik iš priekio, lūžtų. Konstatuota, kad pakrypusi į vieną pusę, tačiau netgi tinimas gali padėti iškrypti ašiai ar paties žmogaus veiksmai. Anosmia – uoslės nebuvimas. Uoslė nuo padarytų sužalojimų negalėjo dingti. Anosmija yra pakankamai subjektyvus dalykas, reikia labai specialių tyrimų. Uoslės praradimas gali atsirasti tiek po traumos, tiek po nosies kaulo atstatymo operacijos. Dėl kokios priežasties atsirado tokios pasekmės, pasakyti negali. Tai viena iš galimų komplikacijų po operacijos, apie kurią, mano, nukentėjusioji turėjo būti įspėta. Uoslės praradimas gali būti ir dėl aibės kitų faktorių. Dabar negali pasakyti, kaip būtų vertinamas uoslės praradimas, koks tai būtų sveikatos sutrikdymo mastas. Jeigu būtų patvirtinimas ir ekspertizės metu būtų nustatyta, tai tokia tikimybė, kad išvada pasikeistų, galima. Nenori meluoti, nes neturi su savimi sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių. Šonkauliai gali sulūžti nuo tiesioginio trauminio poveikio, kalbant apie vieną šonkaulį, į jo lūžio vietą. Šiuo atveju tikėtina, kad trauminis poveikis buvo būtent į tą vietą. Sužalojimai padaryti ketu buku daiktu, tai galėtu būti ranka. Trauminis poveikis sugniaužtu kumščiu atitinka. Piršto lūžis buvo padarytas sukamaisiais judesiais. Galimas toks variantas, kad atimant telefoną, buvo padaryti piršto sužalojimas. Balkono stakta yra riboto paviršiaus daiktas, yra daug briaunų. Negali kategoriškai patvirtinti, kad tai buvo būtent durų stakta, tai mažai tikėtina. Sprendžiant iš rentgenologinių vaizdų ir jų aprašymų, nustatyti kaulų lūžiai. Net jeigu ir yra kaulų išretėjimo liga, vis tiek kaulų lūžiai atsiranda specifiniais būdais. Žiūrima, ar yra gijimo požymiai. Šiuo atveju gijimo požymių nebuvo. Tie lūžiai neprieštarauja nurodytai įvykio datai pagal savo išvaizdą. Osteoporozė yra lėtine liga, dažniausiai serga moterys, t. y. kaulų išretėjimo liga. Šiai ligai būdingi lūžiai gali turėti visiškai kitokią išvaizdą. Esant silpnam kaului, esant apkrovai įvyksta lūžis. Kokia gali būti nuolatinė krova ant nosies? Mes gi nevaikštome ant nosies (t. 3, b. l. 87-96).

Teismo posėdžio metu specialistė P. K. paaiškino, kad nukentėjusioji buvusi jos pacientė 4 metus. Ji buvo po nosies pertvaros operacijos, skundėsi uoslės nebuvimu. Jai dar 2012 m. buvo diagnozuotas lėtinis rinitas, užsitęsusios slogos, gleivinės pakitimai. Ši liga yra apgydoma. Jos paūmėjimo metu gali pablogėti uoslė. Nukentėjusią pamatė, kai ši grįžo iš ligoninės po traumos, skundėsi apsunkintu kvėpavimu, uoslės dingimu. Tokius sutrikimus gali iššaukti nosies trauma. Rugpjūčio 10 d. ypatingų nusiskundimų nebuvo. Rugsėjo 4 d. skundėsi uoslės sutrikimu, jį nustatė iš pacientės žodžių, to objektyviai diagnozuoti negalima, diagnozavo tik iš pacientės žodžių. Uoslės sutrikimu pacientė pradėjo skųstis rugsėjo mėnesį. Uoslės sutrikimą asmuo turi pajusti iš karto po traumos. Teoriškai uoslės sutrikimas gali būti ir nuo operacijos. Viršutinėje nosies dalyje yra uodžiamasis nervas, jį pažeidus gali dingti uoslė. Jei traumos metu pažeidžiamas šis nervas, uoslė turi dingti iš karto. Atrofinio rinito metu gali dingti uoslė, tačiau tai diagnozuota nukentėjusiai nebuvo. Dėl polinozės gali laikinai pablogėti uoslė. 2016 m. pacientė buvo nukreipta į trečio lygio gydymo įstaigą dėl lėtinės hipertrofinės slogos. Nemano, kad lėtinė hipertofinė sloga susijusi su trauma. Nukentėjusioji 2016-06-21 kreipėsi pas gydytoją Maziliauskienę dėl uoslės susilpnėjimo. 2015 m. diagnozuota anosmija (uoslės dingimas), o 2016 m. hiposomija (uoslės susilpnėjimas). 2016 m. rugsėjo mėn. gydytoja Orechova diagnozavo lėtinę slogą (t. 3, b. l. 111-116).

