- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-23
- Bylos Nr.
- 2A-1138-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16621-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- UAB „Delintra“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Rūtos Burdulienės ir Neringos Švedienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Delintra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Delintra“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, dalyvaujant trečiam asmeniui R. G. ir teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5085,14 Eur nuostolių atlyginimą regreso tvarka, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2012-03-21 Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis kurio metu susidūrė transporto priemonė Scania R440, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdoma atsakovo, vairuojama atsakovo darbuotojo - vairuotojo R. G., bei transporto priemonė Honda civic, valstybinis Nr. BV 58XCC, nuosavybės teise priklausanti fiziniam asmeniui N. S., bei vairuojama N. S.. Šis eismo įvykis įvyko dėl atsakovo darbuotojo vairuotojo R. G. kaltės. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė SCANIA R440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Todėl eismo įvykio valstybės – Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 4329,75 GBP sumai ieškovui kaip transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui.
Atsakovas (1t. b.l. 130-132; 2 t., b.l.130-134) nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikimą su ieškiniu atsakovas grindė tuo, kad ieškovas nepateikia įrodymų, iš kurių turinio galima būtų nustatyti, kad eismo įvykio kaltininkas yra atsakovo vairuotojas R. G.. Šias aplinkybes ieškovas įrodinėja tik eismo įvykyje dalyvavusio kito vairuotojo - N. S. pateiktais paaiškinimais, kuriuose nurodoma, kad N. S. nuomone eismo įvykio kaltininkas yra R. G.. Policijos pareigūnai nefiksavo eismo įvykio aplinkybių, bei nenustatinėjo eismo įvykio kaltininko. Atsakovui priklausanti transporto priemonė nebuvo apgadinta, atsakovas nepatyrė jokios žalos, atsakovas nesikreipė nei į eismo įvykyje dalyvavusį asmenį -N. S., nei į jo draudiką dėl žalos atlyginimo. Ieškovas teismui teikia įrodymus, kad 2013-04-15 Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo 5085,14 eurus, tačiau neteikia įrodymų patvirtinančių, kad Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras būtų atlyginęs žalą eismo įvykio metu žalą patyrusiam asmeniui ir turėtų reikalavimo teisę į žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. nusprendė ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo UAB „Delintra“ ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 5 085,14 EUR nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-05-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 398,48 EUR bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad ieškovas tinkamai pagrindė tiek faktinį, tiek teisinį ieškinio pagrindą dėl reiškiamo regresinio reikalavimo atsakovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Apeliantas (atsakovas) nurodė, kad teismo išvados neatitinka byloje esančių ir įrodymais pagrįstų aplinkybių. Teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, todėl byloje iš esmės liko neįrodytas prašomas ieškovo žalos dydis. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo darbuotojas (vairuotojas) buvo kaltas dėl eismo įvykio. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindė panašiomis aplinkybėmis, kaip ir atsiliepimą į ieškinį.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Jis nurodo, kad sutinka su visais pirmosios instancijos teismo argumentais, bei palaiko savo argumentus išdėstytus ieškinyje. Ieškovas mano, jog ieškinys visiškai įrodytas, o apeliantas nepateikė jokių reikšmingesnių įrodymų, vadovaujasi prielaidomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012-03-21 Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė transporto priemonė Scania R440, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdoma atsakovo, vairuojama atsakovo darbuotojo - vairuotojo R. G., kuri eismo įvykio metu buvo neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, bei transporto priemonė Honda civic, valstybinis Nr. BV 58XCC, nuosavybės teise priklausanti fiziniam asmeniui N. S., bei vairuojama N. S. (1 t. b.l. 9,10, 32,56,64,69). Eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Honda civic, valstybinis Nr. BV 58XCC ir sužalotas jos vairuotojas (1 t., b.l. 59-60, 70-101). Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės Scania R440, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas pagal lizingo sutartį, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo (b. l. 26). Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras (Motor Insurers Bureu UK) sureguliavęs ir atlyginęs nukentėjusiam asmeniui minėto eismo įvykio metu padarytą žalą, kreipėsi į ieškovą su reikalavimu 4329,75 GBP (5085,14 EUR) sumai (1 t., b.l. 32-42) . Ieškovas 2013-04-15 įvykdė Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro (Motor Insurers Bureu UK) reikalavimą ir sumokėjo pastarajam - 5085,14 EUR (1t., b.l. 23). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui išmokėtą draudimo išmoką. 2015-02-12 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl 5085,14 Eur atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovas nuostolių neatlygino (1t., b.l. 24).
Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje. Biuras išmoką dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalis). Įstatymu Biurui nustatyta pareiga išmokėti kitos ES valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, ir nustatytą atlygį už žalos administravimą, jei kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jei ji išmokėta pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Pažymėtina, kad teisinį tokio reikalavimo pagrindą sudaro TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata, o faktinį – aplinkybė, kad kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, asmuo yra atsakingas už žalos padarymą arba neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį ir Biuras, vykdydamas Bendradarbiavimo nuostatus ir atsižvelgdamas į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo išmokas kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų turinys, jų taikymo praktika byloje sudaro ne teisės, o fakto klausimą, kurį pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi nurodyti ir įrodyti į teismą besikreipiantis ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. UAB „Beljana“, bylos Nr. 3K-3-24/2014; 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. M. J., bylos Nr. 3K-3-100/2014). Šioje byloje ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata, atgręžtinio reikalavimo teise pagrįstai siekė išreikalauti kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui išmokėtą išmokų sumą iš kalto asmens Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Taigi prievolė apeliantui sumokėti išmokos sumą regreso tvarka ieškovui atsirado pirmiau nurodyto įstatymo pagrindu, o atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grąžinimo, pagrįstai ją išmokėjo, remdamasis jo pareigą nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Šių civilinės atsakomybės sąlygų turinys yra nustatomas remiantis Didžiosios Britanijos teisės normomis ir pagal Didžiosios Britanijos teisę nustatytomis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras veikia savo valstybės vardu (pagal Teisingumo Teismo praktiką, valstybės sąvokai priskirtini ir tokie subjektai, kaip nacionaliniai draudikų biurai, kuriems valstybė suteikė plačius įgaliojimus (Teisingumo Teismo byla Nr. C-188/89; LAT Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1)). Taigi, nagrinėjamu atveju, būtent Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras buvo išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų taikymu, civilinės atsakomybės nustatymu bei žalos administravimu pagrindas – Direktyvos (2009/103/EB) 2 straipsnio a punktas; Komisijos sprendimu (2003/564/EB) patvirtintų Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 4 dalis.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.