Teismo posėdžio metu ekspertas J. M. Paliulis paaiškino, kad apklausus gydytoją, specialisto išvada, sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia. Pažeidus gleivinę, uoslė pablogėja. Nosyje yra oro takai, paburkus gleivinei, oro takai susiaurėja, darosi sunkiau kvėpuoti. Uodžiamųjų nervų neuronai pagrinde yra nosies pertvaroje. Šiuo atveju galima kalbėti tik apie pirmojo neurono pakenkimą. Lėtinis rinitas galėjo turėti įtakos uoslės susilpnėjimui. Nustatant sveikatos sutrikdymo mąstą, vadovaujasi „Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklėmis“, kuriose apie uoslės sutrikimą nekalbama. Negali atsakyti dėl ko dingo uoslė, ar dėl traumos, ar nuo rinito – to niekas atsakyti negali. Uoslės sutrikimas nėra nustatyta taisyklėse kaip priežastis darbingumui netekti. Šiuo atveju išvadoje konstatuotas nosies lūžis. Uoslės praradimui nustatyti nėra aparatūros. Su lūžusia nosimi nukentėjusioji galėjo iš karto nepajusti lūžusio piršto. Skausmas yra subjektyvus dalykas (t. 3, b. l. 111-116).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2412/15(01) konstatuota, jog:

1. I. M. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vidiniame kampe ir dešinės akies apatiniame voke, siekiančios nosies nugarėlės dešinę pusę, nosikaulių lūžis, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos II-o piršto pamatinio pirštakaulio vidinio krašto lūžis, poodinė kraujosruva su paviršiniu odos nubrozdinimu dešinėje viršraktikaulinėje srityje, VII-o šonkaulio iš dešinės lūžis, poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-07-17). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių, dešinės plaštakos II-o piršto pamatinio pirštakaulio, VII-o šonkaulio iš dešinės lūžių sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

2. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito.

3. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžio su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vidiniame kampe ir dešinės akies apatiniame voke, siekiančia nosies nugarėlės dešinę pusę, dešinės plaštakos II-o piršto pamatinio pirštakaulio lūžio, su poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje, VII-o šonkaulio iš dešinės lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atskirai poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, poodinė kraujosruva su paviršiniu odos nubrozdinimu dešinėje viršraktikaulinėje srityje, poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

4. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos nukentėjusiosios ranka.

5. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais.

6. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankių kiekį, neužsifiksavo.

7. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio (įrankių) formą, dydžius, neužsifiksavo.

8. Teismo medicinos praktikoje sužalojimų padarymo jėga nenustatinėjama.

9. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito (t. 1, b. l. 132-133).

Įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais duomenimis nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – D. V. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Fotolentelėje užfiksuotas buto kambarys, kur įvyko įvykis, buto kambario dalis prie pintos, kur ant grindų matosi stiklo šukės (t.1, b. l. 99-102).

Iš 2016-07-19 nutarimo pripažinti civiliniu ieškovu matyti, kad I. M. pripažinta byloje civiline ieškove 20 980,80 Eur sumai (t. 2, b. l. 174).

I. M. civiliniame ieškinyje dėl žalos atlyginimo nurodoma, kad D. V. nusikalstamais veiksmais jai buvo padaryta 980,80 Eur turtinė ir 20 000 Eur neturtinė žala (t. 2, b. l. 144-145).

Teisminio nagrinėjimo metu I. M. pateikė papildytą civilinį ieškinį, kuriame nurodoma, kad nagrinėjant bylą teisme turėjo papildomų išlaidų, o būtent: 2016-11-14 VšĮ Centrinė poliklinika Vilniuje už gautą išrašą iš medicininių dokumentų sumokėjo 6,76 Eur; 2016-12-05 antstoliui R. V. už papildomų faktinių aplinkybių konstatavimą, CD įrašymą sumokėjo 24,81 Eur ir 2016-12-09 už bylos kopijas Vilniaus miesto apylinkės teisme sumokėjo 2,52 Eur, tokiu būdu bendrai turtinę žalą sudaro 1014,89 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, posėdžio metu ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus: kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų, specialistų, eksperto parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, specialistų išvadas, kitą bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog D. V. 2015 m. liepos 17 d., apie 20 val., jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bandančią išeiti iš kambario I. M. už plaukų tempė atgal į minėtą kambarį, sudavė jai vieną kartą į dešinę veido pusę, taip pat, norėdamas atimti iš jos mobiliojo ryšio telefoną, išsuko jai dešinės rankos pirštus. Kaltinamojo veiksmais I. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs specialisto išvadoje konstatuotais sužalojimais, kurie tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Specialistas išvadoje nurodė, kad I. M. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vidiniame kampe ir dešinės akies apatiniame voke, siekiančios nosies nugarėlės dešinę pusę, nosikaulių lūžis, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos II-o piršto pamatinio pirštakaulio vidinio krašto lūžis, poodinė kraujosruva su paviršiniu odos nubrozdinimu dešinėje viršraktikaulinėje srityje, VII-o šonkaulio iš dešinės lūžis, poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-07-17). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių, dešinės plaštakos II-o piršto pamatinio pirštakaulio, VII-o šonkaulio iš dešinės lūžių sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nukentėjusioji I. M. patyrė veido, nosies, rankos, šonkaulių sužalojimus, tačiau kilo ginčas dėl specialisto išvadoje konstatuotų sužalojimų atsiradimo aplinkybių.

Kaltinamasis D. V. savo kaltės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nepripažino. Nurodė, kad ranką nukentėjusioji susižalojo pati, netyčia atsiremdama į spintą, 2015-07-15, trečiadienį, pas jį namuose, dvi dienos prieš nosies traumą. I. M. nosį susižalojo 2015-07-17 į durų staktą, kai buvo išėjusi į balkoną parūkyti. Iš kur pas nukentėjusiąją atsirado kiti sužalojimai, jis nežino ir kategoriškai neigia prisilietęs prie nukentėjusiosios. Kaltinamojo parodymai, kad nesmurtavo prieš nukentėjusiąją, paneigti teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais, kurie sutampa esminėse detalėse ir kartu sudaro nuoseklią įrodymų grandinę. D. V. kaltė patvirtinta ne tik nukentėjusiosios parodymais, kurie pakankamai nuoseklūs ir kurių esminės detalės nekito bylos tyrimo eigoje, bet ir specialisto išvada, GMP pažyma (t. 1, b. l. 124), kad buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba 2015-07-17, 21.02 val., adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kvietimo informacijoje nurodyta, kad I. M. sumuštas veidas, nosis. Iš 2017-07-17 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo PK Viešosios policijos Operatyvaus valdymo poskyrio pareigūnų tarybinių pranešimų matyti, kad į juos kreipėsi tiek pati I. M., tiek RVU ligoninės slaugytoja, pranešusi, kad į ligoninę dėl nosies kaulo lūžio kreipėsi nukentėjusioji, paaiškinusi, kad ją sumušė pažįstamas asmuo. Nuo pat pirmosios 2015-07-18 įvykusios apklausos I. M. nuosekliai tvirtino, kad ją 2015-07-17 sužalojo būtent D. V., jai būnant jo namuose. Nors D. V. savo kaltę neigia, nurodydamas, kad ranką ir nosį nukentėjusioji susimušė pati, tačiau šiuos paaiškinimus paneigė kiti aptarti bylos duomenys, tarp jų teismo posėdžio metu apklaustas specialistas O. D., akcentuodamas, kad nei vienas konstatuotų sužalojimų nėra būdingas savęs žalojimui ar griuvimui, be to, specialisto nuomone, mažai tikėtina, kad toks nosies sužalojimas galimas, atsitrenkus į durų staktą, o išvadoje nurodytas pirštų išsukimas negali atsirasti griūvant, nebent asmuo kristų ant vieno piršto. Teismas kritiškai vertina ir D. V. paaiškinimus, kad jis, matydamas, jog I. M. reikia skubios pagalbos dėl sumuštos nosies (kaltinamojo teigimu, I. M. sakė, kad reikia iškviesti greitąją pagalbą, nes jai labai skauda, nes nosis greičiausiai lūžo), jos nekvietė, o kreipėsi telefonu į brolį, prašydamas šį grįžti ir nuvežti I. M. į ligoninę, nes taip bus greičiau. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios prašymo iškviesti greitąją medicinos pagalbą ignoravimas bei kaltinamojo kreipimasis dėl neva skubios pagalbos nukentėjusiajai suteikimo į brolį yra nelogiškas, nes pastarasis nėra medikas, be to, šių D. V. parodymų nepatvirtino ir liudytoju apklaustas G. V., teisme nurodęs, kad apie tai, jog nukentėjusiąją reikia vežti į ligoninę dėl sužalojimų, po jo išvykimo paskambinęs brolis nieko nesakė. Liudytojas D. V. taip pat nurodė ir tai, kad prieš tai atvykęs į D. butą kalbino šį važiuoti kartu su juo, tai girdėjo ir bute buvusi I. M., ant kurios veido jokių sužalojimų jis nematė, tačiau D. V. išvykti nesutiko. Be to, jis (liudytojas), D. nematant, išpylė kaltinamojo namuose rastą degtinę, ir, nepavykus įtikinti D. V. važiuoti kartu, išvažiavo (šią aplinkybę patvirtina ir I. M., teigusi, kad tai, jog buvo išpiltas alkoholis, buvo kaltinamojo pyktį bei agresiją sukėlusi priežastis, o po G. V. išvykimo, ir jai susiruošus išeiti, D. V. ėmė smurtauti – sudavė smūgį į nosį, jai bandant išsikviesti GMP, D., bandydamas atimti telefoną, išsuko jai pirštus). Kaltinamasis nurodė priešingai, kad būtent I. M., pamačiusi, kad brolis išpylė degtinę, labai supyko, šaukė ant brolio, o šiam išvykus po 5-10 min. išėjusi į balkoną parūkyti pati susimušė nosį. Gi liudytojo G. V. teigimu, I. matė, kaip jis išpylė degtinę, tačiau jokios reakcijos neparodė. Be to, liudytojas G. V. teigė, kad jam jau važiuojant namo skambino du kartus: vieną kartą brolis, kitą kartą nukentėjusioji, su kuria jis pokalbį nutraukė, nes jos kalba buvo neaiški. Liudytojui paskambinęs brolis pasakė, kad, vis dėlto, nori važiuoti kartu (kaip jau minėta apie jokį I. M. vežimą į ligoninę kaltinamasis neminėjo). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką konkrečios išvados apie teismo nustatytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius sudaro sąlygas padaryti teisingas išvadas ir dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253/2010). Nagrinėjamu atveju išvada apie kaltinamojo veikos subjektyviuosius požymius darytina, įvertinus minėtas kaltinamojo elgesio priežastis, sąlygojusias jo smurtinius veiksmus su nukentėjusiaja, konflikto eigą ir atsiradusius padarinius, taip pat kaltinamojo elgesį po jų atsiradimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors prieš tai D. V. buvo atsisakęs išvykti kartu su liudytoju G. V., tačiau vėliau, po veiksmų I. M. atžvilgiu, jis iškviečia brolį ir skubiai išvyksta. Toks kaltinamojo elgesys po veikos padarymo taip pat atskleidžia jo psichinį santykį su savo veikos padariniais. Remiantis byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, darytina išvada, kad D. V., veikdamas tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją, padarydamas I. M. sužalojimus, dėl kurių buvo nesunkiai sutrikdyta jos sveikata, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusioji teisme prašė pakeisti kaltinimą, jį išplečiant, inkriminuojant D. V. tris nusikalstamas veikas, sudarančias realią nusikaltimų sutaptį, tačiau, teismo vertinimu, ištyrus ir išanalizavus byloje surinktus įrodymus teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. V. padarė vieną nusikalstamą veiką. Teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodomąją bylos medžiagą, iš kaltinimo šalina aplinkybę, kad D. V. 2015-07-17, apie 20.00 val., jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš nugaros rankomis pastūmė I. M., dėl ko ji atsitrenkė į svetainėje prie sienos stovinčią knygų spintą ir rankomis išdaužė spintos stiklus bei susižalojo dešinės rankos plaštaką, kadangi šios aplinkybės neaptvirtina byloje surinktų įrodymų visuma (specialisto išvadoje, kuria nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, 2015-07-18 paciento patyrusio traumą apžiūros lape Nr. 59115, kai nukentėjusioji kreipėsi ir buvo apžiūrėta gydytojo K. P. dėl dešinės plaštakos skausmo, kituose byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose ši trauma nėra užfiksuota). D. V. teigia, kad I. M. ranką į spintą susižalojo 2015-07-15, pačios nukentėjusiosios parodymai apie pastūmimo laiką, kai ji susipjaustė ranką į stiklus kito. Pradžioje teigusi, kad tai įvyko 2015-07-17 vakar, jau po G. V. atvykimo į butą, šiam nurodžius, kad jis bute matė stiklo šukes, nukentėjusioji teisme nurodė, kad ranką į spintos stiklus susižalojo D. V. pastumta 2015-07-17, ryte. Kad tuo metu I. M. bute nebuvo nurodė ne tik D. V., bet ir liudytoja M. M.. Be to, kritiškai vertintini nukentėjusiosios paaiškinimai, kad po tyčinio jos pastūmimo į spintą ir rankos sužalojimo, ji toliau liko taip pasielgusio kaltinamojo bute, nesikreipė medicininės pagalbos, nors, jos teigimu buvo padaryta pjautinė žaizda, stipriai bėgo kraujas. Liudytoju apklaustas S. M., kuris grįžęs kitą dieną po įvykio apžiūrėjo žmonos ranką, nurodė tik sutinusius pirštus. Įvertinus aptartas aplinkybes, atsižvelgus į baudžiamojo proceso nuostatą, draudžiančią kaltinimą grįsti prielaidomis, minėta aplinkybė iš kaltinimo šalintina, pažymint, kad tai nekeičia nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas kaltinamajam D. V. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta. Įvertinama ir tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Skiriamos bausmės rūšis turi atitikti teisingumo ir protingumo kriterijus. Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Bausmės teisingumo principas – vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Teismas atsižvelgia ne tik į D. V. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį – įvykdytas nesunkūs tyčinis smurtinis nusikaltimas, bet ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius patį kaltinamąjį: D. V. dirba, išsituokęs, teisiamas pirmą kartą, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas. Baustas administracine tvarka. Visų šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis artimas įstatymo nustatytam už padarytą veiką šios bausmės rūšies vidurkiui. Toks terminas šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas. Teismas, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu draudžia bendrauti sau I. M.. D. V. įpareigojamas dirbti arba registruotis darbo biržoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas), nevartoti alkoholio, kadangi iš jo paaiškinimų matyti, jog turi šią problemą ir stengiasi su ja kovoti, jo teigimu, situacija pagerėjo, nes nevartoja alkoholio. Pastarasis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, esant kaltinamojo sutikimui (BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktas). Teismas mano, kad paskirtais įpareigojimais bus pasiekti bausmės tikslai, be to jie gali padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015-07-18, 21.20 val. iki 2015-07-20, 13.20 val.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. M. ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje Subačiaus g. 8-15, Vilniuje, paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

Byloje pareikštas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. M. ieškinys, kuriuo prašoma priteisti 1014,89 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Dėl turtinės žalos dydžio nustatymo ir proceso išlaidų

Nukentėjusioji I. M. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš nusikalstamą veiką padariusio asmens: 100 Eur kelionės išlaidų, nes teko vykti į policijos komisariatą, prokuratūrą, pas ekspertą, teisininkus, teko mokėti už taksi paslaugas; 240 Eur už vaistus; 30 Eur už dokumentų kopijas, taip pat ir medicinos kortelės įrašų, 2,52 Eur už dokumentų kopijas teisme; 363,61 Eur išlaidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą; 6,76 Eur už gautą išrašą iš medicininių dokumentų; 200 Eur už nepataisomai sugadintus akinius. Viso 942,89 Eur.

Nukentėjusioji nepateikė teismui minėtas išlaidas patvirtinančių dokumentų, išskyrus PVM sąskaitas faktūras, išrašytas 2016-05-05, 2016-05-24, 2016-05-30 (t. 2, b.l. 162-164) ir 2016-12-05 (t. 3, b. l. 106) už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus; čekį iš kurio matyti, kad buvo sumokėta 6,76 Eur VšĮ Centro poliklinika už rašytinės informacijos suteikimą (t. 3, b. l. 21). Byloje yra nukentėjusiosios prašymai dėl baudžiamosios bylos kopijų darymo. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiosios pateiktos PVM sąskaitos faktūros pačios savaime nepatvirtina mokėjimo fakto. Be to, pažymėtina tai, kad išlaidos, susijusios su dokumentų, garso įrašų pateikimu, faktinių aplinkybių konstatavimu yra laikytinos ne turtine žala, o proceso išlaidomis. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, išvardytų šio straipsnio 1–5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Didžiąją dalį nukentėjusiosios prašomų priteisti proceso išlaidų sudaro išlaidos dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo. Iš I. M. iniciatyva pateiktų antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, garso įrašų bei I. M. paruoštų stenogramų matyti, kad juose užfiksuoti bylos tyrimo metu vykę I. M. pokalbiai telefonu ne tik su kaltinamuoju, bet ir su kitais asmenimis, nesusijusiais su byla, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūne. Minėtus duomenis, įvertinus sąsajumo prasme, nėra pagrindo laikyti proceso išlaidomis ir šioje dalyje nukentėjusiosios prašymas netenkinamas.

Bylos įrodymai patvirtina (poliklinikos pateikta asmens sveikatos istorija; medicinos dokumentų išrašas/siuntimas ir kt.), kad nukentėjusiajai dėl sužalojimų teko lankytis gydymo ir kitose įstaigose. Iš nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių bei nukentėjusiosios pateiktų nuotraukų (t. 2, b. l. 152-154) matyti, kad įvykio metu buvo nepataisomai sugadinti nukentėjusiosios akiniai. Nukentėjusiosios teigimu, jie kainavo 200 Eur, jų įsigijimo dokumentų neturi. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad dėl patirtos nosies lūžio ir operacijos 11 mėnesių pirko vaistus, tačiau tai patvirtinančių mokėjimo dokumentų nepateikė. Be to, liudytoja apklausta M. M. nurodė, kad po įvykio lankė mamą ir būtent ji mokėjo už I. M. gydymą ir vaistus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nukentėjusiosios patirtą sveikatos sutrikdymo mastą, gydymosi ir vaistų vartojimo būtinybę, akinių kainas, pravažiuotą atstumą, nukentėjusiosios pateiktus įrodymus, prašoma priteisti turtinės žalos suma, vadovaujantis protingumo kriterijumi, mažintina.

Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusiajai dėl nusikaltimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio ji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus. Nukentėjusioji civilinio ieškinio pareiškime akcentavo, kad jai dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų lūžo nosies kaulas, dėl to 2015-07-29 buvo atlikta nosies operacija, ant nosies 10 parų buvo uždėtas gipsas. Be to 4 savaites į gipso įtvarą buvo įdėta dešinė plaštaka dėl pirštų lūžio. Minėtus teiginius patvirtina byloje surinkti medicininiai dokumentai. Akivaizdu, kad dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą ir nepatogumus, bet ir stresą, pažeminimo jausmą, nes prieš ją buvo vartojamas smurtas.

Prašydama priteisti neturtinės žalos atlyginimą I. M. pažymėjo, kad jai sutrikdyta uoslė, kuri neatsistatys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos duomenys (specialisto išvados, apklausti specialistai, byloje pateikti medicinos dokumentai) nepatvirtino, kad nukentėjusiajai uoslė sutriko būtent nuo kaltinamojo nusikalstamų veiksmų). Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų, specialistės P. K. paaiškinimų matyti, kad I. M. dar 2012 m. buvo diagnozuotas lėtinis rinitas, užsitęsusios slogos, gleivinės pakitimai, dėl to, gydytojos teigimu, ligos paūmėjimo metu gali pablogėti uoslė. Grįžusi iš ligoninės I. M. gydytojai skundėsi apsunkintu kvėpavimu, uoslės dingimu, kurį ši nustatė tik iš pacientės žodžių. Uoslės sutrikimu pacientė pradėjo skųstis rugsėjo mėnesį, tačiau gydytojos teigimu, uoslės sutrikimą asmuo turi pajusti iš karto po traumos. Teoriškai uoslės sutrikimas gali būti ir nuo operacijos. 2016 m. pacientė buvo nukreipta į trečio lygio gydymo įstaigą dėl lėtinės hipertrofinės slogos, tačiau tai, gydytojos vertinimu, nesusiję su trauma. 2015 m. I. M. diagnozuota anosmija (uoslės dingimas), o 2016 m. hiposmija (uoslės susilpnėjimas). Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad I. M. sužalojimai nesukėlė nukentėjusiajai išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje nustatomų neturtinės žalos dydžių, priteisiamų už kūno sužalojimus, padarytus panašių nusikalstamų veikų metu. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis retai priteisiamas net ir sunkaus sveiktos sutrikdymo atveju. Pažymėtina, kad nukentėjusioji, apklausta teisme, be bendrųjų neturtinę žalą apibūdinančių aplinkybių, nenurodė jokių specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių. Teismas pažymi ir tai, kad iš pačios nukentėjusiosios ir byloje esamų medicininių dokumentų matyti, kad šiuo metu I. M. sveikatos būklė normali, pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina fakto apie kokius nors rimtus liekamuosius reiškinius.

Teismas, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti žalą. D. V. dirbantis, išsiskyręs, turintis nekilnojamojo turto. Atkreiptinas dėmesys ir nukentėjusiosios elgesį, byloje yra duomenų, kad I. M. kartu su kaltinamuoju jo bute vartojo alkoholį (GMP kvietimo informacijoje užfiksuota, kad nukentėjusiajai iš burnos sklido alkoholio kvapas (t. 1, b. l. 124), policijos pareigūno R. M. 2015-07-17 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad I. M. kalbėjo nerišliai, iš burnos sklido alkoholio kvapas, kad I. M. buvo neblaivi nurodė ir ją prieš pat įvykį matęs liudytojas G. V., nurodęs, kad neblaivi I. M. prašoma nesišalino iš buto (t. 1, b. l. 87).

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajai I. M. atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 1200 Eur. Teismo vertinimu būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką šios kategorijos bylose. Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos didesnės (pvz., 9000 Lt (2606,58 Eur)), panašaus dydžio (pvz., 5000 Lt (1448 Eur), 1000 Eur) ir daug mažesnės (pvz., 2000 Lt (579 Eur), 1000 Lt (289,62 Eur)) pinigų sumos, tačiau ne tokios, kaip šiuo atveju prašo nukentėjusioji (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017).

Vadovaujantis BPK 91 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskai, kurie saugomi byloje, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos. Ambulatorines asmens sveikatos kortelės grąžintinos jas pateikusioms gydymo įstaigoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 301, 302, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirtį jam bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams.

Į bausmės laiką nuteistajam įskaityti dvi paras laikinojo sulaikymo laiko, prilyginant vieną arešto parą 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalies 3 ir 4 punktais, D. V. skirti įpareigojimus:

bausmės vykdymo metu nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. M.;

bausmės vykdymo metu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo, esant kaltinamojo sutikimui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. M. ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje Subačiaus g. 8-15, Vilniuje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: iš D. V. nukentėjusiajai I. M. priteisti 300 eurų turtinei ir 1200 eurų neturtinei žalai atlyginti.

CD diskus palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla, ambulatorines asmens sveikatos korteles grąžinti jas pateikusioms gydymo įstaigoms.

Išaiškinti D. V., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.